Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Dalei Butkienei, dalyvaujant ieškovei R. T., jos atstovui advokatui Arūnui Sakalauskui (nuotoliniu būdu, naudojantis vaizdo konferencijų ir pokalbių platforma Zoom (toliau ir – nuotoliniu būdu), išvadą teikiančios valstybės institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau ir – vaiko teisių apsaugos skyriaus, VTAS) atstovei Ramintai Šindelmeizerytei (nuotoliniu būdu), viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal R. T. ieškinį atsakovui R. K. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamos vietos, bendravimo su juo ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo bei išlaikymo jam priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų esmė.

II. Teismo posėdyje nustatytos reikšmingos ginčui spręsti bylos aplinkybės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Ginčui spręsti taikytina teisė ir jos aiškinimas.

10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir - CK) 3.174 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad tėvų ginčą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos teismas išsprendžia vadovaudamasis geriausiais vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos su motina, ieškove, byloje nėra, tai atitinka ir byloje per VTAS specialistus išklausyto nepilnamečio vaiko norus.

11. CK 3.192 straipsnio 2 dalimi įstatymų leidėjo yra nustatyta, jog išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigos imperatyvo negali paneigti tėvų turtinės padėties sunkumas, ribotas ar laikinas nedarbingumas, laikinas nedarbas ar kokios tai kitos panašaus pobūdžio aplinkybės. Pagal CK 3.200 straipsnio normos prasmę išlaikymas vaikui paprastai priteisiamas nuo teisės į jį atsiradimo (gimimo) dienos arba kreipimosi į teismą dienos, priklausomai nuo vaiko amžiaus, kreipimosi į teismą ir kt. faktinių bylos aplinkybių, išlaikymo įsiskolinimas gali būti išieškomas už ne ilgesnį nei 3 m. laikotarpį iki ieškinio pareiškimo teisme dienos.

12. CK 3.175 straipsnio 2 dalimi numatyta, kad teismas nustato skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyriumi gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Tėvo bendravimas su vaiku gali būti ribojamas tuomet, jei maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Nagrinėjamu atveju pagal logiškus ir įtikinamus ieškovės argumentus bei išvadą teikiančios institucijos VTAS rekomendacijas siūloma tėvo (atsakovo) bendravimą su vaiku riboti tik tuo, kad nebūtų numatoma vaiko nakvynių atsakovo namuose dėl pastarojo neatsakingo ir nesaikingo alkoholio vartojimo, tuo siekiant apsaugoti vaiką nuo žalojančios socialinės aplinkos ir užtikrinti jo saugumą.

13. CPK 178 straipsnyje yra nustatyta pareiga ginčo bylos šalims įrodyti leistinais įrodymais visas aplinkybes, kuriomis jie remiasi savo reikalavimuose ar atsikirtimuose, išskyrus tas aplinkybes, kurių įrodinėti nereikia (CPK 182 straipsnis). Kilus ginčui dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui teikimo ar neteikimo fakto, įrodinėjimo našta aplinkybių, kad išlaikymas yra teikiamas ir teikiamas pakankamas, tenka skyriumi gyvenančiam vaiko tėvui ar motinai (šiuo atveju atsakovui). CK 3.198 straipsnio 1 dalimi įstatymų leidėjo taip pat nustatyta taisyklė, jog tais atvejais, kuomet egzistuoja iš įstatymo kylanti imperatyvaus pobūdžio prievolė išlaikyti du ar daugiau nepilnamečių savo vaikų, išlaikymo dydis turi būti nustatomas (priteisiamas) toks, kad būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius, kitaip tariant, yra būtina subalansuoti ne tik kiekvieno vaiko ir jo tėvų poreikius ir galimybes, tačiau ir atskirų vaikų poreikių patenkinimo galimybes pagal proporcingumo kriterijų (CK 3.198 straipsnio 2 dalis).

IV. Sprendimo motyvai ir teisiniai argumentai.

14. Kadangi bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas jau maždaug dviejų metų laiką praktiškai yra nusišalinęs nuo visų kitų be išlaikymo tėvo pareigų vaikui vykdymo, jį pats nė kiek neaugina, nesirūpina jo ugdymu, auklėjimu, sveikatos priežiūra bei visa kita kasdiene jo globa ir priežiūra, gyvendamas skyriumi nuo vaiko ir jo motinos (ieškovės), nepageidauja pats auginti vaiką, o ieškovė atvirkščiai vaiką augina nuo jo gimimo, vykdo jo kasdienę globą ir priežiūrą, motinos valdžios neįgyvendinimo ar piktnaudžiavimo ja atvejų aktualiu bylai metu (nuo 2024 m.) nėra nustatyta (išvadą dėl ginčo byloje teikiančios valstybės institucijos išvada), jos, ieškovės, sudarytos vaiko auginimo ir ugdymo sąlygos įvertintos pakankamomis jo poreikiams patenkinti ir geriausiam interesui užtikrinti, ginčo šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su motina, bylos ieškove, kaip to ir prašoma ieškiniu (CK 3.174 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų išsaugoja teisę kreiptis į teismą pakartotinai (iš naujo) dėl vaiko gyvenamos vietos nustatymo su kitu iš vaiko tėvų (CK 3.174 straipsnio 4 dalis).

