Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Egidijos Puzinskaitės ir Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. S. skundą atsakovei Nacionalinei teismų administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja A. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės teismų administracijos (toliau – NTA arba atsakovė) 2019 m. gegužės 10 d. sprendimą Nr. 4R-775-(4.34) „Dėl teisėjų valstybinės pensijos dydžio apskaičiavimo“; 2) įpareigoti atsakovę pakeisti NTA direktoriaus 2019 m. kovo 20 d. įsakymą Nr. 9FB-8-(4.46) „Dėl teisėjų valstybinės pensijos skyrimo A. S.“, perskaičiuojant pareiškėjai valstybinės pensijos dydį pagal faktiškai dirbtą laiką, t. y. 14 metų ir 8 mėnesius; 3) pradėti NTA direktoriaus 2014 m. sausio 16 d. įsakymo Nr. 9FB1-(4.46) „Dėl teisėjų valstybinių pensijų“ (toliau – 2014 m. sausio 16 d. įsakymas) bei jo priedo teisėtumo tyrimą (b. l . 1–4).

Pareiškėja nurodo, kad iki 2019 m. vasario 18 d. dirbo Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja. NTA direktoriaus 2019 m. kovo 20 d. įsakymu jai buvo paskirta 712,35 Eur dydžio teisėjo valstybinė pensija. Su apskaičiuotu pensijos dydžiu nesutiko, todėl kreipėsi į NTA, prašydama perskaičiuoti pensijos dydį, paskaičiuojant pensiją už faktiškai dirbtą laiką, t. y. už 14 m. ir 8 mėn., kas sudarytų 34 proc. vietoje paskaičiuotų 32 proc. NTA 2019 m. gegužės 10 d. sprendimu pareiškėjos prašymą atmetė, nurodydama, kad paskirdama pareiškėjai 32 procentų nuo vidutinio darbo užmokesčio už paskutinius 5 darbo metus valstybinę pensiją, vadovavosi Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 6 straipsnio 1 dalimi ir pensijų skaičiavimo principais, įtvirtintais Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) 2010 m. birželio 29 d. nutarime (toliau – Konstitucinio Teismo nutarimas).

Pažymi, jog Konstitucinio Teismo nutarime nurodoma, kad nutrūkus teisėjo įgaliojimams socialinės garantijos gali būti diferencijuojamos pagal asmens darbo teisėju trukmę, ir jame nėra pasakyta, kad darbo trukmė gali būti nustatoma tik už pilnai išdirbtus metus. Pareiškėjos vertinimu, jos išdirbti 8 mėn. pagal šiuo metu nustatytą skaičiavimo tvarką turėtų padidinti jai skiriamą teisėjų valstybinę pensiją, priskaičiuojant papildomai 2 proc. nuo penkerių metų vidutinio darbo užmokesčio, kas sudarytų 44,52 Eur. Atkreipia dėmesį, kad Konstitucinis Teismas minėtame nutarime nurodė, kad „konstitucinės teisėjų socialinės (materialinės) garantijos nutrūkus teisėjo įgaliojimams sampratos, inter alia Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalies reikalavimų, iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių teisingumo, proporcingumo, protingumo imperatyvų neatitiktų toks teisinis reguliavimas, pagal kurį teisėjų, kurie gavo vienodo ar panašaus dydžio darbo užmokestį, bet kurių darbo teismuose trukmė labai skiriasi, tokios socialinės (materialinės) garantijos dydis būtų toks pat ar panašus arba teisėjų, kurie gavo vienodo ar panašaus dydžio darbo užmokestį, bet kurių darbo teismuose trukmė mažai skiriasi, tokios socialinės (materialinės) garantijos dydis būtų labai skirtingas“. Pažymi, kad Konstitucinio Teismo nutarime kalbama apie teisėjo darbo trukmę, o ne darbo trukmę, skaičiuojamą metais.

