Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2006-12-29 · Civilinė byla Nr. 2A-470/2006

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-12-29
Bylos Nr.
2A-470/2006
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Marytė Mitkuvienė, Virginija Čekanauskaitė, Alė Bukavinienė
Atsakovas
Z. V., M. A. B., V. J., A. I., S. J.
Kategorijos
  • 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 24.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-470/2006Procesinio sprendimo kategorijos: 126.8, 24.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. gruodžio 29 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Marytės Mitkuvienės,

sekretoriaujant Ernestai Jevaitytei,dalyvaujant ieškovo atstovui A. K.,atsakovei Z. V.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios Pasvalio rajono žemės ūkio bendrovės ,,Mediniai“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-150-30/2006 pagal ieškovo bankrutuojančios žemės ūkio bendrovės ,,Mediniai“ ieškinį atsakovams M. A. B., V. J., Z. V., A. I. ir S. J. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos teismas 2005 m. liepos 15 d. nutartimi iškėlė ŽŪB ,,Mediniai“ bankroto bylą. Administratoriumi paskyrė A. K.(b. l. 11).

Šalies argumentai

Ieškovas bankrutuojanti ŽŪB ,,Mediniai“, atstovaujama bankroto administratoriaus, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams M. A. B., V. J., Z. V., A. I. ir S. J. dėl 24 475,72 Lt žalos atlyginimo (b. l. 5, 8). Nurodė, kad 2000 m. kovo 30 d. įvyko ŽŪB ,,Mediniai“ visuotinis narių susirinkimas, kurio metu buvo nuspręsta likviduoti bendrovę, o likvidacinės komisijos nariais išrinkti atsakovai. Tuo metu bendrovė turėjo ilgalaikio turto, kurio būtų visiškai pakakę atsiskaityti su kreditoriais. Likvidacinės komisijos posėdyje, įvykusiame 2000 m. gegužės 10 d., konstatuota, kad bendrovės padėtis labai sunki, ji turi daug skolų, todėl nutarta rengti aukcionus. Aukcionuose už parduodamą bendrovės turtą buvo atsiskaitoma iš dalies grynais pinigais, o iš dalies bendrovės pajais. Be to, likvidacinė komisija nutarė paskirstyti pajininkams ir bendrovės pastatus. Ieškovo nuomone, atsiskaitymas pajais iš esmės reiškė atsiskaitymą su bendrovės pajininkais turtu, o pagal tuo metu galiojusio Žemės ūkio bendrovių įstatymo 33 straipsnio ketvirtąją dalį, pajininkams negalėjo būti išmokėta jų turto dalis, kol nėra patenkinti kreditorių reikalavimai. Pagal šio straipsnio 6 dalį, atsiskaitymas su kreditoriais yra tiesioginė likvidacinės komisijos pareiga. Šiuo metu bendrovė neturi turto atsiskaityti su kreditoriais. Ieškovas teigė, kad dėl to, jog bendrovės turtas neteisėtais likvidacinės komisijos sprendimais, sudarant neteisėtus sandorius, pažeidžiant įstatymus bei kreditorių interesus, buvo perleistas tretiesiems asmenims prieš tai neatsiskaičius su kreditoriais, buvo padaryta žala kreditoriams bei bendrovei. Dėl šios žalos padarymo yra kalti atsakovai, todėl jie privalo solidariai ją atlyginti (CK 6.279, 6.245 str., 2.87 str. 7 d.).

