Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-12-22 · Administracinė byla Nr. I-6280-643/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-12-22Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-10-03Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-12-22
Bylos Nr.
I-6280-643/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00907-2016-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Milda Vainienė, Jolita Rasiukevičienė, Margarita Stambrauskaitė
Atsakovas
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyriaus, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyriui
Pareiškėjas
UAB ,,VN projektas“
Trečiasis asmuo
D. V., A. V.
Advokatai
Jovitas Elzbergas
Kategorijos
  • 1.25pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-6280-437/2016Proceso Nr. 3-61-3-00907-2016-8Procesinio sprendimo kategorija 1.25; 3.21
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gruodžio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Rasiukevičienės, Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

dalyvaujant pareiškėjo atstovams Viliui Navickui ir advokatui Jovitui Elzbergui bei atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovui Arūnui Umbrasui ir atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei Robertai Duliūtei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB ,,VN projektas“ skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyriaus, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyriui, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys D. V. ir A. V.), dėl sprendimo ir įsakymų panaikinimo bei žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas UAB ,,VN projektas“ (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui skundą, kuriame prašo: 1) panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2015-09-22 įsakymą Nr. Į-217 „Dėl įpareigojimo pripažinti netekusiais galios specialiuosius paveldosaugos reikalavimus“; 2) panaikinti Departamento Vilniaus skyriaus 2015-09-24 sprendimą Nr. (12.9.-V)2V-1168; 3) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės 2015-11-13 įsakymą Nr. 30-3605; 4) priteisti solidariai iš atsakovų Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Departamento ir Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, pareiškėjo UAB „VN projektas“ naudai 17 162,88 EUR; 5) priteisti solidariai iš atsakovų Departamento Vilniaus skyriaus, Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Departamento ir Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Departamento prie Kultūros ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareiškėjo UAB „VN projektas“ naudai visas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.

Pareiškėjas nurodo, kad jam nuosavybės teise priklauso 0,1041 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas). UAB „Unitectus“ pareiškėjo užsakymu parengė projektinius pasiūlymus techniniam projektui rengti, kuriais sklype planuojami projektuoti du pastatai (toliau – ir Projektiniai pasiūlymai). Departamento Vilniaus skyrius 2015-07-29 išdavė pareiškėjui specialiuosius paveldosaugos reikalavimus Nr. EV-607 statybos darbų projektavimui Sklype (toliau – ir Specialieji paveldosaugos reikalavimai), tačiau Departamento direktorė D. V. 2015-09-22 įsakymu Nr. Į-217 įpareigojo Departamento Vilniaus skyrių pripažinti netekusiais galios 2015-07-29 išduotus Specialiuosius paveldosaugos reikalavimus Nr. EV-607. Nurodytas įpareigojimas įvykdytas Departamento Vilniaus skyrius 2015-09-24 sprendimu Nr. (12.9.-V)2V-1168.

Pareiškėjas pažymi, kad Projektinius pasiūlymai Departamento vyriausiosios specialistės buvo patikrinti su pastabomis: „i) patikslinti Specialiuosius paveldosaugos reikalavimus; ii) žemės judinimo darbų vietose būtini archeologiniai tyrimai”; jiems 2015-07-29 pritarė Departamento Vilniaus skyriaus vedėjas; Projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai 2015-08-18 buvo gautas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vardu veikusio Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiojo architekto (Miesto plėtros departamento direktoriaus) pritarimas, tačiau, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorė A. V. 2015-11-13 priėmė įsakymą Nr. 30-3605, kuriuo panaikino Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiojo architekto 2015-08-18 pritarimą Projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai.

Pareiškėjo nuomone, Departamento Vilniaus skyriaus 2015-09-24 sprendimas Nr. (12.9.-V)2V-1168 ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorės 2015-11-13 įsakymas Nr. 30-3605 yra neteisėti, nepagrįsti ir neaiškūs.

Departamento direktorės D. V. 2015-09-22 įsakyme Nr. Į-217 buvo nurodyta, kad Specialiuosiuose paveldosaugos reikalavimuose neatsižvelgta į Departamento komisijos kultūros paveldo apsaugos klausimams nagrinėti (toliau – ir Komisija) 2014 m. ir 2015 m. posėdžiuose nustatytas aplinkybes dėl klaidingos informacijos pateikimo ir nepakankamų paveldosaugos reikalavimų nustatymo, tačiau nei Departamento Vilniaus skyrius 2015-09-24 sprendime, nei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015-11-13 įsakyme nenurodyta, į kokias konkrečias aplinkybes nebuvo atsižvelgta Specialiuosiuose paveldosaugos reikalavimuose, iš nurodytų aktų nėra aišku į kuriuos Komisijos posėdžius neatsižvelgta.

Pareiškėjo nuomone, skundžiami administraciniai aktai yra nemotyvuoti Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies prasme, kadangi 2015-09-24 sprendime nurodytas faktinis pagrindas yra absoliučiai neaiškus ir nepakankamas, tiek 2015-09-24 sprendimo, tiek 2015-11-13 įsakymo teisinis pagrindas nurodytas tik iš dalies. 2015-09-24 sprendime nenurodyta kokioms teisės aktų nuostatoms ir kokiu būdu prieštarauja Specialieji paveldosaugos reikalavimai.

Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad 2015-09-24 sprendime nepagrįstai remiamasi kultūros ministro 2014-12-18 įsakymu Nr. ĮV-975 patvirtinto Specialiųjų paveldosaugos reikalavimų (laikinųjų apsaugos reglamentų) turinio ir išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 23.1 papunkčiu, kadangi pagal jį išduoti specialieji paveldosaugos reikalavimai galioja tol, kol pripažįstami netekusiais galios, nustačius, kad pareiškėjas pateikė klaidingą informaciją, dėl kurios specialieji paveldosaugos reikalavimai negalėjo būti išduoti arba dėl kurios buvo nustatyti neteisingi (klaidingi) ar ne visi būtini paveldosaugos reikalavimai. Šiuo atveju 2015-09-24 sprendimas buvo priimtas ne dėl to, kad pareiškėjas pateikė klaidingą informaciją, o dėl to, kad Komisijos posėdžiuose neva buvo pateikta klaidinga informacija ir nustatyti nepakankami paveldosaugos reikalavimai, kuriems prieštaravo Projektiniai pasiūlymai.

Skunde pažymima, kad Aprašas nenumato pareigos atsižvelgti į Komisijos posėdžiuose nustatytas aplinkybes ir patikrinti ar pareiškėjo prašymas išduoti specialiuosius paveldosaugos reikalavimus neprieštarauja Komisijos posėdyje nustatytoms aplinkybėms. Priešingai, pagal Aprašo 16.6. punktą, nustačius neatitikimus ar prieštaravimus Projektiniams pasiūlymams, Komisijos posėdžiuose nurodytos aplinkybės turėjo būti įrašytos kaip papildomi paveldosaugos reikalavimai.

Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Departamento Vilniaus skyriaus 2015-09-24 sprendime ir Departamento 2015-09-22 įsakyme Nr. Į-217 nebuvo galima remtis 2015 m. Komisijos posėdyje nustatytomis aplinkybėmis, kadangi šiame posėdyje buvo nagrinėjamas klausimas visiškai nesusijęs su Specialiųjų paveldosaugos reikalavimų pripažinimu netekusiais galios. Be to, Departamento Vilniaus skyrius savo žinioje turėjo 2014-07-17 Komisijos posėdžio protokolą, kuriame buvo nurodytos aplinkybės dėl kurių negalima pritarti Projektiniams pasiūlymams, todėl konstatavęs neatitikimus, vadovaujantis Aprašo 11 punktu, Departamento Vilniaus skyrius galėjo pareiškėjui nustatyti 10 darbo dienų terminą patikslinti dokumentus, tačiau to nepadarė ir 2015-07-29 Projektiniams pasiūlymams pritarė.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nesutinka su 2014-07-17 Komisijos nustatytomis aplinkybėmis, jog Projektiniai pasiūlymai neatitinka Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamento (toliau – Apsaugos reglamentas) nuostatų, jog Sklype galimas tik sodybinis užstatymas ir galima tik rekonstrukcija, nedidinant aukštingumo; neatitinka užstatymo tankumas (44 %), nes pagal Apsaugos reglamentą sodybiniam užstatymui leistinas 20-30 % užstatymo tankumas. Nurodo, kad į Apsaugos reglamentą Sklypas nėra įtrauktas ir jam nėra nustatyti reikalavimai, todėl remtis Apsaugos reglamentu yra netikslinga. O net ir vadovaujantis Apsaugos reglamentu, Sklypo mišrus užstatymo tipas buvo planuojamas pagrįstai, o užstatymo tankumas atitiktų bendruosius Apsaugos reglamento reikalavimus.

Pareiškėjo nuomone, Departamento direktorė 2015-09-22 įsakymą priėmė šališkai vertindama Užupio bendruomenės 2015-09-01 prašymą panaikinti išduotus Specialiuosius paveldosaugos reikalavimus, t. y. pasidavė neteisėtam išoriniam spaudimui. Analogiškam Užupio bendruomenės spaudimui pasidavė ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorė, kadangi 2015-11-13 įsakymas buvo priimtas po Užupio bendruomenės 2015-09-01 kreipimosi. Dėl nurodytų priežasčių, pareiškėjas mano, kad skundžiami įsakymai priimti kompetentingiems subjektams piktnaudžiaujant jiems suteiktomis teisėmis ir įgaliojimais.

Šalies argumentai

Pareiškėjo teigimu neteisėti Departamento direktorės ir Vilniaus mesto savivaldybės administracijos direktorės veiksmai pasireiškė neteisėtų ir nepagrįstų įsakymų priėmimu, VAĮ 2 straipsnio 1 punkto, 2 punkto, 8 straipsnio 1 dalies pažeidimu bei Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punkto pažeidimu.

