Kauno apygardos teismo nutartis

2018-04-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-233-327/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-04-05
Bylos Nr.
1S-233-327/2018
Teisminio proceso Nr.
1-38-1-00037-2010-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Svetlana Jurgaitienė, Viktoras Preikšas, Valdas Vitunskas
Nuteistasis
G. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-233-327/2018Teisminio proceso Nr. 1-38-1-00037-2010-6Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko, ra­šytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. M. skun­dą dėl Kauno apy­linkės teis­mo Kaišiadorių rūmų 2018 m. vasario 28 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lyg­tinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pra­vieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus (toliau – Komisija) 2018 m. sausio 22 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam lyg­tinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

G. M. nuteistas 2010 m. spalio 21 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, 199 straips­nio 2 dalį. BK 63 straipsnio 1 dalies, 5 dalies 1 punkto pagrindu jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 13 metų laisvės atėmimo. 2016 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu „Dėl malonės suteikimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) Panevėžio apygardos teismo 2010 m. spalio 21 d. nuosprendžiu paskirta 13 metų laisvės atėmimo bausmė G. M. sumažinta dvejais metais.Bausmės pradžia – 2010 m. gegužės 2 d., pabaiga – 2021 m. gegužės 2 d.Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 3 metai 3 mėnesiai 14 dienų (skaičiuojant nuo ko­­mi­sijos po­sė­džio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dienos).Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 164 straipsnio 2 dalimi, nutarė taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą.Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2018 m. vasario 28 d. atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą. Teismas sprendė, kad nuteistasis G. M. daro pažangą mažinant nusi­kals­tamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui, todėl šiuo metu nuteistajam G. M. lygtinis paleidimas iš pa­taisos įstaigos netaikytinas.Skunde nuteistasis G. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. va­sa­rio 28 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde pažymi, jog Komisijos išvadoje rašoma, kad nuteistojo elgesys vertinamas kaip nepriekaištingas – jis atlieka bausmę lengvojoje grupėje, bausmės atlikimo metu nustatytų vidaus tvarkos taisyklių nėra pažeidęs, už gerą elgesį ir darbą yra skatintas 18 kartų. Nu­teistasis taip pat nurodo, kad visą bausmės atlikimo laiką dirbo, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė Komisijos nus­tatytas rekomendacijas, pagal „OASys“ metodiką – vertinimo rezultatas yra 8 balai, t. y. labai žemas. Nuteistojo teigimu, teismas abejoja Komisijos kompetencija. Tiek Malonės suteikimo ko­mi­sija, tiek Panevėžio apygardos teismas patikėjo komisijų nutarimais, jog nuteistasis padarė di­delę pažangą ir kad ateityje nusikaltimų nebedarys. Skunde taip pat pažymima, kad joks Lietuvos Respublikoje galiojantis teisės aktas neskirsto bausmių į dideles ar mažas, taip pat tai, kad pirmosios instancijos teismas nurodė neteisingą likusios atlikti bausmės dalį. G. M. teigimu, nuteistojo paleidimas iš pataisos įstaigos nereiškia, kad jis at­lei­džiamas nuo paskirtos. Jis yra prižiūrimas, stebimas, jam nustatomi įpareigojimai, su­var­žymai. Nuteistojo G. M. skundas atmetamas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.Nuteistasis G. M. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atė­mi­mo bausmės dalį, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, drausmine tvarka pataisos įstaigoje baustas nebuvo, kas sudaro formalų pagrindą priimti spren­di­mą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau aukštesnės instancijos teisėjų ko­le­gija pažymi, jog lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingos ne tik formaliosios šio instituto taikymo sąlygos. Tam taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. G. M. nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip žema (8 balai pagal „OASys“), baus­mės atlikimo metu sumažėjo nuo 9 iki 8 balų, t. y. labai minimaliai – tik vienu balu, todėl spręs­ti­na, ar jo pažanga šią riziką mažinant vertintina kaip akivaizdi ir duodanti pagrindą išvadai, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.Bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planą nuteistasis vykdo – da­lyvavo įvairiuose visuomeniniuose renginiuose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Bausmės atlikimo metu jo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo, jis buvo 18 kartų skatintas už gerą elgesį ir stropų darbą, bausmę atlieka lengvosios grupės sąly­go­mis. Vertinant G. