- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-02
- Bylos Nr.
- 1A-394-485/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-09455-2016-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Arūnas Paštuolis
- Nuteistasis
- G. P., K. L.
- Nukentėjusysis
- B. O. B.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. P. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nuosprendžio, kuriuo G. P. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas 1 metų laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžia skaičiuota nuo nuteistojo G. P. sulaikymo dienos.
Į bausmės laiką G. P. įskaityta laikinajam sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016 m. kovo 9 d. 15.40 val. iki 2016 m. kovo 10 d. 13.45 val.
Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas paliktos nepakeistos iki įsiteisės Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nuosprendis.
Iš nuteistųjų G. P. ir K. L. priteistos proceso išlaidos iš kiekvieno po 8,15 Eur (pašto išlaidų) valstybei.
B. O. B. civilinis ieškinys tenkintas visiškai, iš nuteistųjų G. P. ir K. L. solidariai priteistas 5 850 Eur turtinės žalos atlyginimas nukentėjusiosios B. O. B. naudai.
Tuo pačiu nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikaltimą ir K. L., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų nepaduota.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
G. P. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad kartu su K. L., būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami kartu kaip bendrininkų grupė, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio m. pradžios iki 2016 m. vasario 27 d. 10 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksli data ir laikas nenustatyti, per 3 kartus, siekdami pagrobti svetimą turtą, išlaužę dvejas duris, įsibrovė į B. O. B. ir A. B. priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur slapta pagrobė B. O. B. priklausantį 1 090 eurų vertės turtą: bendros 400 eurų vertės indų ir stalo įrankius; 3 vnt. radiatorių - 450 Eur vertės (3 vnt. po 150 Eur); 1 vnt. gyvatuką - 150 Eur; 10 Eur vertės svarstykles „Scarlet“; 40 Eur vertės čiužinį „Regatta“; bendros 30 Eur vertės medvaržčius su ankeriais; 10 Eur vertės įrankių diržą.Kėdainių rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 10 d. apkaltinamajame nuosprendyje konstatavo, kad G. P. kaltė įrodyta, jis kartu su K. L. padarė baigtą nusikaltimą, nes užvaldę turtą turėjo realią galimybę jį neteisėtai valdyti, naudotis juo ir disponuoti turtu pagal savo valią. Jų nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, pareikštas civilinis ieškinys įrodytas ir tenkintas visiškai, bausmė paskirta mažesnė nei nusikaltimo sankcijos vidurkis. Sprendė, jog taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies, 62 straipsnio ir 75 straipsnio nuostatas nėra pagrindo.Apeliaciniame skunde nuteistasis G. P. prašo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas arba skirti sankcijoje numatyti švelnesnę bausmę nei reali laisvės atėmimo bausmė. Skunde nurodo, jog buvo nuteistas 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurią nuo 2016 m. rugsėjo 7 d. iki 2017 m. vasario 3 d. atliko Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Būdamas įkalinimo įstaigoje turėjo laiko pagalvoti apie jo padarytus nusikaltimus, tačiau neturėjo progos įrodyti teismui bei savo šeimai, kad pasikeitė ir tikrai negrįš prie padarytų klaidų. Nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio, stengsis atsakingai ir sąžiningai integruotis į visuomenę bei darbą. Savo kaltę ir nusikalstamą veiką vertina kritiškai ir ateityje to nepakartos. Savo ateitį apeliantas įsivaizduoja dirbant, o dirbti pradės kai išgis po patirtos žandikaulio traumos. Be to, skunde prašo atsižvelgti į tai, kad jis gyvena pas savo senelę, kuri ligota ir nevaikšto, turi invalidumą, jis jai padeda ir ją prižiūri. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje apelianto gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.Apeliacinis skundas netenkinamas.Apeliaciniu skundu apeliantas nekvestionuoja teismo nustatytų faktinių nusikaltimo padarymo aplinkybių, inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau, atitinkamai argumentuodamas, nuteistasis mano, jog teismas jam paskyrė netinkamą bausmę, t. y. kelia jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai yra numatyti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis tuo teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į tai ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be to, parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį būtina vadovautis BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtimi.Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas minėtų normų reikalavimų nepažeidė, jas taikė tinkamai, paskirta bausmė tinkamai individualizuota, proporcinga padarytam nusikaltimui ir nelaikytina per griežta, kuri turėtų būti švelninama taikant BK 75 straipsnio nuostatas.Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas įvertino, jog G. