Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėja Birutė Drozdienė, sekretoriaujant Ritai Šalkauskienei, dalyvaujant prokurorei Astai Chraminai, kaltinamiesiems M. A., A. U., jo gynėjai advokatei Valdai Grigonytei, nukentėjusiajam R. U., VTAS atstovėms Andželikai Vežbavičiūtei, Sigitai Mockienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kauno r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini) Kauno r., neteistas;

A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1986-07-25 Kauno r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) Kauno r., neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. A. ir A. U. atiduoti teismui kaltinant juos tuo, kad 2013 m. gegužės 29 d. apie 19 val., Kauno rajone, (duomenys neskelbtini) ūkiniame pastate, veikdami kartu, žiauriai elgėsi su gyvūnais, t. y. tyčia kirviu kapojo mišrūnų veislės šunis Džiną ir Čiką, dėl to šunys žuvo.

Tokie M. A. ir A. U. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuoti pagal LR BK 310 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

A. U. kaltu neprisipažino visiškai ir teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l.120) bei parodė, kad 2013 metų gegužės 29 d., apie 18 val., kartu su M. A., R. U. ir M. V. vartojo alkoholinius gėrimus namo, esančio Kauno r., (duomenys neskelbtini) kieme. Nebuvo į rankas paėmęs ir nenešiojo jokių šunų. Į ūkinį pastatą ėjo, tačiau jokių šunų nesivedė. Kartu su M. A. į ūkinį pastatą nuėjęs nebuvo. To nedarė ir M. A.. Į ūkinį pastatą ėjo kaip į tualetą. V. M. pradėjus šaukti, jis kartu su M. A. ir R. U. nuėjo pas B., tentoliau gėrė alų. Yra melagingai apkaltinti, tik nežino dėl kokių priežasčių. Šuniukus, įvardintus kaltinamajame akte, yra matęs. Šuniukai apie 50 cm ilgio ir apie 50 cm aukščio. Tuos šunis matė prieš išvažiuojant į užsienį, kur buvo 2 metus. Šunims galėjo būti jau apie 4 metus. Šunys buvo visą laiką palaidi. Atėjus į kiemą tie šunys puldavo. R. U. laikė 4 šunis. Vienas šuo pririštas. Mano, kad dabar apkalbamas yra dėl to, kad 2012 m. R. U. sūnus, vairuodamas automobilį, sukėlė eismo įvykį, bet, norėdamas išvengti atsakomybės, dėl šio įvykio melagingai apkaltino jį, tačiau viskas po to išsisprendė, o V. M. jo nemėgsta ir grasino jam, kad jis „atsiims“ už mašiną ir už viską. Pats myli gyvūnus, namuose laikė ir laiko šunis. Turėjo didelį šunį. Dabar šunį turi apie dvejus metus.

M. A. kaltu neprisipažino visiškai ir teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l.93) bei parodė, kad viską geriau prisiminė ikiteisminio tyrimo metu, kai jį apklausinėjo tyrėja, t.y., kad 2013 metų gegužės 29 d., apie 18 val., kartu su A. U. nuėjo pas R. U. išgerti alaus. Kieme jokių konfliktų nebuvo. Dėl žiauraus elgesio su gyvūnais abu su A. U. apkaltinti melagingai, tačiau dėl kokių priežasčių nežino. Nuėjęs į ūkinį pastatą, jokių vaikų iš jo nevarė. Tą vakarą su A. pas R. U. pavėsinėje išgėrė gal du litrus alaus. Buvo nuėjęs į tvartą nusišlapinti. Sugrįžęs po minutės - po dviejų, toliau gėrė. V. M. pradėjo sakyti, kad baigtų gerti, pagrasino iškviesti policiją. Su A. išėjo, nusipirko dar alaus ir nuėjo pas jį į namus. Vėliau atėjo R. B. ir R. U.. Išgertuvės tęsėsi iki 22 val., kol atėjo A. sugyventinė E. B. ir V. U. išsivesti A. ir R. U.. Šunis kaltinamasis matė lakstančius R. U. kieme, bet jų rankose neturėjo. Su R. U. sūnumi R. U. buvo klasiokai. Kai suaugo, tame kieme nesilankė 5-6 metus. Tame name gyvena dvi šeimos, kiemas yra bendras. Tuos šuniukus laikė R. U.. Kai prasidėjo ikiteisminis tyrimas tada suprato, kad tie šuniukai yra R. U.. Kieme vaikų buvo. A., E., J. buvo kieme. Kokio jie amžiaus negali pasakyti.

