Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Jurgis Kiškis Baudžiamoji byla Nr. 1A-648-290-2013

Teisėja Tatjana Butkienė Teisminio proceso Nr.1-24-1-00160-2012-0;

2013 m. rugsėjo 24 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Kęstučio Dargužio ir Rimo Švirino, sekretoriaujant Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Patalavičienei, nuteistojo R. S. gynėjui advokatui Arnoldui Blaževičiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 13 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 255 str. 1 d. - 10 MGL dydžio (1300 Lt) bauda.

Nustatytas 2 (dviejų) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos terminas, per kurį nuteistasis privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., 65 str.1 d. 2) p. a) pp, bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, į bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2012 m. vasario 11 d. iki 2012 m. vasario 13 d., vieną suėmimo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: pistoletas „Pietro Beretta“ Nr. 99638Y, apkaba su 12 vnt. 9 mm kalibro šoviniais, apkaba su 12 vnt. 9 mm kalibro šoviniais, pistoletas „Uma Lady“ Nr. 93239; graižtvinis šautuvas ,,TIKKA“ M695268148 su optiniu taikikliu; 5 vnt. šovinių 30-06 su metaliniu graižtvinio šautuvo dėklu; šautuvas 04-1C-080523-01; lygiavamzdis šautuvas ,,T0Z“34EP Nr. 9332303 odiniame rudame dėkle; 26 vnt. 12 kalibro šoviniai ,,Magnum“; 1 vnt. 12 kalibro šoviniai ,,Bellot Sellier“, 2 vnt. 12 kalibro šoviniai ,,Winchester“, mėlynos spalvos; 5 vnt. 12 kalibro šoviniai ,,Winchester“, raudonos spalvos, 60 vnt. 12 kalibro šoviniai ,,Noble Sport“, 4 vnt. 9 mm kalibro šoviniai ,,Sellie Bellot“ (S anr B); 4 vnt. 8 mm kalibro dujinių šoviniai ,,CS-Reizstoffpatronen“, sudėti plastikinėje dėžutėje; 7 vnt. 8 mm kalibro dujiniai šoviniai ,,Umarex“, sudėti plastikinėje dėžutėje; 31 vnt. 4,5 mm kalibro šoviniai, juodos spalvos – saugomi Kauno apskrities VPK, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta konfiskuoti. Du raktai, paimti 2012-05-23 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, saugomi Kauno apskr. VPK Kauno m. Santakos PK ir šautuvas ,,STUTZEN“Nr. 041C08052301, perduoti saugoti Kauno apskrities VPK, nuosprendžiui įsiteisėjus, bus gražinti R. S..

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 255 str. 1 d. už tai, kad jis, pažeisdamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 str. 3 d. reikalavimus, veikdamas nusikalstamai nerūpestingai – neužtikrindamas ginklų ir šaudmenų saugumo, iki 2012 metų vasario 11 dienos, savo žmonai G. S. buvo atidavęs saugojimui raktus nuo seifo, esančio name Kaune, (duomenys neskelbtini), kur buvo saugomi 2010 m. liepos 14 d. teisėtai, pagal leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), įsigyti ginklai: pistoletas „Pietro Bereta“ Nr. E99638Y, graižtvinis šautuvas ,,TIKKA“ 695, lygiavamzdis šautuvas ,,T0Z“34ER Nr. XE32303 ir šaudmenys: 94 vnt. 12 mm kalibro, 29 vnt. 9 mm kalibro, 5 vnt. 3006 kalibro, tokiu būdu sudarydamas sąlygas kitam asmeniui neteisėtai pasinaudoti šaunamaisiais ginklais.

