- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-28
- Bylos Nr.
- A-556-2265-13
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00141-2012-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Veslava Ruskan (pirm.), Audrius Bakaveckas, Arūnas Sutkevičius (pran.)
- Pareiškėjas
- L. B., V. B., M. V., A. Š., V. Š.-Š., D. M., L. M., G. T., N. T., K. K., R. K., G. S., D. S., D. Š., V. P., G. R., O. R., O. K., R. R., L. R., A. Ž., R. Š., R. P., I. P., D. J., N. J., K. R., S. R., A. P., S. P., A. K., Ž. L., V. G., J. L., B. L., R. L., V. L., R. B.
- Atsakovas
- Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biurui
- Trečiasis asmuo
- Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, T. Š.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų L. B., V. B., M. V., A. Š., V. Š.-Š., D. M., L. M., G. T., N. T., K. K., R. K., G. S., D. S., D. Š., V. P., V. P., G. R., O. R., R. K., O. K., R. R., L. R., A. Ž., R. Š., A. Š., R. P., I. P., D. J., N. J., K. R., S. R., R. P., I. P., A. P., S. P., R. K., K. K., A. K., Ž. L., V. G., V. G., J. L., B. L., R. L., V. L., R. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal L. B., V. B., M. V., A. Š., V. Š.-Š., D. M., L. M., G. T., N. T., K. K., R. K., G. S., D. S., D. Š., V. P., V. P., G. R., O. R., R. K., O. K., R. R., L. R., A. Ž., R. Š., A. Š., R. P., I. P., D. J., N. J., K. R., S. R., R. P., I. P., A. P., S. P., R. K., K. K., A. K., Ž. L., V. G., V. G., J. L., B. L., R. L., V. L., R. B. skundą atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biurui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, T. Š. dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai L. B., V. B., M. V., A. Š., V. Š.-Š., D. M., L. M., G. T., N. T., K. K., R. K., G. S., D. S., D. Š., V. P., V. P., G. R., O. R., R. K., O. K., R. R., L. R., A. Ž., R. Š., A. Š., R. P., I. P., D. J., N. J., K. R., S. R., R. P., I. P., A. P., S. P., R. K., K. K., A. K., Ž. L., V. G., V. G., J. L., B. L., R. L., V. L., R. B. (toliau – ir pareiškėjai) skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą (1 t., b. l. 2–6), prašydami panaikinti atsakovo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro (toliau – ir atsakovas, ir Panevėžio AVPK KPB) 2012 m. gegužės 18 d. sprendimą suderinti ženklų ir užtvarų įrengimo schemą (eismo organizavimo schemą) (duomenys neskelbtini), trečiajam suinteresuotam asmeniui T. Š. priklausančioje dalyje.
Šalies argumentai
Pareiškėjai paaiškino, kad jie yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių gyventojai, kurie privažiavimui prie savo žemės sklypų naudojasi (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėmis. Žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso T. Š. Šiam sklypui 2006 m. gegužės 26 d. apskrities viršininko įsakymu Nr. Ž-1792 buvo nustatytas servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudoti, aptarnauti ir tiesti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas). Šiame žemės sklype yra pastatytas nekilnojamasis daiktas – 0,19 km ilgio gatvė – (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), ir nekilnojamasis daiktas – 0,29 km ilgio gatvė – (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini). Šie nekilnojamieji daiktai taip pat priklauso T. Š. T. Š. kreipėsi į Panevėžio AVPK KPB, siekdamas teisės (duomenys neskelbtini) gatvių atkarpos pradžioje pastatyti kelio ženklą „aklakelis“ ir kitame kelio atkarpos gale užtverti išvažiavimą. Panevėžio AVPK KPB 2012 m. gegužės 7 d. raštu Nr. 50-9-S-1818 „Dėl (duomenys neskelbtini) gatvės“ informavo T. Š., kad suderins kelio ženklų ir užtvaro įrengimo schemą (toliau – ir Schema) (duomenys neskelbtini), jam priklausančioje dalyje, ir 2012 m. gegužės 18 d. ši Schema Panevėžio AVPK KPB buvo suderinta. Tokiu būdu T. Š. užtvėrus dalį (duomenys