Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, sekretoriaujant Eglei Kurtinaitytei, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal G. K. skundą dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos (VAVA) Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento nutarimo pakeitimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

VAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vyr. specialistė 2009-02-17 surašė administracinio teisės pažeidimo (ATP) protokolą Nr. (101)-11.12-22 G. K. už Statybos įstatymo 12 str., 23 str., STR.1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ reikalavimų pažeidimą, t. y. už tai, kad 2008 m. apšiltino nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo dalį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Nurodyta, kad atsakomybė už tai numatyta LR ATPK 159 str. 3 d. (b. l. 16).

VAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vyr. specialistės tos pačios dienos, t. y. 2009-02-17, nutarimu Nr.(101)-11.12-23 G. K. už tai, kad 2008 m. vasarą apšiltino gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalį, pagal LR ATPK 159 str. 3 d. paskirta 2000 litų bauda (b. l. 17).

G. K. padavė teismui skundą, kuriame prašo pakeisti nutarimą ir paskirtą baudą sumažinti. Paaiškino, kad 2008 m. vasarą apšiltino savo gyvenamojo namo dalį. Nežinojo, kad tokiems darbams atlikti reikalingas leidimas ir bendrasavininkio sutikimas. Dėl padaryto pažeidimo gailisi. Paaiškino, kad yra pensininkė, II gr. invalidė, gaunamos pensijos vos užtenka pragyventi.

Į teismo posėdį G. K. neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

Institucijos, surašiusios ATP protokolą ir priėmusios nutarimą, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Skundžiamas nutarimas naikintinas, byla nutrauktina.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas – ypatingą reikšmę turintis procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, taip pat jame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės bei žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą, taip pat apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos (žr. Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 251-252, Administracinių teismų praktika Nr. 9, psl. 31-40). Atitinkamai LR ATPK 260 str. 1 d. nurodo būtinus protokolo turinio elementus, t. y. jame (be kitų duomenų) turi būti nurodyta pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė, šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, taip pat kitokios žinios, būtinos bylai teisingai išspręsti. Priešingu atveju, negali būti laikoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra tinkamai nurodyta pažeidimo esmė. Gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią draudžiamą veiką yra norima taikyti administracinę atsakomybę.

Nagrinėjamu atveju ATP protokole nurodoma tokia pažeidimo esmė: „2008 m. apšiltino nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo dalį (duomenys neskelbtini), Vilniuje“. Iš tokio kaltinimo formulavimo galima spręsti, kad įstatymai draudžia namo apšiltinimo darbus apskritai. Tačiau nei Statybos įstatymas, nei statybos reglamentai nedraudžia namo apšiltinimo darbų. Įstatymo pažeidimu gali būti laikoma tokia veika, kai atliekami statybos darbai, neturint įstatymo nustatytų reikalingų tiems darbams atlikti dokumentų (projekto, statybos leidimo ir kt.). Kaip matyti, G. K. veika kvalifikuota pagal LR ATPK 159 str. 3 d., kurioje numatyta atsakomybė už statinio, išskyrus nesudėtingą statinį, rekonstravimą ar kapitalinį remontą mieste ar saugomoje teritorijoje, neturint Statybos įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo. Protokole niekaip nemotyvuota, kodėl namo apšiltinimui reikalingi kokie nors dokumentai, to negalima nustatyti ir iš nurodytų tariamai pažeistų teisės aktų. Protokole nurodoma, kad G. K. pažeidė Statybos įstatymo 12 str., 23 str. ir STR.1.07.01:2002 „Statybos leidimas“. Statybos įstatymo 12 straipsnyje reglamentuojamos statytojo teisės ir pareigos, straipsnis turi 4 dalis su punktais. Statybos įstatymo 23 str. nustatomi atvejai, kada reikalinga gauti statybos leidimą, statybos leidimus išduodančios institucijos ir leidimo išdavimo tvarka. Straipsnis turi 24 dalis su punktais. Iš šių teisės aktų negalima spręsti, kad namo apšiltinimui reikalinga gauti leidimą. Nutarime jau nurodoma, kad pažeisti yra Statybos įstatymo 12 str. 1 d. 4 p. ir 23 str. 1 d., tačiau šiose teisės normose nėra reikalavimo namo apšiltinimui gauti statybos leidimą. Nagrinėjamu atveju turėjo būti nurodomas teisės aktas, kuriuo vadovaujantis namo apšiltinimo darbai priskiriami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbams. Nutarime taip pat nemotyvuojama, kodėl namo apšiltinimo darbams reikalinga turėti statybos leidimą. Darytina išvada, kad taip netinkamai suformulavimus kaltinimo esmę, buvo pažeista G. K. gynybos nuo pareikšto kaltinimo teisė.

Taip pat protokole nenurodomas konkretus pažeidimo padarymo laikas, nurodoma tik, kad apšiltinimo darbai atlikti 2008 m., iš to, kad kalbama būtuoju laiku, sprendžiama, jog tai yra baigta veika. Nutarime nurodoma, kad apšiltinimo darbai atlikti 2008 m vasarą. G. K. skunde teismui nurodė, kad namą apšiltino vasarą. Paaiškinime, rašytame ATP protokole, G. K. nenurodė, kada tie darbai atlikti. Pažeidimo padarymo laikas yra svarbus pažeidimo sudėties objektyviosios pusės elementas, be to laiko nustatymas yra svarbus administracinei atsakomybei taikyti, nes pagal LR ATPK 35 str. 1 dalį administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamajam teisės pažeidimui, - per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Iš byloje esančių dokumentų (savavališko statybos akto, statybos sustabdymo akto, b. l. 13-15) šios aplinkybės nustatyti neįmanoma. Todėl šiai aplinkybei nustatyti reikalingas papildomas tyrimas.

Dėl nurodytų esminių ATP protokolo turinio trūkumų ir G. K. gynybos teisių pažeidimo byla turėtų būti grąžinta VAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui nagrinėti iš naujo. Tačiau atsižvelgus į tai, kad yra pasibaigę nuobaudos skyrimo terminai, kurie nebuvo pratęsti, byla nutrauktina. Teisės pažeidimas, kurį tariamai padarė G. K., yra trunkamojo pobūdžio. Ir ATP protokole, ir nutarime užfiksuota, kad G. K. namo apšiltinimo darbai baigti 2008 m. vasarą. LR ATPK 35 str. 1 d. nurodytas 6 mėnesių terminas administracinei nuobaudai skirti taikytinas esant trunkamam, o ne paaiškėjus buvusiam trunkamam teisės pažeidimui.

Tokiu atveju skundžiamas nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 7 p. pagrindu, kuris numato, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 str. numatyti terminai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 2 p. ir 128 str.,

nutarė:

Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009-02-17 nutarimą Nr.(101)-11.12-23, kuriuo G. K. už pažeidimo, numatyto LR ATPK 159 str. 3 d. padarymą, paskirta 2000 litų bauda, panaikinti ir bylą G. K. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 10 dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.