Lietuvos Respublikos BK 2 str. numatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

Teisėtai turimo šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymo taisyklių pažeidimas laikytinas baudžiamuoju nusižengimu tik tuo atveju, jeigu tuo sudaromos sąlygos kitam asmeniui neteisėtai jais pasinaudoti. Priešingu atveju, nenustačius šios aplinkybės, gali būti sprendžiama tik dėl kaltinamojo administracinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos ATPK 196 str. 3 d. Baudžiamasis nusižengimas laikomas baigtu, kai kitas asmuo įgyja realią galimybę pasinaudoti netinkamai laikomu šaunamuoju ginklu, šaudmenimis, ar sprogstamosiomis medžiagomis. Ir visais atvejais turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp galimybės panaudoti šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas arba priežastinis ryšys tarp realaus jų panaudojimo ir šių objektų laikymo, neatitinkančio specialių taisyklių.

Byloje ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad raktai seifui, kur laikomi ginklai, atrakinti, kuomet ginklai ir leidimas buvo perduoti policijos pareigūnams, buvo panaudoti ne dėl R. S. veikos, o dėl jo sutuoktinės G. S. veiksmų, kuomet jis jau buvau sulaikytas policijos pareigūnų ir jam buvo atimta teisė kontroliuoti ginklų saugojimo tvarką, kadangi seifą atrakino ir nurodytus daiktus pareigūnams perdavė G. S..

Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad jis negalėjo objektyviai užkirsti kelio sutuoktinei pasinaudoti seifo raktais. G. S. nuomone, jis vykdė visas pareigas, siekdamas užtikrinti turimų ginklų saugumą - seifas su ginklais buvo užrakintas, raktai palikti kitiems asmenims neprieinamoje vietoje, seife su koduota spyna. Teismas nesivadovavo protingumo bei racionalumo principais ir pareikalavo iš jo daugiau pareigų negu numato teisės aktai ir bendros elgesio normos, nors jis, atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, tuo metu negalėjo veikti atidžiau ir rūpestingiau nei veikė. Todėl esant minėtoms aplinkybėms, teismas negalėjo konstatuoti nusikalstamos veikos – neatsakingo ir nerūpestingo elgesio.

Teismų praktikoje nurodoma, kad nusikalstama veika konstatuojama tada, kai ginklai paliekami vietoje, kurioje gali neribotai lankytis kiti asmenys (kasacinė nutartis Nr. 2K-614/2006). Šiuo atveju teismas nepagrįstai vietą, kur neribotai gali lankytis žmonės, prilygino privataus namo patalpas, nes, tokiomis vietomis gali būti tik tokios vietos, „kuriomis grubiai pažeidžiamos bendrosios pareigos elgtis atsargiai ir rūpestingai su ginklais ir šaudmenimis (ginklas paliekamas viešoje vietoje, kitiems asmenims objektyviai pasiekiamoje vietoje paliekamas atrakintas seifas)“.

Teismas taip pat turėjo įvertinti aplinkybę, jog įvykis kilo šeimoje, todėl net ir tuo atveju, jeigu jis būtų paslėpęs raktus, kilus byloje nustatytai situacijai, sutuoktinė būtų ieškojusi raktų ir bet kuriuo atveju juos radusi. Traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens sutuoktiniai „yra specifiniai subjektai, kurių veiksmų dėl artimų ryšių sukontroliuoti nėra įmanoma net ir maksimaliai sąžiningai vykdant pareigas“. Lietuvos Respublikos BK 255 straipsnio 1 dalies normos prasme „kiti asmenys“ turi būti suprantami kaip asmenys, kurie dėl kaltininko aplaidumo pasinaudoja šaunamuoju ginklu ar šaudmenimis vietoje, į kurią gali patekti be apribojimų, ir jo sutuoktinės tokiems asmenims prilyginti negalima.

Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad bylose, kuriose ikiteisminiai tyrimai pradedami dėl smurto artimoje aplinkoje fakto konstatavimo, kaip ir šiuo atveju, itin objektyviai reikia įvertinti visų asmenų parodymus, ypač tarpusavyje konfliktuojančių vienos šeimos narių ar giminaičių, kadangi tokie asmenų liudijimai gali atskleisti užslėptus ketinimus atkeršyti asmeniniais tikslais ar ketinimus kitaip pakenkti asmeniui, todėl G. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose G. S. parodė, kad raktus nuo seifo, kuriame laikomi R. S. ginklai, savo žinioje laikiusi nuo 2012 m. sausio mėn., vertintini kritiškai.