neskelbtini)gatvių, dalis (duomenys neskelbtini) gyventojų, taip pat (duomenys neskelbtini) gyventojai, neteko privažiavimo (duomenys neskelbtini) gatvėmis prie jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų. Pareiškėjai taip pat pažymėjo, jog norint įrengti gatvės atitvarus, neužtenka vien Panevėžio AVPK KPB Schemos derinimo, reikia, kad tokią Schemą teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintų Panevėžio miesto savivaldybės administracija, kadangi Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 3 punktas įtvirtina savivaldybės administracijos direktoriui funkciją spręsti eismo organizavimo klausimus miestų ir kaimų gyvenamosiose vietovėse, vietinės reikšmės keliuose. Be to, gatvės asfaltavimui pusę piniginių lėšų skyrė savivaldybė, todėl nesuprantama, kodėl ji nepriėmė gatvės savo žinion. Pagal miesto bendrąjį planą, ši gatvė skirta viso gyvenamojo kvartalo naudojimui, todėl T. Š., užtverdamas dalį gatvės, pažeidžia pareiškėjų teises naudotis ta gatve. Atsakovas, priimdamas sprendimą leisti įrengti kelio ženklus bei kelio užtvarą, pažeidė viešąją tvarką bei pareiškėjų teises ir teisėtus interesus, todėl toks sprendimas negali būti laikomas teisėtu. Pareiškėja L. B. teismo posėdyje, vykusiame 2013 m. kovo 4 d., paaiškino, jog nuo 2009 m. gyvena (duomenys neskelbtini). Perkant žemės sklypą nežinojo, kad (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso T. Š. Ši gatvė buvo asfaltuota, eismas ja nebuvo ribojamas. Tačiau maždaug prieš 1 – 1,5 metų atsirado gatvės užtvaras, dėl kurio nebegali (duomenys neskelbtini) gatve patekti į savo namus, reikia važiuoti per (duomenys neskelbtini). Šiuo metu užtvaro nėra, tačiau jis tai pastatomas, tai vėl nugriaunamas. Šias pareiškėjos nurodytas aplinkybes patvirtino 2013 m. kovo 4 d. – 2013 m. balandžio 29 d. teismo posėdžiuose dalyvavę pareiškėjai V. B., D. M., K. K., G. S., D. Š., K. R., A. P., S. P., R. K., A. K., V. G., J. L., V. L., R. P., I. P., R. Š., Ž. L., A. Š., V. Š.-Š., G. R., O. R., A. Š. Pareiškėjai patvirtino, jog įsigyjant žemės sklypus minėta (duomenys neskelbtini)g. atkarpa jau buvo asfaltuota, jos tvarkymui jie piniginių lėšų neskyrė, jokių kelio atitvarų nebuvo. Tai, kad (duomenys neskelbtini) g. yra padalinta, niekas neužsiminė ir nepasakė, be to, iš planų to nesimato.
Atsiliepimas
Atsakovas Panevėžio AVPK KPB atsiliepimu į pareiškėjų skundą (1 t., b. l. 50-51) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas paaiškino, jog 2012 m. buvo gautas T. Š. prašymas apriboti eismą (duomenys neskelbtini), kadangi tiek statinys – gatvė, tiek ir žemės sklypas, tapo jo nuosavybe. T. Š. buvo pranešta, jog kelio ženklai turi būti įrengti vadovaujantis LR susisiekimo ministro įsakymu. Pagal Kelių įstatymą, keliai gali būti kelių formų, tame tarpe yra išskirti privatūs keliai. Tokiuose keliuose kelio ženklai įrengiami kelio savininko prašymu, suderinus tai su kelių policija. Nagrinėjamu atveju kelio ((duomenys neskelbtini) dalies) savininkas T. Š. pateikė prašymą dėl kelio ženklų įrengimo, nurodydamas vieną motyvą – apsaugoti kelio dangą nuo sugadinimų, aplinkiniams gyventojams sunkiasvoriu transportu vežant statybines medžiagas į savo žemės sklypus gyvenamųjų namų statybai. Parengtą Schemą T. Š. suderino su Panevėžio AVPK KPB. Kelio ženklų pastatymo schema tam ir derinama, kad būtų užtikrintas eismo saugumas. Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą savivaldybės administracija turi pareigą prižiūrėti kelius, turinčius vietinės reikšmės statusą ir esančius ne privačioje nuosavybėje. Taigi, vadovaujantis Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. A-904 patvirtinta Techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo tvarka, T. Š. nereikėjo jokio Panevėžio m. savivaldybės administracijos leidimo ar derinimo dėl Schemos, kadangi kelio atkarpa ((duomenys neskelbtini) dalis) yra jo privati nuosavybė. Atsakovas pabrėžė, jog Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymu kelių policijai priskirta funkcija reguliuoti eismą, derinti kelio ženklus. Būtent dėl to, įrengiant naujus kelio ženklus ar technines reguliavimo priemones, tai būtina suderinti su policija.