Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-05-30 · Civilinė byla Nr. 2A-1101/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-05-30
Bylos Nr.
2A-1101/2012
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01756-2010-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Artūras Driukas, Rimvydas Norkus, Dalia Vasarienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Vaidora“
Kategorijos
  • 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1101/2012Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01756-2010-7Procesinio sprendimo kategorijos 52.3; 114.4;114.11 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 30 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Vasarienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vaidora“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. sprendimo, kuriuo patenkintas iš dalies ieškovo ieškinys civilinėje byloje Nr. A2-783-565/2011 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Vilsis“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vaidora“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas BUAB „Baltic Vilsis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo UAB „Vaidora“ 162 793,55 Lt skolą už atliktus statybos rangos darbus ir 14 814,21 Lt delspinigių už vėlavimą atsiskaityti.

Ieškovas nurodė, kad pagal tarp ieškovo ir atsakovo sudarytas tris statybos darbų subrangos sutartis – 2007 m. gruodžio 7 d. sutartį Nr.A/71207, 2008 m. vasario 3 d. sutartį Nr.A/80023 ir 2008 m. balandžio 24 d. sutartį Nr.A/80424 – atliko statybos rangos darbus logistikos terminale. Atsakovas priėmė 2008 m. liepos mėn. ieškovo atliktus darbus, priėmimo metu pretenzijų dėl darbų kokybės nepareiškė, taip pat priėmė už šiuos darbus išrašytas PVM sąskaitas faktūras bendrai 189 405,90 Lt sumai, tačiau už darbus nesumokėjo ieškovui 162 793,55 Lt. Ieškovas pažymėjo, kad nors 2008 m. spalio 10 d. darbų užbaigimo akte yra nurodyti ieškovo atliktų darbų trūkumai, tačiau tai neįrodo, jog visi ieškovo atlikti darbai, už kuriuos prašoma apmokėti šiuo ieškiniu, yra atlikti nekokybiškai. Darbų užbaigimo akte nurodyti darbų pavadinimai neatitinka į bylą pateiktuose ieškovo atliktų darbų aktuose nurodytų darbų pavadinimų, todėl negalima teigti, kad darbai, nurodyti darbų užbaigimo akte, buvo atlikti būtent pagal šiuos atliktų darbų aktus. Nėra aiški darbų užbaigimo akte nurodytų trūkumų apimtis. Logistikos terminalas, kuriame ieškovas atliko darbus, yra pripažintas tinkamu naudoti, todėl trūkumai turėjo būti ieškovo ištaisyti. Taip pat nurodė, kad atsakovo pateikti dokumentai, kuriais atsakovas grindžia ieškovo nekokybiškai atliktų darbų trūkumų ištaisymą atsakovo lėšomis, nėra pakankami įrodymai, kad visi ieškovo atlikti darbai, už kuriuos prašoma apmokėti šiuo ieškiniu, yra atlikti nekokybiškai, ir kad atsakovas juos ištaisė. Atsakovo pateikti atliktų darbų aktai yra nepasirašyti, todėl negali būti pripažinti tinkamais įrodymais. Dalis šiuose aktuose nurodytų darbų atlikta 2008 m. sausio – gegužės mėn., t.y. anksčiau nei darbai, už kuriuos prašo apmokėti ieškovas šiuo ieškiniu. Atliktų darbų aktai sudaryti tarp atsakovo (logistikos terminalo rangovo) ir UAB „Šilna“ (logistikos terminalo generalinio rangovo), todėl šie aktai yra darbų, kuriuos kaip subrangovas atliko ieškovas, perdavimo UAB „Šilna“ aktai, o ne atsakovo atliktų darbų aktai.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 3 d. nutartimi UAB „Baltic Vilsis“ iškelta bankroto byla.