Pažymėtina tai, kad sąlygų kitam asmeniui neteisėtai pasinaudoti šaunamuoju ginklu sudarymas reiškia, jog sudaromos sąlygos turi būti ne abstrakčios ir pagrįstos tik ginklo laikymo taisyklių pažeidimu, o pagal bylos aplinkybes realios. Byloje neginčytinai nėra paneigta ta aplinkybė, kad iki 2012 m. vasario 11 d. įvykusių įvykių, raktus nuo seifo, kuriame saugomi ginklai, turėjo tik R. S., nesudarydamas sąlygų kitiems asmenims pasinaudoti šaunamaisiais ginklais.

Sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai turi būti vertinamos įtariamojo naudai. Todėl, vien teisėtai turimo šaunamojo ginklo laikymo taisyklių pažeidimas nesuponuoja realios galimybės kitiems asmenims neteisėtai juo pasinaudoti buvimo.

Nuteistasis taip pat atkreipia dėmesį taip pat į tai, kad pagal baudžiamąjį įstatymą konfiskuojamas ne bet koks su nusikalstamos veikos padarymu siejamas turtas, bet tik atitinkantis Lietuvos Respublikos BK 72 str. 2 d. nurodytus konfiskuotino turto požymius, todėl šio straipsnio reikalavimų neatitinka atvejai, kai teismo konfiskuojamas turtas įvardijamas kaip daiktiniai įrodymai ar kaip nusikalstamos veikos dalykas, todėl daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veiklai tirti, remiantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 5 p. priimant skundžiamą nuosprendį, turėjo būti grąžinti teisėtam jų savininkui.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 2 d. nustatyta, jog asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Ši teisė įtvirtinta ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 5 dalyje. Nuteistojo nuomone, šiuos reglamentuotus teisės principus teismas pažeidė jo atžvilgiu priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį.

Nuteistasis taip pat atkreipia dėmesį į į tai, kad 2013 m. gegužės 13 d. Kauno apylinkės teismas nuosprendžiu skyrė bausmę -10 MGL - 1300Lt (tūkstančio litų) dydžio baudą, todėl neaišku kokio dydžio bauda – nurodyta skaičiais ar žodžiais turi būti sumokėta.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjo prašymą apeliacinį skundą patenkinti, prokurorės prašymą skundą atmesti bei įvertinusi visas bylos aplinkybes ir joje surinktus įrodymus padarė išvadą, kad nuteistojo apeliacinis skundas yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Lietuvos Respublikos BK 2 str. įtvirtinti pagrindiniai baudžiamosios atsakomybės principai, kurie nustato, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio, ir kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis šio kodekso 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, jų tarpusavio sąsajos, suteikė jiems kitokią teisinę reikšmę, o kai kuriems bylos įrodymams visai neteikė jokios reikšmės. Tai esminiai įtakojo teismo išvadą, jog R. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 255 str. 1 d. Visi faktiniai duomenys, įrodymai turi būti išanalizuoti bylos liečiamumo aspektu, turi būti atskleisti ir motyvuotai pašalinti visi byloje esantys prieštaravimai, nuosprendyje negali būti prielaidų ir abejonių, o nepašalinti prieštaravimai, abejonės, prielaidos turi būti aiškinami kaltinamojo naudai.

R. S. buvo kaltinamas, veikiant dėl nusikalstamo nerūpestingumo, pažeidus Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 str. 3 d. reikalavimus, kad „ginklų, šaudmenų savininkai ir naudotojai privalo užtikrinti jų saugojimą“ ir tokiu būdu neužtikrindamas ginklų ir šaudmenų saugumo, iki 2012 metų vasario 11 dienos, savo žmonai G. S. buvo atidavęs saugojimui raktus nuo seifo, kur buvo saugomi 2010 m. liepos 14 d. teisėtai, pagal leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), įsigyti ginklai: pistoletas „Pietro Bereta“ Nr. E99638Y, graižtvinis šautuvas ,,TIKKA“ 695, lygiavamzdis šautuvas ,,T0Z“34ER Nr. XE32303 ir šaudmenys: 94 vnt. 12 mm kalibro, 29 vnt. 9 mm kalibro, 5 vnt. 3006 kalibro ir tokiu būdu sudarė sąlygas kitam asmeniui neteisėtai pasinaudoti šaunamaisiais ginklais.