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Panevėžio miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) atsiliepimu į pareiškėjų skundą (1 t., b. l. 47–48) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, jog Nekilnojamojo turto registre nuo 2006 m. birželio 14 d. žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise įregistruotas kaip priklausantis savininkui T. Š., šiame registre kaip tarnaujantis daiktas nurodytas ir kelio servitutas. Nuo 2011 m. rugpjūčio 23 d. Nekilnojamojo turto registre minėta (duomenys neskelbtini) gatvės dalis įregistruota kaip T. Š. nuosavybė, todėl, vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.130 straipsnio 1 dalies 2 punktu, tam pačiam asmeniui tapus viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daikto savininku, servitutas baigiasi. Nagrinėjamu atveju Administracija neturėjo derinti Schemos, kadangi kelias yra privatus. Administracijos direktoriaus 2003 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. A-904 patvirtinta Techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo tvarka taikoma tik techninių reguliavimo priemonių įrengimui vietinės reikšmės keliuose, tačiau ne privačiuose keliuose. Visi išvardyti argumentai rodo, jog Panevėžio AVPK KPB sprendimas suderinti Schemą yra teisėtas ir pagrįstas, Schema parengta vadovaujantis teisės aktų reikalavimais ir jų nepažeidžiant, todėl ją pripažinti neteisėta ir naikinti nėra pagrindo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo T. Š. nesutiko su pareiškėjų skunde išdėstytais reikalavimais ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus. T. Š. paaiškino, jog jis 2000 m. įsigijo apie 9 ha žemės sklypą. Jis kreipėsi į savivaldybę, pateikdamas detalųjį planą su naujai suprojektuotais 32 žemės sklypais, šiame sklype suprojektuotiems keliams buvo suteiktos (duomenys neskelbtini) pavadinimai. Su asmenimis, kurie iš jo įsigijo žemės sklypus, buvo sutarta, kad jie turės investuoti dalį piniginių lėšų į gatvių sutvarkymą, dalį pinigų skyrė Panevėžio m. savivaldybė. Gatvės Nekilnojamojo turto registre įregistruotos jo vardu. Pareiškėjai žemės sklypus įsigijo iš UAB „Viktauga“, kuri, taip pat rengdama detalųjį planą, privalėjo numatyti privažiavimus prie projektuojamų kelių. Pareiškėjai prie jam priklausančių gatvių tvarkymo piniginėmis lėšomis neprisidėjo, jis vienas moka žemės mokesčius už gatvėmis užimtus žemės sklypus. Atsižvelgiant į tai, kad dalis gatvės yra jo privati nuosavybė, todėl jis turėjo teisę, suderinęs su Panevėžio AVKP KPB, įrengti technines reguliavimo priemones savo gatvėje. T. Š. taip pat nurodė, jog jis siūlė savivaldybei pirkti iš jo turimą gatvę, tačiau savivaldybė atsisakė. Kelio ženklai ir užtvaras įrengti, pasitarus su jam priklausančios gatvės dalyje gyvenančiais asmenimis, kurie taip pat prisidėjo prie gatvės tvarkymo asmeninėmis lėšomis, kadangi prasidėjo pareiškėjų namų statybos ir sunkiasvorėmis transporto priemonėmis buvo gadinamas sutvarkytas kelias. T. Š. pabrėžė, jog prieš įrengiant kelio ženklus ir užtvarą, jis parengė projektą, jį suderino su Panevėžio AVPK KPB, taip pat kreipėsi į savivaldybę, kur jam buvo pasakyta, jog nereikia jokio savivaldybės derinimo ar sutikimo dėl šių kelio ženklų ir užtvaro įrengimo, kadangi jie įrengiami jo privačioje nuosavybėje. Visos šios aplinkybės rodo, jog pareiškėjų reikalavimai yra nepagrįsti, todėl turėtų būti atmesti.