Atsiliepimas

Atsakovas su ieškiniu nesutiko, atsiliepime nurodė, kad ieškovo vykdomi statybos rangos darbai buvo nekokybiški bei atliekami pažeidžiant sutartyse nustatytus terminus, dalies darbų ieškovas neatliko, todėl atsakovas šiems darbams atlikti turėjo samdyti kitus subrangovus. Atsakovas darbų trūkumus ištaisė savo jėgomis ir lėšomis, trūkumų ištaisymo išlaidos yra 215 399,15 Lt. Atsakovas taip pat nurodė, kad tarp šalių sudarytų statybos darbų subrangos sutarčių 4.7 p. numatyta atsakovo pareiga sulaikyti mokėjimus ieškovui už atliktus darbus, jei su atsakovu laiku neatsiskaito generalinis rangovas, t.y. UAB „Šilna“. UAB „Šilna“, kuriai iškelta bankroto byla, nėra visiškai atsiskaičiusi su atsakovu už atliktus darbus logistikos terminale, todėl atsakovas turi teisę sulaikyti mokėjimus ieškovui už atliktus darbus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 15 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 160 640,55 Lt už atliktus statybos rangos darbus, 12,70 proc. palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 1 160,47 Lt bylinėjimosi išlaidas. Taip pat teismas priteisė iš ieškovo BUAB „Baltic Vilsis“ valstybės naudai 2,57 Lt bylinėjimosi išlaidų, o iš atsakovo UAB „Vaidora“ valstybės naudai priteisė 2 981,19 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nustatė, kad ieškovas 2008 m. liepos mėn. atliko ir perdavė atsakovui darbus, kurių bendra vertė yra 189 406,30 Lt, darbus atsakovas priėmė, priėmimo metu pastabų dėl darbų kokybės nepareiškė. Ieškovas išrašė atsakovui PVM sąskaitas faktūras bendrai 189 405,90 Lt sumai, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas ieškovo prašymu sumokėjo UAB „Dalhera“ 26 612 Lt ieškovo skolą, ieškovas šia suma sumažino atsakovo skolą už atliktus darbus, todėl nesumokėta suma yra 162 793,55 Lt.

Teismas nurodė, kad pagal Subrangos sutarčių 4.7 punktą, jei rangovas esant darbų trūkumams, pasirašo statybos darbų atlikimo aktą, rangovui išlieka teisė pareikšti reikalavimą dėl darbų trūkumų pašalinimo vėliau. 2008 m. spalio 10 d. darbų užbaigimo akte yra nurodyti ieškovo atliktų darbų trūkumai, kuriais remiasi atsakovas, nesutikdamas mokėti už atliktus darbus, nurodydamas, kad ieškovas jų neištaisė, o tai padarė atsakovas savo lėšomis. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovas prašo apmokėti už konkrečius statybos rangos darbus, nurodytus atliktų darbų aktuose, sprendė, kad byloje turi būti nustatyta, ar šiuose aktuose nurodyti darbai yra atlikti kokybiškai. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovas remiasi ieškovo atliktų darbų trūkumais, todėl būtent atsakovui tenka pareiga įrodyti, kad darbai, už kuriuos ieškovas prašo apmokėti, yra atlikti nekokybiškai.

Ištyręs byloje esančius įrodymus, teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog visi ieškovo atlikti darbai, už kuriuos ieškovas prašo apmokėti ieškiniu, yra atlikti nekokybiškai, išskyrus klozetų ir praustuvų įrengimo darbus, kurių bendra vertė yra 2 153,35 Lt. Kadangi ieškovas atliko darbų už 189 405,90 Lt, atsakovas ieškovo prašymu sumokėjo UAB „Dalhera“ 26 612 Lt ieškovo skolą, o darbai, kurių vertė 2 153,35 Lt, yra atlikti nekokybiškai, neapmokėtų darbų vertė yra 160 640,55 Lt.