Pareiškėjo nuomone, Lietuvos Respublikos valstybės ir Vilniaus miesto savivaldybės neteisėti veiksmai pasireiškia tuo, kad neužtikrino Departamento ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vardu veikusių viešojo administravimo subjektų tinkamo viešojo administravimo funkcijų vykdymo, bei sudarė sąlygas trečiųjų suinteresuotų asmenų Departamento direktorės D. V. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorės A. V. netinkamam pareigų vykdymui, įgaliojimų viršijimui bei piktnaudžiavimu užimama padėtimi, o taip pat ir dėl šių asmenų neteisėtų veiksmų.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teigia, kad dėl aukščiau nurodytų viešojo administravimo subjektų veiksmų buvo pažeisti jo teisėti lūkesčiai. Pareiškėjas 2013-06-20 buvo sudaręs sutartį dėl privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo, kuria iš Vilniaus miesto savivaldybės įsigijo Sklypą už 208 526,41 Eur (720000 Lt) su tikslu Sklype vystyti gyvenamųjų namų projektą ir gauti iš šio projekto pajamas. Išdavus pareiškėjui Specialiuosius paveldosaugos reikalavimus ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus vardu veikusio vyriausiojo architekto pritarimą Rengimo užduočiai, pareiškėjas pagrįstai tikėjosi gauti leidimą vykdyti statybas Sklype ir gauti iš minėto projekto pajamas. 2013-07-19 Pareiškėjas su UAB „Vilniaus industrijos projektai“ sudarė jungtinės veiklos sutartį Nr. 20130719 dėl visų būtinų veiksmų gyvenamasis namui pastatyti atlikimo. Jungtinės veiklos sutartimi pareiškėjo įnašą sudarė 134 731,23 Eur, tačiau dėl atsakovų neteisėtų veiksmų pareiškėjas negali vykdyti projekto neapibrėžtam laikotarpiui ir iš projekto gauti pajamų, o taip pat naudotis investuotomis lėšomis, t. y. pareiškėjas patyrė nuostolių, kuriuos sudaro Sklypo įsigijimo investicijos ir įnašas į jungtinę veiklą. Pareiškėjas analogijos su Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu laiko, kad jo nuostoliai atitinka kompensuojamųjų palūkanų dydį ir per metus sudarys 17 162,88 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovai skundą palaikė iš esmės jame išdėstytų argumentų pagrindu ir prašė tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Departamentas, tuo pačiu atstovaudamas ir atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti (b. l. 80-83). Nurodė, kad skundžiami Departamento administraciniai sprendimai yra pagrįsti objektyviais duomenimis – faktais, nustatytais Komisijos protokolu 2014-07-17 Nr. 13P-11 ir teisės aktų normomis – Kultūros ministro įsakymu 2014-12-18 Nr. ĮV-975 patvirtintu aprašu. Taikomos poveikio priemonės – pripažinimas išduotų specialiųjų paveldosaugos reikalavimų netekusiais galios, yra motyvuotos, kadangi nustatyta, jog projektiniai pasiūlymai neatitinka Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamento nuostatų.

Atsakovas nurodo, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – ir NKPAĮ) 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog viešajam pažinimui ir naudojimui saugomo objekto, kitokio objekto, esančio viešajam pažinimui ir naudojimui saugomame kompleksiniame objekte, vietovėje, valdytojas gali juo naudotis nekilnojamosios kultūros vertybės pase nurodytais būdais. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005-04-29 įsakymo Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“ 1.4 papunkčiu Vilniaus senamiestis (senas kodas UI, naujas unikalus kodas Kultūros vertybių registre 16073) buvo pripažintas saugomu viešajam pažinimui ir naudojimui, o to paties įsakymo 2 punktu buvo nustatyta, jog šio įsakymo 1 punkte numatytos vertybės saugomos remiantis jų apskaitos dokumentais, nustatančiais vertingąsias savybes (vertybės sudėtį, apimtį, vertingas dalis ir elementus), teritorijų ir apsaugos zonų ribas bei norminiais ir individualiais teisės aktais, nustatančiais apsaugos reikalavimus (priežiūros, tvarkymo ir naudojimo sąlygas, konkrečius tvarkymo režimų darbus), kurie galioja tiek, kiek neprieštarauja NKPAĮ. Kultūros vertybių registre yra įregistruotas Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo tarybos aktas 2013-09-24 Nr. KPD-RM-2014, kuris buvo tikslinamas kelis kartus (paskutinis tikslinimas 2015-06-29 Nr. KPD-RM-2014/3), tačiau vertinimo tarybos aktuose Baltojo skg. 8, Vilniuje užstatymas nėra pripažintas vertingąja savybe.

Pagal NKPAĮ 22 straipsnio 2 dalies 2 punktą kultūros paveldo vietovės ir jų apsaugos zonos tvarkomos ir veikla jose plėtojama pagal nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentus – tvarkymo planus, kuriuose nustatomi paveldosaugos reikalavimai, be kitų įstatymuose nustatytų reikalavimų, taip pat taikomi žemės darbams, statinių ar įrenginių statybai, statinių aukščiui, tūriui, užstatymo tankiui ir intensyvumui, išorės apdailos medžiagoms, apželdinimui, želdinių aukščiui, tankiui, rūšiai, transporto srautams, jų intensyvumui (NKPAĮ 22 str. 5 d.). Vilniaus senamiesčio tvarkymo planas šiuo metu yra parengtas ir bus pateiktas viešam svarstymui pakartotinai, tačiau Departamentas dar nėra gavęs jokio prašymo išduoti specialiuosius paveldosaugos reikalavimus statybų techniniam projektui rengti sklype (duomenys neskelbtini), šiuo metu specialieji paveldosaugos reikalavimai statybos projektui šiame sklype nėra išduoti.

