- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-23
- Bylos Nr.
- I-2885-257/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00696-2018-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Laisvutė Kartanaitė
- Pareiškėjas
- A. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
- Kategorijos
nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, neturtinę žalą.
Pareiškėjas A. B. į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo pranešimu (b. l. 72). Skunde (b. l. 2–5) pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje periodiškai buvo laikomas nuo 2014 m. lapkričio 27 d. iki 2017 m. vasario 15 d. bei Šiaulių tardymo izoliatoriaus ūkio aptarnavimo būryje perpildytose kamerose su 6–10 asmenų. Nurodė, kad kalinimo sąlygos neatitiko teisės aktų reikalavimų: patalpose šalta, drėgna, tamsu. Šiaulių tardymo izoliatoriuje kameros yra apie 30 m² grindų ploto, jose yra stalas, užimantis 1,5 m² grindų ploto, sanitarinis mazgas, užimantis 1,5 m² grindų ploto, 10 dviejų aukštų gultų, užimančių 20 m² grindų ploto. Tokiose patalpose sveikas žmogus priverstas nuolat gulėti arba sėdėti, o tai yra nepakeliama kiekvienam. Gyvenamosiose patalpose nėra užtikrintas natūralus apšvietimas, kas kenkia regėjimui, o konfliktinės situacijos iškyla esant psichologiniams ir fiziniams nepatogumams dėl per mažo vienam asmeniui tenkančio ploto. Jam nebuvo užtikrintos teisės aktais patvirtintos kalinimo sąlygos, dėl ko jis patyrė neturtinę žalą. Prašo jo skundą patenkinti ir priteisti jam iš atsakovo15000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo pranešimu (b. l. 72).
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime (b. l. 64–70) nurodė, kad prašo pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, o skundą nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant.
Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Civilinio kodekso 1.134 straipsnio 1 punkto nuostata, kad ieškinio senatis netaikoma iš asmeninių neturtinių teisių atsirandantiems reikalavimas, kaip išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-02 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008, reiškia, kad ieškinio senatis netaikoma reikalavimams dėl asmeninių neturtinių teisių, kurios neturi ekonominio turinio, gynimo, tuo tarpu iš asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsirandantiems reikalavimams atlyginti tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą ieškinio senatis taikoma. Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalies, 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatomis, prašo nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo taikyti ieškinio senaties terminą, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2018-02-26 (spaudas ant voko).
Lietuvos higienos norma HN 76:1999, nustačiusi, kad kamerų tipo patalpoje ploto vienam žmogui norma – ne mažiau kaip 5 m² (6.15 p.), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr.V-241 (įsigaliojo nuo 2010 m. balandžio 11 d.) buvo pripažinta netekusia galios. Minėtu įsakymu buvo patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kuri nustato tik laisvės atėmimo vietų įrengimo reikalavimus. Lietuvos higienos normai HN 76:1999 netekus galios ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje norma buvo nustatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.). Įsakymo Nr. V-124 1.3 punktas nustatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m². Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtino Lietuvos higienos normą HN134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, kuri įsigaliojo nuo 2015 m. lapkričio 1 d.
Kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018-03-20 pažymos Nr. 60/09-10586 dėl A. B., pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu, kuriam neturėtų būti taikoma senatis, buvo laikomas šiose kamerose: kameroje Nr. 6 buvo laikomi 4–6 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 5,64 iki 3,76 m², kameroje Nr. 17 buvo laikomi 2–5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 9,24 iki 3,69 m², kameroje Nr. 32 buvo laikomi 4–5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 5,23 iki 4,18 m², kameroje Nr. 18 buvo laikomi 4–5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 4,64 iki 3,71 m², kameroje Nr. 9 buvo laikomi 3–4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 5,42 iki 4,07 m², kameroje Nr. 61 buvo laikomi 4 asmenys ir vienam iš jų teko 4,37 m², kameroje Nr. 55 buvo laikomi 3–5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 6,26 iki 3,75 m², kameroje Nr. 19 buvo laikomi 2–4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 8,81 iki 4,41 m², kameroje Nr. 44 buvo laikomi 1–2 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 17,9 iki 8,96 m².
Taip pat pareiškėjas nuo 2015-07-23 iki 2016-02-28 buvo laikomas aštuonviečiame ūkio būrio 5 kambaryje ir nuo 2016-03-01 iki 2017-02-15 buvo laikomas triviečiame ūkio būrio 4 kambaryje.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, „jog teismų praktikoje suėmimo vykdymo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų aspektu vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto užtikrinimas vertinamas kaip esminė (itin svarbi) saugios gyvenamosios aplinkos prielaida, ir jeigu nustatomi tik higienos sąlygų pažeidimai, neturtinė žala pinigais dažnai net nepriteisiama, laikant, kad pats pažeidimo pripažinimas yra teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą, arba priteisiama tik nedidelė suma, nes minimalios kameros ploto normos vienam asmeniui užtikrinimas mažina higienos normų reikalavimų neužtikrinimo neigiamą poveikį (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-02-20 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-964-520/2017; 2016-03-22 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-849-756/2016; 2016-09-21 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2388-624/2016 ir kt.).