Lietuvos Respublikos BK 255 str. 1 d. numatytą baudžiamąjį nusižengimą sudaro trys būtinieji objektyviosios pusės požymiai, t.y. 1) šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymo taisyklių pažeidimas; 2) kito asmens neteisėtas pasinaudojimas šiais objektais ar realios galimybės pasinaudoti šiais objektais įgijimas (turėjimas); 3) priežastinis ryšys tarp šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymo taisyklių pažeidimo ir kito asmens šių objektų panaudojimo arba realios galimybės kitam asmeniui juos panaudoti. Baudžiamojo nusižengimo sudėčiai konstatuoti būtini visi nurodyti požymiai.

Teisėtai turimo šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymo taisyklių pažeidimas laikytinas baudžiamuoju nusižengimu tik tuo atveju, jeigu tuo sudaromos sąlygos kitam asmeniui neteisėtai jais pasinaudoti, priešingu atveju, nenustačius šios aplinkybės gali būti sprendžiama tik dėl kaltinamojo administracinė atsakomybės dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 196 str. 3 d. numatyto pažeidimo. Baudžiamasis nusižengimas laikomas baigtu, kai kitas asmuo įgyja realią galimybę pasinaudoti netinkamai laikomu šaunamuoju ginklu, šaudmenimis, ar sprogstamosiomis medžiagomis. Ir visais atvejais turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp galimybės panaudoti šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas arba realaus jų panaudojimo ir šių objektų laikymo, neatitinkančio specialių taisyklių.

Šios teismo nustatytos veikos aplinkybės neatitinka bylos įrodymų viseto, dėl ko tai nesudaro Lietuvos Respublikos BK 255 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėties.

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančių įrodymų visumos, nėra pagrindo konstatuoti, jog R. S. buvo atidavęs seifo raktus G. S. saugojimui ir tuo sudarė realią galimybę kitiems asmenims pasinaudoti jo turimais ginklais.

Kaip matyti iš nuosprendyje išdėstytų duomenų – liudytojų I. K., K. A. bei T. Š. parodymų, kitų rašytinių duomenų, priešingai nei teigiama nuosprendyje, teisėjų kolegija nustatė, kad R. S. konflikto metu su sutuoktine ir atvykus policijos pareigūnams bei jį sulaikius neteko savo ginklų kontrolės galimybės.

Liudytoja tyrėja I. K. pirmosios instancijos teisme parodė, kad budėjimo metu buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), Kaune, sutuoktinis smurtauja prieš sutuoktinę, grasina ją nužudyti. Buvo patikrinta duomenų bazėje esanti informacija ir nustatyta, kad šiame name yra laikomi ginklai. Atvykus nurodytu adresu, buvo rasta moteris ir nepilnametis jos sūnus. Paties R. S. nebuvo, jis buvo išvežtas atvykusių patrulių. Paprašius jos pateikti ginklus, G. S. ginklus pateikė. Kur laikomi ginklai ji neklausė.