II.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 17 d. sprendimu (3 t., b. l. 46–51) pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso T. Š.. Šiam sklypui 2006 m. gegužės 26 d. apskrities viršininko įsakymu Nr. Ž-1792 buvo nustatytas servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, teisė naudoti, aptarnauti ir tiesti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas). Šiame žemės sklype įregistruoti nekilnojamieji daiktai – 0,19 km ilgio gatvė – (duomenys neskelbtini) gatvė, esanti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,29 km ilgio gatvė – (duomenys neskelbtini) gatvė, esanti (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie nuosavybės teise priklauso T. Š. T. Š. 2012 m. sausio 24 d. prašymu kreipėsi į Panevėžio AVPK KPB, siekdamas leisti jam, kaip (duomenys neskelbtini) dalies savininkui, (duomenys neskelbtini) galinėje dalyje prie (duomenys neskelbtini) sumontuoti užtvarą pagal galiojančius teisės aktus. Pagrindinis tokio prašymo motyvas nurodytas tas, jog kelias nebūtų gadinamas sunkiasvorėmis transporto priemonėmis. Panevėžio AVPK KPB 2012 m. kovo 12 d. raštu Nr. 50-9-S-1050 „Dėl (duomenys neskelbtini) gatvės užtvėrimo“ nurodė, jog neprieštarauja, kad T. Š. priklausančioje (duomenys neskelbtini) gatvės dalyje būtų įrengtas užtvaras, o 2012 m. gegužės 7 d. raštu Nr. 50-9-S-1818 „Dėl (duomenys neskelbtini) gatvės“ informavo T. Š., jog suderins kelio ženklų ir užtvaro įrengimo schemą (duomenys neskelbtini), jam priklausančioje dalyje, bei nurodė, jog Schema turi būti parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintomis Kelių eismo taisyklėmis bei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83 patvirtintomis Kelio ženklo įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklėmis. UAB „Eismo valdymo sistemos“ parengta Schema 2012 m. gegužės 18 d. buvo suderinta Panevėžio AVPK KPB. Teismas konstatavo, kad kelių (gatvių) plėtojimo, priežiūros ir naudojimosi jais teisinius pagrindus nustato Kelių įstatymas Nr. I-891, išdėstytas nauja redakcija nuo 2002 m. spalio 23 d. Teismas vadovavosi šio įstatymo 2 straipsnio 3, 10 punktais, 3 straipsniu, 4 straipsnio 3 dalimi. Teismas nurodė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog 0,19 km ilgio (duomenys neskelbtini) gatvės dalis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,29 km ilgio (duomenys neskelbtini) gatvės dalis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso T. Š., įregistruota Nekilnojamojo turto registre, registravimo pagrindas – 2011 m. rugpjūčio 1 d. Statybos užbaigimo aktas Nr. SUA-1485. Šie Nekilnojamojo turto registro duomenys nėra nuginčyti ar ginčijami. Kelių įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad vietinės reikšmės kelių projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros užsakovo funkcijas vykdo jų savininkai ir (ar) valdytojai. Tokiu būdu nagrinėjamu atveju T. Š., kaip vietinės reikšmės kelio atkarpos – (duomenys neskelbtini) – savininkas, turėjo teisę jam priklausančioje kelio dalyje vykdyti kelio rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros užsakovo funkciją. Kelių įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad keliuose, kelių juostose ir jų apsaugos zonose dirbti įvairius darbus be kelio savininko leidimo draudžiama. Technines eismo reguliavimo priemones suderinusios su policija įrengia kelius prižiūrinčios įmonės. Šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalis suteikia teisę kelio savininkui Vyriausybės nustatyta tvarka laikinai apriboti, nutraukti eismą ar uždaryti kelią dėl avarijų, stichinių nelaimių, per polaidį, esant itin karštiems orams, kai dėl to gali būti sugadintas kelias, kelio tiesimo ar taisymo (remonto), priežiūros darbų metu, kilus grėsmei saugiam eismui. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 „Dėl kelių priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) III skyriaus 16 punkte taip pat nustatyta, kad kelius rekonstruoja, taiso ir prižiūri jų savininkai. Teisė apriboti ar uždrausti eismą numatyta kelio savininkui ar policijos pareigūnams. Aprašo 29 punktas (2008 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1303 redakcija) taip pat įtvirtina atvejus, kuomet kelio savininkas gali laikinai apriboti nutraukti eismą ar uždaryti kelią, inter alia kitais atvejais, kai gali būti sugadintas kelias arba tai kelia grėsmę saugiam eismui. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 5-V-671 patvirtinto Kelių eismo sąlygų kontrolės tvarkos aprašo (2009 m. sausio 21 d. įsakymo Nr. 5-V-49 redakcija) (toliau – ir Tvarkos aprašas) 2 punktas nustato, kad juridiniai ar fiziniai asmenys privalo suderinti su policijos pareigūnais inter alia automobilių kelių ir gatvių eismo organizavimo (techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo) projektus (2.3 p.), kelių ir gatvių važiuojamosios dalies bei kelio statinių ženklinimo projektus (2.7 p.). Teismas iš nustatyto teisinio reglamentavimo priėjo išvadą, jog T. Š., būdamas (duomenys neskelbtini) gatvių dalies savininkas, pagrįstai kreipėsi į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biurą, prašydamas derinti Schemą jam priklausančioje kelio atkarpoje apribojant eismą dėl kelio sugadinimo grėsmės, o atsakovas privalėjo tokį jo prašymą apsvarstyti. Tvarkos aprašo 3 punkte nustatyta, kad šiame apraše nustatytą veiklą kontroliuojantys policijos pareigūnai, gavę paraišką, privalo visapusiškai įvertinti galimą projektuojamo objekto poveikį saugiam eismui, kelio pralaidumui ir, vadovaudamiesi įstatymais, kitais teisės aktais bei norminiais statybos techniniais dokumentais, nustatyti privalomas technines sąlygas, suderinti projektą ar su saugiu eismu susijusią veiklą. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 9 punktą, specializuoti policijos padaliniai ir įgalioti policijos pareigūnai vykdo eismo priežiūrą ir vykdo teisės aktuose nurodytas priemones eismo saugumui užtikrinti. Kelių įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teisę naudotis keliais, nuosavybės teise priklausančiais juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims, reglamentuoja Civilinis kodeksas. Šių teisės normų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, kad policijos pareigūnai automobilių kelių ir gatvių eismo organizavimo (techninių priemonių įrengimo) projektus privalo įvertinti tik eismo saugumo požiūriu, nespręsdami trečiųjų asmenų teisės naudotis keliais (gatvėmis) klausimo. Nepagrįstas pareiškėjų argumentas, kad atsakovas leido užtverti gatvę, kuriai nustatytas servitutas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjų ir jų atstovo minimas servitutas apskrities viršininko 2006 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. Ž-1792 buvo nustatytas būtent žemės sklypui, tačiau ne šiame žemės sklype įregistruotiems nekilnojamiesiems daiktams – statiniams, t. y. (duomenys neskelbtini) gatvei ir (duomenys neskelbtini)gatvei. Statiniui nustatyti servitutą galima tik CK nustatyta tvarka (4.124 str. 1 d., 4.126 str.). Tokiu atveju bylos nagrinėjamos Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka bendrosios kompetencijos teismuose. Pareiškėjai savo skundą grindžia iš esmės tais argumentais, kad T. Š. neteisėtai apribojo pareiškėjams galimybę pravažiuoti (duomenys neskelbtini) gatvėmis, privalėjo užtvaro įrengimą derinti su Administracija ir gauti jo pritarimą. Šioje byloje nagrinėjamo ginčo dalykas yra Panevėžio AVPK KPB sprendimas suderinti T. Š., kaip gatvių savininko, pateiktą eismo organizavimo schemą, todėl teismas vertino tik atsakovo veiksmus, susijusius su minėtos schemos derinimu. Pareiškėjai nepateikė jokių argumentų, o iš bylos medžiagos teismas nenustatė jokių aplinkybių, kad atsakovo suderinta Schema kaip nors pažeistų eismo saugumo reikalavimus. Atsakovo sprendimas suderinti Schemą priimtas pagal atsakovo kompetenciją, įvertinus prašyme nurodytus motyvus dėl galimo gatvės sugadinimo, taip pat aplinkybę, kad prie (duomenys neskelbtini) gatvių rajonuose esančių žemės sklypų yra privažiavimas ir kitais keliais, suderinta Schema nėra pažeidžiami eismo saugumo reikalavimai. Bylos medžiaga bei pačių pareiškėjų paaiškinimai patvirtina, kad prie jiems priklausančių žemės sklypų yra kiti privažiavimai, tik jie ypač blogos būklės. Pareiškėjai, nesutikdami su skunde nurodytais T. Š., kaip gatvės dalies savininko, veiksmais (uždraudimu naudotis jam priklausančia gatve, užtvaro įrengimu, negavus visų reikalingų institucijų derinimų ir pan.), kurie, pareiškėjų nuomone, pažeidžia jų teises ir teisėtus interesus, gali tokius veiksmus ginčyti bendrosios kompetencijos teisme Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, gindami savo interesą naudotis būtent T. Š. priklausančiomis gatvėmis. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą bei byloje esančių įrodymų visumą, konstatavo, jog Panevėžio AVPK KPB veiksmai, kuriais jie suderino T. Š. užsakymu UAB „Eismo valdymo sistemos“ parengtą Eismo organizavimo schemą, yra teisėti, todėl tenkinti pareiškėjų reikalavimą panaikinti tokį Panevėžio AVPK KPB sprendimą teismas neturi pagrindo.
