- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-05
- Bylos Nr.
- 1S-233-327/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-38-1-00037-2010-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svetlana Jurgaitienė, Viktoras Preikšas, Valdas Vitunskas
- Nuteistasis
- G. M.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. vasario 28 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus (toliau – Komisija) 2018 m. sausio 22 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
G. M. nuteistas 2010 m. spalio 21 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį. BK 63 straipsnio 1 dalies, 5 dalies 1 punkto pagrindu jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 13 metų laisvės atėmimo. 2016 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu „Dėl malonės suteikimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) Panevėžio apygardos teismo 2010 m. spalio 21 d. nuosprendžiu paskirta 13 metų laisvės atėmimo bausmė G. M. sumažinta dvejais metais.Bausmės pradžia – 2010 m. gegužės 2 d., pabaiga – 2021 m. gegužės 2 d.Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 3 metai 3 mėnesiai 14 dienų (skaičiuojant nuo komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dienos).Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 164 straipsnio 2 dalimi, nutarė taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą.Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2018 m. vasario 28 d. atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą. Teismas sprendė, kad nuteistasis G. M. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui, todėl šiuo metu nuteistajam G. M. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas.Skunde nuteistasis G. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde pažymi, jog Komisijos išvadoje rašoma, kad nuteistojo elgesys vertinamas kaip nepriekaištingas – jis atlieka bausmę lengvojoje grupėje, bausmės atlikimo metu nustatytų vidaus tvarkos taisyklių nėra pažeidęs, už gerą elgesį ir darbą yra skatintas 18 kartų. Nuteistasis taip pat nurodo, kad visą bausmės atlikimo laiką dirbo, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė Komisijos nustatytas rekomendacijas, pagal „OASys“ metodiką – vertinimo rezultatas yra 8 balai, t. y. labai žemas. Nuteistojo teigimu, teismas abejoja Komisijos kompetencija. Tiek Malonės suteikimo komisija, tiek Panevėžio apygardos teismas patikėjo komisijų nutarimais, jog nuteistasis padarė didelę pažangą ir kad ateityje nusikaltimų nebedarys. Skunde taip pat pažymima, kad joks Lietuvos Respublikoje galiojantis teisės aktas neskirsto bausmių į dideles ar mažas, taip pat tai, kad pirmosios instancijos teismas nurodė neteisingą likusios atlikti bausmės dalį. G. M. teigimu, nuteistojo paleidimas iš pataisos įstaigos nereiškia, kad jis atleidžiamas nuo paskirtos. Jis yra prižiūrimas, stebimas, jam nustatomi įpareigojimai, suvaržymai. Nuteistojo G. M. skundas atmetamas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.Nuteistasis G. M. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, drausmine tvarka pataisos įstaigoje baustas nebuvo, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau aukštesnės instancijos teisėjų kolegija pažymi, jog lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingos ne tik formaliosios šio instituto taikymo sąlygos. Tam taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. G. M. nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip žema (8 balai pagal „OASys“), bausmės atlikimo metu sumažėjo nuo 9 iki 8 balų, t. y. labai minimaliai – tik vienu balu, todėl spręstina, ar jo pažanga šią riziką mažinant vertintina kaip akivaizdi ir duodanti pagrindą išvadai, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.Bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planą nuteistasis vykdo – dalyvavo įvairiuose visuomeniniuose renginiuose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Bausmės atlikimo metu jo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo, jis buvo 18 kartų skatintas už gerą elgesį ir stropų darbą, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Vertinant G. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nustatomi ir šią riziką mažinantys veiksniai – tinkamos gyvenimo sąlygos laisvėje, ryšių palaikymas su artimaisiais, diskriminacinių nuostatų neturėjimas. Iš aptartų duomenų matyti, jog stebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir rodo norą pasitaisyti, tačiau, kaip teisingai nurodyta pirmosios instancijos teismo nutartyje, vien šių aplinkybių nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga jau šiuo metu sudaro pagrindą jo lygtiniam paleidimui, ir kad nuteistasis yra visiškai pasirengęs adaptuotis visuomenėje, o gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, svarbu įvertinti ir socialinio tyrimo išvadoje nustatomas jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes.Nors socialinio tyrimo išvadoje G. M. nėra nustatomi kriminogeniniai pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai ir jo rizika pagal „OASys“ metodiką vertinama kaip žema, tačiau vis tik aukštesnės instancijos teismui abejonių kelia nuteistojo mąstymas ir elgesys. Socialinio tyrimo išvadoje konstatuojama, kad nuteistasis siekė tiesioginio atlygio, kuris privedė prie teisės pažeidimų, išvadoje taip pat pažymėta, kad nuteistasis apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Įvertinus šiuos nuteistojo mąstymo ir elgesio aspektus, jam tinkamai neapgalvojant galimų savo elgesio pasekmių, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vis dar išlieka rizika, jog nuteistasis, galimo lygtinio paleidimo metu savo tikslų sieks ne tik teisėtomis priemonėmis. Nors nuteistasis skunde teigia, jog apylinkės teismas nepagrįstai atsižvelgė į likusią pakankamai didelę neatliktos bausmės dalį, tačiau, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, net ir atitinkant formaliuosius BVK 157 straipsnyje numatytus pagrindus, nėra imperatyvus. Įvertinus aptartus nuteistąjį charakterizuojančius aspektus, sutiktina su skundžiamos nutarties motyvais, jog nuteistojo atlikta bausmės dalis šiuo metu dar nebuvo pakankama jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad G. M. nuteistas už labai sunkaus ir sunkaus nusikaltimų padarymą. Ir nors sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su padaryto nusikaltimo sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma, neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Šiuo atveju G. M. nusikalstamų veikų pavojingumas sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui.Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog kaip teisingai nurodyta nuteistojo skunde, pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė neatliktos bausmės dalį, t. y. Komisijos posėdžio dieną nuteistajam likusi neatliktos bausmės dalis buvo ne 3 metai 8 mėnesiai ir 22 dienos, o 3 metai 3 mėnesiai ir 14 dienų. Ši pirmosios instancijos teismo klaida vertinama kaip rašymo apsirikimas, kuris neturėjo reikšmės sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo. Įvertinus visas aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad nors yra teigiami nuteistojo taisymosi pataisos namuose procesai, tačiau jie dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Aukštesnės instancijos teismas nenustatė objektyvių ir reikšmingų aplinkybių, dėl kurių apylinkės teismo sprendimas atsisakyti tvirtinti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos negalėtų būti vertinamas kaip teisėtas ir pagrįstas, todėl nuteistojo skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo G. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. vasario 28 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.