Atsiliepimas

Atsiliepimuose atsakovai su pareikštu ieškiniu nesutiko. Be kitų aplinkybių taip pat nurodė, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, nes nurodoma žala atsirado 2000 metais ir 1964 m. CK 86 straipsnyje bei CK 1.125 straipsnio aštuntojoje dalyje numatytas trejų metų ieškinio senaties terminas baigėsi 2003 metais. Ieškovas nesutiko su tokiais teiginiais. Nurodė, kad administratorius yra naujai paskirtas asmuo ir todėl laikytina, kad apie neteisėtus atsakovų veiksmus ir padarytą žalą jis sužinojo tik nuo jo paskyrimo bankroto administratoriumi, tai yra 2005 m. liepos 15 d. (1964 m. CK 86 str.). Teismui nusprendus, kad ieškinio senaties terminas praleistas, šias aplinkybes ieškovas prašė laikyti svarbiomis minėto termino praleidimo priežastimis.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos teismas 2006 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendė, kad ieškovas praleido trejų metų ieškinio senaties terminą ir nėra pagrindo pripažinti, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (1964 m. CK 84 str. 1 d., 86 str., 85 str. 2 d., 90 str. 1 d.). Nurodė, kad ieškinys teismui paduotas 2006 m. sausio 3 d., o ieškinio senaties termino eiga prasidėjo 2001 m. liepos 14 d., tai yra kai likvidacinė komisija paskutinį kartą priėmė nutarimą paskirstyti bendrovės pajininkams paskutinį bendrovės turimą turtą už pajus ir taip visas bendrovės turtas buvo atiduotas pajininkams neatsiskaičius su kreditoriais. Be to, teismas nurodė, kad pati likvidacinė komisija dar papildomai ir viešai vietos laikraščio 2000 m. balandžio 8 d. ir 27 d. numeriuose paskelbė, kad likviduojama nurodyta bendrovė, todėl visi kreditoriai sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Teismas sprendė, kad bendrosios ieškinio senaties termino skaičiavimo taisyklės vienodai taikomos tiek kreditoriui, tiek skolininkui, o administratoriaus paskyrimas įmonės bankroto byloje nelaikomas asmens prievolėje pasikeitimu. Bankroto byla ŽŪB ,,Mediniai“ buvo iškelta pasibaigus ieškinio senaties terminui dėl reikalavimo, kurį reiškia ieškovas, todėl, teismo nuomone, ieškovo nurodomos aplinkybės, kurias jis prašo laikyti svarbia priežastimi dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, negalėjo turėti ir neturi jokios įtakos minėto termino praleidimui.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas BŽŪB ,,Mediniai“ prašo teismo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti. Prašymą grindžia tokiomis aplinkybėmis:

Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas bendrovės administratoriumi tapo tik 2005 m. liepos 15 d., todėl iki to laiko neturėjo jokių galimybių kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo. Kai tik sužinojo apie atsakovų padarytą žalą, ieškovas nedelsdamas kreipėsi dėl to į teismą. Tuo tarpu ŽŪB ,,Mediniai“ likvidacinė komisija, kaip vienintelis tuo metu veikęs bendrovės valdymo organas, senaties terminui nepasibaigus, galėjo iškelti ieškinį bendrovės naudai, tačiau sąmoningai to nepadarė. Nepagrįsti teismo teiginiai, kad kreditoriai žinojo apie bendrovės likvidavimą ir negynė ar netinkamai gynė savo pažeistas teises. Paskelbimas apie likvidavimą nėra tiesiogiai susijęs su padaryta žala. Aplinkybė, kad kreditoriams buvo žinoma apie bendrovės likvidavimą, nereiškia, kad kreditoriams buvo žinoma apie likvidacinės komisijos priimtus sprendimus, nes kreditoriams likvidacinė komisija neturi atsiskaityti. Apie turto perleidimą pajininkams viešai paskelbta nebuvo, kreditoriams taip pat apie tai nepranešta. Teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra svarbių priežasčių atstatyti praleistą ieškinio senaties terminą. Tokios priežastys yra, nes atsakovai, kaip buvę bendrovės vadovai, netinkamai įgyvendino savo pareigas, elgėsi neteistai ir dėl to bendrovė patyrė žalą. Negalima pasinaudojant ieškinio senaties institutu sudaryti atsakomas galimybę išvengti atsakomybės už neteisėtus veiksmus. Tą patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimas Nr. 39, kuriame nurodoma, kad juridinio asmens vadovo neveikimas išimtiniais atvejais taip pat gali būti vertinamas kaip svarbi priežastis ieškinio senaties termino reikalavimui pagal asmens ieškinį praleidimo priežastis.