Atsakovas pažymi, kad dar 2014 m. Komisija nustatė, jog specialieji paveldosaugos reikalavimai buvo išduoti rekonstrukcijos projektui rengti, bet ne naujai statybai. Techninis projektas nebuvo iki galo parengtas ir neteiktas prašymas statybą leidžiančiam dokumentui gauti, statybą leidžiantis dokumentas neišduotas. Atsiliepime pažymima, kad pareiškėjas žinojo apie projektinių pasiūlymų neatitikimą paveldosaugos reikalavimams, tačiau pilnai neatliko veiksmų neatitikimams pašalinti – gaunant reikiamus dokumentus ir rengiant projektinę dokumentaciją, atitinkančią taikomus Vilniaus senamiesčiui paveldosauginius reikalavimus. Atsakovas laiko, kad nėra pagrindo teigti, jog buvo pažeisti teisėti lūkesčiai, ar galėjo atsirasti žala dėl valstybės ir savivaldybės institucijų neteisėtų veiksmų. Nesant visų būtinų civilinei atsakomybei kilti sąlygų, atsakovo nuomone, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo priteisimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas su skundu nesutiko ir prašė atmesti jį atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu.

Atsakovas Departamento Vilniaus skyrius atsiliepime į skundą prašė jį atmesti (b. l. 75-77). Nurodo, kad Departamento Vilniaus skyrius 2015-09-22 gavo Departamento direktoriaus 2015-09-22 įsakymą Nr. Į-217, kuriuo buvo įpareigotas nedelsiant (2015-09-23) priimti administracinį sprendimą – pripažinti netekusiais galios Departamento Vilniaus skyriaus išduotus specialiuosius paveldosaugos reikalavimus statybos darbų projektavimui sklype (duomenys neskelbtini).

Kadangi Departamento teritorinių skyrių nuostatų, patvirtintų Departamento 2015-05-25 įsakymu Nr. Į-121, 6.40 punktas nurodo, kad skyrius vykdo kitus Departamento direktoriaus pavedimus ir įsakymus, Departamento direktoriaus 2015-09-22 įsakymo Nr. Į-217 teisėtumas ir pagrįstumas nebuvo kvestionuojamas, o įpareigojimas nedelsdamas įvykdytas. Departamento Vilniaus skyrius, priimdamas 2015-09-24 sprendimą Nr. (12.9.-V)2V-1168 rėmėsi pačiu Departamento direktoriaus įsakymu ir jame išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis bei teisiniu pagrindimu, todėl sprendimas priimtas remiantis tik įsakyme išdėstytu įpareigojimo pagrindimu.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija, tuo pačiu atstovaudama ir atsakovą Vilniaus miesto savivaldybę atsiliepime į skundą prašė jį atmesti (b. l. 85-96). Nurodo, kad Departamentas 2015-09-22 įsakymu Nr. Į-217 įpareigojo Departamento Vilniaus skyrių nedelsiant priimti administracinį sprendimą - pripažinti netekusiais galios Departamento Vilniaus skyriaus išduotus specialiuosius paveldosaugos reikalavimus Nr. EV-607. Departamento Vilniaus skyrius 2015-09-24 sprendimu Nr. (12.9.-V)2V-1168 pripažino Departamento Vilniaus skyriaus išduotus specialiuosius paveldosaugos reikalavimus Nr. EV-607 netekusiais galios.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus 2015-10-28 raštu Nr. A51-103018/15(2.15.2.31-MP8) pareiškėją informavo, kad Projektiniams pasiūlymams nepritarta, nes paaiškėjo, kad specialieji paveldosaugos reikalavimai Nr. EV-607 neatitinka Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamento ir jie buvo pripažinti negaliojančiais. Pareiškėjui pranešta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas nutarė atšaukti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vardu veikusio Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiojo architekto 2015-08-18 pritarimą Projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai (reg. Nr. PPU 78/15).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-11-13 įsakymu Nr. 30-3605 panaikintas Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiojo architekto (Miesto plėtros departamento direktoriaus) 2015-08-18 pritarimas projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai (reg. Nr. PPU 78/15. Pareiškėjas ir UAB „Unitectus“ apie tai informuoti 2015-11-19 raštu Nr. A51-111110/15(2.15.2.31-MP8). Jiems taip pat pranešta, kad parengus projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, atitinkančią Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamentą, bus galima atnaujinti projektinių pasiūlymų nagrinėjimą.

Atsiliepimas

Atsakovas nesutinka, kad 2015-11-13 įsakymas Nr. 30-3605 yra netinkamai motyvuotas VAĮ 8 straipsnio prasme. Pažymi, kad tais atvejais, kai sklypas patenka į saugomos teritorijos ar kultūros paveldo vietovės ar jos apsaugos zonos ribas ir šio sklypo savininkai (valdytojai, naudotojai) siekia įgyvendinti statytojo teisę, yra racionalu, kad statytojas prieš kreipdamasis dėl projektinių pasiūlymų rengimo užduoties tvirtinimo, pirmiausia gautų specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos bei specialiuosius paveldosaugos reikalavimus arba bent jau atliktų iki projektinį pozicijų derinimą, kadangi savivaldybės administracijos direktoriaus ar jo įgalioto valstybės tarnautojo nustatyti žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamentai gali neatitikti reikalavimų taikomų saugomoms bei kultūros paveldo teritorijoms.