Atsakovas, vertindamas tai, kad vienam asmeniui tenkantis kameros plotas negali būti mažesnis nei 3,6 m² (neįskaitant sanitarinio mazgo užimamo ploto), pažymi, kad Įsakymo 1.3.1 punkte reglamentuotas vienam asmeniui turintis tekti minimalus kameros plotas, tačiau šiame įsakyme nenustatyta minimalaus ploto vienam asmeniui tardymo izoliatoriaus kameroje skaičiavimo metodologija, t. y. nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 m² – atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. Pagal Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punktą, kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa. Nors ši patalpa turi būti atitverta pertvara arba visiškai izoliuota nuo likusio kameros ploto, tačiau tai nereiškia, kad sanitarinio mazgo užimamas plotas turi būti eliminuojamas iš bendro kameros ploto, kai skaičiuojamas vienam asmeniui tenkantis kameros plotas, nes Įsakymo 1.3.1 punkte yra reglamentuotas vienam asmeniui turinčio tekti minimalaus 3,6 kv. m viso kameros ploto standartas, o ne tokio dydžio gyvenamojo kameros ploto norma, kaip skunde nepagrįstai teigia pareiškėjas.
Įvertinus minėtą teisinį reglamentavimą, atsakovas daro išvadą, kad skaičiuodamas pareiškėjui tekusį kameros plotą pagrįstai visą kameros plotą dalijo iš kameroje laikytų asmenų skaičiaus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-912-520/2016).
Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turi būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr. EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimą byloje Pitalev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą byloje Lutokhin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016; 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-447-662/2017). Vadinasi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, o ne konstatuojant atsakovo padarytus tesės pažeidimus (žr. 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-379-822/2017).
Matyti, kad pareiškėjui teko nuo 3,66 m² iki 22,9 m² gyvenamojo kameros ploto, kas leidžia daryti išvadą, jog visas pareiškėjo kalinimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje dienas kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, jog byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas kamerose neturėtų būti vertinamas.
Dėl kamerų įrengimo atitikimo higienos reikalavimams
Šiaulių tardymo izoliatoriaus režiminio korpuso gyvenamosios kameros įrengtos vadovaujantis Lietuvos higienos normų ir Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu „Dėl Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. V-176 (suvestinė redakcija nuo 2016-01-28), reikalavimais. Gyvenamosiose kamerose yra: pritvirtintos prie grindų metalinės lovos (vienam asmeniui – 1 vienetas); spintelės (vienam asmeniui – 1 vienetas); stalas (1 vienetas patalpai); taburetė (vienam asmeniui – 1 vienetas) arba 2 vienetai stalo ilgio suoliukų patalpai, tačiau kadangi įstaigoje gyvenamosios kameros yra siauros, o stalas montuojamas tarp lovų esančioje tuščioje erdvėje, dėl vietos stokos kai kuriose kamerose suoliukų ir / ar taburečių gali būti mažiau; maisto produktų spintelė arba lentyna (1 vienetas patalpai); sieninė viršutinių drabužių pakaba (1 vienetas patalpai); šiukšlių dėžė (1 vienetas patalpai); sanitarinis mazgas (klozetas arba unitazas, praustuvė, 1 komplektas patalpai); veidrodis, tualeto reikmenų spintelė sanitariniame mazge (1 vienetas patalpai).
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (suvestinė redakcija nuo 2016-01-28) 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sąlygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas įtvirtina analogiško pobūdžio nuostatą: veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos higienos normų įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas, taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tie Higienos normų reikalavimai, kurie nesusiję su pastato, patalpų rekonstrukcijos ar kapitaliniais darbais.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai susiję su pareiškėjo argumentais dėl drėgmės ar oro trūkumo, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pagal Higienos normos 17 punktą, turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris). Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatūra, asmenų judėjimas į kamerą ir iš jos ir kt.).
Atsakovas pažymi, kad natūralaus apšvietimo koeficiento padidinimas taip pat yra tiesiogiai susijęs su kamerų langų angų padidinimu, o tai pagal galiojantį teisinį reglamentavimą priskiriama pastato rekonstrukcijos darbams, todėl natūraliam apšvietimui Higienos normos nustatyti reikalavimai ginčo situacijoje netaikytini (žr. LVAT 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1908-261/2016).
Kadangi Šiaulių tardymo izoliatoriuje dėl pastato statuso negali būti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, susiję su šiais darbais, netaikytini ir įstaiga negali būti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų šių reikalavimų pažeidimų.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, minėti pareiškėjo argumentai atmestini.
Iš 2015-04-22 Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo akto Nr. EP-153 matyti, kad kameroje Nr. 61 oro temperatūra per žema, apšvietimas tinkamas.
Iš 2015-05-18 Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo akto Nr. EP-201 matyti, kad kameroje Nr. 18 pelėsio nėra, kamera remontuota.
Iš 2017-02-02 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-16 matyti, kad kameroje Nr. 44 apšvieta, oro temperatūra bei santykinė oro drėgmė tinkama.
Kitos kameros pareiškėjo laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje aktualiu laikotarpiu nebuvo tikrintos dėl jų atitikimo / neatitikimo higienos normos reikalavimams, o tai leidžia daryti išvadą, kad jokių pažeidimų, susijusių su apšvietimo, oro temperatūros, santykinės oro drėgmės reikalavimais, neužfiksuota, nes ginčui aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų sąlygų kamerose nei į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją, nei į Šiaulių visuomenės sveikatos centrą nei pareiškėjas, nei kiti šiose kamerose kalinami asmenys nesikreipė. Preziumuojama, kad kameros atitiko nustatytas kalinimo sąlygas.
