Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Bronius Vinciūnas, susipažinęs su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokurorės Rasos Valančienės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Radviliškio rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 8 klasių išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyv. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 178 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. L. 2014-12-29 apie 14.00 val. Šiaulių rajone, (duomenys neskelbtini) namo, atvirai iš L. K. pagrobė svetimą nukentėjusiajam L. K. priklausantį turtą: bevertį mobiliojo ryšio telefoną „Sony Xperia Artch“, bevertį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6700“, mobiliojo ryšio telefoną „iPhone“ 400 Lt (115,85 €) vertės, planšetinį kompiuterį „Prestigio Quantum 7.85“, 300 Lt (86,89 €) vertės, pinigus – 80 Lt (23,17€), iš viso atvirai pagrobė L. K. priklausančio turto už 780 Lt (225,91€).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu D. L. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tą vagystę padarė vienas, o ne su G. G.. Ne kartą su pažįstamais ir pagal skelbimus internete yra apsikeitęs telefonais. L. K. asmeniškai nepažinojo, jo vardą ir pavardę sužinojo tik iš pranešimo apie įtarimą. Su L. K. atsitiktinai susitiko telefonų taisykloje, prie V. bibliotekos, ten išsišnekėjo apie telefonus, turėjo sugedusį telefoną, L. K. taisykloje irgi kažko ieškojo, apsikeitė telefonų numeriais. Tikslių datų neprisimena, bet 2014 m. gruodžio mėn., atsitiktinai susitiko su pažįstamu G. G., kuris parodė baltos spalvos „iPhone“ telefoną, jam reikėjo to telefono plokštės, buvo tik ekranas. Tikslios datos neprisimena, galėjo būti 2014-12-29 jam paskambino L. K., pasakė, kad jam reikia „iPhone“ telefono ekrano. Pasakė, kad turi pažįstamą, kuris turi tokį telefoną. Su L. K. telefonu susitarė, kad jam duos telefono „iPhone“ ekraną, t. y. pats to ekrano neturėjo, jį planavo nupirkti iš G. G., o jis duos planšetę ir 80 litų. Iš pradžių net neplanavo daryti kokio nors nusikaltimo. Susiskambinęs su tuo L. K., išėjo į lauką, ėjo link mokyklos ir pamatė R., pavardės nežino, prie Roko buvo ir G. G. bei iš jų rajono vaikinas pravarde „K.“, jo jokių anketinių ar kontaktinių duomenų nežino. Priėjęs prie R., paprašė, kad pavežtų iki Š., iš pradžių planavo tik apžiūrėti to L. K. planšetę. Tiksliai nebeprisimena, jam atrodo, kad G. G. su savimi turėjo savo „iPhone“ telefonus. R. pavežti sutiko su ta sąlyga, kad užpils kuro. Pinigų neturėjo, turėjo G. G., paprašė, kad jis užpiltų kuro, jis sutiko ir visi važiavo į Š.. Važiuodamas paskambino L. K., susitarė, kur susitiks ir kai nuvažiavo į sutartą vietą, ten jau laukė L. K.. Jis buvo vienas. Jis, G. G. ir „K.“ išlipo iš automobilio, o R. pasiliko sėdėti. „K.“ nuėjo parūkyti, o pats ir G. G. kalbėjo su L. K.. L. K. rodė du sudaužytus telefonus, tai buvo įtarime nurodyti „Sony Xperia Artch“ ir „Nokia 6700“, planšetę, ir savo „iPhone“ telefono plokštę. Pamatęs tuos visus daiktus, kažkaip spontaniškai pagalvojo, kad iš L. K. tuos daiktus gali pavogti. Pradėjo su juo šnekėti, prašė, kad parodytų telefono plokštę, jis plokštę parodė, ją padavė G. G., o G. G. jam padavė savo baltą „iPhone“ telefoną, tą telefoną padavė L. K., jo paprašė 80 litų, L. K. padavė 80 litų G. G., šis paėmęs pinigus nuėjo į mašiną ir atsisėdo, dar prieš tai, iš jo vėl pasiėmė tą L. K. telefono „iPhone“ plokštę, ją įsikišo į kišenę. L. K. jam padavė ir planšetę, ją nunešė į mašiną, padėjo. Sugrįžus L. K. pasakė, kad atiduotų „iPhone“ telefoną, jam pasakė, kad jis nieko negaus ir, kad dingtų. Tuo metu savo rankas laikė kelnių kišenėse, vienoje kišenėje buvo raktai su tokiu pailgu pakabuku, išsitraukė rankas iš kišenių, vienoje rankoje turėjo raktus su pakabuku, jų atkišęs L. K. nerodė, tuo pakabuku negrasino. Jį laikė šalia savęs, mano, kad L. K. turėjo pastebėti, kad rankoje laiko kažkokį metalinį daiktą, norėjo, kad L. K. eitų namo. Kad L. K. gali pasiskųsti, nepagalvojo. Pasiėmęs visus tuos daiktus, įsėdo į automobilį ir visi važiavo į Šiaulius. Bevažiuodamas G. atidavė telefono „iPhone“ plokštę, nuvažiavo tiesiai į telefonų taisyklą (duomenys neskelbtini), ten G. pasitikslino, ar plokštė gera ir jie išsiskirstė. Tuos du neveikiančius telefonus, kuriuos buvo paėmęs iš L. K., išmetė į kažkokią šiukšlinę mieste, o planšetę pardavė pagal skelbimą, kurį rado internete „(duomenys neskelbtini)“. Už planšetę gavo 100 litų, juos kažkur išleido, nebeprisimena kur. Pakabuko, kurį galėjo matyti L. K., nebeturi, nes pametė raktus su tais visais pakabukais. Darydamas nusikaltimą apie pasekmes negalvojo, viskas gavosi spontaniškai. Nuoširdžiai gailisi, kad padarė nusikaltimą, L. K. ir jo tėvo atsiprašė, mama jiems visiškai atlygino padarytą žalą. Jie jam pretenzijų neturi (113-114, 117 b. l.);