15. Toliau primintina, jog abiejų vaiko tėvų (tiek motinos, tiek tėvo) teisės ir pareigos, tame tarpe ir išlaikyti nepilnametį vaiką, grindžiamos lygiateisiškumo principu, t. y. yra vienodos, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimęs tėvų santuokoje, ar ne, ar tėvai gyvena kartu su vaiku, ar skyriumi nuo jo (CK 3.155 straipsnio 1 ir 2 dalys). Tam, kad ginčą spręsti teisingai, būtina palyginti ir pasverti vaiko poreikius bei tėvo galimybės ir teisingai suderinti vieno teisę ir antrojo pareigą. Tačiau šiame vertinime vaiko interesas ir prigimtinės teisės turi būti ginama prioritetiškai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pagal jau kurį laiką nuosekliai formuojamą šalies kasacinio teismo praktiką valstybės mokama socialinė išmoka vaikui („vaiko pinigai“) paprastai gali būti įskaitoma į vaiko išlaikymą, kas reiškia, jog socialinės išmokos dydžiu, valstybei per socialinę politiką prisiėmus dalį nepilnamečių šalies vaikų auginimo ir išlaikymo naštos, turi būti sumažinama ta išlaikymo naštos dalis, kuri turi tekti vaiko tėvams, tačiau tik tais atvejais, kai jie pagal savo turtinę padėtį ir galimybės neišgali užtikrinti visų vaiko poreikių be socialinės valstybės pagalbos (paramos) tam. Nagrinėjamu atveju atsakovo, vaiko tėvo, asmeninė ir turtinė padėtis yra gera ir pakankama tam, kad užtikrinti vaiko poreikių patenkinimą be valstybės paramos įskaitymo.

16. Bylos procese ieškovė pateikė nepilnamečio vaiko poreikių ir patiriamų arba patirtinų, jeigu leistų ieškovės sunki turtinė padėtis, išlaidų jiems patenkinti apytikrį paskaičiavimą ir nuosekliai laikėsi pozicijos, kad šie poreikiai, neįskaičius valstybės socialinę išmoką, sudaro maždaug 700 Eur/mėn., šis dydis gerokai nesiekia 1 MMA, todėl tokio dydžio vaiko poreikiai teismų praktikoje pripažįstami visuotinai žinomais ir jų papildomai įrodinėti nereikia (CPK 182 straipsnio 1 ir 5 punktai). Teismas sprendžia, kad aptariamas vaiko poreikių dydis šiuo metu, kai jis, vaikas, yra ugdomas darželio parengiamojoje grupėje, jau beveik pasiekęs mokyklinį amžių, turi papildomų poreikių ugdymui, yra įtikinantys, pakankamai pagrįsti, atitinka šios dienos ekonominio ir socialinio gyvenimo realijas, juolab, kad sparčiai augančio vaiko poreikiai tik didės, o periodinių išmokų indeksavimas tikėtina pilnai nekompensuos visuotinai žinomos gana aukštos infliacijos. Ieškovė prašo nukrypti nuo tėvų vienodos vaiko išlaikymo pareigos principo ir atsakovui nustatyti didesnę vaiko išlaikymo naštos dalį nei jai, ieškovei, o teismas neturi bylos duomenimis pagrindžiamo pagrindo su tuo nesutikti (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Atsakovui tenkanti ½ vaiko poreikių atitinkanti išlaikymo dalis sudaro maždaug 350 Eur/mėn. (ieškovei tenkanti dalis, atėmus vaikui mokamą socialinę išmoką, sudarys maždaug 150 Eur/mėn.). Labiau mažinti atsakovo, vaiko tėvo, dalį būtinųjų ir protingo dydžio kitų nepilnamečio bylos šalių vaiko poreikių tenkinime (labiau mažinti ieškovės prašomų priteisti periodinių išmokų vaikui išlaikyti dydį) pagal šios konkrečios bylos aplinkybes būtų neteisinga ir nesąžininga pirmiausiai pačios ieškovės atžvilgiu (CK 1.5 straipsnio 3 ir 4 dalys), taip pat toks sprendimas akivaizdžiai prieštarautų ir paties vaiko interesams iš abiejų tėvų gauti ne tik pačius minimaliausius gyvybinius, bet kiek galima didesnio (protingo) mąsto jų pirmiausiai būtinuosius, toliau ir kitus poreikius galintį patenkinti išlaikymą. Ateityje (bet kada iki vaikas sulauks pilnametystės) iš esmės pasikeitus aplinkybėms : ženkliai padidėjus ar sumažėjus vaiko išlaikymo, globos faktinėms išlaidoms, vieno iš tėvų ar abiejų asmeninei ar turtinei padėčiai, sveikatos būklei, jų darbingumui, bet kuriam iš vaiko tėvų įstatymas garantuoja teisę kreiptis į teismą dėl šiuo sprendimu nustatomo išlaikymo iš vaiko tėvo formos ar dydžio pakeitimo. Kita vertus, tokiu išlaikymo dydžiu su vaiku abu tėvai ir gali, ir privalo pasidalinti, jie neturi teisės iškelti savuosius egzistencijos poreikius, teises ir interesus aukščiau už negalinčio save dar išsilaikyti ar kitaip savimi bent iš dalies pasirūpinti nepilnamečio vaiko - jo prigimtinės teisės ginamos prioritetiškai atžvilgiu analogiškoms tėvų.