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui bei veikiant bendrininkų grupėje. Sprendžiant bausmės individualizavimo klausimą įvertinta, jog padarytas apysunkis nusikaltimas BK 11 straipsnio prasme, veika sunkių padarinių nesukėlė. Be šių aplinkybių įvertinta ir nuteistojo asmenybė, t. y. jis teisiamas 5 kartą, bausmę atlikęs, bet teistumas neišnykęs, išvadų iš ankstesnių savo teistumų nedaro, nesistengia keisti gyvenimo būdo, kuris laikytinas nusikalstamu, jo padarytas nusikaltimas nėra atsitiktinis, dėl padaryto nusikaltimo prisipažino iš dalies, gailisi, nedirba, registruotas darbo biržoje nuo 2017 m. vasario 9 d., administracine tvarka baustas, nuo 2011 m. kovo 10 d. yra registruotas VšĮ Kėdainių rajono PSPC priklausomybės ligų kabineto priežiūros grupėje dėl narkotikų vartojimo, psichikos sveikatos kabineto priežiūros grupėje neregistruotas. Atsižvelgęs į visas šias aplinkybes ir bausmės, kaip valstybinės prievartos priemonės, tikslus bei paskirtį, pirmosios instancijos teismas G. P. už nusikalstamą veiką pagrįstai paskyrė bausmę, susijusią su laisvės atėmimu. Apeliaciniu skundu nuteistasis siekia bausmės vykdymo atidėjimo argumentuojant, jog pakeitė savo požiūrį į gyvenimą, padarė atitinkamas išvadas, pradės dirbti. Siekis likti laisvėje motyvuojamas ir jo senelės rūpinimusi, kuri turi neįgalumą ir nevaikščioja.Pažymėtina, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tokios šio įstatymo nuostatos teismų praktikoje aiškinamos taip, kad net ir esant BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatytoms bausmės vykdymo atidėjimo sąlygoms, bausmės vykdymas gali būti atidedamas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo; kad sprendžiant klausimą ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta veika ir su nuteistojo asmenybe. Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas turi vadovautis ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir įvertinti visas bylos aplinkybes, sudarančias prielaidas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Įstatymas tiesiogiai nedraudžia teismui taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir tais atvejais, kai nuteistasis anksčiau yra padaręs nusikalstamų veikų, turi neišnykusį teistumą, tačiau ši diskrecinė teismo teisė iš esmės suponuoja pareigą papildomai įvertinti kaltininko asmenybę ir šis vertinimas neturi būti atsietas nuo kaltininko ankstesnės nusikalstamos veikos. Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, teismas turi atsižvelgti ir į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą bei rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir, tik įvertinęs šių ir kitų bylos aplinkybių, kurios sudaro galimybę įvertinti, ar nuteistojo nusikaltimas (ar nusikaltimai) padarytas atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, dėl kitų asmenų įtakos ir pan., ar nuteistasis apskritai turi polinkį daryti nusikalstamas veikas, visumą, gali nuspręsti, kad atidedant bausmės vykdymą bus galima pasiekti bausmės tikslus be realaus bausmės atlikimo.Iš bylos duomenų matyti, kad G. P. anksčiau teistas jau 4 kartus (paskutiniai 3 teistumai 2016 metais), teistumas neišnykęs. Visa tai rodo, jog ankstesni teistumai už tyčinius nusikaltimus ir skirtos bausmės įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis išvadų nedaro, toliau daro nusikalstamas veikas, taigi darytina išvada, kad jis yra linkęs nusikalsti. Pirmosios instancijos teismas įvertinas visas reikšmingas aplinkybes bausmės individualizavimo procese nurodė, jog pagrindų taikyti ne tik BK 75 straipsnio nuostatas, bet ir 62 straipsnio bei 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nenustatyta. Su tokia išvada sutinka ir teisėjų kolegija bei konstatuoja, kad nuteistojo asmenybė ir įstatymų ignoravimas leidžia manyti, jog tik realios terminuotos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas gali padėti pasiekti bausmės tikslus, t. y. nubausti G. P., atimti ar apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Objektyvaus pagrindo išvadai, jog bausmės tikslai, taikant BK 75 straipsnį, gali būti pasiekti atidedant bausmės vykdymą, nėra. Byloje nėra ir jokių objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, jog nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals, taigi šiuo metu jis privalo būti izoliuotas nuo visuomenės. Apelianto siekis būti laisvėje negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų, jo paties nurodytos aplinkybės, kad jis rūpinasi ligota ir nevaikščiojančia savo senele, nėra išskirtinės, kurios būtų pagrindas bausmės vykdymo atidėjimui. Bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir vis dėlto pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes, tame tarpe ir tikimybę būti nubaustam laisvės atėmimo bausme, o vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas ar jos atidėjimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Šiame kontekste apeliacinio skundo argumentai atmestini.Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas apeliantui pritaikytas tinkamai, paskirta bausmė individualizuota teisingai, nepažeidžiant BK 41 ir 54 straipsniuose nustatytų nuostatų.Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti įstatyminio pagrindo nėra, todėl nuosprendis paliekamas galioti, o nuteistojo G. P. apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu bei 336 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
nuteistojo G. P. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.