Byloje pripažintas nukentėjusiuoju R. U. parodė, kad 2013 m. gegužės 29 d., galimai jau po pietų, pas jį į kiemą atėjo M. V., su kuriuo vartojo alkoholį. Geriant alų, atėjo A. U. ir M. A., kurie taip pat išgėrė maždaug po stiklinę alaus. Kilo triukšmas, kad kažkas užmušė šunis. Apie užmuštus šunis šūkavo ir V. M. dukra J.. Buvo šaukiama, kad dėl užmuštų šunų bus iškviesta policija. Kadangi kilo didelis triukšmas, jis su draugais išėjo iš kiemo. Kur šuniukai dingo, nežino. Gulėdamas ligoninėje girdėjo, kad jo turėtus šuniukus užmušė, tačiau kas, nesidomėjo. Kur minėti šuniukai yra, nežino. Jau vakare, tikslaus laiko neatsimena, kieme buvo kilęs kažkoks konfliktas – kieme barėsi išėjusi žmonos sesuo V. M.. Dėl ko ji barėsi, nežino, girdėjo, kad minėjo užmuštus šuniukus. Tada A. U. ir M. A. iš kiemo išvažiavo: A. U. buvo atvykęs su mažu, mini motoroleriu, o M. A. – su senu dviračiu. Jis taip pat išėjo, nuėjęs pas B., ten rado M. A., M. U. ir B., visi kartu gėrė alų. Po 2013-05-29 savo šuniukų Čikos ir Džinos nematė. Šuniukai lakstydavo palaidi. Čika buvo kokių 4-5 metų. Džina 2 metų amžiaus. Kieme dar yra šuo 17 metų, kuris būna tai pririštas, tai palaidas. Šuniukai tai parbėgdavo, tai išbėgdavo. Šuniukai lakstė daugiausia su vaikais. Dar iki įvykio buvo vienas šuo, kurį partrenkė mašina. Tvarte narvuose jis laikė triušius, tuo metu buvo 5 triušiai. Triušius naudojo maistui. Ūkiniame pastate nudauždavo triušį. Kieme negalėjo to padaryti, nes bijojo, kad tai gali pamatyti vaikai. Prašė A. U. nudaužti triušį, bet jis atsisakė, sakė, kad negali to daryti. Iki įvykio valgė triušieną. Tomis dienomis nukirto triušį. Tai galėjo būti po gegužės 25 d. Triušius dar per vasarą palaikė, o dabar triušių nebeturi.

Liudytojas E. U. parodė, kad jau seniai kieme gyveno du šuniukai Džina ir Čika. Kieme gyvena dar vienas šuo, laksto vištos, tvarte yra triušių. Prieš kiek laiko neprisimena, bet J. M. pasakojo apie šuniukų dingimą, pats jokio įvykio, susijusio su šuniukais, nematė.

Liudytojas O. U. parodė, kad anksčiau buvo šuniukai, bet pabėgdavo, tai mašina partrenkdavo. Buvo du šuniukai, vieno vardas buvo Džina, kito šuniuko vardo neprisimena. Kur dingo šuniukai nežino. Tokio įvykio, apie kurį pasakojo tyrimo metu neprisimena. Šunys buvo pikti, bet ar ką nors būtų apkandžioję negirdėjo. Pro tvarto duris buvo galima matyti tvarto vidų. Tvarte dabar elektra yra, anksčiau elektros nebūdavo. Anksčiau durys sandariai neužsiverdavo ir buvo plyšys. Dabar plyšio nėra. Tvarto durys būna kartais atidarytos. Tą dieną jis nepastebėjo ar tvarto durys buvo atviros ar uždaros. Tuo metu turėjo ir vištų, ir triušių. Šuniukai kartais pagaudydavo vištas. Vištos vaikščiojo po kiemą. Triušiai būdavo narvuose. Maistą iš triušių gamindavo tėtis. Svetimi žmonės šuniukų nenešiodavo. A. nebuvo paėmęs ant rankų šuniukų. Šuniukai nubėgdavo ir pas kaimynus. J. M. jam sakė, kad A. kažką daro su šuniukais, tačiau jis pats nieko nematė. A. U. yra jo pusbrolis, gyvena netoliese. Jis pas juos ateina ir dabar. Šuniukai jo nepuldavo, jam niekada neįkando.

