- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-04-07
- Bylos Nr.
- 2A-329-115/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Auruškevičius (pran.), Neringa Švedienė, Romualda Janovičienė
- Ieškovas
- R. N.
- Atsakovas
- A. V., M. V.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Medicinos bankui“
- Kategorijos
- 30.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2A-329-52/2008
Teisėja Ramunė Valiulytė Procesinio sprendimo kategorijos 30.3; 30.9.1; 121.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2008 m. balandžio 7d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičius,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. N. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-366-424/2007 pagal ieškovės R. N. ieškinį atsakovams A. V. , M. V. , trečiajam asmeniui UAB „Medicinos bankui“, dėl nuosavybės teisių pripažinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė R. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė teismo pripažinti jai nuosavybės teises į : ½ dalį 0,4032 ha ploto dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Čiukiškių k., Trakų r. sav.; ½ dalį 1,9982 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Čiukiškių k., Trakų r. sav.; ½ dalį 14,3000 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Čiukiškių k., Trakų r. sav.; ½ dalį ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Čiukiškių k., Trakų r. sav.; ½ dalį 0,1500 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Daugirdiškių k., Elektrėnų sav.; ½ dalį 0,7619 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Daugirdiškių k., Elektrėnų sav.; ½ dalį 1,9200 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Žukų k., Trakų r. sav.; ½ dalį 4,3400 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Žukiškių k., Trakų r. sav., ½ dalį 6,3200 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Žukiškių k., Trakų r. sav. Ieškovė nurodė, kad ji ir atsakovų tėvas T. V. , nuo 2001 m. balandžio mėn. iki 2006 m. spalio 18 d. gyveno kartu jos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Gyvendami faktinėje santuokoje, vedė bendrą ūkį ir vykdė bendrą prekybą nekilnojamuoju turtu. 2006-10-18 T. V. mirė. Ieškovės ir T. V. kartu įsigytas turtas liko įregistruotas T. V. vardu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi vieningos praktikos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio vedimas kartu, bendro turto kūrimas abiejų iš bendro ūkio gautomis ir asmeninėmis lėšomis teismui gali būti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Šis turtas buvo įgytas bendru darbu iš bendros veiklos lėšų, kuriai buvo panaudotos ir ieškovės asmeninės lėšos, įgytos jai pardavus savo turtą. Todėl ieškovė prašo pripažinti jos nuosavybės teisę į ½ dalį faktinės santuokos metu bendrai su T. V. įgyto nekilnojamojo turto.
Atsakovai A. V. ir M. V. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovė nebuvo sudariusi santuokos su T. V. , nebuvo sudarę rašytinės sutarties dėl jungtinės veiklos, todėl vien bendro gyvenimo faktas neturi įtakos įgyto turto statusui. Atsakovės pateikti į bylą dokumentai neįrodo, kad ji kartu su palikėju turtą valdė bendrosios jungtinės ar dalinės nuosavybės teise. Ieškovė ir T. V. bendrai gyveno gana trumpai t. y. nuo 2001 m. balandžio mėnesio iki 2006 m. spalio 18 d.
Tretysis asmuo UAB „Medicinos bankas“ su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad žemės sklypai unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra įkeisti bankui. Sudarydamas kredito sutartį T. V. nurodė, kad sklypai jam priklauso asmeninės nuosavybės teise. Sklypų padalinimas pažeistų banko kaip kreditoriaus teises, nes tai apsunkintų išieškojimo iš šio turto galimybes.
Žemesnės instancijos teismas
Trakų rajono apylinkės teismas 2007-12-20 sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš R. N. 37,55 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Laikinąsias apsaugos priemones taikytas 2007-01-19 R. N. reikalavimų užtikrinimui – draudimą Trakų rajono 2 –ojo notaro biuro notarei D. A. išduoti T. V. įpėdiniams A. V. ir M. V. paveldėjimo teisės liudijimus į ½ dalį T. V. vardu registruoto nutartyje nurodyto turto, įsiteisėjus teismo sprendimui nurodė panaikinti. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, bendro ūkio vedimas dar nereiškia įgyto turto bendrumo. Teismas pažymėjo, kad nei Civilinis kodeksas nei kitas įstatymas nenumato atskiros nesusituokusių ir neįregistravusių partnerystės asmenų turtinių santykių reglamentavimo tvarkos. Todėl sprendžiant šią bylą taikomos Civiliniame kodekse nustatytos nuosavybės teisių įgijimo bendrosios taisyklės. Ieškovė nurodė, kad ji su T. V. gyveno faktinėje santuokoje, veikė bendrai naudodami bendras ir savo asmenines lėšas, bendrą darbą ir pastangas, kad būtų įgytas nekilnojamas turtas, kurį pardavus, būtų gaunamos pajamos savo poreikiams tenkinti ir kitam turtui įsigyti. Tokie ieškovės nurodyti santykiai atitinka jungtinės veiklos (partnerystės) esmę (CK 6.969 str.). Tačiau CK 6.969 str. 4 d. nustato, kad jungtinės veiklos sutartis turi būti rašytinė, o sutarties formos nesilaikymas sutartį daro negaliojančia. Kadangi rašytinės sutarties tarp ieškovės ir T. V. nebuvo, todėl teismas konstatavo, jog jų tarpusavio santykiai ir veikla, neapibrėžti rašytine sutartimi, bendrosios nuosavybės nesukūrė. Pirmos instancijos teismas pažymėjo, kad ginčo turtas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas T. V. nuosavybe šių sutarčių pagrindu. Po sutarčių sudarymo Nekilnojamojo turto registro duomenys nebuvo nuginčyti ir neginčijami. Teismas taip pat nustatė, kad tarp ieškovės ir T. V. buvo sudaromi atlygintiniai sandoriai tarpusavyje, be to, T. V. turtą bendrojon dalinėn nuosavybėn įsigydavo ne tik su ieškove, bet su kitais asmenimis. Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, jog nėra teisinio pagrindo ginčo turtą pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe.