Pažymi ir tai, kad kamerų remontas Šiaulių tardymo izoliatoriuje atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus. Pridedamos 2015, 2016 ir 2017 m. atliktų ūkio skyriaus darbų suvestinės.
Dėl pareiškėjo kalinimo Ūkio aptarnavimo būrio patalpose
Pareiškėjas nuo 2015-07-23 iki 2016-02-28 buvo laikomas aštuonviečiame Ūkio aptarnavimo būrio 5 kambaryje ir nuo 2016-03-01 iki 2017-02-15 buvo laikomas triviečiame 4 kambaryje.
Atsakovas pažymi, kad asmenys, laikomi Ūkio būryje, nėra uždaryti į kameras, o gyvena bendrabučio tipo patalpose atskiruose nerakintuose kambariuose. Bet kuriuo laisvu nuo darbo metu Ūkio būrio nuteistieji turi galimybę laisvai judėti, išeiti į lauką, žaisti krepšinį ar naudotis sporto sale.
Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018-03-20 pažymos Nr. 60/09-10586 dėl A. B. matyti, kad kambario Nr. 4 plotas yra 14,84 m², o kambario Nr. 5 plotas yra 30,59 m², todėl pareiškėjui mažiausias galėjęs tekti plotas kameroje Nr. 4 – 4,94 m², o kambaryje Nr. 5 – 3,82 m². Atsakovas pažymi, kad jokie teisės aktai neįpareigoja fiksuoti asmenų skaičiaus tokiose patalpose, todėl atsakovas tokių duomenų ir neturi.
Atsakovas atkreipia teismo dėmesį, kad nuteistieji į Ūkio aptarnavimo būrį bylai aktualiu laikotarpiu buvo paskiriami vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, tai yra, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 68 straipsniu, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 66 punkto nuostatomis, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-393 patvirtintais Suimtųjų ir nuteistųjų atrankos dėl priėmimo į darbą kriterijais bei Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2013 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 1/01-97 patvirtintu Nuteistųjų priėmimo į Ūkio aptarnavimo būrį ir pašalinimo iš jo tvarkos aprašu, o vėliau Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2016 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1/01-107 patvirtintu Nuteistųjų priėmimo į Ūkio aptarnavimo būrį ir pašalinimo iš jo tvarkos aprašu su pakeitimais, kurių 3 punkte nurodyta, kad nuteistieji dėl palikimo atlikti Ūkio darbus Šiaulių tardymo izoliatoriuje kreipiasi į įstaigos direktorių su prašymu. Vadinasi, pareiškėjas A. B. savo noru pasiprašė į Ūkio aptarnavimo būrį. Taip pat atsakovas nesutinka su pareiškėjo skunde dėstomomis aplinkybėmis, kad jam buvo per maža vietos kambariuose (jis turėjo galimybę laisvai judėti, be to, didžioji dalis nuteistųjų Ūkio aptarnavimo būryje dienos metu dirba).
Pažymi ir tai, kad sanitariniai mazgai Ūkio aptarnavimo būrio patalpose įrengiami atskirai, ne kambariuose, kas pilnai užtikrina asmenų privatumą.
Pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. V. Lietuva, pareiškimo Nr. 53161/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008).
Pareiškėjo A. B. skundas tenkintinas iš dalies.
Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018-03-20 pažymos Nr. 60/09-10586 „Dėl A. B.“ (b. l. 14–19) matyti, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas periodiškai nuo 2014-11-27 iki 2017-02-17.
Sprendžiant šioje byloje, ar atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, neveikimas (pozityvios pareigos nevykdydamas) laikytinas neteisėtais valdžios institucijos veiksmais CK 6.271 straipsnio prasme, turi būti atsižvelgiama į atsakovo atsiliepime pareikštą prašymą taikyti senaties terminą.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011). Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio. Tikslus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas yra itin reikšmingas, nes ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia asmens galimybių apginti savo teises per teismą ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kuomet ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).
CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Remiantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Taigi, atsižvelgus į minėtas teisės aktų nuostatas ir į tai, kad pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš teisės aktų reikalavimų neatitinkančių jo laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygų, t. y. įvertinus pareiškėjo nurodomų pažeidimų pobūdį, konstatuotina, jog pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, todėl nuo šio momento ir skaičiuotinas senaties terminas (žr., pvz., LVAT 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013, 2013 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-307/2013 ir kt.).
Pareiškėjas nagrinėjamu atveju kelia reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, o CK 1.125 straipsnio 8 dalis numato sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, todėl būtent pastaroji nuostata, nustatanti trejų metų ieškinio senaties terminą, yra taikytina šioje byloje (žr., pvz., LVAT 2015 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2330-624/2015). Įvertinęs minėtas aplinkybes ir tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2018 m. vasario 26 d. (pagal spaudą ant voko, b. l. 6), tačiau nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog jo nurodomų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie galimą jo teisių pažeidimą, teismas sprendžia, kad pareiškėjas žinojo (turėjo žinoti) apie jo atžvilgiu galimai atliekamus pažeidimus, todėl pareiškėjas praleido senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2014 m. lapkričio 27 d. iki 2015 m. kovo 25 d. Atsakovas, atstovaujamas Šiaulių tardymo izoliatoriaus, prašė taikyti ieškinio senatį, todėl, konstatavus, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos su reikalavimu dėl neturtinės žalos priteisimo už aukščiau nurodytą laikotarpį nustatyta tvarka į teismą nesikreipė, pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą už minėtą laikotarpį yra pagrindas taikyti ieškinio senaties terminą.
Ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį, pasibaigus ieškinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Dėl to tuo atveju, kai atsakovas reikalauja taikyti ieškinio senatį, tik teismui išsprendus šį klausimą ir nustačius, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas arba praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas, ieškinio reikalavimai nagrinėjami iš esmės, t. y. tikrinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Remiantis CK 1.131 straipsnio 2 dalimi, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009).
Žemesnės instancijos teismas
Priežasčių, kodėl pareiškėjas praleido 3 metų ieškinio senaties terminą skunde nenurodė. Teismo nuomone, tai, kad pareiškėjo laisvė yra apribota, negali pateisinti 3 metų (CK 1.125 straipsnio 8 dalis) ieškinio senaties termino nesilaikymo, o pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą fundamentalų teisės principą, praleistas terminas kreiptis į teismą negali būti pateisinamas remiantis tariamu teisės norminių aktų turinio nežinojimu. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už aukščiau nurodytą laikotarpį ir teismas šiuo atveju vadovaujasi nacionaline teise – CK nuostatomis dėl senaties termino ir jo praleidimo pasekmių, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą akcentavęs, kad pareiškėjas privalo nurodyti objektyvias aplinkybes, pateisinančias 3 metų (CK 1.125 straipsnio 8 dalis) ieškinio senaties termino nesilaikymą, dėl kurių jis įstatymo nustatytu terminu nesikreipė į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo (LVAT 2014-10-30 nutartis byloje Nr. A-575-1559/2014). Taigi, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą išvadai, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo pats arba pasitelkdamas kitus asmenis kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju, nesant įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo A. B. reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2014 m. lapkričio 27 d. iki 2015 m. kovo 25 d.
Atsižvelgiant į tai, ginčui aktualus laikotarpis yra nuo 2015 m. kovo 26 d. iki 2017 m. vasario 17 d.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš esmės iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje.
CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas, nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, viešoji atsakomybė negalima.
Žemesnės instancijos teismas
Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu siekia, jog jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Neturtinę žalą grindžia tuo, kad laikymo sąlygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų ir kameros buvo perpildytos, todėl pažeistas minimalus kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, reikalavimas.
Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktą, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m².
Dėl kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotų
Byloje yra pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018-03-20 pažyma Nr. 60/09-10586 Dėl A. B. (b. l. 14-19), iš kurios matyti, kad pareiškėjas periodiškai Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo nuo 2015-03-26 iki 2017-02-17 (724 dienas: iš jų 151 dieną pareiškėjas buvo atsakovo atstovo pažymoje nurodytose kamerose, o 573 dienas pareiškėjas buvo Ūkio aptarnavimo būrio patalpose). Pareiškėjas nurodytu laiku buvo laikomas nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, kameros ploto normos. Įvertinęs kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą ir kamerose buvusių asmenų skaičių, teismas nustatė, kad visas dienas pareiškėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotą, pirmiausia iš bendro ploto turėtų būti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas. EŽTT didžioji kolegija, harmonizuodama praktikos išsiskyrimus, 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje Muršic prieš Kroatiją pažymėjo, jog pagal Konvencijos 3 straipsnį, nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų būti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad būtų laikomasi Konvencijos. EŽTT šiame sprendime nurodė, kad nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiškinimo, jog 3 m² daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą. EŽTT šiame sprendime taip pat nurodė, kad kai vertinamas kalinimas kameroje, kurioje kiekvienam kalinamam asmeniui tenka nuo 3 iki 4 m², erdvės veiksnys išlieka svarbus sprendžiant dėl kalinimo sąlygų adekvatumo; tokiais atvejais Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas bus konstatuotas, jeigu ploto veiksnys nustatomas kartu su kitomis netinkamo kalinimo sąlygomis. Be to, EŽTT paaiškino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologiją, nurodydamas, jog kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, tačiau nėra nurodyta, kad į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, užstatytas baldais. EŽTT vertinimu, šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Tai reiškia, kad baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.
Teismas, išanalizavęs pateiktus duomenis apie kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, dydžius ir kartu su pareiškėju jose buvusių asmenų skaičių, nustatė, kad pareiškėjui kameroje Nr. 17 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 17,45 m²) teko nuo 3,49 m² (kameroje 5 asmenys) iki 4,36 m² (kameroje 4 asmenys), 5,82 m² (kameroje 3 asmenys), 8,73 (kameroje 2 asmenys), Nr. 32 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 19,44 m²) teko nuo 3,89 m² (kameroje 5 asmenys) iki 4,86 m² (kameroje 4 asmenys), Nr. 18 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 17,71 m²) teko nuo 3,54 m² (kameroje 5 asmenys) iki 4,43 m² (kameroje 4 asmenys), Nr. 9 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 14,57 m²) teko nuo 3,64 m² (kameroje 4 asmenys) iki 4,86 m² (kameroje 3 asmenys), Nr. 61 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 15,59 m²) teko 3,90 m² (kameroje 4 asmenys), Nr. 55 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 17,54 m²) teko nuo 3,51 m² (kameroje 5 asmenys) iki 4,39 m² (kameroje 4 asmenys), 5,84 m² (kameroje 3 asmenys), Nr. 6 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 20,08 m²) teko nuo 3,35 m² (kameroje 6 asmenys) iki 4,01 m² (kameroje 5 asmenys), 5,02 m² (kameroje 4 asmenys), Nr. 19 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 16,72 m²) teko nuo 4,18 m² (kameroje 4 asmenys) iki 5,57 m² (kameroje 3 asmenys), 8,36 m² (kameroje 2 asmenys), Nr. 44 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 16,20 m²) teko nuo 8,1 m² (kameroje 2 asmenys) iki 16,20 m² (kameroje 1 asmuo). Taigi, pareiškėjui nebuvo sudarytos prielaidos patirti nepatogumus dėl kamerų ploto. Iš byloje esančios 2017 m. rugsėjo 6 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus pažymos Nr. 62/08-265 „Apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamą plotą“ (b. l. 23–26) matyti, kad kamerose, kuriose buvo pareiškėjas, esantys baldai nevaržė pareiškėjo judėjimo laisvės.