Liudytojas A. U. parodė, kad 2013-05-29 iki 19 val. jis buvo namuose, o po to išėjo. Namuose buvo tėtis, A., M., kaimynas. Jie vakarojo pavėsinėje, gėrė alų. Namuose taip pat buvo V. M., pusseserės. Savo kambaryje jis buvo vienas. Girdėjo kaip teta V. kalbėjo, kad dingo šuniukai. Girdėjo tokias kalbas, kai dar buvo namuose. Ji nesakė, kas tuos šuniukus užmušė. Visą tą dieną liudytojas tų šuniukų nematė. Šuniukai lakstydavo po kaimą. Šuniukai buvo pikti. Kai kas ateidavo į kiemą aplodavo, būdavo, kad užpuldavo, bet kad ką nors apkandžiotų, tai taip nebuvo. Šuniukai buvo 4-5 metų amžiaus, vidutinio dydžio. Šuniukų vardai - Čika ir Džina. Tvarte buvo apie 10 triušių. Triušius augino tėtis. Jie dažnai valgydavo triušieną. Tėtis triušius sutvarkydavo tvarte. A. ir M. yra pusbroliai. A. buvo užsienyje, tai M. neateidavo. M. ateidavo į svečius labai retai. Iki įvykio dienos M. buvo labai seniai svečiuose. Kuomet liudytojui buvo perskaityti jo parodymai (1 t., b.l.43), liudytojas paaiškino, kad apklausoje jo tėtis nedalyvavo, tyrėja ant jo rėkė, nes jai kažkas nepatiko ir netiksliai užrašė parodymus. Tyrėja buvo išsikvietusi antrą kartą. Ranka prierašą liepė parašyti sakydama, kad kol neparašys, negalės išvažiuoti namo. Jis su tyrėja nesiginčijo, kaip liepė taip parašė. Iš tikrųjų tai jis V. M. savo daiktų nedavė, ji galėjo į jo kambarį įeiti laisvai, nes kambarys buvo nerakinamas, buvo sugedusi spyna. Tačiau pas V. M. kada nori neužeisi, nes K. M. yra piktas.

Liudytoja I. V. teisiamojo posėdžio metu neprisiminė įvykio, tačiau, kuomet liudytojai buvo perskaityti jos parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir akistatos protokolas (1 t., b.l. 48, 51), liudytoja patvirtino, kad gyvena kaimyniniame sklype su V. M.. Datos tikslios neprisimena, tik gali pasakyti, kad tai buvo 2013 metų pavasario pabaigoje, būdama kieme išgirdo šuniuko trumpą cyptelėjimą vieną kartą. Taip pat netrukus išgirdo vaikų ir suaugusių triukšmą V. M. kieme. Tiesiog tai buvo didelis šurmulys ir vieni per kitus kažką šaukė. Per sklypus skiriančią tvorą priėjusi arčiau, pasidomėjo, kas nutiko. Tada vaikai - E. U., J. M.ir pati V. M. pasakė, kad M. A. ir A. U. sukapojo jų du šuniukus. Taip pat patikslino, kad tvarte buvo laikomi triušiai ir vištos. Šuniukai lakstydavo palaidi. Kieme M. A. ir A. U. nematė. Kad pas juos ateitų, jai reikia eiti per pagrindinę gatvę. Tą kartą ji ėjo per savo daržą palei šiltnamį ir perlipo per tvorą. Kelinta valanda tai buvo – nežino. Kad užmušė šuniukus sakė S. ir J. M.. Ji tame kieme praktiškai nesilanko. Ji dirba parduotuvėje, o jie ateina apsipirkti. Šuniukai, būdami palaidi, aplodavo einančius žmones. Šuniukai nebuvo dideli. Ji jų neglostė.