Pareiškėja skunde remiasi ir Teisėjų valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimų nuostatų (toliau – Nuostatai) 20 punktu, kuris nustato, kad teisėjo darbo stažas teisėjo valstybinei pensijai gauti, įgytas dirbant teisėju skirtinguose teismuose ir skirtingu laiku, teisėjų valstybinei pensijai gauti sumuojamas: įskaitomi metai, mėnesiai ir dienos; stažo dalis, apskaičiuota dienomis, išreiškiama mėnesiais, dienų skaičius dalijamas iš 30; likęs dienų skaičius, nesudarantis pilno mėnesio, į darbo stažą neįskaitomas. Ši nuostata taikoma dirbant teisėju skirtinguose teismuose ir skirtingu laiku, tačiau pareiškėjai neaišku, kaip pagal Nuostatus yra skaičiuojamas darbo stažas kitiems teisėjams ir ar gali būti taikomas skirtingas darbo stažo skaičiavimas.

Konstitucinio teismo nutarimas „Valstybės žiniose“ buvo paskelbtas 2010 m. lapkričio 16 d., tačiau Lietuvos Respublikos Seimas nenustatė naujo teisinio reguliavimo, o NTA direktorius 2014 m. sausio 16 d. įsakymu negalėjo įgyvendinti Konstitucinio Teismo nutarime įtvirtintų teisėjų darbo stažo skaičiavimo principų, nes tai gali būti nustatyta tik įstatymu. Pareiškėjos teigimu, NTA direktoriaus 2014 m. sausio 16 d. įsakymas turi būti ištirtas dėl jo teisėtumo, taip pat kaip prieštaraujantis Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimui.

Atsakovė su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 16–21).

Nurodo, kad 2019 m. vasario 25 d. buvo gautas pareiškėjos prašymas skirti teisėjo valstybinę pensiją. NTA direktorius, vadovaudamasis galiojančiu teisiniu reguliavimu bei atsižvelgdamas į NTA direktoriaus 2016 m. balandžio 26 d. įsakymu sudarytos Teisėjų valstybinių pensijų skyrimo komisijos 2019 m. kovo 5 d. išvadą Nr. 15FB-7-(4.46), 2019 m. kovo 20 d. priėmė įsakymą, kuriuo pareiškėjai nuo 2019 m. vasario 19 d. paskyrė 712,35 Eur dydžio teisėjų valstybinę pensiją. Apskaičiuojant pareiškėjos valstybinės pensijos dydį, buvo vadovaujamasi jos paskutinių penkerių metų, prieš nustojant užimti teisėjo pareigas, faktiškai gauto darbo užmokesčio vidurkiu, t. y. 2 226,09 Eur, kuris buvo nustatytas pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. vasario 25 d. pažymą, ir atsižvelgiant į pareiškėjos įgytą valstybinei teisėjų pensijai skirti teisiškai reikšmingą 14 m. teisėjo darbo stažą. Pareiškėjai paskirta 32 proc. dydžio teisėjų valstybinė pensija, apskaičiuota nuo faktiškai gauto darbo užmokesčio vidurkio. 2019 m. kovo 26 d. pareiškėjai buvo išsiųstas NTA raštas, kuriame ji informuota apie paskirtą pensiją, prie jo buvo pridėta 2019 m. kovo 20 d. įsakymo kopija.