17. Kadangi bylos duomenimis (ieškovės paaiškinimai, VTAS išvada) tarp nepilnamečio vaiko tėvų kyla ginčai dėl skyriumi gyvenančio atsakovo bendravimo su vaiku, vaiko interesais nustatytina tėvo bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarka pagal ieškovės parengtą ir parengiamajame posėdyje patikslintą projektą, kuriam pritaria išvadą teikianti institucija VTAS, ir kurį teismas vertina atitinkančiu geriausius nepilnamečio vaiko interesus. Teismo vertinimu, vaiko nakvynės atsakovo namuose patikslintu ieškovės projektu eliminuotos pagrįstai, išimtinai vaiko interesais ir nagrinėjamoje faktinėje situacijoje pripažįstama teisėta ir pagrįsta priemone. Kita vertus nei pradiniam, nei patikslintam ieškovės projektui atsakovas, dėl kurio teisių įgyvendinimo sprendžiama, nepareiškė absoliučiai jokių pastabų ar prieštaravimų.

IV. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

18. Bylos duomenimis nei ieškovė, nei atsakovas bylos procese bylinėjimosi išlaidų nepatyrė ir tokių atlyginimo neprašo, todėl tokios galimos išlaidos tarp šalių nepaskirstomos (CPK 13 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

19. Atlygintinas bylinėjimosi išlaidas valstybei šioje byloje sudaro : a) 25,78 Eur bylos nagrinėjimo išlaidos, susiję su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidos); b) 208 Eur nesumokėtas žyminis mokestis; c) 495,83 Eur ieškovei byloje teiktos antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos. Ieškovė nuo aptariamų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei yra atleista įstatymu (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 ir 16 punktai) ir kadangi jos ieškinys patenkinamas visiškai, atlyginimas aptariamų išlaidų valstybei priteistinas iš nuo tokio išlaidų mokėjimo prievolės įstatymu neatleisto atsakovo, pagrindo nukrypti nuo bendrųjų šių išlaidų paskirstymo taisyklių byloje nenustatyta (CPK 96 straipsnio 1 ir 5 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265, 268, 270, 305, 307 ir 376 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio vaiko D. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina, ieškove R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), išlaikymą jo nepilnamečiui vaikui - sūnui D. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį nuo kreipimosi su ieškiniu į teismą dienos (2025 m. rugsėjo 23 d.) iki vaiko pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant šalies Vyriausybės nustatyta tvarka dėl infliacijos.

Šių nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšų uzufruktoriumi paskirti ieškovę R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku D. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir dalyvavimo jo auklėjime tvarką tokiomis sąlygomis :

- tėvas turi teisę ir pareigą bendrauti su nepilnamečiu vaiku kas antrą savaitgalį, pradedant skaičiuoti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo civilinėje byloje dienos, paimdamas nepilnametį vaiką penktadienį 18 val. ir grąžindamas jį tą pačią dieną 21 val., šeštadienį paimdamas vaiką 10 val. ir grąžindamas jį tą pačią dieną 18 val., sekmadienį paimdamas vaiką 10 val. ir grąžindamas jį tą pačią dieną 18 val.;

- tėvas turi teisę ir pareigą bendrauti su nepilnamečiu vaiku kiekvienai lyginiais metais Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų antrąją dieną, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 26 d. nuo 10 val. ir grąžindamas jį tą pačią dieną iki 19 val., Šv. Velykų antrąją dieną, pasiimdamas vaiką nuo 10 val. ir grąžindamas jį tą pačią dieną iki 19 val.;