Atsiliepimas

Atsiliepimais į apeliacinį skundą atsakovai V. J., Z. V. ir A. I. paršo teismo sprendimą palikti nepakeistą: taikyti ieškinio senatį ir ieškinį jų atžvilgiu atmesti. Nurodo, kad bendrovės skolos susidarė 1997 metais, tačiau nei bendrovės vadovai, nei kreditoriais jų grąžinti nereikalavo. Likvidacinė komisija nieko nežinojo apie bendrovės pastatų nugriovimą, pardavimą, taip pat nieko nežinojo ir apie skolas. Atsakovė A. I. nurodė, kad komisijos nariai atsiskaitė su visais kreditoriais, išskyrus tuos, kurių naudai likvidacijos metu jau buvo areštuotas bendrovės turtas ir to turto pakako. Teigė, kad likęs turtas, kuris buvo išdalintas pajininkams, neturėjo prekinės vertės ir šiai dienai būtų išgrobstytas bei išgriautas, jei nebūtų turėjęs šeimininkų. Atsakovės nuomone, ieškinio senaties terminas buvo pagrįstai neatstatytas, nes kreditoriai žinojo apie bendrovės likvidavimą ir turėjo galimybių kreiptis dėl įsiskolinimo tiek į bendrovę, tiek ir į teismą. Be to, žalos atlyginimo gali reikalauti tik tas asmuo, kuriam tokia žala padaryta (CK 6.245 str.), o BŽŪB ,,Mediniai“ administratorius nėra patyręs žalos, todėl negali už kitus kreditorius reikaluti jos atlyginimo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus bei pritaikė ieškinio senatį reglamentuojančias materialinės teisės normas, todėl padarė išvadas, neatitinkančias faktinių aplinkybių, dėl ko teismo sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė dėl 3 metų ieškinio senaties termino, kuris pasibaigė iki ieškinio pareiškimo, praleidimo, konstatavęs, jog pagrindo pripažinti, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties, nėra (1964 m. CK 84 str. 1 d., 86 str., 85 str. 2 d., 90 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nesutinka su tokia teismo išvada.

Kaip žinoma, nei 1964 m. CK, nei galiojantis Civilinis kodeksas ar kitų įstatymų normos nėra nustačiusios aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis teismo senaties praleidimo priežastimis. Todėl teismas kiekvienoje nagrinėjamoje byloje įvertinęs faktines nagrinėjamos bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ginčo esmę ir kitus faktus, nusprendžia, ar šios aplinkybės laikytinos svarbiomis, ir ar jos duoda pagrindą atnaujinti minimą terminą.

Nagrinėjamoje byloje teismas konstatavo, kad ieškinys dėl žalos atlyginimo teismui buvo paduotas 2006 m. sausio 3 d., tuo tarpu ŽŪB ,,Mediniai“ likvidacinė komisija dar 2000 m. viešai buvo paskelbusi apie šios bendrovės likvidavimo procesą, o paskutinis likvidacinės komisijos nutarimas, kuriuo už pajus buvo paskirstytas bendrovės turtas, priimtas 2001 m. liepos 14 d. Tuo remdamasis teismas sprendė, kad bendrovės kreditoriai, kurie žinojo apie savo teisių pažeidimą, jų laiku negynė, todėl ieškovo prašymas pripažinti senaties termino praleidimo priežastis svarbiomis ir jį atnaujinti atmestinas.

Teisėjų kolegija laiko, kad teismas neteisingai pritaikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, nevisapusiškai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes.