2019 m. balandžio 19 d. NTA gavo pareiškėjos 2019 m. balandžio 17 d. skundą, kuriuo ji, vadovaudamasi Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarime įtvirtintais teisėjų valstybinių pensijų apskaičiavimo principais, prašė pakeisti 2019 m. kovo 20 d. įsakymą, perskaičiuojant valstybinės pensijos dydį, t. y. paskiriant 2 proc. didesnę pensiją. NTA 2019 m. gegužės 10 d. raštu Nr. 4R-775-(4.34) „Dėl teisėjų valstybinės pensijos dydžio apskaičiavimo“, atsisakė perskaičiuoti pareiškėjai paskirtos teisėjų valstybinės pensijos dydį ir pakeisti 2019 m. kovo 20 d. įsakymą, išaiškindama teisėjų darbo stažo teisėjų valstybinei pensijai gauti apskaičiavimo ir teisėjų valstybinės pensijos dydžio apskaičiavimo tvarką ir nurodydama, kad perskaičiuoti pareiškėjos valstybinę teisėjo pensiją nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Atsakovė nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad jai teisėjų valstybinė pensija turėtų būti apskaičiuojama, atsižvelgiant į faktinį teisėjo darbo stažą, t. y. faktiškai teisėju dirbtą laiką metų ir mėnesių tikslumu, o ne tik metų tikslumu. Atkreipia dėmesį, kad Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimu, be kita ko, buvo pripažinta, kad Įstatymo 6 straipsnio 2 dalis, pagal kurią teisėjų valstybinės pensijos dydis diferencijuojamas atsižvelgiant į penkerių teisėjo darbo stažo metų intervalą, prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalies, konstituciniam teisinės valstybės principui. Pažymi, kad Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarime nepateikė jokios kritikos Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatoms, numatančioms, kad teisėjų valstybinė pensija apskaičiuojama iš paskutinių penkerių metų, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio, o prieštaraujančia Konstitucijai pripažino tik tą Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatą, kuria, įtvirtinant maksimalų teisėjų valstybinės pensijos dydį, nėra atsižvelgta į atskirų teismų sistemų ypatumus. Atkreipia dėmesį, jog šiame nutarime Konstitucinis Teismas pasisakė ir dėl darbo stažo skaičiavimo nustatant pensijos dydį procentais principo, pagal kurį į darbo stažą turi būti įskaičiuoti kiekvieni darbo teisėju metai, t. y. kiekvieni pilni teisėjo išdirbti kalendoriniai metai. Atsižvelgdama į tai, atsakovė daro išvadą, kad pareiškėjos argumentai, jog jai paskirtos teisėjų valstybinės pensijos dydis neatitinka minėtame Konstitucinio Teismo nutarime pateiktų išaiškinimų dėl teisėjo valstybinės pensijos skaičiavimo, laikytini nepagrįstais.

Atkreipia dėmesį, kad po to, kai Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimas oficialiai buvo paskelbtas „Valstybės žiniose“ (2010 m. lapkričio 16 d.), Lietuvos Respublikos Seimas nenustatė naujo ir Konstitucijai neprieštaraujančio teisinio reguliavimo. Kadangi NTA skirti ir mokėti teisėjų valstybines pensijas neišnyko, NTA direktorius, vadovaudamasis Konstitucinio Teismo suformuluotais teisėjų valstybinės pensijos skyrimo principais tų Įstatymo nuostatų atžvilgiu, kurios buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, 2014 m. sausio 16 d. priėmė įsakymą kuriuo patvirtino teisėjų valstybinės pensijos dydžio lentelę bei nurodė nuo 2014 m. sausio 1 d. apskaičiuojant teisėjų valstybines pensijas netaikyti Įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nurodyto pensijos dydžio ribojimo, o apskaičiuojant teisėjų valstybinės pensijos dydį, įskaičiuoti kiekvienus teisėjo darbo metus pagal šiuo įsakymu patvirtintą dydžių lentelę.

Atsakovė nurodo nesutinkanti su pareiškėjos teiginiais, kad apskaičiuojant darbo stažo trukmę, į darbo stažą turi būti įskaičiuoti kiekvieni darbo teisėju metai, t. y. kiekvieni pilni teisėjo išdirbti kalendoriniai metai. Cituoja Nuostatų 19 punkte ir 3.6 papunktyje įtvirtintas teisėjų valstybinių pensijų apskaičiavimo taisykles ir nurodo, kad pareiškėjos pensijos dydžiui apskaičiuoti buvo imtas jos paskutinių penkerių metų, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, faktiškai gauto darbo užmokesčio vidurkis, t. y. 2 226,09 Eur, nurodytas Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. vasario 25 d. pažymoje, ir vadovaujantis NTA direktoriaus 2014 m. sausio 16 d. įsakymu patvirtinta Teisėjų valstybinės pensijos dydžių lentele. Pareiškėjai skirta 32 proc. dydžio teisėjų valstybinė pensija, apskaičiuota nuo faktiškai gauto darbo užmokesčio vidurkio.