Teismas taip pat nurodė, kad Subrangos sutarčių 4.10.4 p. numatyta atsakovo teisė sulaikyti mokėjimus, jei su atsakovu laiku neatsiskaito generalinis rangovas (UAB „Šilna“). Byloje nėra ginčo dėl to, kad UAB „Šilna“ nėra sumokėjusi atsakovui 1 367 365,64 Lt. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad UAB „Šilna“ yra iškelta bankroto byla, o jos patvirtintų kreditorių reikalavimų suma yra daugiau kaip 17 mln. Lt, o įrodymų, kad yra reali galimybė patenkinti visus BUAB „Šilna“ kreditorių reikalavimus, atsakovas nepateikė, teismas padarė išvadą, kad sąlyga BUAB „Šilna“ atsiskaityti su atsakovu yra nebeįvykdoma, todėl Subrangos sutarčių 4.1.4 p. taikymas šiuo atveju prieštarautų CK 6.681 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai nuostatai apie rangovo teisę gauti sutartyje numatytą kainą už atliktus darbus, taip pat pažeistų ieškovo kreditorių teises gauti savo finansinių reikalavimų patenkinimą. Dėl to teismas sprendė, kad iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 160 640,55 Lt už atliktus statybos rangos darbus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas UAB „Vaidora“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, dėl to padarė neteisingas išvadas ir priėmė nepagrįstą sprendimą. Atsakovas neginčijo fakto, jog ieškovas atliko darbus ir juos perdavė atsakovui, tačiau atsakovas neatsiskaitė su ieškovu dėl to, jog darbus ieškovas atliko pažeisdamas subrangos sutartyse nustatytus terminus, atlikti darbai buvo nekokybiški, ieškovas darbų trūkumų nepašalino ir neatlygino atsakovo patirtų trūkumų šalinimo išlaidų. Iš atsakovo pateiktų įrodymų matyti, kad dėl ieškovo darbų buvo nuolat reiškiamos pretenzijos. Atsakovas, suvokdamas, jog tam tikrų darbų ieškovas apskritai nesugebės atlikti nustatytais terminais, pats buvo priverstas naudotis kitos įmonės paslaugomis (dėl sandėlio automatinės gaisro gesinimo sistemos sumontavimo dar 2008 m. gegužės 12 d. buvo pasirašyta sutartis su UAB „Viarta“). Iš 2008 m. spalio 10 d. šalių pasirašyto darbų užbaigimo akto matyti, jog jame buvo išvardinti visi ieškovo atliktų darbų trūkumai bei nustatytas terminas jiems pašalinti, tačiau ieškovas reikalavimo ištaisyti defektus neįvykdė. Ieškovo atliktų darbų trūkumų ištaisymo išlaidos sudarė 215 399,15 Lt, kas buvo užfiksuota atliktų darbų aktuose ir pažymose apie atliktų darbų vertę. Pažymėtina, kad ieškovo atliktų darbų trūkumams pašalinti atsakovas atliko atitinkamus darbus savo lėšomis ir pajėgomis, ką patvirtina atsakovo ir UAB „Šilna“ pasirašytas atliktų darbų aktas. Be to, pagal subrangos sutartis, statybos darbai turėjo būti atlikti atitinkamai iki 2008 m. gegužės 23 d., 2008 m. balandžio 14 d. bei 2007 m. gruodžio 28 d., tačiau visi darbai buvo perduoti tik 2008 m. liepos mėnesį. Ieškovas, remiantis 2008 m. gruodžio 15 d. bei 2009 m. kovo 3 d. atsakovo pateiktais raštais, dalies darbų pagal subrangos sutartis apskritai neatliko, o dalis buvo atlikti netinkamai, pvz. neperdažyti sausvamzdžiai, nesutvarkytas vandens pralaidumas, gaisro gesinimo stotyje sumontuoti gaisriniai siurbliai neatitiko projektinių parametrų. Teismas įvertino ne visus atsakovo pateiktus įrodymus. Teismas nevertino kartu su atsiliepimu pateikto susirašinėjimo tarp šalių , kurie patvirtina, kad ne tik atsakovas, bet ir užsakovas UAB „Finėjas“ reiškė pretenzijas dėl ieškovo atliktų darbų kokybės. Teismas taip pat nevertino 2009 m. spalio 27 d. tarp šalių susitarimo, kuriuo ieškovas pripažino atliktų rangos darbų trūkumus, o padarytus nuostolius įvertino 200 000 Lt, pripažino termino atlikti darbus pažeidimą bei atsakovo patirtus minimalius nuostolius – 27 726,96 Lt netesybas. Šalys, atsižvelgdamos į tai, kad ieškovo atlikti darbai buvo nekokybiški, ieškovas laiku nepašalino trūkumų, o atsakovas patyrė išlaidas šalindamas trūkumus, taip pat į tai, jog ieškovas pažeidė darbų atlikimo terminus, susitarė dėl tarpusavio atsiskaitymo klausimo išsprendimo. Atsakovas sutiko padaryti tam tikras nuolaidas ieškovui, dėl to nereikalavo sumokėti papildomų sumų nuostolių atlyginimui. Pasirašytas susitarimas, kaip taikos sutartis, yra galiojantis, nenuginčytas, todėl sukelia teisines pasekmes šalims. Šalys modifikavo tarpusavio prievoles, todėl teismas turėjo į tai atsižvelgti.Atsakovo, kaip užsakovo, pareiga atsiskaityti pagal subrangos sutartis kyla tik tuo atveju, jei ieškovas pašalina atliktų darbų trūkumus ir visiškai atlygina nuostolius, atsiradusius dėl ieškovo kaltės. Kadangi ieškovui yra iškelta bankroto byla, ieškovas nesugebės atlyginti atsakovo patirtų nuostolių. Patenkinus ieškinį, atsakovas yra įpareigojamas sumokėti už nekokybiškus darbus, tačiau atsakovui faktiškai patirti nuostoliai nebus atlyginti dėl kitos šalies nemokumo. Toks teismo sprendimas neatitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