Pareiškėjas savo skunde nurodė, kad jis buvo laikomas perpildytose kamerose, kuriose buvo laikoma nuo 6 iki 10 asmenų. Toks pareiškėjo aiškinimas vertintinas kritiškai, nes iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018-03-20 pažymos Nr. 60/09-10586 „Dėl A. B.“ (b. l. 14–19) matyti, kad kamerose, kuriose buvo pareiškėjas, kartu su pareiškėju buvo daugiausia 6 asmenys.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 m² vienam žmogui. Kadangi objektyvių duomenų apie gyvenamosiose patalpose pareiškėjo buvimo metu buvusį nuteistųjų skaičių į bylą nėra pateikta, vienam asmeniui tenkantis plotas skaičiuotinas konkrečios patalpos, kurioje gyveno pareiškėjas, gyvenamąjį plotą dalinant iš miegamųjų vietų skaičiaus.
Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio aptarnavimo būrio (bendrabučio tipo patalpose, atskiruose, nerakintuose kambariuose) patalpoje Nr. 5 (aštuonvietė patalpa, plotas be sanitarinio mazgo 30,59 m²) pareiškėjui tekęs plotas – mažiausiai (jei patalpoje aštuoni asmenys) 3,82 m², Nr. 4 (trivietė patalpa, plotas be sanitarinio mazgo 14,84 m²) pareiškėjui tekęs plotas – mažiausiai (jei patalpoje trys asmenys) 4,95 m². Taigi, pareiškėjui ginčo laikotarpiu kalint Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio aptarnavimo būrio patalpose buvo užtikrinta Taisyklėse nustatyta minimalaus gyvenamojo ploto norma.
Dėl sąlygų kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas
Pareiškėjas skunde nurodo, jog kamerose šalta, drėgna, tamsu, nėra užtikrintas natūralus apšvietimas.
Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. balandžio 22 d. patikrinimo akte Nr. EP-153 (patikrinimas atliktas 2015 m. balandžio 20 d., b. l. 43–46) nurodyta, kad buvo patikrinta kamera Nr. 61, kurioje pareiškėjas buvo nuo 2015-04-02 iki 2015-04-16. Nustatyta, kad kameroje Nr. 61 oro temperatūra per žema, lyginant su HN 76:2010 reglamentuojamomis normomis šaltuoju metų periodu (pažeidžiama HN 76:2010, punktas 26), santykinė oro drėgmė atitiko HN 76:2010 reikalavimus. Kameroje Nr. 61 išmatuotas bendras dirbtinis apšvietimas ir naktinis apšvietimas atitiko HN 46:2010 reikalavimus.
Taip pat patikrinimo akte nurodyta, kad valymo inventorius švarus, tvarkingai laikomas tam skirtoje patalpoje, asmenims į kameras išduodamas nustatyta tvarka. Tikrinimo metu daiktų sandėlyje laikomi (išduodami) čiužiniai buvo švarūs, nesuplyšę, negumbuoti (kartą per mėnesį įstaigos nustatyta tvarka vertinama minkštojo inventoriaus būklė, netinkamas naudoti inventorius nurašomas).
Maitinimui naudojami metaliniai indai. HN 76:2010 nereglamentuoja, kokius indus turi naudoti suimtieji ir nuteistieji. Suimtiesiems ir nuteistiesiems asmenims sudarytos sąlygos apatinius drabužius skalbti ir džiovinti įstaigoje veikiančioje skalbykloje (vykdoma registracija), o viršutinius drabužius skalbti ir valyti yra galimybė viešojoje skalbykloje (sudaryta sutartis su skalbykla).
Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. gegužės 18 patikrinimo akte Nr. EP-201 (patikrinimas atliktas 2015 m. gegužės 7 d., b. l. 47–50) nurodyta, kad buvo patikrinta kamera Nr. 18, kurioje pareiškėjas buvo nuo 2015-03-03 iki 2015-03-18. Nustatyta, kad kamera Nr. 18 buvo remontuota, kameroje Nr. 18 pelėsio nėra, lubų ir sienų dažai nesilupa ir nebyra.
Taip pat patikrinimo akte nurodyta, kad gumbuotų čiužinių nerasta. Minkštas inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra apdorojamas dezinfekcijos kameroje karštais vandens garais, užvalkalai iš nepralaidžių skysčiams ir dezinfekcijos priemonėms medžiagų nenaudojami.