III.
Pareiškėjai padavė apeliacinį skundą (3 t., b. l. 56–61), kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą patenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjai apeliacinį skundą grindžia tuo, kad atsakovas leisdamas trečiajam suinteresuotam asmeniui T. Š. įrengti gatvės užtvaras ir kelio ženklus draudžiančius pravažiuoti (duomenys neskelbtini) gatvės dalimi priklausančia T. Š. pažeidė Kelių įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą, jog kelio savininkas Vyriausybės nustatyta tvarka gali laikinai apriboti, nutraukti eismą ar uždaryti kelią dėl avarijų, stichinių nelaimių, per polaidį, esant itin karštiems orams, kai dėl to gali būti sugadintas kelias, kelio tiesimo ar taisymo (remonto), priežiūros darbų metu, kilus grėsmei saugiam eismui, o šiuo atveju įstatyme išvardintų aplinkybių nėra. Pažymi, kad viešajame registre nurodytas aukščiau minėto žemės sklypo naudojimo būdas yra inžinerinės infrastruktūros teritorijos, o jo naudojimo pobūdis - susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams. Taip pat nekilnojamųjų daiktų - (duomenys neskelbtini), viešajame registre nurodyta pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis - kelių (gatvių). Taigi žemės sklypas ir statiniai yra skirti naudoti susisiekimui. Analogiškai pagal miesto bendrąjį planą minėtas žemės sklypas yra miesto gatvė. Ši gatvė yra skirta naudotis ne tik prie jos esantiems žemės sklypams, tačiau aptarnauja ir kitus žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Būtent šie žemės sklypai susisiekimui taip pat naudoja aptariamą (duomenys neskelbtini) gatvių atkarpą. Šios atkarpos užtvėrimas nepagrįstai ir neproporcingai pažeidžia (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) žemės sklypų savininkų interesus. Atsakovas suderindamas eismo organizavimo schemą iš esmės sutrikdė eismą (duomenys neskelbtini) gatve, kadangi daliai gyventojų, aptarnaujančiam transportui, specialiųjų tarnybų transportui, įrengus užtvarą, tapo nebeįmanoma naudotis dalimi (duomenys neskelbtini) gatvės, toks visuomeninio eismo sutrikdymas nėra pateisinamas jokia aplinkybe nurodyta Kelių įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad T. Š. priklauso tik dalis gatvės, o įrengiant akligatvį jos viduryje kitos gatvės dalis, kuri nepriklauso T. Š., taip pat tapo akligatviu, nors tokio prašymo kitos dalies savininkas nepateikė. Konstitucija saugo asmens nuosavybės teisę. Vadovaujantis CK 4.37 straipsnio 1 dalimi, nuosavybės teisė suteikia jos turėtojui teisę savo nuožiūra valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti, tačiau tai turi būti daroma nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra ne kartą išaiškinta, kad pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio (pvz. Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutarimas byloje Nr. 16/07-17/07-20/08). Taigi ir nagrinėjamu atveju naudodamasis savo nuosavybės teise žemės sklypo ir statinių savininkas neturi teisės trukdyti kitiems asmenims tinkamai naudotis savo teisėmis. Nagrinėjamu atveju jokių aplinkybių ar grėsmių, sudarančių prielaidas apriboti eismą (duomenys neskelbtini) gatvių atkarpoje, nėra, todėl žemės sklypo ir gatvių savininkas neturi teisės užtverti (duomenys neskelbtini) gatvių atkarpos išvažiavimo. Taip pat šiuo atveju esant keliems savininkams tik jų bendru sutarimu gali būti kreipiamasi į atsakovą ir derinama eismo reguliavimo schema. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, atsakovo veiksmai ir sprendimai, kuriais suderinta eismo organizavimo schema (duomenys neskelbtini), T. Š. priklausančioje (duomenys neskelbtini) gatvės dalyje, yra neteisėti, pažeidžiantys teisės aktų nuostatas ir pareiškėjų teises bei teisėtus interesus, o teismo sprendimas priimtas pažeidžiant tiek materialinės, tiek procesinės normas.