Teisės aktai savivaldybės administracijos direktoriui arba jo įgaliotam valstybės tarnautojui, atsižvelgiant į aplinkinių teritorijų užstatymo tipą, leidžia nustatyti statinių ir žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus. Nagrinėjamu atveju gretimi pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) yra vieno aukšto su mansarda, todėl, jeigu nebūtų pateikti specialieji paveldosaugos reikalavimai, nustatant Sklypui teritorijos naudojimo reglamento parametrus (aukštį, užstatymo tankumą ir intensyvumą), tikėtina, kad būtų buvę nustatyti daug mažesni teritorijos naudojimo reglamentai (užstatymo tankumas ir intensyvumas).

Šiuo atveju Departamento Vilniaus skyriui specialiaisiais paveldosaugos reikalavimais Nr. EV-607, kuriuose nurodyta vadovautis Departamento Vilniaus skyriuje patikrintais projektiniais pasiūlymais reg. Nr. 194-PP, buvo leista Sklype rekonstruoti esamą pastatą į du gyvenamuosius pastatus, nustatyti dviejų aukštų su mansarda aukštį bei 45 proc. tankį. Atsižvelgus į Departamento Vilniaus skyriaus specialiuosius paveldosaugos reikalavimus Nr. EV-607, buvo pritarta Projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai reg. Nr. PPU 78/15, kurioje numatytas 44 proc. sklypo užstatymo tankumas bei 1,43 užstatymo intensyvumas. Atsakovo teigimu Projektinių pasiūlymų rengimo užduotyje reg. Nr. PPU 78/15 įtvirtinti Sklypo rodikliai (reglamentai) yra Departamento Vilniaus skyriaus specialiųjų paveldosaugos reikalavimų Nr. EV-607 ir KPD Vilniaus skyriaus patikrintų projektinių pasiūlymų reg. Nr. 194-PP išdava, todėl Departamento Vilniaus skyriui pripažinus netekusiais galios specialiuosius paveldosaugos reikalavimus dėl neatitikimo jie neatitinka Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamento ir jame nustatytų užstatymo ribojimų (sodybinis užstatymas, leistinas tankumas 20-30 proc.), projektinių pasiūlymų rengimo užduotis reg. Nr. PPU 78/15 ir joje įtvirtinti reglamentai taip pat neatitiko paveldosaugos reikalavimų ir dėl to turėjo būti panaikinta.

Atsakovo nuomone, tai, kad pareiškėjas pirmiausia kreipėsi į Departamento Vilniaus skyrių, siekdamas suderinti projektinius pasiūlymus ir gauti specialiuosius paveldosaugos reikalavimus, rodo, jog jis galėjo pagrįstai tikėtis, jog Departamento Vilniaus skyriui pripažinus netekusiais galios specialiuosius paveldosaugos reikalavimus Nr. EV-607, pritarimas projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai reg. Nr. PPU 78/15 taip pat bus atšauktas arba panaikintas.

Atsakovas atkreipė dėmesį, jog Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalis suteikia teisę savivaldybės administracijos direktoriui ar kitiems savivaldybės viešojo administravimo subjektams savo priimtus teisės aktus sustabdyti ir juos pakeisti ar panaikinti, todėl 2015-11-13 įsakymas Nr. 30-3605 yra teisėtas. Šio įsakymo panaikinimo pagrindu laikytinas specialiųjų paveldosaugos reikalavimų Nr. EV-607 panaikinimas, todėl jis yra Departamento 2015-09-22 įsakymo Nr. Į-217 „Dėl įpareigojimo pripažinti netekusiais galios specialiuosius paveldosaugos reikalavimus“ ir Departamento Vilniaus skyriaus 2015-09-24 administracinio sprendimo Nr. (12.9.-V)2V-1168 „Dėl 2015-07-29 specialiųjų paveldosaugos reikalavimų (laikinojo apsaugos reglamento) Nr. EV-607 pripažinimo netekusiais galios“ pasekmė, išvestinis aktas. Jo panaikinimas galimas tik įrodžius Departamento 2015-09-22 įsakymo Nr. Į-217 ir Departamento Vilniaus skyriaus 2015-09-24 sprendimo Nr. (12.9.-V)2V-1168 neteisėtumą.

Atsakovo nuomone, nėra privaloma visų motyvų ir faktinių aplinkybių perkelti į patį aktą, jei šios aplinkybės ir motyvai gali atsispindėti iš kitų dokumentų. Pareiškėjas 2015-10-28 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus raštu Nr. A51-103018/15(2.15.2.31-MP8) buvo informuotas, kodėl pritarimas projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai bus atšauktas. Tačiau pareiškėjas nesiėmė jokių teisėtų veiksmų, kad tai neįvyktų – Vilniaus miesto savivaldybei nepateikė duomenų, kad Departamento Vilniaus skyriaus 2015-09-24 sprendimas Nr. (12.9.-V)2V-1168 teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais yra apskųstas teismui ir administracinė procedūra dėl pritarimo projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai (reg. Nr. PPU 78/15) atšaukimo turėtų būti sustabdyta. Pareiškėjas 2015-11-19 raštu Nr. A51-111110/15(2.15.2.31-MP8) buvo informuotas, kad jo parengta projektinių pasiūlymų rengimo užduotis neatitiko Sklypui taikytinų paveldosaugos reikalavimų, tačiau pareiškėjas neatliko jokių veiksmų, susijusių su paveldosaugos reikalavimus atitinkančių gyvenamųjų namų projektavimu Sklype, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nepateikė naujos projektinių pasiūlymų rengimo užduoties, atitinkančios Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamentą.

