Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dmitrijus Korsakovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo I. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 11 d. nutarimo I. M. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismo 2013-07-11 nutarimu I. M. pripažinta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 188⁷ str. 1 d. ir nubausta 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) bauda.

I. M. nubausta už tai, kad 2013-02-19, apie 12 val., prie (duomenys neskelbtini), t. y. prie (duomenys neskelbtini), inicijavo protesto akciją „Ar kriminalinė policija auklėja mergaitę?“, kurioje dalyvavo 23 žmonės, apie akcijos rengimą Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriaus neinformavo, savivaldybės patvirtinto pažymėjimo akcijai rengti negavo, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo 6 str. 2 d.

Apeliaciniu skundu I. M. prašo panaikinti 2013 m. liepos 11 d. Kauno apylinkės teismo nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti nesant pažeidimo įvykio ir sudėties. Pripažinus, jog pakanka jos kaltės, padarius administracinį teisės pažeidimą, įrodymų, pakeisti 2013 m. liepos 19 d. Kauno apylinkės teismo nutarimą, taikyti 30¹ straipsnį ir už pažeidimo, nurodyto ATPK 188⁷ str. 1 d., padarymą skirti mažesnę nei minimali sankcijoje numatyta nuobauda. Nusprendus šio prašymo netenkinti, skirti minimalią minėto straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudą.

Apeliantė teigia, kad ji nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 188⁷ str. 1 d. subjektas. Teismas nesurinko iš esmės jokių įrodymų, patvirtinančių tą faktinę aplinkybę, jog ji buvo piketo organizatorė, nesiaiškino kokiu būdu ji galėjo suorganizuoti piketą ir į jį pakviesti visiškai jai nepažįstamus žmones. Mano, jog piketo dalyvių skaičius buvo mažesnis nei 15 žmonių. Apeliantės teigimu, tyrėjos surašytas paaiškinimas negali būti laikomas patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimu ir jos kaltės įrodymu. Nurodo, kad tyrėja ją kvietė atvykti į policijos nuovada kaip liudytoją pateikti paaiškinimus apie piketą. Apeliantės teigimu, nusprendus, jog ji yra kalta dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 188⁷ str. 1 d., padarymo, yra visos sąlygos taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir skirti jai mažesnę nuobaudą nei sankcijose numatyta minimali, nes ji padarytą administracinį teisės pažeidimą pripažįsta ir dėl jo nuoširdžiai gailisi, ateityje pažada tokių teisės pažeidimų nedaryti, viena išlaiko nepilnametį vaiką, jos atlyginimas nedidelis, todėl paskirta didelė bauda dar labiau pablogintų ir taip sunkią šeimyninę padėtį, anksčiau už tokius pažeidimus nėra bausta, todėl šis pažeidimas laikytinas atsitiktiniu ir ateityje nepasikartos, atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

I. M. apeliacinis skundas atmetamas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu padarytomis išvadomis. Teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina faktą, jog I. M. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 188⁷ str. 1 d.

Administracinė atsakomybė pagal LR ATPK 188⁷ str. 1 d. kyla už Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo pažeidimus. LR susirinkimų įstatymo 6 str. 2 d. numato, kad susirinkimo organizatoriai ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki numatytos susirinkimo dienos privalo pateikti savivaldybės administracijos direktoriui ar jį pavaduojančiam asmeniui rašytinį pranešimą apie organizuojamą susirinkimą, kuriame dalyvaus daugiau kaip 15 žmonių. Šio įstatymo 3 str. numato, kad susirinkimo organizatoriais gali būti sukakę 18 metų veiksnūs Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai; užsieniečiai, turintys įstatymų nustatyta tvarka gautą leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje; Lietuvos Respublikoje registruoti ir veikiantys juridiniai asmenys. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, I. M. pagrįstai pripažinta LR ATPK 188⁷ str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo subjektu, nes jos kaltė iniciavus protesto akciją ir taip pažeidus LR susirinkimų įstatymo 6 str. 2 d. įrodyta teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Apeliantė nepagrįstai teigia, kad protesto akcijoje dalyvavo mažiau nei 15 žmonių, nes iš 2013-02-19 filmuotos vaizdo medžiagos aprašo (b.l. 12) ir 2013-02-19 vaizdo įrašo matyti, kad protesto akcijoje dalyvavusių žmonių skaičius viršija 15, todėl I. M., būdama protesto akcijos organizatorė, ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki numatytos protesto akcijos dienos privalo pateikti savivaldybės administracijos direktoriui ar jį pavaduojančiam asmeniui rašytinį pranešimą apie organizuojamą protesto akciją.

Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo I. M. savo kaltę neigia, tvirtindama, kad protesto akcijos neorganizavo, šį jos aiškinimą paneigia administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l. 2), tarnybiniu pranešimas, Kauno miesto savivaldybės administracijos raštas, 2013-02-19 filmuotos vaizdo medžiagos aprašas, CD su vaizdo medžiaga, straipsnio „Po policijos langais piketavusiems drąsuoliams gresia nemalonumai“ kopija bei teisme duoti liudytojų D. Z.-S., J. Š. parodymai, ką pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino viseto aspektu, tuo tarpu apeliantė savo skunde liudytojų parodymus nepagrįstai išdėsto atsietai vienas nuo kito ir juos savaip interpretuoja. Tai, jog teismas nevertino liudytojų parodymų taip, kaip tai naudinga apeliantei, nereiškia, jog buvo pažeistos įrodymų vertinimą reglamentuojančios normos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo I. M., neigdama savo kaltę, siekia išvengti administracinės atsakomybės.

Apeliantė teigia, kad tyrėjos surašytas paaiškinimas negali būti laikomas patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimu ir jos kaltės įrodymu. Iš byloje esančio paaiškinimo (b.l. 3) matyti, kad jame nurodytas aplinkybes I. M. patvirtino savo parašu, todėl apylinkės teismas pagrįstai šiame paaiškinime nurodytas aplinkybes įvertino kartu su kitais bylos įrodymais.

Skundžiamoje nutartyje detaliai ir aiškiai nurodyta, kodėl teismas nesivadovavo atsakomybėn patraukto asmens I. M., liudytojų V. K., J. V., R. Č. parodymais, o vadovavosi liudytojų D. Z.-S., J. Š. parodymais, apeliacinės instancijos teismas su skundžiamame nutarime išdėstytais motyvais sutinka, jų neatkartoja ir detaliau neanalizuoja.

LR ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis LR ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N17‑103/2007, 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1‑1396/2007, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-3096/2010).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta, todėl LR ATPK 30¹ straipsnio nuostatos negali būti taikytos. Skunde nurodytos aplinkybės, kad I. M. pripažįsta padariusi pažeidimą ir dėl to gailisi, nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, viena išlaiko nepilnametį vaiką, jos atlyginimas nedidelis, sudaro pagrindą individualizuoti bausmę sankcijos ribose bei skirti švelnesnę sankcijoje numatytą nuobaudos rūšį, kas ir buvo padaryta. Jokių išskirtinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą taikyti LR ATPK 30¹ straipsnį, nenustatyta.

Įvertinęs visas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, teismas išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, todėl panaikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 11 d. nutarimą palikti nepakeistą ir I. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.