Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Greičiaus, Vytauto Masioko ir pranešėjo Armano Abramavičiaus, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. kasacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 15 d. nutarties.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu A. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį trejų metų laisvės atėmimu, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – vienerių metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir nustatyta galutinė subendrinta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, prie Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 10 d. paskirtos ir neatliktos aštuonerių metų ir vienuolikos mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir nustatyta galutinė subendrinta vienuolikos metų ir vienuolikos mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš A. P. konfiskuota 1700 Lt.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 15 d. nutartimi nuteistojo A. P. apeliacinis skundas atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniu skundu nuteistasis A. P. prašo pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nuosprendį bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 15 d. nutartį ir sušvelninti jam paskirtą bausmę.

Atsiliepime nurodoma, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes kaip visumą, išimtinių aplinkybių, dėl kurių kasatoriui būtų galima pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir skirti švelnesnę, nei įstatymo numatyta, bausmę, nėra. Teismas bausmių bendrinimo dalinio sudėjimo būdu taisyklių nepažeidė ir, paskyręs kasatoriui už kiekvieną nusikalstamą veiką laisvės atėmimo bausmę, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridėjo dalį švelnesnės bausmės ir galutinę subendrintą bausmę paskyrė ketverių metų laisvės atėmimą. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pagrįstai A. P. nepripažinta, nes nenustatytas kasatoriaus nuoširdus gailėjimasis.

Anot prokurorės, kasatorius nepagrįstai nurodo, kad buvo vilkinamas ikiteisminis tyrimas, procesas užtruko pernelyg ilgai. Teismų praktikoje baudžiamasis procesas vertinamas kaip jo stadijų visuma, todėl reikalavimas baudžiamąjį procesą atlikti per įmanomai trumpiausią laiką reiškia laiką nuo oficialios kompetentingos institucijos pranešimo asmeniui apie įtarimą, kad jis padarė nusikalstamą veiką, iki sprendimo procese priėmimo. Pranešimas apie įtarimą kasatoriui įteiktas 2009 m. sausio 14 d., atlikus ikiteisminio tyrimo veiksmus, naujas pranešimas apie įtarimą įteiktas 2010 m. rugsėjo 29 d. Byloje nėra duomenų, kad baudžiamasis procesas būtų atliekamas nepagrįstai ilgai.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo

Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

Teismų praktikoje susiformavo aiškios taisyklės dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos aplinkybės pripažinimo. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir kartu nustatoma bent dar viena iš tokių sąlygų: 1) kaltininkas nuoširdžiai gailisi; 2) padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) padėjo išaiškinti joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai jis savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jo padarytos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Kaltininko teisingi parodymai apie padarytą nusikalstamą veiką, duoti dėl byloje surinktų įrodymų, patvirtinančių jo kaltę, nelaikomi prisipažinimu BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs tokią veiką, tačiau neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo, grąžina pagrobtą daiktą ir pan.) (kasacinės nutartys Nr. 2K-539/2006, 2K-259/2009 ir kt.).

Tiek iš nuteistojo A. P. kaip įtariamojo apklausų ikiteisminio tyrimo metu, tiek iš akistatos su G. P. metu duotų parodymų apie esmines įvykio aplinkybes, tiek iš A. P. apklausos kaip kaltinamojo pirmosios instancijos teisme metu matyti, kad jis nuo pat pradžių prisipažino atlikęs abi jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir taip veikti jį skatino ne surinkti byloje įrodymai. Tačiau reikėtų sutikti su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadomis, jog pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę A. P. nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teisme duodamas parodymus A. P. teigė, kad gailisi dėl savo poelgio iš dalies, nukentėjusiojo neatsiprašė, teismo posėdžio metu jo atsiprašyti nenorėjo. Nukentėjusysis K. Ž., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, teigė, kad kaltinamasis jo neatsiprašė, 1700 Lt negrąžino. Taigi pagal teismų nustatytas aplinkybes nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad A. P. nuoširdžiai gailėjosi dėl jo padarytų nusikalstamų veikų. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, nepripažinę nuteistojo A. P. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, pagrįstai pripažino, kad vien prisipažinimo padarius nusikalstamas veikas (tik šį momentą akcentuoja nuteistasis A. P. ir savo kasaciniame skunde) neužtenka konstatuoti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą. Nuoširdaus gailėjimosi nebuvimas eliminuoja BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės konstatavimą.

Dėl baudžiamojo proceso greitumo principo

Pagal BPK 1 straipsnį baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Pagal BPK 2 straipsnį prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Šios nuostatos išreiškia baudžiamojo proceso greitumo principą. Kasatorius skunde nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu baudžiamasis procesas dėl jo buvo vilkinamas ir tai, jo nuomone, suponavo proceso greitumo principo pažeidimą. Pagal BPK 44 straipsnio 5 dalį kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo bylą per kuo trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas.

Teismų praktika formuojama ir tuo aspektu, kad teisės į teisingą procesą pažeidimas, nesilaikant proceso greitumo principo, gali būti kompensuojamas, asmeniui sušvelninus bausmę (kasacinės nutartys Nr. 2K-256/2009, 2K-503/2010, 2K-7-45/2007 ir kt.), vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi. Tačiau sprendimas dėl bausmės švelninimo, atsižvelgiant į proceso trukmę, turi būti priimamas tik nuosekliai įvertinus proceso trukmės pagrįstumą pagal bylos sudėtingumą, nusikalstamą veiką padariusio asmens elgesį, institucijų veiksmus organizuojant bylos procesą bei atsižvelgiant į kitas su nusikalstama veika, ją padariusio asmens elgesiu, nusikalstamos veikos tyrimu ir baudžiamosios bylos nagrinėjimu susijusias aplinkybes. Antai šiuo atveju gali būti atsižvelgiama ir į taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumą, jų taikymo trukmę.