Atsiliepimas
Atsakovas Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras atsiliepimu į apeliacinį skundą (3 t., b. l. 71–72) prašo apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovas nurodo, kad T. Š. kreipėsi į Panevėžio AVPK KPB prašydamas leisti jam priklausančioje gatvėje pastatyti eismą draudžiančius ženklus pagal parengtą kelio ženklų ir užtvaro įrengimo schemą, nes gadinama jam priklausanti gatvės dalis. T. Š. yra tiek žemės sklypo, tiek gatvės dalies savininkas, todėl atsakovas neturėjo ir neturi teisinio pagrindo atsisakyti suderinti pateiktą schemą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Panevėžio miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą (3 t., b. l. 74–75) prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad atsakovo veiksmai, kuriais jis suderino T. Š. užsakymu UAB „Eismo valdymo sistemos“ parengtą Schemą, yra teisėti, todėl tenkinti pareiškėjų reikalavimą teismas neturi pagrindo. Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimas yra teisėtas, priimtas tinkamai taikant ir aiškinant teisės normas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai iškėlė administracinį ginčą nesutikdami su atsakovo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2012 m. gegužės 18 d. sprendimu suderinti ženklų ir užtvarų įrengimo schemą (eismo organizavimo schemą) (duomenys neskelbtini), trečiajam suinteresuotam asmeniui T. Š. priklausančioje dalyje.
Eismo organizavimo schema parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83 patvirtintomis Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklėmis (šis įsakymas įsigaliojo 2012 m. gegužės 1 d.), atsižvelgiant į Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, Kelių eismo taisykles, Kelio ženklų ir signalų konvenciją, Europos susitarimą, papildančiu Kelio ženklų ir signalų konvenciją.
Pareiškėjai nesutikimą su Eismo organizavimo schema iš esmės grindė tuo, kad atsakovas, priimdamas sprendimą leisti įrengti kelio ženklus bei kelio užtvarą, pažeidė viešąją tvarką bei pareiškėjų teises ir teisėtus interesus, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 3 punkto, Kelių įstatymo 18 straipsnio 1 dalies nuostatas, buvo sutrikdytas visuomeninio transporto darbas, pareiškėjai neteko privažiavimų prie jiems priklausančių žemės sklypų.
Kelių įstatymo (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2012 m. sausio 1 d.) 2 straipsnio 10 dalis numato, kad kelio savininkas – valstybė, savivaldybės, juridinis ar fizinis asmuo, kuriam kelias priklauso nuosavybės teise.
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis nustatyta, kad žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso T. Š. Šiame žemės sklype įregistruoti nekilnojamieji daiktai – 0,19 km ilgio (duomenys neskelbtini) gatvė, esanti (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,29 km ilgio (duomenys neskelbtini) gatvė, esanti (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso T. Š. (duomenys neskelbtini)gatvė įregistruota 2011 m. rugpjūčio 1 d. statybos užbaigimo akto Nr. SUA-1485 pagrindu.
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis nustato, jog visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Taigi T. Š., būdamas kelio savininku, kreipėsi į atsakovą dėl eismo apribojimo jam priklausančioje kelio atkarpoje. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė Kelių įstatymo 2 straipsnio 3, 10 dalių, 3 straipsnio, 4 straipsnio 3 dalies, 5 straipsnio 4 dalies, 18 straipsnio 1 dalies, Aprašo (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2008 m. gruodžio 12 d.) 16 punkto, 29 punkto nuostatas ir pagrįstai priėjo išvadą, kad nagrinėjamu atveju T. Š., kaip vietinės reikšmės kelio atkarpos – (duomenys neskelbtini) – savininkas, turėjo teisę jam priklausančioje kelio dalyje vykdyti kelio rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros užsakovo funkciją, taip pat turėjo teisę apriboti, nutraukti eismą ar uždaryti kelią inter alia tais atvejais, kai gali būti sugadintas kelias arba tai kelia grėsmę saugiam eismui.
Pareiškėjų nurodytos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 3 punkto nuostatos (užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius sprendžia eismo organizavimo klausimus miestų ir kaimų gyvenamosiose vietovėse, vietinės reikšmės keliuose) ginčo atveju netaikytinos, kadangi kelias pagal nustatytas faktines aplinkybes yra privačioje nuosavybėje. Vadovaujantis Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. A-904 patvirtinta Techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo tvarka, T. Š. neprivalėjo Eismo organizavimo schemą derinti su Panevėžio miesto savivaldybe.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. sausio 1 d.) 10 straipsnio 9 punktas numato, kad eismo priežiūrą vykdo specializuoti policijos padaliniai ir įgalioti policijos pareigūnai. Kelių įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad keliuose, kelių juostose ir jų apsaugos zonose dirbti įvairius darbus be kelio savininko leidimo draudžiama. Technines eismo reguliavimo priemones suderinusios su policija įrengia kelius prižiūrinčios įmonės.
Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 5-V-671 patvirtintas Kelių eismo sąlygų kontrolės tvarkos aprašas (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2009 m. sausio 30 d.) nustato Lietuvos Respublikos valstybinės ir vietinės reikšmės automobilių kelių ir gatvių projektavimo, tiesimo, priežiūros ir priėmimo eksploatuoti kontrolės nuostatas (1 p.). Tvarkos aprašo 2 punktas numato, kad juridiniai ar fiziniai asmenys privalo suderinti su policijos pareigūnais: automobilių kelių ir gatvių eismo organizavimo (techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo) projektus (2.3 p.), kelių ir gatvių važiuojamosios dalies bei kelio statinių ženklinimo projektus (2.7 p.). Tvarkos aprašo 3 punkte nustatyta, kad šiame tvarkos apraše nustatytą veiklą kontroliuojantys policijos pareigūnai, gavę paraišką, privalo visapusiškai įvertinti galimą projektuojamo objekto poveikį saugiam eismui, kelio pralaidumui ir, vadovaudamiesi įstatymais, kitais teisės aktais bei norminiais statybos techniniais dokumentais, nustatyti privalomas technines sąlygas, suderinti projektą, leisti arba uždrausti eismą ar su saugiu eismu susijusią veiklą.
Pirmosios instancijos teismas remdamasis aukščiau paminėtomis teisės aktų nuostatomis pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad T. Š., būdamas (duomenys neskelbtini) gatvių dalies savininkas, pagrįstai kreipėsi į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biurą, prašydamas derinti schemą jam priklausančioje kelio atkarpoje apribojant eismą dėl kelio sugadinimo grėsmės, o atsakovas privalėjo tokį jo prašymą apsvarstyti.
Atsakovas pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį (saugaus eismo priežiūra), veikdamas kaip viešojo administravimo subjektas, pagal kompetenciją gavęs T. Š. paraišką nepažeisdamas derinimo procedūrų visapusiškai ją įvertino ir vadovaudamasis teisės aktuose įtvirtintomis nuostatomis suderino kelio ženklų ir užtvaro įrengimo schemą. Tokie viešojo administravimo subjekto veiksmai nagrinėjamu atveju laikytini teisėtais. Nenustatyta, kad atsakovo suderinta Eismo organizavimo schema pažeidžia eismo saugumo reikalavimus. Panaikinti Panevėžio AVPK KPB 2012 m. gegužės 18 d. sprendimą suderinti ženklų ir užtvarų įrengimo schemą (eismo organizavimo schemą) (duomenys neskelbtini), trečiajam suinteresuotam asmeniui T. Š. priklausančioje dalyje, nėra pagrindo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str.).
Panevėžio apygardos administracinis teismas tinkamai atliko viešojo administravimo subjekto kontrolę, t. y. tinkamai įvertino, ar skundžiamas aktas neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, ar jį priėmė kompetentingas administravimo subjektas, ar jį priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Kelių įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisę naudotis keliais, nuosavybės teise priklausančiais juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims, reglamentuoja Civilinis kodeksas. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs skundžiamame sprendime išvardytas teisės aktų normas pagrįstai akcentavo, kad policijos pareigūnai automobilių kelių ir gatvių eismo organizavimo (techninių priemonių įrengimo) projektus privalo įvertinti tik eismo saugumo požiūriu, nespręsdami trečiųjų asmenų teisės naudotis keliais (gatvėmis) klausimo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjų keliami klausimai dėl nepatogumų privažiuojant prie jiems priklausančių žemės sklypų, susiję su civilinės teisės reguliuojamais santykiais, ir spręstini pagal Civilinį kodeksą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Šis teisinis reguliavimas savo ruožtu taip pat lemia, kad pareiškėjų argumentai dėl visuomeninio transporto eismo sutrikdymo, kaip viešojo intereso aspekto, negali būti šios bylos nagrinėjimo dalyku, nes ekonominio tikslingumo klausimų sprendimas nėra priskirtas teismo kompetencijai.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ir nustatė šiai bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikė materialines teisės normas bei teisingai išsprendė kilusį byloje ginčą, dėl ko tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimas paliktinas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjų L. B., V. B., M. V., A. Š., V. Š.-Š., D. M., L. M., G. T., N. T., K. K., R. K., G. S., D. S., D. Š., V. P., V. P., G. R., O. R., R. K., O. K., R. R., L. R., A. Ž., R. Š., A. Š., R. P., I. P., D. J., N. J., K. R., S. R., R. P., I. P., A. P., S. P., R. K., K. K., A. K., Ž. L., V. G., V. G., J. L., B. L., R. L., V. L., R. B. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.