Apeliantas teisingai nurodo, kad šis ieškinys yra pareikštas atsakovams – buvusio bendrovės valdymo organo likvidacinės komisijos nariams. Ieškiniu prašoma priteisti atlyginimą žalos, kuri, kaip teigiama ieškinyje, šios komisijos vadovaujamai likviduojamai ŽŪB ,,Mediniai“ atsirado dėl komisijos narių – atsakovų kaltės. Ieškovas šį reikalavimą grindžia CK 6.245, 6.279 straipsnių bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo normomis, nustatančiomis žemės ūkio bendrovės likvidacinės komisijos narių atsakomybę. Todėl teismas, teisingai nustatęs, kad žalos padarymas bendrovei yra siejamas su bendrovės likvidacinės komisijos nutarimų priėmimu ir įvykdymu, nagrinėdamas klausimą dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo be pagrindo jį siejo aplinkybėmis, atspindinčiomis, kaip rūpestingai savo teisėmis naudojosi bendrovės kreditoriai (CPK 185 str.). Visų pirma, minimo žalos atlyginimo reikalauja pati bendrovė, o ne jos kreditoriai. Antra, bendrovės kreditorių teisė reikalauti iš bendrovės finansinių reikalavimų patenkinimo yra nagrinėjama ne šioje, bet bendrovės bankroto byloje. Beje, iš byloje esančios šią bankroto bylą nagrinėjančio teismo 2006 m. kovo 9 d. nutarties (b. l. 107) matyti, kad kreditorių finansiniai reikalavimai yra patvirtinti. Trečia, kaip teisingai teigia apeliantas, prašymas atnaujinti senaties terminą yra grindžiamas tuo, kad žala padaryta bendrovės valdymo organo dalyvių veiksmais, kad šie asmenys negynė bendrovės ir jos kreditorių interesų. Tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką taikant CK normas, reglamentuojančias ieškinio senatį, savo nutartyse ne kartą yra pabrėžęs, jog juridinio asmens organų neveikimas vertintinas kaip svarbi priežastis sprendžiant senaties termino atnaujinimo klausimą ieškinio reikalavimui pagal juridinio asmens ieškinį.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokia išvada seka ir iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 39 15.2 punkto nuostatos, kuri numato, kad svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai ginti savo pažeistas teises (nagrinėjamu atveju – laiku kreiptis dėl žalos atlyginimo) ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios. Apelianto argumentai ieškinyje, kad minėtą prašomą priteisti žalą bendrovei padarė jos valdymo organas, kuris sutinkamai su Žemės ūkio bendrovių įstatymo nuostatomis privalėjo veikti bendrovės interesais ir jos naudai, leidžia daryti išvadą, kad ši aplinkybė traktuotina kaip trukdžiusi ieškinio senaties termino eigos metu pareikšti ieškinį valdymo organo nariams dėl padarytos žalos išieškojimo. Esminę reikšmę turi taip pat ta aplinkybė, kad bendrovės likvidavimo procesas pagal Žemės ūkio bendrovių įstatyme numatytą tvarką nebuvo užbaigtas, taip pat byloje nėra duomenų, kad šiai bendrovei buvo panaikintas likviduojamosios bendrovės statusas, todėl laikytina, kad iki pat bankroto bylos iškėlimo bendrovei, tai yra iki Panevėžio apygardos teismo 2005 m. liepos 15 d. nutarties įsiteisėjimo bendrovę valdė paminėta likvidacinė komisija.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje bendrovės valdymo organo nariams pareikšto ieškinio dėl žalos atlyginimo atmetimas remiantis praleistu ieškinio senaties terminu, prieštarautų bendriesiems teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principams (CK 1.5 str.), nes pagal ieškinio pareiškime nurodytas aplinkybes būtent atsakovai privalėjo vykdyti įstatymo reikalavimus, dėl kurių pažeidimo, ieškovo teigimu, buvo padaryta prašoma priteisti žala, be to, iš kitos pusės, tik bendrovės likvidacinė komisija turėjo teisę pareikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo ieškinio senaties termino eigos metu.

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija ieškovo apeliacinį skundą patenkina, panaikina skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 329 str. 1 d., 330 str.), patenkina ieškovo prašymą ir atnaujina ieškovo praleistą 3 metų ieškinio senaties terminą ieškiniui dėl 24 475,72 Lt žalos, padarytos ieškovui 2000-2001 metais, priteisimo iš atsakovų (1964 m. CK 84 str. 1 d., 90 str. 1 d., CK 1.125 str. 8 d., 1.131 str. 1, 2 d.).

Remiantis CPK 7 straipsnyje nustatytu proceso koncentruotumo bei ekonomiškumo principu, civilinė byla grąžinama tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes teismas, atmetęs ieškinį dėl praleisto ieškinio senaties termino, neatskleidė bylos esmės dalyje dėl reikalavimo priteisti iš atsakovų žalos atlyginimą: netyrė šalių pateiktų įrodymų, pareikštų argumentų, nenustatė faktinių bylos aplinkybių šiuo klausimu (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismo pareiga, kaip žinoma, patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą neperžengiant apeliacinio skundo ribų, o ne naujai išnagrinėti visą bylą iš esmės (CPK 301 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies ketvirtu punktu,

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjos Alė BukavinienėVirginija ČekanauskaitėMarytė Mitkuvienė