Atsiliepimas

Ieškovas BUAB „Baltic Vilsis“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovo teigimu, ieškovo atliktų darbų nekokybiškumą patvirtina šalių pasirašytas 2008 m. spalio 10 d. darbų užbaigimo aktas, kuriame buvo įvardinti visi ieškovo atliktų darbų trūkumai. Tačiau po šio akto pasirašymo dienos trūkumai buvo pašalinti. Tai patvirtina pirmiausia faktas, kad UAB „Finėjas“ logistikos centro terminalas buvo priduotas naudojimui ir pradėtas naudoti. Šis faktas taip pat patvirtina ir tai, jog ieškovo atliktų darbų rezultatas yra tinkamas naudoti ir naudojamas. Antra, įrodymų, kad 2008 m. spalio 10 d. akte minimi trūkumai nebūtų buvę ištaisyti, į bylą nėra pateikta. Trečia, atsakovas apeliaciniame skunde pats pripažįsta, kad trūkumai buvo ištaisyti, tačiau, kad šie trūkumai ištaisyti atsakovo lėšomis bei jėgomis, įrodymų nepateikta. Be to, dalis 2008 m. spalio 10 d. akte nurodytų darbų trūkumų yra nesusiję su pareikštais ieškinio reikalavimais. Minėtame akte nėra nurodyta konkreti trūkumų apimtis, kiekis bei vertė. Atsakovas atsikirtinėjo tariamomis patirtomis trūkumų šalinimo išlaidomis, t. y. už kokią kainą jis pašalino trūkumus, o ne ieškovo atliktų darbų trūkumų verte. Atsakovas savo atsikirtimus grindė patirtais nuostoliais, tačiau reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo įstatymo nustatyta tvarka nereiškė. Atsakovo pateikti aktai neįrodo, kad šiais aktais buvo perduodami ištaisyti nekokybiški ieškovo atlikti darbai ir kad šiuos trūkumų taisymus atliko atsakovas. Be to, atsakovas nurodo, kad UAB „Viarta“ atliktų darbų vertę kaip savo patirtas išlaidas turėtų atlyginti ieškovas, tačiau statybos rangos sutartimi ieškovas įsipareigojo atlikti darbus, susijusius su gaisro gesinimo sistemos siurblinės montavimu, o UAB „Viarta“ - su gaisro gesinimo sistemos automatikos montavimu, taigi, skiriasi sutarčių dalykas. Be to, net jei šie darbai ir būtų vienodi, atsakovas pats pripažino, kad jis samdė UAB „Viarta“ ieškovo neatliktų darbų atlikimui, vadinasi, ieškovas šių darbų neatliko. Atsakovas teigia, kad ieškovo atliktų darbų trūkumų ištaisymo išlaidos sudarė 215 399,15 Lt, tačiau jokio reikalavimo ieškovui dėl nuostolių atlyginimo nereiškė, o pateikti aktai neįrodo atsakovo tariamų išlaidų. Atsakovas nurodė, kad teismas nevertino tarp šalių 2009 m. spalio 27 d. sudaryto susitarimo, tačiau minėtas susitarimas iš esmės buvo susitarimas dėl bylos Vilniaus apygardos teisme nagrinėtos užbaigimo, kurį vėliau teismas pripažino neteisėtu. Minėtas susitarimas buvo pagrindas ieškovo vadovui kreiptis į teismą dėl ieškinio atsisakymo, t. y. susitarimas buvo procesinis dokumentas. Teismas, pripažinęs ieškinio atsisakymą neteisėtu, kartu išsprendė ir minėto susitarimo kaip procesinio dokumento likimą, dėl to daugiau skundžiamame sprendime dėl jo nepasisakė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, kad ieškovas ir atsakovas sudarė 2007 m. gruodžio 7 d. statybos darbų subrangos sutartį Nr.A/71207 (1 t., 26-33 b.l.), 2008 m. vasario 3 d. statybos darbų subrangos sutartį Nr.A/800203 (1 t., 17-24 b.l.) ir 2008 m. balandžio 24 d. statybos darbų subrangos sutartį Nr.A/80424 (1 t., 5-12 b.l.), kuriomis ieškovas įsipareigojo atlikti logistikos terminalo, esančio Kauno g., Vievyje, sandėlio lietaus nuotekų vamzdyno montavimo darbus, administracinio pastato su servisu vandentiekio – nuotekų tinklų montavimo darbus ir sandėlio automatinės sprinklerinės vandens gaisro gesinimo sistemos siurblinės montavimo darbus, o atsakovas įsipareigojo šiuos darbus priimti ir už juos atsiskaityti subrangos sutartyse nustatyta tvarka. Ieškovas 2008 m. liepos mėn. perdavė atsakovui darbus, kurių bendra vertė yra 189 406,30 Lt, darbus atsakovas priėmė, priėmimo metu pastabų dėl darbų kokybės nepareiškė (2 t., 139-140, 144-149, 150-152, 153-155, 156-158, 159-161 b.l.). Atliktų darbų aktų pagrindu ieškovas išrašė atsakovui PVM sąskaitas faktūras bendrai 189 405,90 Lt sumai (1 t., 13-16, 25, 34 b.l.). 2008 m. spalio 15 d. atsakovas ieškovo prašymu sumokėjo UAB „Dalhera“ 26 612 Lt ieškovo skolą (1 t., 185 b.l.), ieškovas šia suma sumažino atsakovo skolą už atliktus darbus, todėl nesumokėta suma yra 162 793,55 Lt.