Aprūpinimas indais, taburetėmis, medinėmis pertvaromis tarp lovų nevertintas, nes to HN 76:2010 nereglamentuoja.
Paros racionas, skirtas laisvės atėmimo vietoje laikomiems nedirbantiems vyrams, patikrinimo akto Nr. EP-5, 2015-01-13 duomenimis, atitiko numatytą dienos racioną. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Šiaulių skyriuje atlikus cheminius tyrimus, nustatyta bendra paros davinio energetinė vertė 2312 kcal, riebalų kiekis – 72,7 g, baltymų kiekis – 64,2 g, angliavandenių kiekis – 350,2 g. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarime Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose“ reglamentuojamos fiziologinės normos (kiekis vienam asmeniui per parą) energetinė vertė – 2298 kcal.
Pastato konstrukcija, joje esančios medžiagos nevertintos, nes to nereglamentuoja HN 76:2010. Šiaulių TI mobiliojo ryšio blokavimo įranga nenaudojama.
Šiaulių tardymo izoliatoriaus režiminio korpuso patalpose bei teritorijoje graužikų ir buitinių kenkėjų kontrolė vykdoma, tam skirtų priemonių (mechaninių ir cheminių) turi. Gyvenamosiose kamerose dezinsekcija ir deratizacija atliekama suimtųjų asmenų prašymu, pagal nustatytą vidaus tvarką. Darbų registracijos žurnalo duomenimis, graužikų naikinimas vykdomas periodiškai, režiminiame korpuse bendrosiose patalpose graužikai 2015 m. balandžio mėn. naikinti 2 kartus.
Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija nurodo, kad pagal nustatytą tvarką valymo inventorius į kameras išduodamas gyventojams paprašius.
Aprūpinimas asmens higienos priemonėmis nevertintas, HN 76:2010 to nereglamentuoja.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento 2017 m. vasario 2 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-16 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. vasario 1 d., b. l. 51–53) konstatuota, kad buvo patikrinta kamera Nr. 44, kurioje pareiškėjas buvo nuo 2017-02-15 iki 2017-02-17. Nustatyta, kad kameroje Nr. 44 oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, dirbtinė apšvieta atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus (gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė nei 18⁰ C ir ne aukštesnė nei 28⁰ C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx). Kameroje Nr. 44 atsilupusio ir krentančio tinko, tinko sluoksnio atplaišų, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta.
Taip pat patikrinimo akte nurodyta, kad režiminio korpuso kameroms valyti išduodamas inventorius laikomas tam skirtose spintose (šepečiai grindims, šiukšlių semtuvėliai, WC šepečiai ir kt.) ir valymo inventoriui skirtose patalpose (kibirai, šluostės). Patikrinimo metu valymo inventorius buvo tvarkingas, nesulūžęs, valymui išduodama soda ir ūkinis muilas.
Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. vasario 18 d. patikrinimo akte Nr. EP-54 (patikrinimas atliktas 2015 m. vasario 9 d., b. l. 39–42) konstatuota, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus režiminiame korpuse bei teritorijoje graužikų ir buitinių kenkėjų kontrolė vykdoma, tam tikslui skirtų priemonių (mechaninių ir cheminių) įstaigoje yra, atlikti darbai registruojami žurnaluose. Gyvenamosiose kamerose dezinfekcija, dezinsekcija, deratizacija atliekama laikomiems asmenims prašant pagal vidaus nustatytą tvarką.
Kiti faktai (dėl ventiliacijos nebuvimo, netinkamo tualetų įrengimo, natūralios apšvietos stokos) nenagrinėtini, nes veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie HN 76:2010 reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Įrengti pertvaras tarp gyvenamosios dalies ir sanitarinio mazgo, įrengti mechaninę patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistemą bus reikalaujama tik naujai statomuose, rekonstruojamuose ar kapitaliai remontuojamuose laisvės atėmimo vietų pastatams (HN 76:2010, punktas 2).
Prašymai dėl naudojamų telefono ryšio blokavimo priemonių, asbesto kiekio konstrukcijose patikrinimo nebuvo nagrinėti, nes tai nėra Šiaulių Visuomenės sveikatos centro kompetencijos sritis. Prašyme minėtas faktas dėl kamerose laikomų žmonių per didelio kiekio nenagrinėtas, nes laikomų asmenų kiekio kamerose HN 76:2010 nereglamentuoja. Faktas dėl draudimo laikyti kamerose savo inventorių (šiltus pledus, kompiuterius, muzikos grotuvus) taip pat nenagrinėtas, nes šios srities HN 76:2010 nereglamentuoja.
Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. liepos 30 d. patikrinimo akte Nr. EP-328 (patikrinimas atliktas 2015 m. liepos 24 d., b. l. 54–56) nurodyta, kad kamerų vėdinimas per langus yra galimas.
Kratų atlikimo patalpoje naudojamos vonelės vizualiai buvo švarios, sąlygos vonelių dezinfekcijai sudarytos. Kratų atlikimo patalpą, inventorių valo ir dezinfekuoja ūkio aptarnavimo būrio nuteistieji.
Mikroklimato parametrai kamerose nebuvo vertinti (šiltuoju metų laiku tardymo izoliatoriaus patalpos nešildomos, nėra įrengtos mechaninės patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistemos).
Nenagrinėti skunduose minimi faktai, kurių nereglamentuoja HN 76:2010 (aprūpinimas peleninėmis, skalbinių džiovinimo įrenginiais, pakabomis drabužiams kabinti kamerose, stalų įrengimas karantino kamerose).