Šalies argumentai
Ieškovė R. N. pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2007-12-20 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės R. N. ieškinį tenkinti. Priteisti iš atsakovų A. V. ir M. V. ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad pirmos instancijos teismas pripažino, kad ji kartu su T. V. gyveno kartu, vedė bendrą ūkį ir vykdė prekybą nekilnojamuoju turtu, tačiau paneigė įgyto turto bendrumą. Teismas neįvertino aplinkybės, jog ieškovė 2005-09-01 buvo sudariusi avansinę žemės sklypo, esančio Trakų r. sav. Žukiškių k., sutartį su pardavėja I. K. , kuri patvirtino, kad ieškovė pirkimo – pardavimo sutartyje dalyvavo kartu su T. V. , kartu mokėjo pinigus. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad UAB „Medicinos bankas“ siūlė ieškovei perimti T. V. kreditorinį įsipareigojimą pagal 2006-04-28 kredito sutartį Nr. SF-0612-F, kas patvirtina ieškovės faktinę santuoką su T. V.. Ieškovė pažymi, kad pirmos instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, nes jis prieštarauja ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai.
Atsiliepimas
Atsakovė A. V. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2007-12-20 sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovė nurodo, kad teismas nenustatė tarp ieškovės ir T. V. faktinės santuokos, ką ieškovė neteisingai nurodo apeliaciniame skunde. Atsakovė pažymi, kad Lietuvos Aukščiausias Teismas yra pasisakęs, jog sugyventinių turtui nėra taikomos teisės normos, reglamentuojančios sutuoktinių turto statusą. Nesusituokusių, bet kartu gyvenančių asmenų įgytam turtui negalioja bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija. Ieškovė neįrodė, kokiu įstatyminiu pagrindu buvo sukurta bendra šalių nuosavybė. Atsakovė nurodo, kad tiek rašytinės jungtinės veiklos sutarties nebuvimas, tiek sudaromi atlygintiniai sandoriai tarpusavyje, arba sandoriai, kuriais ieškovė asmeninėn nuosavybėn pirko nekilnojamąjį turtą, kredito sutartis, paskolos sutartys T. V. vardu įrodo nebuvus šalių valios ginčo turtą įsigyti bendrojon dalinėn nuosavybėn.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).
Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).
Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Bylos medžiaga nustatyta, kad pirmos instancijos teismas skundžiamu sprendimu netenkino ieškovės R. N. ieškinio, kuriuo prašė teismo pripažinti jai nuosavybės teises į : ½ dalį 0,4032 ha ploto dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Čiukiškių k., Trakų r. sav.; ½ dalį 1,9982 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Čiukiškių k., Trakų r. sav.; ½ dalį 14,3000 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Čiukiškių k., Trakų r. sav.; ½ dalį ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Čiukiškių k., Trakų r. sav.; ½ dalį 0,1500 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Daugirdiškių k., Elektrėnų sav.; ½ dalį 0,7619 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Daugirdiškių k., Elektrėnų sav.; ½ dalį 1,9200 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Žukų k., Trakų r. sav.; ½ dalį 4,3400 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Žukiškių k., Trakų r. sav., ½ dalį 6,3200 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Žukiškių k., Trakų r. sav.
Ieškovė su teismo sprendimu nesutinka ir prašo jį panaikinti, priimti naują- ieškinį patenkinti. Ieškovė teigia, kad ieškinys turi būti patenkintas, nes yra įrodyta, jog ji iki T. V. mirties kelis metus buvo faktinėje santuokoje, gyveno kartu, vedė bendrą ūkį ir vykdė jungtinę veiklą (prekybą nekilnojamuoju turtu), kuriai rašytinė sutartis buvo neprivaloma, todėl ir likęs mirusiojo vardu registruotas turtas yra bendroji dalinė abiejų nuosavybė.
Kolegija sprendžia, kad ieškovės apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas.