Liudytoja B. B. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta nuo 4 metų. Apie juos nieko blogo negali pasakyti. Kaltinamieji patys myli gyvūnus, augina šuniukus, jie tokio nusikaltimo padaryti negalėjo Mano, kad buvo panaudoti A. U. duomenys, kad jam būtų atkeršyta. V. M. sesuo yra I., kuri gyvena užsienyje. Tie šunys valkatavo. I. U. pasakė, kad A. U. kažkokiu būdu nukentės. Ji pati įvykio nematė. Žino, kad I. U. sūnus R. U. padaręs avariją panaudojo A. U. asmens duomenis. Tai buvo dar prieš įvykį su šuniukais.

Daiktų, dokumentų protokole užfiksuota, kad V. M. tyrėjui pateikė kirvį, bet nėra įsitikinusi ar tai nusikalstamos veikos padarymo įnagis (1 t., b.l. 28).

2014-01-06 akistatos tarp liudytojų V. M. ir V. U. protokole užfiksuota, kad V. M. patvirtina savo parodymus (1 t.,b. l. 49, 50).

2014-04-01 akistatų tarp liudytojos V. M. ir įtariamųjų A. U., M. A. protokoluose užfiksuota, kad kiekvienas patvirtina savo parodymus (1 t.,b. l. 54, 57).

Administracinio teisės pažeidimo 2012 06 12 protokolu bei administracinio teisės pažeidimo medžiaga (t.2 b.l. 117-157) nustatyta, kad R. U. 2012 02 13, 04.50 val., padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., 126 str. 4 d., 123 str. 5 d., 124 str. 7 d. Surašant pirminį protokolą R. U. prisistatė A. U., kurio vardu buvo surašytas protokolas, pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolas, surinkti duomenys apie A. U. teistumus, administracinius teisės pažeidimus, asmens duomenys.

Toliau išdėstomų argumentų pagrindu teismas daro išvadą, kad nepadayta nusikalstama veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK)303 str. 5 d. 1 p.), o prokurorės kaltinime įrodymais įvardinti duomenys atmestini (LR BPK 305 str. 3 d. 1 - 4 p.).

Teismas konstatuoja, kad išanalizavus visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus bei išnaudojus visas įmanomas galimybes siekiant šioje byloje nustatyti objektyvią tiesą, nepavyko surinkti apkaltinamajam nuosprendžiui būtinų neginčijamų apkaltinamųjų įrodymų.

Siekiant nustatyti objektyvią tiesą byloje, teisiamuosiuose posėdžiuose buvo tikrinami visi ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai, taip pat buvo apklausinėjami visi bylos liudytojai, siekiant patikrinti jų parodymų objektyvumą.

Tačiau teisiamuosiuose posėdžiuose apklaustų asmenų – nukentėjusiojo ir liudytojų – parodymų ir kitų patikrintų įrodymų įrodomoji vertė, teismo vertinama kaip labai abejotina.