Atsiliepimas

Atsakovas prašė netenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl žalos atlyginimo priteisimo, kadangi pareiškėjas neįrodė realios žalos buvimo fakto ir netesėtų veiksmų. Be to, reikalavimas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įsakymą yra išvestinis, todėl galimai patirtą žalą turėtų atlyginti Departamentas.

Atsakovas teigė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorė, priimdama skundžiamą įsakymą, neatliko jokių neteisėtų veiksmų, be to, byloje vertinant institucijos neteisėtus veiksmus turėtų būti vertinami savivaldybės administracijos direktoriaus kaip vykdomosios institucijos veiksmai, nesiejant jų su konkrečiu asmeniu.

Atsakovas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas turi pagrįsti prašomos priteisti žalos dydį, jis negali būti preziumuojamas. Nurodė, kad pareiškėjas prisėmė tam tikrą verslo riziką, kad jo siekiami tikslai gali būti neįgyvendinti. Kita vertus, Sklypas pareiškėjui priklauso nuosavybės teise, todėl jis dar gali jį perleisti, išnuomoti ar atlikti kitus veiksmus, kuriais būtų gaunama nauda, jis taip pat gali įgyvendinti projektą užtikrindamas, kad projektuojamas statinys atitiks paveldosaugos reikalavimus. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas Sklypą įsigijo, jungtinės veiklos sutartį sudarė dar 2013 m., tačiau jungtinės veiklos sutartis iki šiol nėra įgyvendinta, vadinasi pareiškėjas neatlieka visų veiksmų, kuriuos turėtų ir galėtų atlikti, kad sutartiniai įsipareigojimai būtų įgyvendinti. O tai, kad pareiškėjas nuostolių dydį sieja su negalėjimu naudotis investuotomis lėšomis per metus, leidžia spręsti, kad jis pripažįsta, jog šie nuostoliai yra tik numatomi.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies

Iš byloje esančios rašytinės medžiagos nustatyta, kad:

Pareiškėjui nuo 2013-08-05 nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (b.l. 31-33).

2014 metais pareiškėjas parengė žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) projektinius pasiūlymus techniniam projektui rengti (b.l. 34- 40).

2015-07-29 Departamento Vilniaus skyriuje buvo patvirtinti Specialieji paveldosaugos reikalavimai Nr. EV-607 daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos projektui (b.l. 41- 42).

2015-08-18 Vilniaus miesto savivaldybės administracija pritarė Projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai (reg. Nr. PPU 78/15) (b.l. 45-46).

2015-09-22 įsakymu Nr. Į-217 Departamento direktorius įpareigojo Departamento Vilniaus skyrių nedelsiant (2015-09-23) priimti administracinį sprendimą – pripažinti netekusiais galios Departamento Vilniaus skyriaus išduotus Specialiuosius paveldosaugos reikalavimus statybos darbų projektavimui sklype (duomenys neskelbtini) (b.l. 43).

2015-09-24 sprendimu Nr. (12.9.)2V-1168 (b.l. 44) Departamento Vilniaus skyrius pripažino netekusiais galios 2015-07-29 patvirtintus specialiuosius paveldosaugos reikalavimus (laikinąjį apsaugos reglamentą) Nr. EV-607.

2015-11-13 įsakymu Nr. 30-3605 (b.l. 47) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius panaikino 2015-08-18 pritarimą Projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai (reg. Nr. PPU 78/15) (b.l. 47).

Dėl sprendimo ir įsakymų teisėtumo

Byloje spręstinas ginčas dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2015-09-22 įsakymo Nr. Į-217, Departamento Vilniaus skyriaus 2015-09-24 sprendimo Nr. (12.9.-V)2V-1168 ir Vilniaus miesto savivaldybės 2015-11-13 įsakymo Nr. 30-3605 pagrįstumo ir teisėtumo. Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (Administracinių bylų teisenos įstatymo, redakcija galiojusi iki 2016-07-01 (toliau – ABTĮ) 3 str. 2 d.). Be to, sprendžiant pareiškėjo reikalavimo panaikinti ginčo sprendimą ir įsakymus pagrįstumą, būtina įvertinti skundžiamų aktų, kurie laikytini viešojo administravimo aktais, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra kitų ABTĮ 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiami aktai turėtų būti panaikinti.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama bylos šalių išsakytus argumentus dėl ginčijamų aktų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmiausia pažymi, kad atsakovai yra viešojo administravimo subjektai, todėl priimdami atitinkamus individualius administracinius aktus jų turinio atitikties teisės aktų reikalavimams prasme turi vadovautis ne tik specialiaisiais teisės aktais, bet ir VAĮ 8 straipsniu.

Pagal VAĮ 8 straipsnį individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos (1 d.); individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (2 d.). Pažymėtina, kad individualių administracinių aktų priėmimas – teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui, todėl privalo būti grindžiamas faktais ir teisės normomis. Minėta teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, teisės viršenybės, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.).