Apeliaciniu skundu ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada, kuria pripažinta, kad apeliantas neįrodė ieškovo atliktų darbų kokybės netinkamumo. Apeliantas iš esmės nurodo, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepasisakė dėl kai kurių apelianto pateiktų įrodymų vertinimo (ieškovo ir atsakovo susirašinėjimo medžiaga). Be to, pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl šalių sudaryto 2009 m. spalio 27 d. susitarimo, kuriuo ieškovas pripažino savo atliktų darbų trūkumus ir tuo apeliantui padarytų nuostolių dydį.

Dėl šių apelianto argumentų Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija pasisako.

Dėl įrodymų, patvirtinančių ieškovo atliktų darbų kokybę vertinimo

Vadovaujantis įrodinėjimo naštos (lot. – onus probandi) paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. – ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2011). Kadangi rangos darbai yra priimti ir apeliantas, juos priimdamas, darbų trūkumų nenurodė, o subrangos sutartyse numatyta galimybė apeliantui net ir pasirašius statybos darbų atlikimo aktą pareikšti reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo vėliau, ir toks susitarimas neprieštarauja CK 6.662 straipsnio 2 daliai, apeliantas turi teisę įrodinėti ieškovo atliktų darbų trūkumus. Pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių, nurodydamas, kad įrodyti darbų trūkumus turi šalis, kuri tais trūkumais remiasi, t. y. šiuo atveju apeliantas.

Apeliantas ieškovo atliktų darbų kokybės trūkumus įrodinėja 2008 m. spalio 10 d. darbų užbaigimo aktu (2 t., 180 b. l.), jo surašyta suvestine apie neužskaitytus ieškovo atliktus darbus (2 t., 205 b. l.), atsakovo atliktų darbų aktais (2 t., 204 b. l.), susirašinėjimo su ieškovu medžiaga. Vienintelis tiesioginis įrodymas, kuris patvirtina netinkamą darbų kokybę, yra ieškovo ir apelianto 2008 m. spalio 10 d. pasirašytas darbų užbaigimo aktas, visi kiti įrodymai yra netiesioginiai. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai analizavo, ar ieškovas prašo atsiskaityti už būtent tuos darbus, kurių kokybės trūkumai nurodyti 2008 m. spalio 10 d. darbų užbaigimo akte, ir ar tie trūkumai buvo pašalinti.