Pirmos instancijos teismas sprendime nurodė, kad yra įrodyta aplinkybė, jog ieškovė R. N. ir T. V. kartu gyveno nuo 2001m. balandžio mėnesio iki jo mirties (2006-10-18) ieškovei priklausančiame name, vedė bendrą ūkį ir vykdė prekybą nekilnojamuoju turtu. Teismas sprendė, kad to nepakanka šioje byloje nustatyti sugyventinių įgytą bendrą dalinę nuosavybę į nurodytą turtą, nes ginčo turtas yra įgytas dar prieš pradedant jiems gyventi kartu arba galiojant naujam CK, be to ginčo turtas nėra įgytas abiejų sugyventinių vardu įstatymo numatytu būdu, o taip pat nėra rašytinės jungtinės veiklos sutarties, kaip tą numato CK 6.969str.4d.
Kolegija pažymi, kad sugyventiniai kartu pradėjo gyventi 2000m balandžio mėnesį, todėl tuo metu dar galiojo 1964m. CK, o jungtinę veiklą reglamentavo CK 472 str. CK 472 str. 2 d. numatė, kad pagal šią sutartį užsiimti komercine ūkine veikla leidžiama tik įregistravus įmonę. Tuo tarpu ieškovė pripažino, kad tokia įmonės registruota nebuvo. Be to, tuo metu galiojęs CK 472-1 str. numatė, kad jungtinės veiklos sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta. Nuo 2001-07-01 įsigaliojusio naujo CK normos numatė, kad jungtinės veiklos sutartis turi būti sudaryta rašytine forma, o šios formos nesilaikymas sutartį daro negaliojančia (CK 9.969str.4d.). Ieškovė pripažįsta, kad nei pradėjus gyventi su T. V. , nei vėliau jokia rašytinė sutartis dėl jungtinės veiklos pasirašyta nebuvo, todėl kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad ieškovė su gyventiniu jungtinės veiklos sutarties pagrindu bendrosios nuosavybės sukurti negalėjo.
Ieškovė su sugyventiniu nebuvo įregistravusi ir partnerystės sutarties, todėl jų santykiams ir T. V. vardui registruotam turtui negali būti taikomos ir CK 3.229-3.235 str. normos. Be to, sugyventinio vardu registruotas turtas nėra priskiriamas prie bendrai naudoto, kuris gali būti padalintas (CK 3.230str., 3.232str.). Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, atmestini ieškovės apeliacinio skundo argumentai dėl jai priklausančio turto dalies priteisimo pagal CK jungtinės veiklos sutartį ir šeimos santykius reguliuojančias teisės normas.
Kolegija taip pat mano, kad ieškovė neįrodė, jog ji sugyventinio vardu registruotą turtą įgijo bendrosios nuosavybės teise, nes tokia nuosavybė gali būti įgyjama tik įstatymo nustatyta tvarka, esant tarpusavio susitarimui ir bendromis lėšomis (1964m. CK 111, 121str. , naujo CK 4.47, 4.72str.).
Susitarimo įgyti bendrąją dalinę nuosavybę nebuvimą patvirtina tai, kad ieškovė pripažįsta, jog buvęs sugyventinis nekilnojamojo turto pirkimu pardavimu užsiminėjo dar iki pradėjimo gyventi kartu. Be to, kelis žemės sklypus gyvendama su T. savo vardu įgijo ir pardavė ieškovė, o vieną iš jų pardavė V., kuris taip pat vieną žemės sklypą pardavė ieškovei. Šią aplinkybę patvirtina byloje esančios sutartys ir nekilnojamojo turto registro duomenys (b.l. 51, 52, 56, 155-156, t.1). Ieškovė teigia, kad gautos lėšos pardavus sklypus, o taip pat tėvo dovanoti pinigai (b.l. 50, t.1) buvo panaudoti sugyventinio vardu perkamiems sklypams. Tačiau ieškovė negalėjo nurodyti, kurių konkrečiai sklypų pirkimui pinigai buvo panaudoti ir apie tai nėra jokių rašytinių įrodymų. Tuo tarpu byloje pateikti duomenys rodo, kad T. V. žemės sklypus ir kitą nekilnojamąjį turtą pradėjo pirkti ir parduoti dar 1998 metų vienas ar su kitais asmenimis kartu, tik ne su ieškove, vienas skolinosi ir dideles pinigų sumas iš fizinių asmenų ir banko (b.l.25-49, 135-144, t.1, b.l.1-41, t.2). Be to, ieškovė pripažįsta, kad gyvenant su sugyventiniu buvo remontuojamas ir įrenginėjamas jos gyvenamasis namas, kuriame abu gyveno. Todėl kolegija mano, kad nėra pagrindo tikėti ieškove ar liudytojų parodymais, kad ginčo sklypų įsigijimui buvo panaudotos ir jos lėšos. Ieškovės dalyvavimas sudarant tam tikrus sandorius sugyventinio vardu taip pat neįrodo, kad jais buvo siekiama sukurti bendrą nuosavybę, ar patvirtintų buvusį tarpusavio susitarimą dėl bendros nuosavybės įsigijimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad ieškovės gyvenimas kartu su sugyventiniu neįrodo jos reikalavimų pagrįstumo.
Kiti apeliacinio skundo argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija atskirai dėl jų nepasisako.
Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais argumentais pagrindo nėra (CPK 326str.1d.1p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Trakų rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-366-424/2007 palikti nepakeistą.