Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo privataus kaltintojo A. J. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 5 d. nutarties, kuria nutarta procesą dėl skundo privataus kaltinimo byloje nutraukti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartimi nuspręsta procesą dėl skundo privataus kaltinimo byloje nutraukti, privačiam kaltintojui A. J. atsisakius kaltinimo R. K., J. S., A. G. Ž., R. M. ir J. B. atžvilgiu.

Skunde nurodoma, kad po (duomenys neskelbtini) internetiniame portale publikuoto I. S. straipsnio „(duomenys neskelbtini)“ atsirado pareiškėją šmeižiantys bei įžeidžiantys komentarai („Pas A.“, „pas „(duomenys neskelbtini)“ A.“, „Nors (duomenys neskelbtini)“ „R.“, „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini)“). Apie komentarus pareiškėjas sužinojo iš nepažįstamos moters, todėl 2013-11-15 kreipėsi į policiją. Kauno m. Žaliakalnio PK 2013-11-29 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 25-1-01501-13, kurio metu buvo nustatyti kompiuterių, iš kurių rašyti šmeižiantys ir įžeidžiantys komentarai, savininkai. Tyrimas buvo baigtas tik 2014-10-27, jį nutraukiant. Dėl nustatytų savininkų (R. K., J. S., Z. K., A. G. Ž., R. M., J. B.) pareiškėjas kreipėsi į Kauno apylinkės teismą privataus kaltinimo tvarka. Tačiau dar iki 2015-01-05 surengto taikinamojo posėdžio paaiškėjo naujos aplinkybės, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės dėl IP adresų savininkų nėra teisingos, todėl jis kaltinimus R. K., J. S., A. G. Ž., R. M., J. B. atsiėmė. Tačiau liko neaišku, kas yra tikrieji jį šmeižiančių bei įžeidžiančių komentarų autoriai, kuriuos galėtų paduoti į teismą privataus kaltinimo tvarka, nes Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 257 straipsnis numato, jog nagrinėjimo teisme metu paaiškėjus, kad nusikalstamą veiką gali būti padaręs kitas asmuo, teismas motyvuota nutartimi tai praneša prokurorui, o BPK 409 straipsnio 4 dalis nurodo, kad ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų šio Kodekso 407 straipsnyje, atliekamas bendra tvarka, jeigu nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo nėra žinomas.

Motyvuojamoji dalis

Privataus kaltintojo A. J. skundas atmetamas.

Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, nepažeidžianti BPK reikalavimų, todėl paliktina galioti.

Privataus kaltinimo bylų procesą reglamentuoja BPK XXX skyrius. Šio proceso ypatumas yra tai, kad byla nagrinėjama teisme be ikiteisminio tyrimo, todėl jam būdingas ir dispozityvumo principas, kadangi tam tikrais atvejais tik pats nukentėjusysis turi spręsti, ar verta kreiptis į teismą ir pradėti privataus kaltinimo procesą, taip pat tik nuo privataus kaltintojo priklauso tolesnis bylos procesas.

BPK 416 straipsnio 1 dalis nurodo, kad privatus kaltintojas turi teisę iki baigiamųjų kalbų pabaigos atsisakyti kaltinimo. Pirmosios instancijos teismo paskirtame taikinamajame posėdyje privatus kaltintojas A. J. pareiškė, jog kaltinimo R. K., J. S., A. G. Ž., R. M. ir J. B. atžvilgiu atsisako. Įstatymas neįpareigoja teismo prieš priimant sprendimą išsiaiškinti tokio atsisakymo priežastis. Šiuo atveju, jokių požymių, kad tokį sprendimą privatus kaltintojas priėmė ne laisva valia, nenustatyta, todėl jam pareiškus, jog atsisako savo kaltinimo, teismas galėjo priimti vienintelį BPK 416 straipsnio 3 dalyje numatytą sprendimą – bylos procesą teismo nutartimi nutraukti.