Taigi tam, kad individualus teisės aktas būtų teisėtas, jis turi apimti faktinių aplinkybių tyrimą, taikytinos teisės normos paiešką, teisinį nustatytų faktų vertinimą (kvalifikavimą). Esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti. VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą.

Individualaus administracinio akto turinio reikalavimai yra susiję su teisinio santykio, kuriam taikomas šis aktas, esme ir asmens, kuriam adresuotas šis aktas, materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas aplinkybėmis (faktais), sudarančiomis taikytinos teisės normos hipotezę. Esant šiam individualaus administracinio akto pagrįstumo ir teisėtumo ryšiui, pagrįstumo reikalavimo nesilaikymas kartu lemia ir akto neteisėtumą.

Ginčijamas Departamento direktoriaus 2015-09-22 įsakymas Nr. Į-217 (b.l. 43), kuriuo Departamento Vilniaus skyrius įpareigotas nedelsiant (2015-09-23) priimti administracinį sprendimą – pripažinti netekusiais galios Departamento Vilniaus skyriaus išduotus Specialiuosius paveldosaugos reikalavimus statybos darbų projektavimui sklype (duomenys neskelbtini), yra pagrįstas Departamento nuostatų, patvirtintų Kultūros ministro 2005-04-01 įsakymu Nr. ĮV-116, 6.1, 13.1, 13.2 ir 13.4 punktais ir Kultūros ministro 2014-12-18 įsakymu Nr. ĮV-975, patvirtinto Specialiųjų paveldosaugos reikalavimų (laikinųjų apsaugos reglamentų) turinio ir išdavimo tvarkos aprašo 23.1 ir 24 punktais.

Nuostatų 6.1. punkte nustatyta, kad Departamentas, vykdydamas jam pavestus uždavinius, be kita ko, ir metodiškai vadovauja nekilnojamojo kultūros paveldo ir kilnojamųjų kultūros vertybių, įrašytų į Kultūros vertybių registrą, apsaugai. Nuostatų 13 punkte yra įtvirtintos Departamento direktoriaus funkcijos, tarpe kurių ir organizavimas Departamento darbo, kad būtų įgyvendinti Departamento tikslai ir atliekamos nustatytos funkcijos, sprendimas Departamento kompetencijai priskirtų klausimų ir tiesioginė atsakomybė už jo darbą (13.1. p.); užtikrinimas įstatymų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, Respublikos Prezidento dekretų, Lietuvos Respublikos nutarimų, kitų teisės aktų, Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko potvarkių, kultūros ministro įsakymų vykdymo, šių nuostatų laikymosi (13.2. p.); įsakymų leidimas ir tikrinimas, kaip jie vykdomi (13.4. p.).

Specialiųjų paveldosaugos reikalavimų (laikinųjų apsaugos reglamentų) turinio ir išdavimo tvarkos aprašo 23.1 punkte nustatyta, kad išduoti specialieji paveldosaugos reikalavimai galioja tol, kol pripažįstami netekusiais galios, nustačius: kad pareiškėjas pateikė klaidingą informaciją, dėl kurios specialieji paveldosaugos reikalavimai negalėjo būti išduoti arba dėl kurios buvo nustatyti neteisingi (klaidingi) ar ne visi būtini paveldosaugos reikalavimai. O to paties aprašo 24 punkte nustatyta, kad specialieji paveldosaugos reikalavimai pripažįstami netekusiais galios Departamento teritorinio skyriaus vedėjo arba Departamento direktoriaus administraciniu sprendimu.

Be to, ginčijamas Departamento 2015-09-22 įsakymas Nr. Į-217 priimtas atsižvelgiant į Kultūros ministro 2015-09-10 įsakymą Nr. ĮV-587 ir į Departamento Komisijos kultūros paveldo klausimams nagrinėti 2014 ir 2015 metais posėdžiuose nustatytas aplinkybes dėl klaidingos informacijos pateikimo ir nepakankamu paveldosaugos reikalavimų nustatymo.

Visų pirma, pastebėtina, kad abstraktaus pobūdžio nuoroda į teisės aktą, šiuo konkrečiu atveju į Departamento 2015-09-10 įsakymą Nr. ĮV-587, negali būti vertinama kaip tinkamas individualaus administracinio akto pagrindimas nei teisės aktais, nei faktinėmis aplinkybėmis.

Be to, nuoroda, jog ginčijamas įsakymas priimamas atsižvelgus į Departamento Komisijos kultūros paveldo klausimams nagrinėti 2014 ir 2015 metais posėdžiuose nustatytas aplinkybes dėl klaidingos informacijos pateikimo ir nepakankamų paveldosaugos reikalavimų nustatymo, taip vertintinas, kaip neatitinkantis VAĮ 8 straipsnio reikalavimų individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir motyvuoti. Ginčijamame įsakyme nenurodžius detalios informacijos, kokiuose Departamento Komisijos kultūros paveldo klausimams nagrinėti posėdžiuose buvo nustatytos aplinkybės, lėmusios ginčijamo įsakymo priėmimą, nenurodant, kokia klaidinga informacija pateikta ir kokie paveldosaugos reikalavimų nustatymai įvertinti, kaip nepakankami, negalima patikrinti, ar nagrinėjamu atveju buvo pagrindas taikyti Specialiųjų paveldosaugos reikalavimų (laikinųjų apsaugos reglamentų) turinio ir išdavimo tvarkos aprašo 23.1 punktą reglamentuojantį išduotų specialiųjų paveldosaugos reikalavimų galiojimą.