Vertinant ikiteisminį tyrimą kaip visumą šioje byloje matyti, kad 2006 m. rugpjūčio 22 d. policijai buvo pateiktas K. Ž. pareiškimas dėl prieš jį padarytos nusikalstamos veikos (ikiteisminis tyrimas pradėtas tą pačią dieną pagal faktą). Nuo 2006 m. rugpjūčio 22 d. iki 2009 m. sausio 14 d. (pranešimo apie įtarimą įteikimo A. P.) buvo atlikta įvykio vietos apžiūra (2006 m. rugpjūčio 22 d.), kaip liudytojas apklaustas K. Ž. (2006 m. rugpjūčio 22 d., gruodžio 8 d.), atliktas K. Ž. parodymų patikrinimas vietoje (2006 m. rugpjūčio 22 d.), parodymas atpažinti (2006 m. gruodžio 8 d.), liudytojos S. B. apklausa (2008 m. lapkričio 28 d.), kreiptasi į ikiteisminio tyrimo teisėjus dėl siekio gauti informacijos iš telekomunikacijų operatorių (2006 m. rugpjūčio 23 d., 24, 28 d., rugsėjo 1 d., 2007 m. sausio 9, 18 d.). A. P. įtarimas dėl nusikalstamų veikų padarymo pareikštas 2009 m. sausio 14 d., tą pačią dieną jis apklaustas kaip įtariamasis, 2009 m. sausio 19 d. atliktas jo parodymų patikrinimas vietoje, G. P. pareikštas įtarimas ir jis apklaustas kaip įtariamasis (2009 m. sausio 23 d.), kaip liudytojas apklaustas K. Ž. (2009 m. rugsėjo 10 d.), pranešta apie įtarimus T. P. ir D. S., jie apklausti kaip įtariamieji (2010 m. kovo 4 d.), apklaustas G. P. kaip įtariamasis (2010 m. kovo 31 d.), tą pačią dieną atlikta G. P. ir A. P. akistata, 2010 m. rugpjūčio 31 d. prokuroro nutarimu tyrimas dėl G. P., T. P. ir D. S. nutrauktas, 2010 m. rugsėjo 23 d. pareikalauta pažymų apie A. P. teistumą, baustinumą, G. P. apklaustas kaip liudytojas (2010 m. rugsėjo 29 d.), 2010 m. rugsėjo 29 d. A. P. pareikštas naujas įtarimas dėl nusikalstamų veikų padarymo, atlikta jo apklausa, 2010 m. spalio 1 d. surašytas kaltinamasis aktas.

Proceso trukmė A. P. skaičiuotina nuo realių procesinių suvaržymų jam atlikimo – t. y. nuo 2009 m. sausio 14 d. – pranešimo apie įtarimą pareiškimo ir pirmosios apklausos momento. Iki šios datos jis niekaip procese nefigūravo, šis jam įtakos nedarė. Proceso šioje byloje metu A. P. atliko laisvės atėmimo bausmę pagal kitą nuosprendį, taigi jokių procesinės prievartos priemonių šioje byloje jam skirta nebuvo. Nuo pirmosios apklausos momento iki kaltinamojo akto surašymo reikšmingesnių procesinių veiksmų, reikalaujančių didelių laiko sąnaudų, atlikta nebuvo; nuo pirmosios apklausos momento iki kaltinamojo akto surašymo praėjo beveik metai ir dešimt mėnesių (BPK 215 straipsnyje numatyta teise įtariamasis nesinaudojo). Bylos tyrimas šiuo laikotarpiu išties nebuvo pakankamai aktyvus, tačiau vien dėl to, kartu atsižvelgiant į veikų pavojingumą ir ypač į kaltininko asmenybę, nėra pakankamo teisinio pagrindo konstatuoti, kad A. P. turi būti sušvelninta už nusikalstamų veikų padarymą paskirta bausmė.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę A. P. už nusikalstamų veikų padarymą, įvertino tai, kad padaryti du – nesunkus ir apysunkis – tyčiniai savanaudiški nusikaltimai (BK 54 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktai), nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių (BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punktas), asmuo yra jauno amžiaus, 9 kartus teistas už nusikaltimus nuosavybei, baustas administracine tvarka, atlikdamas laivės atėmimo bausmę sistemingai pažeidinėjo nustatytą tvarką, yra recidyvistas (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Tad atsižvelgus į šias aplinkybes darytina išvada, jog bausmių, didesnių už sankcijose numatytą jų vidurkį, skyrimas atitinka ir BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatas, ir 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Galutinė subendrinta bausmė paskirta taip pat tinkamai vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl bausmės skyrimo.

Taigi kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra tokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių A. P. už jo padarytas nusikalstamas veikas paskirta bausmė turėtų būti švelninama.

Dėl BPK 7, 305 straipsnių, 324 straipsnio 6 dalies pažeidimų nuteistasis A. P. skunde jokių argumentų nepateikia. Deklaratyvus BPK straipsnių nurodymas neduoda pagrindo teigti apie esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Nuteistojo A. P. kasacinį skundą atmesti.