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nustatomi ir šią ri­ziką mažinantys veiksniai – tinkamos gyvenimo sąlygos laisvėje, ryšių palaikymas su arti­mai­siais, diskriminacinių nuostatų neturėjimas. Iš aptartų duomenų matyti, jog stebimi teigiami nu­teistojo elgesio pokyčiai. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir rodo norą pasitaisyti, tačiau, kaip teisingai nurodyta pirmosios instancijos teismo nutar­ty­je, vien šių aplinkybių nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga jau šiuo metu sudaro pagrindą jo lygtiniam paleidimui, ir kad nuteistasis yra visiškai pasirengęs adaptuotis visuomenėje, o gy­ve­nimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klau­si­mą, svarbu įvertinti ir socialinio tyrimo išvadoje nustatomas jo asmenybę apibūdinančias ap­linkybes.Nors socialinio tyrimo išvadoje G. M. nėra nustatomi kriminogeniniai pakar­to­ti­nio nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai ir jo rizika pagal „OASys“ metodiką verti­na­ma kaip žema, tačiau vis tik aukštesnės instancijos teismui abejonių kelia nuteistojo mąstymas ir elgesys. Socialinio tyrimo išvadoje konstatuojama, kad nuteistasis siekė tiesioginio atlygio, kuris privedė prie teisės pažeidimų, išvadoje taip pat pažymėta, kad nuteistasis apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Įvertinus šiuos nuteistojo mąstymo ir elgesio aspektus, jam tinkamai neapgalvojant galimų savo elgesio pasekmių, apeliacinės instancijos teismo ver­ti­ni­mu, vis dar išlieka rizika, jog nuteistasis, galimo lygtinio paleidimo metu savo tikslų sieks ne tik teisėtomis priemonėmis. Nors nuteistasis skunde teigia, jog apylinkės teismas nepagrįstai at­si­žvelgė į likusią pakankamai didelę neatliktos bausmės dalį, tačiau, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, net ir atitinkant formaliuosius BVK 157 straipsnyje numatytus pagrindus, nėra imperatyvus. Įvertinus aptartus nuteistąjį charak­te­ri­zuojančius aspektus, sutiktina su skundžiamos nutarties motyvais, jog nuteistojo atlikta bausmės dalis šiuo metu dar nebuvo pakankama jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad G. M. nuteistas už labai sunkaus ir sunkaus nu­si­kaltimų padarymą. Ir nors sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su padaryto nusikaltimo sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma, neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis at­lieka bausmę, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Šiuo atveju G. M. nusikalstamų veikų pavojingumas sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nu­teistojo lygtiniam paleidimui.Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog kaip teisingai nurodyta nuteistojo skunde, pirmosios ins­tan­ci­jos teismas neteisingai nurodė neatliktos bausmės dalį, t. y. Komisijos posėdžio dieną nu­teis­tajam likusi neatliktos bausmės dalis buvo ne 3 metai 8 mėnesiai ir 22 dienos, o 3 metai 3 mėnesiai ir 14 dienų. Ši pirmosios instancijos teismo klaida vertinama kaip rašymo apsirikimas, kuris netu­rėjo reikšmės sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo. Įvertinus visas aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad nors yra teigiami nuteistojo taisymosi pa­tai­sos namuose procesai, tačiau jie dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Aukštesnės instancijos teismas nenustatė objektyvių ir reikšmingų aplinkybių, dėl kurių apylinkės teismo sprendimas atsisakyti tvirtinti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos negalėtų būti vertinamas kaip teisėtas ir pagrįstas, todėl nuteistojo skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straips­nio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo G. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kai­šiadorių rūmų 2018 m. vasario 28 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Svetlana JurgaitienėViktoras PreikšasValdas Vitunskas