Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, registruota darbo biržoje, ištekėjusi, gyv. (duomenys neskelbtini), teista:

1) 1999-12-20 pagal LR BK 310 str. 2d., 310 str. 3d., 42 str. – laisvės atėmimu 2 metams su 1300Lt bauda ir turto konfiskavimu 300 Lt sumai, vadovaujantis BK 47/1 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, teistumas išnykęs;

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 201 str. 1d. padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012m. lapkričio 23d. apie 10 val. 25 min. L. J. savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pardavė A. G. 470 cm³ (0,47 litro) denatūruoto etilo alkoholio skiedinio, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija – 39,0%.

Kaltinamoji L. J. kalta neprisipažino ir paaiškino, jog A. G. pažįsta, yra draugai nuo vaikystės. Kai ji kur nors išvažiuoja, jis ateina pas jos vyrą , atsineša alaus, „pilstuko“ ir „baliavoja“. Kadangi A. G. pradėjo lankytis per dažnai, ji jį išvarė. Dėl to šis buvo piktas ir „davė parodymus“ prieš ją „iš pykčio“. Tuo pačiu nurodė, jog A. G. sakė, kad „jį policijoj gąsdino“. Kadangi seniūnijoje dirba moteris, su kuria ji yra apsipykusi, tai dažnai ji yra skundžiama. Per metus buvo trys kratos. Aiškino, jog jai nežinoma, iš kur A. G. pirko „pilstuką‘ sakė jai: „Ne tavo reikalas“, tačiau netrukus jau aiškino, kad „nusipirko kioskuose pilstuko. Sakė davė du litus (...), kad atneš bonką, o šešis litus davė už pirkinį“. Pripažino, kad kaltinime minimą dieną A. G. buvo pas ją, ji atidarė duris.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamoji L. J. kalta neprisipažino, jos kaltė įrodyta liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, surinktais byloje, o būtent:

liudytojas A. G. parodė, jog jis kaltinamąją pažįsta „nuo senų laikų“. Jis ateina, kai jos nebūna namie, „atsineša butelį“. Jam butelį nupirko pažįstamas A., kuriam jis davė du litus „ant alaus“. O už butelį davė šešis litus. Kur šis asmuo gyvena teigė nežinąs. L. J. jį „iškoliojo“, todėl jis pareigūnams pasakė, kad pirko iš jos. Teigė, jog ateidamas pas L. J. pilstuką laikė vidinėje kišenėje. O kai išėjo iš L. J. namų, „bonką“ įsidėjo į maišiuką. Įsidėjo į maišiuką, kai išėjo iš laiptinės. Netrukus buvo sustabdytas tyrėjos ir ši paprašė parodyti, ką jis turi. Jis parodė ir, paklaustas, kur pirko, nurodė, kad pas L. Teigė, jog nežinojo J. pavardės. Teigė, jog nurodė L. J., nes buvo piktas, kad ši jį išvijo. Tačiau netrukus keitė parodymus, aiškindamas, kad bijojo, kad bus „uždarytas“. Teigė, jog nuovadoje tvirtino, kad pirko iš L., atpažino ją iš nuotraukos. Tuo pačiu aiškino, kad „pareigūnė užrašė taip, ko aš nesakiau“. Tačiau pripažino, kad „ji paskui perskaitė, aš pasirašiau. Buvo ten mano žodžiai. Parodymuose buvo tas, ką sakiau“. Nors teigė „Dar ji kažką pripaišė“, tačiau nenurodė, kas buvo užprotokoluota neteisingai. Liudytojas teigė: „Savo laisva valia daviau parodymus. Taip išeitų, kad privertė mane duoti parodymus. Sakė, uždarys mane“. Aiškino, jog parodymus prieš L. J. davė, nes pyko. Vėliau atleido, todėl parodymus pakeitė.

Ikiteisminio tyrimo metu, apklausiamas 2012m. lapkričio 23d., A. G. parodė (b.l.4), jog jis 2012m. lapkričio 23d. apie 10 val. 25 min. nuėjo pas L. J.. Ji įsileido į vidų. Jis jai padavė šešis litus ir 0,5 litro talpos stiklinę tarą – tuščią butelį. Paėmusi pinigus ir tuščią butelį ji nuėjo į kitą kambarį. Neilgai trukus atnešė tą butelį, kurį jis padavė, tik butelyje buvo „pilstukas“. Jis jai padėkojo ir išėjo. Falsifikuotą degtinę minėtu adresu pirko ne pirmą kartą. Pirkdavo ir cigaretes. Tik šį kartą nepirko. Kai išėjo, buvo sustabdytas policijos pareigūnės, kuriai atidavė „pilstuką“.