Atsakovės teigimu, pareiškėjos skundas grindžiamas tik deklaratyviais teiginiais, jame nenurodoma priešingos teismų praktikos pavyzdžių, o pateikiama tik pareiškėjos nuomonė, kad, apskaičiuojant teisėjų valstybines pensijas, turi būti įvertintas ne tik metais, bet ir mėnesiais skaičiuojamas stažas. Vien tai, kad įstatymų leidėjas iki šiol nėra sureguliavęs Konstitucijai prieštaraujančios teisėjų valstybinių pensijų dydžių apskaičiavimo tvarkos, nereiškia, kad tokia tvarka negali būti įgyvendinama kitų subjektų priimamais teisės aktais, kuriuos, spręsdami individualius ginčus, teismai pripažįsta teisėtais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl NTA direktoriaus 2019 m. kovo 20 d. įsakymo Nr. 9FB-8-(4.46) ir NTA direktoriaus 2019 m. gegužės 10 d. sprendimo Nr. 4R-775-(4.34) teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja A. S. nuo 2004 m. gegužės 20 d. iki 2019 m. vasario 18 d. ėjo Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (iki 2017 m. gruodžio 31 d. – Alytaus rajono apylinkės teismo) teisėjos pareigas (b. l. 43–47).

Pareiškėja su 2019 m. vasario 21 d. prašymu kreipėsi į NTA direktorių dėl teisėjų valstybinės pensijos skyrimo, kuriame, be kita ko, nurodė, kad ji yra išdirbusi 14 m. ir 8 mėn., todėl mano, kad jai priklauso 34 proc. nuo atlyginimo dydžio pensija (b. l. 24). Pareiškėja prie prašymo pateikė Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 19 d. pažymą Nr. (4.26) BF-33 apie jos vidutinio darbo užmokesčio paskaičiavimą už paskutinius penkerius metus prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, kurioje, be kita ko, nurodyta, kad skaičiuojamas laikotarpis yra nuo 2014 m. vasario 19 d. iki 2019 m. vasario 18 d., o vidutinis mėnesinis darbo užmokestis yra 2 249,44 Eur (b. l. 28–29).

NTA direktoriaus 2016 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 6P-64-(1.1) (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) sudaryta Teisėjų valstybinių pensijų skyrimo komisija (toliau – Komisija) 2019 m. kovo 5 d. priėmė išvadą Nr. 15FB-7-(4.46) (toliau – Išvada), kuria rekomendavo NTA direktoriui nuo 2019 m. vasario 19 d. A. S. skirti 712,35 Eur dydžio teisėjų valstybinę pensiją (b. l. 31). NTA direktorius, vadovaudamasis Įstatymo 5 straipsniu, 7 straipsnio 1 dalimi, Nuostatais ir atsižvelgdamas į Komisijos Išvadą, 2019 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 9FB-8-(4.46) „Dėl teisėjų valstybinės pensijos skyrimo A. S.“ nuo 2019 m. vasario 19 d. paskyrė A. S. 712,35 Eur dydžio teisėjų valstybinę pensiją (b. l. 8).