Liudytoja tyrėja K. A. parodė, kad 2012 m. vasario mėnesį jai buvo paskirta atlikti ikiteisminį tyrimą dėl grasinimo nužudyti. Ji atvyko į areštinę apklausti R. S., pareiškė jam įtarimą dėl ginklų laikymo taisyklių pažeidimo. Parodė, kad tiek R. S. tiek G. S. jai pasakė, jog R. S. raktus nuo seifo, kuriame laikomi ginklai ir šaudmenys, yra atidavęs laikyti savo sutuoktinei, nes, kaip pripažino pats R. S., jis dažnai vartoja alkoholį ir raktus nuo seifo, kuriame laikomi ginklai ir šaudmenys, jis laiko pas žmoną dėl saugumo. G. S. jai nurodė, kad tuos raktus ji laiko prieškambario baldų viršutiniame stalčiuje. Ji buvo atvykusi atlikti įvykio vietos apžiūros, apžiūrėjo seifą, esantį antrame namo aukšte, kur pasak R. S., buvo laikomi raktai nuo seifo, kuriame buvo laikomi ginklai ir šaudmenys. Parodė, kad raktus nuo šio seifo jai perdavė pati G. S.. R. S. jai nurodė, kad raktus nuo seifo, kuriame laikomi ginklai ir šaudmenys, jis laikydavo antrame aukšte esančios sieninės spintos seife, nors prieš tai buvo sakęs, kad minėti raktai nuolat buvo laikomi pas jo žmoną dėl saugumo. Ji apžiūrėjo seifą, kuriame saugomi ginklai ir šaudmenys, esantį garaže, seifas buvo užrakintas.

Liudytojas T. Š. nurodė, kad jis dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių būrio 2 – ojo patrulių būrio patruliu, parodė, kad 2012 m. žiemą, tikslaus laiko neprisimena, buvo gautas pranešimas, Kad (duomenys neskelbtini) g., Kaune, naudojamas smurtas šeimoje, grasinimas nužudyti. Jis, kartu su kolega patruliu R. V. nuvyko į nurodytą vietą, ten rado R. S., jis buvo apsirengęs, stovėjo lauke ir buvo visiškai girtas. Viduje stovėjo žmona ir, atrodo, kad du vaikai, jie nenorėjo jo įsileisti į vidų, šaukė, kad jis nori juos nužudyti, kad jis yra medžiotojas. Iš aprangos jis suprato, kad tas vyriškis yra medžiotojas, apžiūrėjo lauke stovintį džipą, ar jame nėra šautuvo. Vyriškis nelabai galėjo ką nors pasakyti, kadangi dėl girtumo jis visiškai nesiorientavo aplinkoje. Parodė, kad artimieji įsileido juos, tai yra pareigūnus, į vidų, žmona papasakojo, kad jie bendromis jėgomis atėmė iš vyriškio seifo raktus, kadangi vyriškis jiems sakė, kad iššaudys visus. Atėmę raktus, jie išstūmė vyriškį į lauką.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų – R. S. laikino sulaikymo 2012-02-11 protokolo, jis buvo sulaikytas 2012-02-11 20 val. 30 min. savo namuose (duomenys neskelbtini), Kaune. 2012-02-12 jam buvo pareikštas įtarimas pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. ir pagal šį įtarimą buvo apklaustas. Apklausiant R. S. įtariamuoju, savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad nuo seifo, kuriame laikomi jam pagal leidimą išduoti ginklai savigynai ir medžioklei, raktai buvo pas jo žmoną G. (b. l. 65 T 1). Šiuos jo parodymus pilnai patvirtino pareigūno T. Š. parodymai duoti teisminio bylos nagrinėjimo metu, kuris patvirtino, kad iš artimųjų paaiškinimų suprato, kad jie bendromis jėgomis atėmė iš vyriškio seifo raktus (b. l. 36 T 2). Tiek T. Š. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimojoje aplinkoje fakto nurodytos aplinkybės, tiek ikiteisminiame tyrime duoti paaiškinimai, tiek parodymai duoti teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo nuoseklūs ir konkretūs. Netikėti šio liudytojo parodymais nėra jokio pagrindo.

Bylos duomenimis, nutarimas dėl sulaikyto R. S. paleidimo buvo priimtas 2012-02-13, paskiriant kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos V. (duomenys neskelbtini), Kaune, nesilankyti (duomenys neskelbtini), Kaune bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su G. S.. Šios paskirtos kardomosios priemonės pažeidimų byloje neužfiksuota.