2013m. sausio 10d. asmens parodymo atpažinti metu (protokolas – b.l.17-20)

Liudytojas A. G. atpažino L. J. ir nurodė: „iš šios moters pirkau „pilstuką“, jos bute adresu (duomenys neskelbtini). Pas šią moterį „pilstuką“ pirkau du kartus“.

Tik po to, kai jis, girdint L. J., patvirtino savo parodymus atpažinimo metu, A. G. pakeitė savo parodymus ir 2013m. sausio 21d. teismo posėdžio metu ėmė aiškinti, kad policijai davė melagingus parodymus, nes „neturėjo kitos išeities“ (b.l.7-8). teigė, kad jį „žadėjo uždaryti“. Tik tuomet aiškino, kad jam „pilstuką“ nupirko A., kuriam davė šešis litus. Neigė pas L. J. pirkęs ne tik „pilstuką“, bet ir cigaretes. Sakė: “nežinau, kodėl tyrėja taip užrašė“. Po to jau aiškino, kad „policijos pareigūnams pasakiau, kad ne pirmą kartą pirkau pas J. pilstuką, nes man taip liepė tyrėja“.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų matyti, jog liudytojas A. G. tik po L. J. atpažinimo, kai su ja susitiko policijoje, pakeitė savo parodymus, kurie buvo nuoseklūs. Apklausiamas buvo tyrėjos R. K., o vėliau atpažinimo metu tuos pačius parodymus davė dalyvaujant tyrėjai I. P.. Jokių duomenų apie prievarta išgautus parodymus, nėra, todėl tikėtina jo parodymais, duotais netrukus po įvykio;

liudytoja R. K. parodė, jog ji dirba apylinkės inspektore, aptarnauja Jotvingių ir Vėtrungės gatves. Kasmet vykdomi priemonių planai dėl prekybos falsifikuota degtine ir kaupia informaciją apie „taškus“, kur prekiaujama „pilstuku“ ir cigaretėmis. Buvo gauta informacija, kad (duomenys neskelbtini) prekiaujama falsifikuota degtine. Lapkričio 23d. ji atvežė šaukimą minėtu adresu ir sėdint mašinoje pastebėjo A. G.. Jis įėjo į namo trečią laiptinę. Kilus įtarimui palaukė. Po poros minučių A. G. išėjo jau nešinas maišeliu, kuriame matėsi butelis. Įeidamas maišelio neturėjo. Priėjusi prisistatė, paklausė, ką turi. Jis parodė butelį, kuris atrodė, kaip originalus. Iš pradžių A. G. pasakė pirkęs parduotuvėj, bet kai buvo matyti, kad kamštelis prasuktas, pasakė: „Jūs viską žinot ir matėt“. Pristačius į policiją pilietis neatrodė susinervinęs, nurodė, kur ir pas ką pirko, pasirašė dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Kabinete apklausos metu ji buvo su juo viena. Apie jokį „uždarymą“ kalbos nebuvo, nes net nebuvo už ką uždaryti. Suruošusi medžiagą perdavė kitiems ir toliau tyrime nedalyvavo;

daiktų pateikimo protokole (b.l.26) nurodyta, jog iš A. G. paimtas vienas 0,5 litro talpos butelis su jame esančiu skysčiu, turinčiu alkoholio kvapą;

specialisto išvadoje Nr.20-4-ISI-1762 (b.l.24-25) nurodyta, jog skystis, esantis viename 0,5 dm³ talpos butelyje, paimtas iš A. G., yra denatūruoto etilo alkoholio skiedinys, kuriame tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 39,0%. Tirti pateikta 470 cm³ (0,47 litro) denatūruoto etilo alkoholio skiedinio

Sprendžiama, jog byloje surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog kaltinamoji neteisėtai realizavo denatūruoto etilo alkoholio skiedinį, todėl jos veika teisingai kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 201 str. 1d.

Kaltinamosios L. J. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Sprendžiant L. J. atsakomybės klausimą atsižvelgiama į aukščiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad kaltinamoji neteista (teistumas išnykęs), neturi galiojančių administracinių nuobaudų, nusikalstamos veikos objekto kiekis nedidelis, veika nepriskiriama prie sunkių, sukeliančių padidintą pavojų visuomenei, skirtina įstatyme numatyta švelnesnė - laisvės apribojimo bausmė.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

L. J. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 201 str. 1d. ir nuteisti laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant:

- per du mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje;

- per tris mėnesius neatlygintinai išdirbti 30 valandų (po 10 valandų per mėnesį) sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitaip pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 str.).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktinį įrodymą – butelį su skysčiu, saugomą Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos PK, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.