Pirmosios instancijos teismas atmetė dalį apelianto argumentų dėl nekokybiškų ieškovo atliktų darbų, nurodydamas, kad apelianto nurodomas kokybės trūkumų ištaisymas atliktas 2008 m. sausio mėnesį, tuo tarpu ieškovas prašo atsiskaityti už 2008 m. liepos mėnesį atliktus darbus. Apeliantas su tuo nesutinka, nurodydamas, kad iš tiesų nekokybiški darbai buvo atlikti anksčiau. Visgi netgi jei sutikti su apelianto argumentu, kad šalių pasirašyti darbų atlikimo aktai patvirtina darbų perdavimo momentą, bet ne faktinį jų atlikimą, t. y. ieškovas dalį darbų buvo atlikęs 2007 m. gruodžio – 2008 m. sausio mėnesiais, apeliantas atsisakė juos priimti, o ieškovui trūkumų nepašalinus, apeliantas juos pašalino savo lėšomis, byloje nepakanka įrodymų, kurie patvirtintų nekokybiškus ieškovo darbus. Apeliantas remiasi atliktų darbų aktais, kuriais apeliantas UAB „Vaidora“ pridavė darbus užsakovui UAB „Šilna“. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tie atliktų darbų aktai tik parodo, kad visi juose nurodyti darbai buvo priduoti užsakovui, tačiau neparodo, ar juos realiai atliko pati UAB „Vaidora“, ar subrangos sutarčių pagrindu juos prieš tai atliko ieškovas UAB „Baltic Vilsis“. Juolab šie aktai neįrodo, kad jei darbus atliko UAB „Baltic Vilsis“, tai tie darbai buvo atlikti nekokybiškai.

Apeliantas nepateikia argumentų dėl pirmosios instancijos teismo išvados, kad už dalį darbų, kuriuos apeliantas laiko nekokybiškais, ieškovas atsiskaityti neprašo. Reikalavimo atsiskaityti už tuos darbus, kuriuos apeliantas laikė nekokybiškais, kurie konstatuoti užbaigimo akte ir už kuriuos ieškovas reikalavo atsiskaityti, pirmosios instancijos teismas netenkino. Be to, teismas nustatė, kad sandėlio priešgaisrinės sistemos siurblinės automatikos darbus 2008 m. gegužės 12 d. sutarties pagrindu atliko UAB „Viarta“. Iš bylos medžiagos matyti, kad tų darbų vertė sudarė 35 401,65 Lt. Apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, kad UAB „Viarta“ atlikti sandėlio priešgaisrinės sistemos siurblinės automatikos darbai nėra susiję su ieškovo atliktų darbų trūkumų šalinimu. Ieškovas neginčija, kad automatikos darbų jis nėra atlikęs, tačiau pagal ieškovo ir apelianto pasirašytų darbų aktus ieškovas ir neprašo atsiskaityti už tuos darbus. Atliktų darbų aktuose, kurie pasirašyti dėl sandėlio automatinės sprinklerinės vandens gaisro gesinimo sistemos siurblinės montavimo (sutartis Nr. A/80424), nurodyti darbai nesutampa su darbais, kurie nurodyti UAB „Viarta“ montavimo sąmatoje (2 t., 177 b. l.). Be to, pats apeliantas rašte ieškovui yra nurodęs, kad automatikos montavimo darbų suma bus atimta iš ieškovo sąmatos.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad 2008 m. apeliantas UAB „Vaidora“ pridavė eilę darbų užsakovui UAB „Šilna“. Apelianto teigimu, kai kurie iš šiuose aktuose nurodytų ir ieškovo atliktų darbų yra nekokybiški, tačiau nuorodų apie darbų trūkumus minėtuose aktuose nėra padaryta. Be to, sunkiai tikėtina, kad apeliantas, prieš tai reikalavęs ištaisyti darbų kokybės trūkumus, darbams atlikti papildomai samdęs UAB „Viarta“, 2008 m. liepos mėnesį pasirašytų atliktų darbų aktus ir pažymas apie atliktų darbų vertę be jokių atžymėjimų aktuose apie darbų trūkumus, jei tie trūkumai nebūtų buvę pašalinti, jei apeliantas juos būtų šalinęs savo jėgomis arba jei tam tikrų darbų ieškovas apskritai nebūtų atlikęs.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dalis darbų užbaigimo akte nurodomų darbų trūkumų nesutampa su darbų pavadinimais, už kuriuos ieškovas prašo sumokėti (lietaus nuotekų vamzdyno montavimo darbai, priešgaisrinės sistemos įrengimo darbai), todėl nepakanka įrodymų teigti, kad būtent tie darbai, už kuriuos prašo atsiskaityti ieškovas, yra nekokybiški, nes ieškovas yra atlikęs ir kitų darbų, už kuriuos jis atsiskaityti neprašo.