Daiktų, dokumentų pateikimo 2012-05-23 protokolu G. S. pateikė tyrėjai K. A. du raktus, kurie 2012-07-30 protokolu buvo apžiūrėti ir nufotografuoti, paliekant juos saugoti prie baudžiamosios bylos.

Papildomos apžiūros 2012-06-21 protokolu buvo apžiūrėti garažo patalpoje ir name spintoje (sienoje) esantys seifai, nurodant, kad garažo patalpoje yra metalinis pilkos spalvos seifas, kurio durys uždarytos, tačiau akivaizdu, kad nebuvo atlikta jokių veiksmų, siekiant nustatyti ar byloje pateikti raktai yra būtent nuo minėto seifo ir šios aplinkybės teismo nuosprendyje nevertintos.

Atsižvelgiant į išdėstytą, jokių duomenų, kad R. S. sudarė konkrečias realias galimybes pasinaudoti ginklais, nenustatyta, o G. S. ikiteisminio tyrimo metu (teisminio nagrinėjimo metu parodymus duoti atsisakė) duoti parodymai, jų tendencinga kaita priklausomai nuo kaltinimo esmės kitimo bei teiginiai liudytojai tyrėjai K. A., kad raktai nuo seifo, kuriame buvo laikomi R. S. legaliai turimi ginklai, nuolat buvo jos žinioje, kuomet tarp sutuoktinių ne pirmus metus buvo konfliktiški tarpusavio santykiai, visiškai neįtikinantys ir vertintini kritiškai.

Aplinkybės, kad liudytoja G. S. galimai žinojo kur laikomi raktai nuo seifo bei tai, kad juos buvo atėmusi, nepatvirtina, jog tuo buvo sudaryta reali galimybė ginklais pasinaudoti kitiems asmenims, juolab kad Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklės, pakeistos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-03-01 Nr. 5-V-172 įsakymu, numato, kad pareiškėjas ir asmenys, vyresni kaip 14 metų, gyvenantys kartu su pareiškėju viename būste, tikrinami dėl nepriekaištingos reputacijos. Akivaizdu, kad nei R. S. sutuoktinė, nei sūnūs A. ir K. S., kaip asmenybės, nebuvo kliūtimis R. S. gauti leidimus ginklams.

Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, jog vien tai, kad raktai nuo seifo iš R. S. žinios konfliktinės situacijos su sutuoktine metu buvo iš jo paimti, savaime nesukelia baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos BK 255 str. 1 d. Šiuo atveju taip pat būtina nustatyti, jog toks raktų praradimas sudarė ne abstrakčią, o realią galimybę ginklais pasinaudoti kitiems asmenims. Objektyvių, neginčytinų duomenų, kad sutuoktinei savavališkai paėmus raktus, buvo R. S. veiksmais sudaryta reali galimybė neteisėtai pasinaudoti ginklais kitiems asmenims byloje nėra.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau aptartas aplinkybes konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nesant byloje jokių objektyvių neginčytinų duomenų apie tai, kad buvo sudaryta reali galimybė kitiems asmenims šaunamuoju ginklu pasinaudoti, tokiu būdu nenustačius būtinojo nusikalstamos veikos sudėties požymio bei priežastinio ryšio tarp kaltinamojo neatsargaus elgesio ir tokios aplinkybės atsiradimo, nepagrįstai pripažino R. S. kaltu dėl Lietuvos Respublikos BK 255 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo.

Apeliacinio skundo dalis dėl priteistos baudos dydžio, ginklų konfiskavimo paliekamas nenagrinėtu, kadangi tai nekeičia teisėjų kolegijos priimamo sprendimo esmės.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 13 d. nuosprendis yra nepagrįstas. Teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nepagrįstos išsamia surinktų įrodymų analize, todėl turi būti panaikinamas ir priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių(Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi išdėstytu ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 4 d., 329 str. 1 d. 1 p. kolegija

nusprendė:

Kauno miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 13 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

R. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 255 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – saugomus Kauno apskrities VPK – grąžinti išteisintajam R. S..