Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2015-03-23 · Byla Nr. A2.6.-1686-369/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-03-23
Bylos Nr.
A2.6.-1686-369/2015
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ovidijus Ramanauskas
Pažeidėjas
M. J.
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla
Nr. A2.6.-1686-369/2015
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-12487-2014-0Procesinio sprendimo kategorija: 39.2.; 45.4.4.; 45.4.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. kovo 23 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas,sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 straipsnio 1 dalį, 127 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. J. 2014-10-18 apie 11.13 val., vairuodama automobilį Audi A8, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatsargi važiuodama atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir atsitrenkė į gale stovinti automobilį, po susidūrimo iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus ir šiais veiksmais ji padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiama M. J. nurodė, kad kaltės dėl jai inkriminuojamų teisės pažeidimų nepripažįsta. Paaiškino, jog 2014-10-18 Ozo g. ji, vairuodama M. P. priklausantį automobilį Audi A8, parkavosi atbuline eiga, tačiau nejuto, jog į ką nors būtų atsitrenkusi, kliudžiusi kitą automobilį. To nejuto ir kartu su ja automobilyje buvęs M. P.. Jis buvo išlipęs iš automobilio, kad padėtų jai prisiparkuoti, nes toje vietoje dar buvo medis ir bordiūrai, jis žiūrėjo, kad jos pastatytas automobilis nekliudytų kitoms transporto priemonėms. Nurodė, jog tiksliai neatsimena, ar ji pati buvo išlipusi iš automobilio. M. P. jai pamojavo, parodydamas, kad automobilis netinkamai priparkuotas, kad jis trukdys kitoms transporto priemonėms, todėl ji iš tos vietos išvažiavo ir automobilį perstatė į kitą vietą. Ant savo vairuoto automobilio ji jokių apgadinimų nepastebėjo.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. P., policijos pareigūnas, teismui nurodė, kad 2014-10-18 buvo gautas pranešimas, jog yra apgadintas automobilis. Teismo posėdžio metu liudytojas patvirtino, savo tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes. Paaiškino, kad tiek ant nukentėjusiojo automobilio, tiek ant M. J. vairuoto automobilio buvo matyti apgadinimai, tačiau jie buvo nežymūs. Liudytojas nurodė ir tai, kad vėliau į įvykio vietą atvykusi e M. J. kaip ir sutiko pildyti eismo įvykio deklaraciją, tačiau su ja kartu buvęs vaikinas su tuo nesutiko, pareikšdamas, kad niekas nebuvo sugadinta.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas H. B. teismui paaiškino, kad įvykio dieną jis stovėjo prekybos centro aikštelėje ir matė, kaip automobiliu Audi atvažiavo mergina (M. J.) kartu su vaikinu. Automobilį vairavo mergina. Ji bandė priparkuoti automobilį atbuline eiga, tačiau, važiuodama atbuline eiga stuktelėjo į kita automobilį. Tada iš automobilio išlipo ir vaikinas, ir mergina, jie apžiūrėjo automobilius, ir savo automobilį perstatė į kitą vietą. Liudytojas paaiškino, jog smūgis nebuvo didelis, tačiau kontakto garsą jis girdėjo, ir automobilis, į kurį buvo atsitrenkta, po smūgio netgi kažkiek pajudėjo. Jis pats buvo priėjęs prie apgadintojo automobilio, matė, kad yra apgadinimai, tačiau jie buvo nežymūs.