Atsakovė 2019 m. kovo 26 d. raštu Nr. 4R-483-(4.34) „Dėl teisėjų valstybinės pensijos skyrimo“ informavo pareiškėją, kad nuo 2019 m. vasario 19 d. jai yra paskirta 712,35 Eur dydžio teisėjų valstybinė pensija (b. l. 32). Pareiškėja, nesutikdama su jai paskirtu teisėjų valstybinės pensijos dydžiu, su 2019 m. balandžio 17 d. skundu kreipėsi į NTA direktorių, prašydama pakeisti NTA direktoriaus 2019 m. kovo 20 d. įsakymą, perskaičiuojant jai paskirtos valstybinės pensijos dydį (b. l. 34–35). Atsakovė, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2019 m. gegužės 10 d. sprendimu Nr. 4R0775-(4.34) „Dėl teisėjų valstybinės dydžio apskaičiavimo“, nurodžiusi aktualų teisinį reguliavimą, informavo pareiškėją, jog neturi teisinio ir faktinio pagrindo pakeisti paskirtą valstybinę teisėjų valstybinės pensijos dydį (b. l. 36–38).

Teisėjų valstybinės pensijos dydžio apskaičiavimas reglamentuojamas Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Šiose nuostatose įtvirtinti teisėjų valstybinių pensijų apskaičiavimo kriterijai: 1) teisėjų darbo stažas diferencijuojamas pagal jo trukmę; 2) teisėjų valstybinė pensija apskaičiuojama iš paskutinių 5 prieš nustojant eiti teisėjo pareigas metų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio; 3) teisėjui skiriama valstybinė pensija nustatoma procentiniais dydžiais. Pagal Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 2 punktą, asmenims, įgijusiems 10 ir daugiau metų teisėjo darbo stažą, teisėjų valstybinė pensija apskaičiuojama iš paskutinių 5, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio ir skiriama 20 procentų šio dydžio.

Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimu, be kita ko, buvo pripažinta, kad Įstatymo 6 straipsnio 2 dalis, pagal kurią teisėjų valstybinės pensijos dydis diferencijuojamas atsižvelgiant į penkerių teisėjo darbo stažo metų intervalą, prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalies, konstituciniam teisinės valstybės principui. Šiame nutarime Konstitucinis Teismas nurodė, kad Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas, kuris, viena vertus, sudaro prielaidas suniveliuoti teisėjų, turinčių labai skirtingą teisėjo darbo stažą, valstybinių pensijų dydžius, o kita vertus, sudaro prielaidas paskirti labai skirtingo dydžio teisėjų valstybines pensijas teisėjams, kurių teisėjo darbo stažo trukmė nedaug skiriasi, neatitinka teisėjų valstybinės pensijos, kaip konstitucinės teisėjų socialinės (materialinės) garantijos, nutrūkus jų įgaliojimams, sampratos. Visgi Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarime nepasisakė dėl Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatų, numatančių, kad teisėjų valstybinė pensija apskaičiuojama iš paskutinių 5, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio. Taip pat šiame nutarime Konstitucinis Teismas, pasisakydamas dėl Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies, kurioje yra įtvirtinta nuostata, kad teisėjų valstybinė pensija apskaičiuojama iš paskutinių 5, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio, atitikimo Konstitucijai, prieštaraujančia Konstitucijai pripažino tik tą įstatymo nuostatą, kuria, įtvirtinant maksimalų teisėjų valstybinės pensijos dydį, nėra atsižvelgta į atskirų teismų sistemų ypatumus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-341-525/2019).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad NTA direktorius, vadovaudamasis Konstitucinio Teismo suformuluotais teisėjų valstybinės pensijos skyrimo principais tų Įstatymo nuostatų atžvilgiu, kurios buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, 2014 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 9FB1-(4.46) „Dėl teisėjų valstybinių pensijų“ patvirtino teisėjų valstybinės pensijos dydžio lentelę ir nurodė nuo 2014 m. sausio 1 d. apskaičiuojant teisėjų valstybines pensijas netaikyti Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nurodyto pensijos dydžio ribojimo; apskaičiuojant teisėjų valstybinės pensijos dydį, įskaičiuoti kiekvienus teisėjo darbo stažo metus, pagal šiuo įsakymu patvirtiną Teisėjų valstybinės pensijos dydžių lentelę (b. l. 33). Pareiškėja skunde prašo pradėti NTA direktoriaus 2014 m. sausio 16 d. įsakymo Nr. 9FB1-(4.46) bei jo priedo teisėtumo tyrimą. Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje jau buvo pasisakyta dėl NTA direktoriaus 2014 m. sausio 16 d. įsakymo teisėtumo, pažymint, kad NTA direktorius, priimdamas šį įsakymą, tinkamai įgyvendino Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarime įtvirtintą teisėjų darbo stažo skaičiavimo principą, jog į teisėjų darbo stažą yra įskaičiuojami kiekvieni darbo teisėju metai, ir kad teismų praktika šiuo klausimu yra nuosekli (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-341-525/2019). Pažymėtina, kad pareiga kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo ištyrimo atsiranda tik tuo atveju, jei teismas suabejoja byloje taikytino teisės akto atitiktimi aukštesnės galios teisės aktams. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių dėl byloje taikytų teisės aktų nuostatų atitikties aukštesnės galios teisės aktams, todėl pareiškėjos prašymas dėl minėto NTA direktoriaus įsakymo teisėtumo ištyrimo netenkintinas.