Nebuvo nagrinėti pakartotinai minimi faktai (dušinėje slidi grindų danga, laikino sulaikymo, karantino kamerose blogas apšvietimas, sienų danga aštriabriaunė, nelygi, neatitverti sanitariniai mazgai, mikroklimatas; drausmės izoliatoriaus Nr. 2 bloga priežiūra, mikroklimatas, apšvietimas).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014), taigi atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus dėl tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013 ir kt.). Pareiškėjo argumentas dėl tamsos ir neužtikrinto natūralaus apšvietimo atmestinas kaip nepagrįstas, nes Lietuvos higienos norma HN 134:2015 nereglamentuoja natūralaus apšvietimo normų (koeficientų), o paminėtos higienos normos IV skyriaus „Patalpų įrengimo ir priežiūros klausimai“ 17 punkte nurodyta, jog turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Natūralaus apšvietimo koeficiento padidinimas yra tiesiogiai susijęs su kamerų langų angų padidinimu, kiti darbai pagal galiojantį teisinį reglamentavimą priskiriama pastato rekonstrukcijos darbams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas numato, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. vasario 18 d. patikrinimo akte Nr. EP-54 (patikrinimas atliktas 2015 m. vasario 9 d., b. l. 39–42) konstatuota, kad faktai dėl natūralios apšvietos stokos nenagrinėtini, nes veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie HN 76:2010 reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Iš aukščiau paminėtų Šiaulių Visuomenės sveikatos centro, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktų matyti, kad kamerose, kuriose buvo pareiškėjas, galimybė išvėdinti kameras per langus sudaryta. Taip pat iš aukščiau paminėtų Šiaulių Visuomenės sveikatos centro, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktų matyti, kad buvo patikrintos kai kurios kameros, kuriose pareiškėjas buvo, oro temperatūra, dirbtinė apšvieta, santykinė oro drėgmė atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus, išskyrus tai, kad Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. balandžio 22 d. patikrinimo akte Nr. EP-153 (patikrinimas atliktas 2015 m. balandžio 20 d., b. l. 43–46) nurodyta, kad buvo patikrinta kamera Nr. 61, kurioje pareiškėjas buvo nuo 2015-04-02 iki 2015-04-16. Nustatyta, kad kameroje Nr. 61 oro temperatūra per žema, lyginant su HN 76:2010 reglamentuojamomis normomis šaltuoju metų periodu (pažeidžiama HN 76:2010, punktas 26). Ši aplinkybė vertintina pareiškėjo naudai. Iš pateiktų Šiaulių Visuomenės sveikatos centro, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktų matyti, kad patikrintose kamerose, kuriose buvo pareiškėjas, esantį inventorių, baldus, santechnikos ir elektros įrenginius naudojant pagal paskirtį, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta.
Be to, iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2016-01-06 pažymos Nr. 62108-13 (b. l. 27–31) matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje per 2015 metus (iki pareiškėjui patenkant) buvo remontuojamos įvairios kameros, kitos paskirties patalpos, taip pat ir kamera Nr. 18, kurioje atliktas grindų lyginimas, izoliavimas, plytelių klijavimas, sienų tinkavimas, glaistymas, gerasis dažymas, tupyklos demontavimas, naujo klozeto sumontavimas, aptvėrimo įrengimas, grotų, lovų, stalo, suolo, kėdžių, lentynų gamyba, kosmetinis remontas, pertvarų įrengimas, kabinos įrengimas, lango grotų pagaminimas, nudažymas, sumontavimas; kamera Nr. 6, kurioje atliktas grindų lyginimas, izoliavimas, plytelių klijavimas, sienų tinkavimas, glaistymas, gerasis dažymas, lubų hidroizoliacija, antiseptiko nuo pelėsio tepimas, tupyklos demontavimas, naujo klozeto su nauju vamzdynu sumontavimas, aptvėrimo įrengimas, grotų, lovų, stalo, suolo, kėdžių, lentynų gamyba; Nr. 9, 19, kuriose atliktas pelėsio valymas, sienų kosmetinis dažymas, grindų lyginimas, izoliavimas, plytelių klijavimas, sienų tinkavimas, glaistymas, gerasis dažymas, lubų hidroizoliacija nuo pelėsio, tupyklos demontavimas, naujo klozeto sumontavimas, aptvėrimo įrengimas, grotų, lovų, stalo, suolo, kėdžių, lentynų gamyba; Nr. 17, kurioje atliktas grindų lyginimas, izoliavimas, plytelių klijavimas, sienų tinkavimas, glaistymas, gerasis dažymas, tupyklos demontavimas, naujo klozeto sumontavimas, aptvėrimo įrengimas, grotų, lovų, stalo, suolo, kėdžių, lentynų gamyba. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2017-01-06 pažymos Nr. 62108-8 (b. l. 32–35) matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje per 2016 metus buvo remontuojamos įvairios kameros, kitos paskirties patalpos, taip pat ir kamera Nr. 32, kurioje atliktas grindų lyginimas, izoliavimas, plytelių klijavimas, sienų tinkavimas, glaistymas, gerasis dažymas, lubų hidroizoliacija, antiseptiko nuo pelėsio tepimas, san. mazgo demontavimas, naujų vamzdžių, klozeto sumontavimas, aptvėrimo įrengimas, grotų, lovų, stalo, suolo, kėdžių, lentynų gamyba; Nr. 61, kurioje atliktas pelėsio šalinimas, sienų, lubų lyginimas ir perdažymas, sanitarinio mazgo išmontavimas, klozeto sumontavimas. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2017-12-29 pažymos Nr. 62/08-2 (b. l. 36–38) matyti, kad iš 2017 m. raštų (b. l. 104–108) matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo remontuojamos įvairios kameros, kitos paskirties patalpos, taip pat ir kameros Nr. 32, 19, kuriose buvo nuvalytos lubos, užtepta hidroizoliacija, perdažytos lubos.