Vertinant apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ieškovui reikštų darbų kokybės pretenzijų, reikia pažymėti, kad pretenzijos nėra tiesioginiai darbų kokybės trūkumų įrodymai, o tik patvirtina vienos iš šalių požiūrį į darbų kokybę. 2008 m. birželio 10 d. pirminės apžiūros akte užfiksuoti automatinės sprinklerinės gaisro gesinimo sistemos trūkumai, tikėtina, buvo pašalinti, nes, minėta, 2008 m. liepos mėnesį pasirašyti atliktų darbų aktai be jokių nuorodų į darbų trūkumus, be to, visi likę neištaisyti darbų trūkumai užfiksuoti 2008 m. spalio 10 d. darbų užbaigimo akte. Analogiškai savarankiškos reikšmės neturi 2008 m. spalio 3 d. akte (2 t., 17 b. l.) užfiksuoti vandentiekio vamzdyno administraciniame korpuse trūkumai, nes 2008 m. spalio 10 d. ieškovo ir atsakovo pasirašytame darbų užbaigimo akte nurodyti ir kai kurie administracinio pastato vandentiekio sistemos trūkumai.

Galiausiai, remdamasis 2008 m. spalio 15 d. ieškovo prašymu, apeliantas ieškovo kreditoriui UAB „Dahlgera“ pervedė 26 000 Lt, o tai netiesiogiai patvirtina, kad net ir vykus susirašinėjimui dėl darbų kokybės apeliantas bent iš dalies pripažino įsiskolinimą ieškovui.

Dėl 2009 m. spalio 27 d. susitarimo įtakos šalių tarpusavio santykių vertinimui

Apeliantas nurodo, kad šalys, pasirašydamos 2009 m. spalio 27 d. susitarimą, modifikavo tarpusavio prievoles, pasirašytas susitarimas yra galiojantis, nenuginčytas, todėl sukelia teisines pasekmes šalims, kurios privalo jį vykdyti.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepasisakė dėl minėto susitarimo įrodomosios reikšmės, nors apeliantas juo rėmėsi savo procesiniuose dokumentuose. Nepaisant to, ši aplinkybė savaime nedaro pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtu (CPK 329 str. 1 d.), o dėl šio susitarimo įtakos apelianto pareigai atsiskaityti su ieškovu pasisako apeliacinės instancijos teismas.