- tėvas turi teisę ir pareigą bendrauti su nepilnamečiu vaiku kiekvienais nelyginiais metais Šv. Kūčių dieną, pirmą Šv. Kalėdų dieną ir pirmą Šv. Velykų dieną, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos : gruodžio 24 d. - nuo 15 val. ir grąžindamas jį tą pačią dieną iki 21 val., gruodžio 25 d. - pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos nuo 10 val. ir grąžindamas jį tą pačią dieną iki 19 val., Šv. Velykų pirmąją dieną – pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamos vietos nuo 10 val. ir grąžindamas jį tą pačią dieną iki 19 val.;

- tėvas turi teisę ir pareigą bendrauti su nepilnamečiu vaiku švęsdamas Naujųjų metų sutikimo šventę kiekvienais nelyginiais metais, pasiimdamas vaiką gruodžio 31 d. nuo 18 val. ir grąžindamas jį tą pačią dieną iki 21 val., sausio 1 d. pasiimdamas vaiką nuo 10 val. ir grąžindamas jį tą pačią dieną iki 15 val.;

- tėvas ne vėliau kaip prieš 24 valandas informuoja nepilnamečio vaiko motiną SMS žinute ar kitomis komunikacijų priemonėmis, jog naudosis ar nesinaudos nustatyta tėvo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka. Pasiimdamas vaiką tėvas turi informuoti tikslų laiką, kada pasiims vaiką iš namų ir parveš vaiką į namus (galima 30 min. paklaida). Kitu atveju, jei vaikas nori grįžti namo anksčiau, tėvas apie tai iškart informuoja vaiko motiną ir pristato vaiką į jo gyvenamąją vietą, o taip pat tėvas privalo bendravimo su vaiku metu pasirūpinti tinkama jo buitimi, sveikata, ugdymu ir priežiūra;

- tėvas turi teisę ir pareigą ne mažiau 15 kalendorinių dienų bendrauti su nepilnamečiu vaiku vasaros laikotarpiu. Konkretų bendravimo su vaiku laiką atsakovas suderina iš anksto su ieškove, informuodamas ją SMS žinute ar kitomis komunikavimo priemonėmis, bet ne vėliau kaip prieš vieną savaitę laiko, nuo kada, kur, kiek laiko atostogaus su nepilnamečiu vaiku;

- tėvas turi teisę ir pareigą netrukdomai bendrauti su nepilnamečiu vaiku telefonu ar kitomis komunikavimo priemonėmis, atsižvelgiant į vaiko dienos režimą, jo interesus;

- nepilnamečio vaiko motina, siekiant įgyvendinti tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas informuoja tėvą apie vaiko gyvenamosios vietos, ugdymo įstaigos, telefono numerio pasikeitimus, o tėvas ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas informuoja vaiko motiną apie savo gyvenamosios vietos, telefono numerio pasikeitimus;

- nepilnamečio vaiko motina per 24 valandas nuo ligos (-ų) vaikui diagnozavimo, informuoja vaiko tėvą apie vaiko ligą (-as), nurodydama, kuo vaikas serga ir kokia pagalba vaikui reikalinga. Sergantis vaikas lieka namuose, neatsižvelgiant į nustatytą tėvo bendravimo su juo tvarką. Vaiko ligos dienos, kuriomis nustatyta tėvo bendravimo su vaiku tvarka, nekompensuojamos. Tuo atveju, jei buvimo su tėvu metu vaikui atsiranda sveikatos sutrikimų (liga, trauma, kiti sveikatos negalavimo atvejai), tėvas privalo imtis priemonių kreiptis dėl kvalifikuotos medicininės pagalbos vaikui suteikimo bei nedelsiant apie tai informuoti vaiko motiną.

Priteisti iš atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dvidešimt penkis eurus 78 ct. (25,78 Eur) bylinėjimosi išlaidų - už procesinių dokumentų siuntimą (pašto išlaidų), atlyginimą valstybei (mokama/išieškoma – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įstaigos kodas – 188659752, į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas – 5662, įmokos paskirtis – išlaidos susiję sau bylos nagrinėjimu).

Priteisti iš atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), du šimtus aštuonis eurus (208 Eur) bylinėjimosi išlaidų – nesumokėtų žyminių mokesčių, atlyginimą valstybei (mokama/išieškoma – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įstaigos kodas – 188659752, į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas – 5660, įmokos paskirtis – žyminis mokestis).

Priteisti iš atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), keturis šimtus devyniasdešimt penkis eurus 83 ct. (495,83 Eur) bylinėjimosi išlaidų už ieškovei byloje teiktą antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (mokama/išieškoma – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įstaigos kodas – 188659752, į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas – 5630, įmokos paskirtis – už antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.