Baudžiamasis įstatymas numato, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, ir tada, kai jo padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. O šiuo atveju ir pačiam A. J. kilo abejonių dėl to, kad jo skunde nurodytas veikas galėjo padaryti jo kaltinami asmenys. Pažymėtina, kad pats teismas savo iniciatyva formuluoti kaltinimo ir rinkti medžiagą kaltinimui pagrįsti negali, nes taip prisiimtų baudžiamąjį persekiojimą inicijuojančio asmens vaidmenį. Teisme faktai turi būti tikrinami, ten jie tampa įrodymais, bet konkretūs duomenys apie padarytą nusikalstamą veiką ir asmenis, kaltinamus ją padarius, turi būti nurodyti privataus kaltintojo skunde. Nors pareiškėjas teisingai nurodo, kad BPK 257 straipsnis reglamentuoja, jog nagrinėjimo teisme metu paaiškėjus, kad nusikalstamą veiką gali būti padaręs kitas asmuo, teismas motyvuota nutartimi tai praneša prokurorui, visgi toks sprendimas gali būti priimtas tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu, atliekant įrodymų tyrimą, o šiuo atveju, privačiam kaltintojui atsisakius kaltinimo, byla net nebuvo perduota teisiamajam posėdžiui. Dėl tos pačios priežasties nesutiktina su pareiškėju, kad teismas privalėjo vadovautis ir BPK 409 straipsnio 4 dalimi, kurioje nurodoma, kad ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų šio Kodekso 407 straipsnyje, atliekamas bendra tvarka, jeigu nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo nėra žinomas, ir įpareigoti prokurorą nustatyti nusikalstamą veiką padariusius asmenis. Iš teismui pateiktos medžiagos ir privataus kaltinimo skundo negalima daryti išvados, kad nusikalstamą veiką padarę asmenys nėra žinomi, kadangi tiek skunde, tiek kartu pateiktame Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2014-10-27 nutarime nurodyta, jog BK 155 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką A. J. atžvilgiu galimai padarė R. K., J. S., A. G. Ž., R. M. ir J. B.. Tačiau ar toks kaltinimas pagrįstas, teismas galėjo išsiaiškinti tik bylą išnagrinėjęs teisiamajame posėdyje ir atlikęs įrodymų tyrimą, o privačiam kaltintojui atsisakius kaltinimo, ši procesinė stadija nebuvo pasiekta, taigi, teismas neturėjo jokio teisėto pagrindo savo iniciatyva privataus kaltinimo skundą perduoti prokurorui atlikti ikiteisminius tyrimo veiksmus ir nustatyti kitus nusikaltimą galimai padariusius asmenis.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime „Dėl privataus kaltinimo ir dėl asmens, kurio atžvilgiu atsisakyta kelti baudžiamąją bylą, teisės apskųsti prokuroro nutarimą“ yra pažymėjęs, kad skundą padavusiam asmeniui grąžinamas ir toks skundas, kurio trūkumų jį padavęs asmuo negali pašalinti, nes jie gali būti pašalinti tik atlikus ikiteisminį tyrimą ar atskirus proceso veiksmus. Tokiu atveju, nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo (jo atstovas) savo pažeistas teises ar teisėtus interesus gali ginti kreipdamasis į prokurorą.

Vadovaujantis šia nuostata, darytina išvada, jog apylinkės teismas teisingai nurodė, kad A. J., būdamas įsitikinęs, jog jo atžvilgiu nusikalstamą veiką galimai padarė ne tie asmenys, kurie buvo nustatyti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2014-10-27 nutarime, gali kreiptis į teisėsaugos institucijos, kurios veiklos teritorijoje padaryta nusikalstama veika, pareigūnus (BPK 174 straipsnio 1 dalis).

Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas 2015 m. sausio 5 d. nutartimi nutraukęs procesą dėl skundo privataus kaltinimo byloje, privačiam kaltintojui A. J. atsisakius kaltinimo, priėmė teisingą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurio keisti ar naikinti pareiškėjo skundo argumentais nėra teisėto pagrindo, todėl A. J. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Privataus kaltintojo A. J. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.