Byloje nustatyta, kad 2009 m. spalio 27 d. susitarimas, kuriuo ieškovas pripažino savo atliktų darbų trūkumus ir įsipareigojo atsiimti savo ieškinį sudarytas esant priimtai pirmosios instancijos teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovui. Ši nutartis įsiteisėjo po dviejų dienų, t. y. 2009 m. spalio 29 d. Nepaisant to, ieškovo administracijos vadovas, jau neturėdamas įgaliojimų, pateikė teismui atsisakymą nuo ieškinio, kurį teismas pirmiausia priėmė ir nutraukė bylą, tačiau vėliau 2010 m. rugsėjo 21 d. nutartimi atnaujino procesą nutrauktoje civilinėje byloje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pasisakęs dėl teismo nepatvirtintos taikos sutarties, kuria buvo siekiama užbaigti ginčą teisme, bet kuri nebuvo teismo patvirtinta, sukeliamų teisinių pasekmių. Taikos sutartis, kurią patvirtina teismas, nors reguliuojama proceso ir materialiosios teisės normų, yra civilinė sutartis; teismo nutartimi patvirtintos sutarties teisinė galia ir jos materialiniai teisiniai padariniai šalims apibrėžti CK, o taikos sutarties šalims kylantys procesiniai teisiniai padariniai nustatyti proceso teisės normų. Įstatymo nustatyta tvarka nenuginčyta taikos sutartis CK 6.189 straipsnio prasme šalims turi įstatymo galią, tačiau teismas, prieš ją tvirtindamas, turi pareigą patikrinti šalių valią dėl pasirašytos taikos sutarties ir tvirtinti CPK 140 straipsnio 2, 3 dalyse nustatyta tvarka. CPK nustatyta šalių teisė užbaigti bylą taikos sutartimi, taip pat teismo pareiga išaiškinti šalims taikos sutarties sudarymo ir jos patvirtinimo teismo nutartimi procesinius padarinius – taikos sutarties sąlygų privalomumą, ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu negalimumą. Be to, teismas privalo patikrinti tikruosius šalių ketinimus dėl taikos sutarties sudarymo, t. y. ta prasme, ar taikos sutartis galios, ir jos nepatvirtinus teisme, taip pat, ar šalių pateikta taikos sutartis sudaryta laisva valia, ar jos sąlygos neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, ar nepažeidžia viešojo intereso (CPK 13 straipsnis, 42 straipsnio 1, 2 dalys, 140 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2010).

Iš nagrinėjamoje byloje pateiktos sutarties, kuria remiasi apeliantas, matyti, kad ši sutartis nors ir neįvardinta kaip taikos sutartis, tačiau ja buvo siekiama taikiai sureguliuoti tarp šalių kilusį ginčą, ir ji nukreipta į Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos bylos užbaigimą. Vilniaus apygardos teismui 2010 m. rugsėjo 21 d. nutartimi atnaujinus procesą nutrauktoje civilinėje byloje, ši sutartis nesukėlė procesą užbaigiančių padarinių. Apeliantas iš esmės teisus, nurodydamas, kad 2009 m. spalio 27 d. susitarimas yra galiojantis. Visgi Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad susitarime nurodytas netinkamos darbų kokybės pripažinimas siejamas būtent su teisme nagrinėtos bylos užbaigimu. Nepasiekus šio tikslo (atnaujinus procesą byla nagrinėjama toliau), ieškovo tuometinio administracijos vadovo pasirašytas susitarimas, kuriuo pripažįstami darbų trūkumai, gali būti vertinamas kaip faktų pripažinimas CPK 187 straipsnio prasme, tačiau toks faktų pripažinimas nebeturi sutartinės (šalis saistančios) reikšmės. Jis tiesiog gali būti vertinama kaip vienas iš įrodymų kitų įrodymų kontekste.

CPK 187 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad „Teismas gali laikyti pripažintą faktą nustatytu, jeigu įsitikina, kad pripažinimas atitinka bylos aplinkybes ir nėra šalies pareikštas dėl apgaulės, smurto, grasinimo, suklydimo ar siekiant nuslėpti tiesą.“

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į 2009 m. spalio 27 d. susitarimo sudarymo aplinkybes (jau esant priimtai nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovui, dvi dienos prieš įsiteisėjant tai nutarčiai), į tai, kad netinkama ieškovo atliktų darbų kokybė nėra įrodyta kitais įrodymais, į tai, kad ieškovas iš pradžių pats pareiškė ieškinį dėl atsiskaitymo už darbus ir įrodinėjo, kad darbus atliko tinkamai, o vėliau savo poziciją staiga be jokių motyvų pakeitė, sprendžia, kad 2009 m. spalio 27 d. susitarime atliktas ieškovo darbų netinkamos kokybės pripažinimas neatitinka bylos aplinkybių, neišreiškia tikrosios ieškovo valios, todėl atmeta šį susitarimą kaip įrodymą ir nesuteikia jam jokios įrodomosios reikšmės.

Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti šį sprendimą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

Apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Artūras DriukasRimvydas NorkusDalia Vasarienė