Pareiškėjas 573 dienas buvo Ūkio būryje, bendrabučio tipo patalpose, atskiruose nerakintuose kambariuose, sanitariniai mazgai Ūkio aptarnavimo būrio patalpose įrengiami atskirai, ne kambariuose, o tai pilnai užtikrina asmenų privatumą. Kaip matyti iš atsakovo atstovo atsiliepimo, Ūkio būrio nuteistieji turi galimybę laisvai judėti, išeiti į lauką, žaisti krepšinį ar naudotis sporto sale, be to, didžioji dalis nuteistųjų Ūkio aptarnavimo būryje dienos metu dirba. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjas į Ūkio aptarnavimo būrį pagal jo paties prašymą buvo priimtas vadovaujantis Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2013 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 1/01-97 patvirtintu Nuteistųjų priėmimo į Ūkio aptarnavimo būrį ir pašalinimo iš jo tvarkos aprašu, Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2016 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1/01-107 patvirtintu Nuteistųjų priėmimo į Ūkio aptarnavimo būrį ir pašalinimo iš jo tvarkos aprašu su vėlesniais pakeitimais (b. l. 57–63), kurių 3 punkte nurodyta, kad nuteistieji dėl palikimo atlikti Ūkio darbus Šiaulių tardymo izoliatoriuje kreipiasi į įstaigos direktorių su prašymu.
Nėra duomenų, kad pareiškėjas skundėsi Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai dėl netinkamų laikymo sąlygų, kas leidžia konstatuoti, jog tokių skundų nebuvo.
Dėl sveikatos sutrikimų
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje sveikas žmogus priverstas nuolat gulėti arba sėdėti, o tai yra nepakeliama kiekvienam, be to, gyvenamosiose patalpose nėra užtikrintas natūralus apšvietimas, kas kenkia regėjimui.
Susipažinus su pareiškėjo asmens sveikatos istorijos (b. l. 11) įrašais matyti, kad nėra užfiksuota, jog pareiškėjui būtų nustatyti regėjimo sutrikimai, akių ligos
Susipažinus su asmens sveikatos istorija (b. l. 11) nustatyta, jog pirminės gydytojų apžiūros metu pareiškėjas išsakė nusiskundimus sveikata, nurodė žalingus įpročius. Per buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laiką pareiškėjas į Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros tarnybą kreipėsi dėl rėmens, kitų negalavimų, galvos skausmo, blogo miego, tačiau dažniausiai buvo Dgn.: gydymui indikacijų nėra, laikytis miego higienos. Įvertinus pareiškėjo asmens sveikatos istorijos nuorašą, negalima konstatuoti, kad dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus sąlygų pareiškėjas patyrė nurodytus nepatogumus, ką nurodė savo skunde, t. y. tokiems pareiškėjo teiginiams konstatuoti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
Iš byloje esančios Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2018 m. kovo 12 d. pažymos Nr. 61/04-405 (b. l. 20) matyti, kad pareiškėjas į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su skundais dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė.
Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).
Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų laikymo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriuo nustatoma, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95).
Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Byloje nėra duomenų, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos.
Įvertinęs kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą ir kamerose buvusių asmenų skaičių, teismas nustatė, kad visas 724 dienas pareiškėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus. Taip pat atsižvelgiant į EŽTT didžiosios kolegijos skirtingos praktikos harmonizavimą, teismas nustatė, kad pareiškėjui visas 724 dienas nebuvo sudarytos prielaidos patirti nepatogumus dėl kamerų ploto, iš dalies pareiškėjo naudai vertintina ta aplinkybė, kad kameroje Nr. 61 oro temperatūra per žema, lyginant su HN 76:2010 reglamentuojamomis normomis šaltuoju metų periodu (pažeidžiama HN 76:2010, punktas 26) (pareiškėjas joje buvo 15 dienų, 2015 metais), kitų higienos normų pažeidimų nenustatyta, todėl teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog kitos pareiškėjo laikymo sąlygos atitiko teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, nenurodo, kodėl patirtą neturtinę žalą vertina būtent tokia suma, todėl teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog kitos jo laikymo sąlygos atitiko teisės aktų reikalavimus. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.
Taigi teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, atsižvelgęs į naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2016 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2157-442/2016, 2017-04-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A-832-442/2017, 2017-04-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017, 2017-05-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A-386-822/2017 ir kt.), vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, bei tuo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi praėjus beveik trims metams po nustatyto higienos pažeidimo, sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 100 Eur. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad jis patyrė 15000 Eur neturtinę žalą, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi
nusprendžia:
Pareiškėjo A. B. skundą tenkinti iš dalies. Priteisti pareiškėjui A. B. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 100 Eur (vienas šimtas Eur 00 Euro ct) neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.