Pažymėtina, kad minėtame Konstitucinio Teismo nutarime taip pat buvo pasisakyta dėl darbo stažo skaičiavimo, nustatant pensijos dydį procentais principo, pagal kurį į darbo stažą turi būti įskaičiuoti kiekvieni pilni teisėjo išdirbti kalendoriniai metai. Atsižvelgiant į minėtas konstitucinės doktrinos, Įstatymo, NTA priimto Įsakymo nuostatas ir suformuotą teismų praktiką, konstatuotina, kad pareiškėja, turėdama faktinį 14 m. 8 mėn. 29 d. teisėjo darbo stažą, įgijo valstybinei teisėjų pensijai skirti 14 metų teisėjo darbo stažą, kuriuo remiantis ir buvo apskaičiuota paskirta teisėjų valstybinė pensija.

Nuostatų 19 punkte nustatyta, kad teisėjų valstybinė pensija apskaičiuojama iš paskutinių penkerių metų, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio. Pagal Nuostatų 3.6 papunktį, minėtas darbo užmokesčio vidurkis (jo dydis) apskaičiuojamas, remiantis pažymomis, kurias išduoda atitinkami teismai, kuriuose paskutinius 5 metus dirbo teisėjas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, matyti, kad pareiškėjos pensijos dydžiui apskaičiuoti buvo imtas pareiškėjos paskutinių 5 metų, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, faktiškai gauto darbo užmokesčio vidurkis, t. y. 2 226,09 Eur (Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. vasario 25 d. pažyma apie vidutinį darbo užmokestį už paskutinius 5 metus prieš nustojant eiti teisėjo pareigas teisėjų valstybinės pensijos skyrimui Nr. (4.26) BF-33), ir, vadovaujantis Teisėjų valstybinės pensijos dydžių lentele, patvirtinta NTA 2014 m. sausio 16 d. įsakymu, pareiškėjai skirta 32 procentų dydžio teisėjų valstybinė pensija (apskaičiuota nuo faktiškai gauto darbo užmokesčio vidurkio). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pripažintina, kad valstybinės pensijos dydis pareiškėjai apskaičiuotas tinkamai, laikantis nustatyto teisinio reglamentavimo, o NTA direktorius, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą ir skundą, teisėtai ir pagrįstai vadovavosi Konstitucinio Teismo išaiškinimais, suformuota administracinių teismų praktika, Įstatymu bei NTA direktoriaus patvirtinta teisėjų valstybinių pensijų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka ir priėmė teisėtus bei pagrįstus 2019 m. kovo 20 d. įsakymą ir 2019 m. gegužės 10 d. sprendimą, kurių nėra teisinio pagrindo keisti ar naikinti, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos A. S. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.