Nukentėjusysis R. U. pats įvykio nematė, apie jį tik girdėjo, tačiau jis net negali patvirtinti pačio įvykio fakto ir šiuo įvykiu nesidomėjo, be to, nukentėjusysis dėl šio įvykio niekam nereiškia nei turtinių, nei kitokių pretenzijų. Liudytojai E. U. ir O. U. patys taip pat nieko nematė ir nieko negali patvirtinti. Liudytojas A. U. pats nieko nematė, tik girdėjo kaip V. sakė, kad dingo šunys, bet ji nenurodė kas juos užmušė. Liudytoja I. V. teisiamojo posėdžio metu šio įvykio neprisiminė, o ikiteisminio tyrimo metu apie jį tik girdėjo kalbas ir girdėjo kažkokį triukšmą kieme. Liudytoja B. B. tvirtino, kad abu kaltinamuosius pažįsta nuo 4 metų, jie myli gyvūnus, patys augina šunis ir tokio nusikaltimo padaryti negalėjo, be to, tokie kaltinimai, jos manymu, gali būti kerštas A. U., iššauktas ankstesnės nesantaikos su kitais šios bylos liudytojais. Liudytoja V.V. U. tvirtino, kad apie šį įvykį girdėjo, tačiau tuo netiki, nes V. M. visko prisigalvoja, kadangi dažnai geria. Liudytoja Ž. O. tvirtino, kad jai telefonu iš užsienio skambino I. U. ir papasakojo, kad A. užkapojo šunis, bet, liudytojos manymu, to negali būti, ji tuo netiki ir tai gali būti kerštas, nes I. U. pareiškė, kad dabar A. “atsiims” ir už mašiną, ir už šunis. Liudytoja E. B. tvirtino, kad apie šį įvykį girdėjo tik kalbas, bet taip nebuvo, nes A. jau anksčiau buvo apkaltintas avarija, kurios nepadarė ir tada buvo pasinaudota jo anketiniais duomenimis. Liudytoja V. M. teigė mačiusi kaip nešė šunis, bet daugiau nieko nematė ir apie tai tik girdėjo iš vaikų, o kitą dieną girdėjo, kad triušius užkapojo, bet, vaikų teigimu, ir tie pasirodė visi sveiki. Liudytoja S. M. neprisimena aptariamo įvykio, o perskaičius jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu pareiškė, kad jie yra neteisingi ir tyrėjai ji sakė netiesą. Liudytoja J. M. tvirtino, kad apie šuniukus nelabai prisimena, teigė, kad matė kaip nešė šunį, bet neprisimena kas. Liudytojas K. M. tvirtino, kad nieko neprisimena ir nieko nematė. Liudytojas R. B. taip pat teigė, kad nieko nematė ir net negirdėjo, nes jam niekas nieko nepasakojo apie jokius šunis. Liudytoja tyrėja I. K. tvirtino, kad dabar konkreciai visko taip pat neatsimena, kad atsimena tik pačią bylą, be to, kai byla buvo perduota jai, dalis nepilnamečių liudytojų jau buvo apklausti. Daiktų pateikimo protokole nurodyta, kad V. M. pateikė tyrejui kirvį, bet ji nėra įsitikinusi, kad tai nusikaltimo įnagis, nes jis yra tik panašus.

Akistatos tarp V. M. ir V. U., tarp V. M. ir I. V., tarp V. M. ir abiejų kaltinamųjų, įrodomąja prasme taip pat nieko nedavė, nes kaltinamųjų parodymai išliko nepakitę, o liudytojų parodymai keitėsi proceso eigoje – ikiteisminio tyrimo metu buvo vieni, akistatų metu liudytojai juos tvirtino, tačiau teisme jų parodymai keitėsi ir visa tai teismui sukėlė abejones tokių parodymu objektyvumu.

Įvykio vietos apžiūra laikytina taip pat abejotinu įrodymu, nes šio procesinio veiksmo metu buvo apžiurėtas tik tvartas, maišas, virvės ritė, ant kurių buvo matomos dėmės, panašios į kraują, kurio priklasuomybė šunims ar kitiems gyvūnams tyrimo metu iš viso net nebuvo tirta.

Taigi aptartų įrodymų visuma negali patvirtinti net paties įvykio fakto, o nepasitvirtinus nusikaltimo faktui, net teoriškai negali būti įrodinėjamos kitos objektyviosios ir subjektyviosios nepatvirtinto nusikaltimo aplinkybės, ypač pagrindinė - subjektyvioji aplinkybė – kaltė. Visi aptarti įrodymai sukelia tik prielaidas ir abejones, kurios pagal pamatinius teisės principus turi būti vertinamos kaltinamųjų naudai. Todėl teismas neabejotinai konstatuoja, kad abu kaltinamieji turi būti išteisinti, nes apkaltinamasis nuosprendis, nesant objektyvių įrodymų, negali būti grindžiamas prielaidomis ir abejonėmis.

Kaltinamiesiems paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti, panaikintinos paskelbus nuosprendį.

Daiktiniai įrodymai – kirvis- gražintinas nukentėjusiajam R. U., baltos spalvos pluoštinis maišas, su dėmėmis, panašiomis į kraują, supakuotas į popierinį paketą, baltos spalvos ritė, įsiteisėjus nuosprendžiui sunaikintini (LR BPK 94 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. A. ir A. U. dėl kaltinimo pagal LR BK 310 str. 1 d. išteisinti, nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ir baudžiamąjį procesą M. A. ir A. U. atžvilgiu nutraukti (LR BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

Kaltinamiesiems ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti paskelbus nuosprendį.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus – kirvį gražinti nukentėjusiajam R. U., baltos spalvos pluoštinį maišą, su dėmėmis, panašiomis į kraują, supakuotą į popierinį paketą, baltos spalvos ritę – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą, nuosprendžio apskundimo pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.