Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.4.4.; 3.2.4.9.3.3.; 3.2.4.11.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5.

2017 m. kovo 6 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės J. R. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-8770-1042/2016 pagal kreditorės V. D. pareiškimą dėl teismo įsakymo skolininkės J. R. atžvilgiu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl atsisakymo atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą pagrįstumo. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 25 d. priėmė teismo įsakymą, kuriuo nutarė išieškoti iš skolininkės J. R. (buvusi pavardė – S.) 2 143 Eur skolą, 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2016 m rugpjūčio 25 d. – iki visiško teismo įsakymo įvykdymo, 12 Eur žyminį mokestį ir 121 Eur išlaidas už advokato paslaugas kreditorei V. D.. Skolininkė J. R. 2017 m. sausio 24 d. kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti terminą prieštaravimams dėl teismo įsakymo pateikti. Nurodė, kad jai yra iškelta bankroto byla, todėl ji negalėjo laiku reaguoti į kreditorės V. D. reikalavimus, o reikalingi dokumentai yra bankroto byloje, prašė išreikalauti iš bankroto administratoriaus S. G. bankroto bylos medžiagą.

Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. sausio 25 d. nutartimi netenkino skolininkės J. R. prašymo.Teismas nurodė, kad teismo procesiniai dokumentai su teismo įsakymu buvo įteikti asmeniškai skolininkei 2016 m. rugpjūčio 27 d. Jei per 20 dienų nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimo dienos skolininkė nepareiškia prieštaravimų dėl kreditoriaus pareiškimo, teismo įsakymas įsiteisėja. Taigi skolininkė vėliausiai iki 2016 m. rugsėjo 19 d. (pirmadienis) turėjo galimybę teismui pateikti prieštaravimus dėl kreditorės pareiškimo priimti teismo įsakymą. Skolininkė prašymą atnaujinti terminą prieštaravimams dėl teismo įsakymo pareikšti teismui pateikė daugiau nei po keturių mėnesių nuo teismo įsakymo įsiteisėjimo dienos.Teismas nustatė, kad šiuo metu skolininkei nėra iškelta ar keliama bankroto byla.Teismas atkreipė dėmesį, kad teismo įsakymu išieškoma skola iš skolininkės kaip fizinio asmens, todėl aplinkybė, kad individualiai įmonei „Jūrada“ iškelta bankroto byla, neturi įtakos šiai bylai.Teismas pabrėžė, kad skolininkė nenurodė motyvų, dėl kokių priežasčių ji pati ilgą laiką nebuvo aktyvi ir nesikreipė į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl dokumentų kopijų gavimo, jei bankroto byloje esantys dokumentai skolininkei yra reikšmingi. Taip pat nenurodė, kokie konkrečiai dokumentai (jų kopijos) turi būti teismo išreikalauti iš bankroto administratoriaus.Teismas nurodė, kad skolininkė kartu su prašymu atnaujinti terminą prieštaravimams dėl teismo įsakymo pareikšti nepateikė teismui pačių prieštaravimų, todėl šio termino atnaujinimas būtų formalus ir konkrečiai neapibrėžtas. Teismas konstatavo, kad skolininkė dėl subjektyvių priežasčių nebuvo aktyvi ir netinkamai vykdė savo procesines pareigas, todėl jos prašymo netenkino.

Atskiruoju skundu skolininkė J. R. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 25 d. nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas padarė klaidą, kadangi nuo 2016 m. kovo 22 d. jai yra iškelta bankroto byla, todėl atskiri turtiniai ieškiniai negalimi. Nepagrįstai teismas netenkino jos prašymo dėl duomenų išreikalavimo iš bankroto bylos, todėl prašo įpareigoti Šiaulių apylinkės teismą pareikalauti visą bankroto bylos medžiagą iš bankroto administratoriaus S. G. ir ją pridėti prie nagrinėjamos bylos.Kreditorė V. D. nepateikė atsiliepimo į atskirąjį skundą .

VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir apskųstos dalies pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

Šiaulių apylinkės teisme 2016 m. rugpjūčio 24 d. gautas kreditorės V. D. pareiškimas dėl skolos priteisimo iš skolininkės J. R. išduodant teismo išsakymą. 2016 m. rugpjūčio 25 d. teismas išdavė teismo įsakymą bei priėmė nutartį dėl laikinųjų pasaugos priemonių taikymo. Procesiniai dokumentai, įskaitant teismo įsakymą bei nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, įteikti asmeniškai skolininkei 2016 m. rugpjūčio 27 d.Pastebėtina, kad Šiaulių apylinkės teisme 2016 m. rugsėjo 5 d. gautas skolininkės atskirasis skundas dėl nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurį išnagrinėjęs Šiaulių apygardos teismas kaip apeliacinės instancijos teismas 2016 m. lapkričio 14 d. priėmė nutartį skundą atmesti. Skolininkė padavė kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutarties peržiūrėjimo, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2017 m. vasario 6 d. nutartimi byloje Nr. 3P-225/2017 atsisakė priimti kasacinį skundą

Dėl praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimo.

Vadovaujantis CPK 439 straipsnio 2 dalimi skolininko prieštaravimai dėl kreditoriaus pareiškimo turi būti pateikti raštu per dvidešimt dienų nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimo skolininkui dienos. Teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui (CPK 75 straipsnio 1 dalis). Prieštaravimų pareiškimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 78 straipsnio 1 dalis, 439 straipsnio 2 dalis).Pabrėžtina, kad ne bet kokios, o svarbios termino praleidimo priežastys (CPK 78 straipsnio 1 dalis) galėtų turėti įtakos praleistam terminui atnaujinti. Svarbiomis šio procesinio termino praleidimo priežastimis gali būti laikomos tik tos aplinkybės, kurios kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatyme nustatytą terminą ir kurios galėtų pateisinti termino praleidimo laikotarpį. Sprendžiant klausimą dėl termino praleidimo priežasčių svarbumo, būtina atsižvelgti ir į termino praleidimo trukmę, į tai, ar prašančioji šalis sąžiningai ir tinkamai naudojasi procesinėmis teisėmis. Jeigu apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminas yra praleistas nedaug, sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis vienos pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar nutartį apeliacine tvarka – neturėtų prarasti. Priešinga išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Jeigu terminas atskirajam skundui paduoti praleistas ilgą laiko tarpą, o šalies nurodomos priežastys negali pateisinti tokio ilgo praleidimo laikotarpio, pagrindo atnaujinti terminą nėra, nes termino atnaujinimas tokiomis aplinkybėmis prieštarautų įstatymų leidėjo ketinimui ir normų, reglamentuojančių procesinius terminus, tikslams. Tam, kad teismas galėtų įvertinti, dėl kokių priežasčių buvo praleistas terminas pareikšti prieštaravimus, asmuo turi nurodyti priežastis, sutrukdžiusias laiku atlikti procesinį veiksmą. Nagrinėjamu atveju apeliantė tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui termino praleidimo priežastimi įvardija bankroto bylą, kurioje yra visi bylai reikšmingi įrodymai, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes, nepateikė. Apeliantė tvirtina, kad jos atžvilgiu yra iškelta bankroto byla, tačiau pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad Lietuvos teismų informacinės sistemoje LITEKO, kurioje registruojami visuose Lietuvos teismuose atliekami procesiniai veiksmai, susiję su kreipimusi į teismą, nėra duomenų apie apeliantei J. R. keliamą ar iškeltą fizinio asmens bankroto bylą nei pareiškimo dėl teismo įsakymo nagrinėjimo metu, nei šiuo atskirojo skundo nagrinėjimo metu. Nors Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 22 d. nutartimi individualiai įmonei (toliau – IĮ) „Jūrada“ iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratoriumi paskirtas S. G., tačiau tik 2017 m. vasario 17 d. nutartimi į bankrutavusios IĮ „Jūrada“ bankroto bylą įtraukta individualios įmonės savininkė J. R., be to, į bankrutavusios IĮ „Jūrada“ kreditorių sąrašą įtraukta kreditorė V. D., patvirtinant turto įkeitimu užtikrintą jos 4 588,74 Eur dydžio kreditinį reikalavimą, taip pat 2 315 Eur dydžio trečios eilės kreditorinį reikalavimą. Taigi teismo įsakymo priėmimo metu atsakovė nebuvo IĮ „Jūrada“ bankroto bylos dalyvė, todėl teismas neturėjo pagrindo atsisakyti priimti teismo įsakymą, nes kaip minėta apeliantė į įmonės bankroto procesą įtraukta tik 2017 m. vasario 17 d., t. y. praėjus beveik trims mėnesiams po teismo įsakymo įsiteisėjimo. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad apeliantė prašymą dėl termino atnaujinimo pateikė praėjus keturiems mėnesiams po įstatymų nustatyto termino pareikšti prieštaravimus pabaigos. Be to, apeliantė neginčija aplinkybės, kad jai procesiniai dokumentai tinkamai įteikti 2016 m. rugpjūčio 27 d. Pažymėtina, kad tą pačią dieną, kai buvo išduotas teismo įsakymas, teismas priėmė ir nutartį, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, tačiau siekdama įgyvendinti procesines teises apeliantė pateikė atskirąjį skundą dėl nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones, vėliau ir kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutarties peržiūrėjimo. Taigi aplinkybė, kad ji pasinaudojo teise skųsti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, leidžia daryti prielaidą, kad nagrinėjamu atveju nėra objektyvių aplinkybių, trukdžiusių apeliantei įgyvendinti teisę pareikšti prieštaravimus CPK 439 straipsnyje numatyta tvarka.