Aiškumo reikalavimas, t.y. reikalavimas suformuluoti aiškias nuostatas dėl akto adresato teisinio statuso pasikeitimų ir priimto sprendimo motyvų, taip pat susijęs su teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimu tuo aspektu, kad nesant nurodytų aiškių priimto sprendimo motyvų neįmanoma spręsti, ar teisės normoje įtvirtinta dispozicija yra taikyta tinkamai. Pabrėžtina, kad individualus administracinis aktas, kuriuo paneigiamos anksčiau patvirtintos suinteresuoto subjekto teisės ir teisėti interesai, turi būti ypač detaliai motyvuotas. Kai dėl individualaus administracinio akto neaiškumo jo teisėtumo aspektas negali būti deramai įvertintas ir patikrintas, toks aktas laikytinas neteisėtu.

Remiantis anksčiau teismo sprendime nurodytais motyvais Departamento direktoriaus 2015-09-22 įsakymas Nr. VĮ-217 naikintinas ABTĮ 89 straipsnio 1 punkto pagrindu, kaip prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktui – VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatoms.

Panaikinus Departamento direktoriaus 2015-09-22 įsakymą Nr. VĮ-217, kaip neteisėtą dėl prieštaravimo aukštesnės galios teisės aktui (VAĮ 8 str. 1 d.), naikinti ir išvestiniai, t.y. priimti išskirtinai įgyvendinant neteisėtu pripažintą aktą, Departamento Vilniaus skyriaus 2015-09-24 sprendimas Nr. (12.9.-V)2V-1168 bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-11-13 įsakymas Nr. 30-3605.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Skundu pareiškėjas prašo priteisti jo naudai solidariai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, 17162,88 Eur turtinę žalą. Šį reikalavimą pareiškėjas grindžia negalėjimu naudotis investuotomis į projektą lėšomis. Pareiškėjas nurodo, kad 2013-07-19 su UAB „Vilniaus industrijos projektai“ sudarė jungtinės veiklos sutartį Nr. 20130719, kuria pareiškėjas ir UAB „Vilniaus industrijos projektai“ susitarė įgyvendinti projektą Sklype – atlikti visus būtinus veiksmus, kad būtų pastatytas gyvenamasis namas ir parduoti butai. Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų pareiškėjas negali vykdyti projekto ir iš projekto gauti pajamų, o taip pat naudotis investuotomis lėšomis. Siekiant vykdyti projektą pareiškėjas nurodo patyręs nuostolių, kuriuos sudaro Sklypo įsigijimo investicijos ir įnašas į jungtinę veiklą. CK 6.210 straipsnyje įtvirtintas kompensuojamąsias palūkanas pareiškėjas laiko minimaliais nuostoliais. Pareiškėjo paskaičiavimu nuostoliai per metus sudarys 17162,88 Eur (343257,64 Eur (pareiškėjo į projektą investuota suma) X 5 proc. (metinė palūkanų norma).

Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamas, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja poziciją, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos) atlyginami tik atsižvelgiant į tai, ar iš tikrųjų jie realiai padaryti. Bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (LAT 2016-05-12 nutartis Nr. 3K-3-273-219/2016).

Nesant byloje jokių objektyvių duomenų, kad pajamas, kurias sudaro palūkanos nuo investicijų vertės, buvo numatyta gauti iš anksto, kad tokias pajamas galima buvo pagrįstai tikėtis gauti esant normaliai veiklai, kad tokios pajamos buvo neišvengiamos ir kad šių pajamų pareiškėjas negavo būtent dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmų, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė žalos fakto.

Nesant nustatytos vienos iš būtinųjų civilinei atsakomybei kilti sąlygų – žalos fakto, teismas dėl kitų sąlygų (neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio) sprendime nepasisako kaip dėl neturinčių esminės reikšmės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjas skundu prašo priteisti iš atsakovų jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Į bylą pateiktas 2016-03-02 mokėjimo patvirtinimas (b.l. 63) įrodo pareiškėjo patirtas 28 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurios, pareiškėjo skundą patenkinus iš dalies, jam proporcingai kompensuotinos iš atsakovų. Kadangi teismo sprendimu patekinti trys iš keturių pareiškėjo skundo reikalavimų, tai pareiškėjui turi būti kompensuojama ¾ dalys patirtų bylinėjimosi išlaidų – 28 Eur žyminio mokesčio. Viso iš atsakovų Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyriaus ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos lygiomis dalimis priteistina 21 Eur bylinėjimosi išlaidų, t.y. po 7 Eur iš kiekvieno atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo UAB ,,VN projektas“ skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 22 d. įsakymą Nr. Į-217.

Panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyriaus 2015 m. rugsėjo 24 d. sprendimą Nr. (12.9.-V)2V-1168.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. lapkričio 13 d. įsakymą Nr. 30-3605.

Priteisti pareiškėjo UAB “VN projektas” naudai iš Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyriaus ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos po 7 Eur (septynis eurus) iš kiekvieno pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje pareiškėjo skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jolita RasiukevičienėMargarita StambrauskaitėMilda Vainienė