Teismo posėdžio metu apklaustas A. R., policijos pareigūnas, nurodė, kad atvykus pagal iškvietimą, įvykio vietoje buvo tik vienas automobilis, tačiau kitą automobilį jie surado, paskambino, ir minėtas automobilis grįžo į įvykio vietą. Kiek jis pamena, mergina (M. J.) norėjo pildyti eismo įvykio deklaraciją, tačiau kartu su ja buvęs vaikinas su tuo nesutiko.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas, policijos pareigūnas, N. B. teismui nurodė, kad jis apžiūrėjo apgadintus automobilius, M. J. vairuotas automobilis buvo apžiūrėtas pilnai, nors byloje esančiose fotonuotraukose užfiksuotas tik automobilio priekis. Liudytojas paaiškino, kad apžiūrėjus M. J. automobilį, ant jo apgadinimų rasta nebuvo.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas L. V. teismui paaiškino, kad įvykio dieną jis ant savo automobilio rado raštelį, kuriame buvo nurodyta, kad jo automobilį apgadino kitas automobilis. Paaiškino, kad ant jo automobilio buvo įbrėžimai, buvo apibraižytas priekinis bamperis. Minėtus apgadinimus jis jau susitvarkė.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo yra matyti, kad M. J. yra inkriminuojami administraciniai teisės pažeidimai, numatyti ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, krovinių kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiama M. J. iš esmės savo kaltės dėl sukelto eismo įvykio neginčijo, tik nurodė, kad ji nejuto, jog būtų atsitrenkusi į kitą transporto priemonę. Kaip matyti iš bylos medžiagos - administracinio teisės pažeidimo protokolo (b. l. 5), policijos pareigūno A. P. tarnybinio pranešimo (b. l. 6), nukentėjusiojo L. V. rašytinio paaiškinimo, jo parodymų, duotų teismo posėdžio metu (b. l. 8), Eismo įvykio schemos (b. l. 10), Papildomų duomenų apie eismo įvykį pažymos (b. l. 11), Transporto priemonės techninės apžiūros akto bei fotolentelės (b. l. 22, 24) M. J., vairuodama automobilį Audi A8, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė ir apgadino kita automobilį, todėl jos veiksmai tinkamai kvalifikuoti, kaip pažeidimas, numatytas ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje M. J. surašytame protokole nurodoma ir tai, kad ji padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, būtent, pasišalino iš eismo įvykio vietos, su kuriuo ji buvo susijusi, pažeisdama KET reikalavimus. Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė inter alia kyla vairuotojui, pasitraukusiam iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. Šis pažeidimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-4/2013, 2AT-29/2013). Nors teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiama M. J. nurodė, kad ji nejuto, jog vairuodama automobilį būtų atsitrenkusi į kitą transporto priemonę, ar ją apgadinusi, tačiau teismo posėdžio metu apklaustas įvykio liudytojas H. B. nurodė, kad iškart po kontakto su kitu automobiliu M. J. kartu su kitu asmeniu buvo išlipusi iš automobilio, apžiūrėjo abu automobilius ir savo vairuotą automobilį patraukė iš įvykio vietos (perstatė į kitą vietą). Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai, policijos pareigūnai A. P. ir A. R. teismui nurodė, kad pati M. J. iškart po įvykio norėjo pildyti eismo įvykio deklaraciją, kas iš esmės rodo, jog savo kaltę dėl padaryto eismo įvykio, o kartu ir dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos ji pripažino. Teismas M. J. teiginius, kad ji nejuto kontakto su kitu automobiliu laiko jos gynybine pozicija, siekiant išvengti atsakomybės už padarytus teisės pažeidimus, kadangi, kaip nustatyta iš liudytojo H. B. parodymų, ji buvo netgi išlipusi iš automobilio ir apžiūrėjo abu automobilius – tiek savo, tiek tą, į kurį buvo atsitrenkta. Teismas neturi pagrindo abejoti H. B. parodymais. Be to, byloje esančiame policijos pareigūno A. P. tarnybiniame pranešime nurodoma, jog įvykio dieną buvo gautas pranešimas apie apgadintą automobilį, įvykio liudytojas nurodė, kad automobilį apgadinęs kitas automobilis iš eismo įvykio vietos pasišalino, tačiau, suradus pasišalinusio automobilio savininką ir paprašius jo grįžti į įvykio vietą, nustatyta, kad automobilį, apgadinusį kitą transporto priemonę, vairavo M. J., kuri pareigūnams negalėjo paaiškinti, kodėl, nors tariamai ir nejuto kontakto su kita transporto priemone, tačiau iškart po susidūrimo, buvo išlipusi iš automobilio ir apžiūrėjo abu automobilius (b. l. 6).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą konstatuotina, kad M. J. suprato, jog sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas svetimas turtas, tačiau iš eismo įvykio vietos pasišalino , apie eismo įvykį policijos pareigūnams nepranešė. Šios aplinkybės rodo, kad ji suvokė sukėlusi eismo įvykį, taip pat, kad išvažiuodama iš eismo įvykio vietos, neteisėtai iš jos pasišalina, t. y. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ji padarė veikdama tiesiogine tyčia. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta teismas sprendžia, jog M. J. veiksmai atitinka ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų sudėtis, todėl ji baustina.

Administracinėn atsakomybėn traukiamos M. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog kad metų laikotarpyje jis buvo baustas už tos pačios rūšies administracinio teisės pažeidimo padarymą (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Teismas pažymi, kad vienarūšiais teisės pažeidimais ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkto prasme laikytini teisės pažeidimai, numatyti to paties ATPK skirsnio straipsniuose, o ne analogiški pažeidimai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444- 1504/2008, N575-2408/2011).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) baigiamuosiuose aktuose ne kartą konstatavo, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Skirdamas nuobaudas, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę (administracine tvarka nebaustas, neteistas), kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes.

Teismas, įvertinęs administracinės teisės pažeidimo bylos medžiagą, bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, mano, kad M. J. atžvilgiu taikytinos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos, skiriant administracinę nuobaudą – baudą, mažesnę nei ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda skirtina už šio pažeidimo padarymą, bei atimant teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam nei ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodytam minimaliam terminui. Taikydamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, teismas atsižvelgia į tai, kad M. J. sukeltas eismo įvykis mažareikšmis, jo metu tik nežymiai apgadintas automobilis Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu padaryta turtinė žala nėra didelė, pats pasišalinimas iš eismo įvykio vietos savaime nesukėlė rimtų pasekmių, nepasunkino eismo įvykio aplinkybių tyrimo ir pažeidėjo nustatymo.

M. J. už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, skirtina nuobauda, minėto įstatymo straipsnio sankcijos ribose.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalies nuostatomis, jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas (pareigūnas), galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 30¹ str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 286 – 288 str., teismas,

nutaria:

M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje padarymą, paskirti 30 Eur (trisdešimties eurų) baudą.

M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) už pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą, paskirti 290 Eur (dviejų šimtų devyniasdešimties litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, M. J. paskirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 290 Eur (dviejų šimtų devyniasdešimties eurų), baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams.

Išaiškinti, kad pagal Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. 1 d. nuostatas, baudą pažeidėja turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jai dienos, o apskundusi tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 6030.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ovidijus Ramanauskas