Dėl įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus.

Byloje dalyvaujantys asmenys procesiniuose dokumentuose privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, visus įrodymus, kuriais ketina įrodinėti tas aplinkybes, ir pridėti tuos įrodymus. Negalėdami pateikti įrodymų, kuriais remiasi, asmenys privalo savo procesiniuose dokumentuose nurodyti priežastis, dėl kurių negali jų gauti, ir suformuluoti prašymą teismui juos išreikalauti, nurodant jų buvimo vietą bei aplinkybes, kurias šie įrodymai patvirtina (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 178–179 straipsniai, 199 straipsnio 1 dalis, 205 straipsnis). Tokį prašymą teismui privaloma ne tik motyvuoti, bet ir paremti pridedamais įrodymais. Šaliai, prašančiai išreikalauti rašytinius, daiktinius bei kitus įrodymus, sutikus, teismas gali išduoti jai liudijimą apie teisę gauti tuos įrodymus, kad jie būtų pateikti teismui (CPK 13 straipsnis, 42 straipsnio 1 dalis, 199 straipsnio 4 dalis, 206 straipsnio 2 dalis). Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas gali atsisakyti tenkinti byloje dalyvaujančių asmenų prašymus išreikalauti įrodymus, nustačius, kad jie patys galėjo juos gauti ir pateikti teismui, o prašymą išreikalauti įrodymus pateikė piktnaudžiaudami procesinėmis teisėmis. Nors atskirajame skunde yra suformuotas prašymas įpareigoti pirmosios instancijos teismą išreikalauti įrodymus iš bankroto bylos, tačiau atsižvelgiant į teismų ir teisėjų nepriklausomumo principą tik bylą nagrinėjantis teisėjas sprendžia, ar byloje dalyvaujančio asmens prašymas išreikalauti įrodymus yra pagrįstas. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nenurodė, kokius jos skundą pagrindžiančius duomenis reikia išreikalauti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti šį prašymą.

Dėl bylos procesinės baigties.

Apeliantė nenurodė, su kokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka, vien deklaratyvūs teiginiai apie padarytą klaidą neleidžia daryti išvados, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, netinkamai nustatė faktines aplinkybes, padarė nepagrįstas išvadas. Ištyręs byloje nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė atnaujinti terminą pareikšti prieštaravimams dėl 2016 m. rugpjūčio 25 d. išduoto teismo įsakymo, nes apeliantė nenurodė svarbių termino praleidimo priežasčių. Įvertinęs bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisiškai pagrįstą ir teisėtą nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nenagrinėtinas.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 25 d. nutartį.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.