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, D. L. kaltę įrodo ir kita bylos medžiaga, t. y.:

2014-12-30 L. K. pareiškimas, kuriame užfiksuota, jog pranešta apie tai, kad 2014-12-29 apie 14.30 val., Šiaulių r., (duomenys neskelbtini)namo, nepažįstami jaunuoliai iš nepilnamečio sūnaus pagrobė planšetinį kompiuterį, tris telefonus ir 80 Lt (3 b. l.);

- 2014-12-30 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) Šiaulių r. (14-17 b. l.);

- 2015-01-15 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kuriame užfiksuota, kad L. K. atpažino D. L., kaip asmenį pagrobusį telefoną, bei atpažino G. G. ir R. B., kaip asmenis, kurie buvo įvykio vietoje (29-33 b. l.);

- 2015-03-15 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kuriame užfiksuota, kad liudytojas G. G. atpažino G. G., kaip asmenį, kuris atnešė į taisyklą remontuoti telefoną „iPhone“ (42-44 b. l.);

- 2015-01-05 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad liudytojas G. G. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „iPhone 5“, IMEI (duomenys neskelbtini) (išardytą) (63 b. l.);

- 2015-01-06 apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas pateiktasis mobilaus ryšio telefonas „iPhone“ (64-66 b. l.);

- 2015-02-19 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad liudytoja I. K. pateikė mobiliojo ryšio telefono „iPhone “, IMEI (duomenys neskelbtini), dėžutę, kurios kopija pridėta prie bylos (67-68 b. l.);

- nukentėjusiojo L. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2014-12-30 apie 18.25 val. į namus sugrįžęs sūnus L. K., gim. 1999 m., papasakojo, kad jis maždaug prieš tris savaites Šiauliuose, netoli „V.“ bibliotekos, esančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ susipažino su jaunuoliu, iš kurio norėjo pirkti telefoną, bei užsirašė jo telefono numerį, tačiau telefono nebepirko. 2014-12-29 apie 14 val. jam paskambino tas pats jaunuolis ir pasiūlė pirkti telefoną. Sūnus tam jaunuoliui pasiūlė keisti „iPhone“ telefoną į planšetę su priemoka 80 litų, šis jaunuolis tai sutiko ir sūnus susitarė su juo susitikti Š., netoli (duomenys neskelbtini)namo. Sūnus, susitikęs su atvažiavusiais jaunuoliais, jiems padavė savo planšetinį kompiuterį, 80 litų ir du neveikiančius telefonus „Sony xPeria ARC“ bei „Nokia 6700“, kurių buvo sudaužyti ekranai, o vienas iš automobilyje sėdėjusių jaunuolių sūnui padavė mobiliojo ryšio telefoną „iPhone 5“. Žiūrinėjant telefoną, kitoje rankoje turėjo savo telefoną „iPhone“. Tas pats jaunuolis paprašė sūnaus parodyti abu telefonus. Sūnus padavė jam abu telefonus ir visi sėdėję automobilyje pradėjo telefonus apžiūrinėti. Po to vienas iš jaunuolių tuos abu telefonus susikišo į striukės išorinę kišenę. Tam pačiam jaunuoliui jis buvo padavęs ir kitus du neveikiančius telefonus. Pinigus ir planšetę padavė kitam jaunuoliui. Kai jie paėmė sūnaus turėtus daiktus, vienas iš šių jaunuolių išlipo iš automobilio ir sūnus jam pasakė, kad atiduotų telefonus, tačiau jis sūnui atsakė: „Tik varyk iš čia, nenorėk, kad nusmeigčiau“. Sūnus pasakojo, kad tas jaunuolis rankoje turėjo nedidelį peilį. Peilį turėjo tas jaunuolis, su kuriuo sūnus prieš tai buvo susiskambinęs ir kuris nebeatidavė sūnaus telefonų. Po to sūnus nuėjo, o jie nuvažiavo. Kitą dieną, sūnus nuėjo į telefonų taisyklą, esančią (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, bei ten rado priduotą remontuoti savo telefoną. Iškvietus policiją, netrukus šį telefoną atėjo atsiimti G. G.. Pasak sūnaus, G. G. iš sūnaus buvo paėmęs planšetinį kompiuterį, pinigus ir du neveikiančius telefonus, o po to ir kitus du telefonus. Lombarde sūnus rado savo telefoną „iPhone 5“. Su peiliu grasino kitas jaunuolis. Minėti asmenys į Š. buvo atvykę su automobiliu „Pegeot 307“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Jų buvo viso keturi, tačiau kiti du nieko nedarė, t. y. vairuotojas ir šalia jo sėdėjęs kitas asmuo. Vaikinai, kurie pagrobė daiktus, su juo yra pilnai atsiskaitę, jokio materialinio nuostolio nei jis, nei sūnus L. nepatyrė, L. fizinė žala taip pat nepadaryta. Jis pretenzijų jiems neturi, atleido, susitaikė, prašo tyrimą nutraukti šalims susitaikius (21-23, 24 b. l.);

- liudytojo L. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad D. L. susipažino visai atsitiktinai, parduotuvėje netoli P. V. bibliotekos. Pirko dėkliuką telefonui, o D. L. tos parduotuvės darbuotojams siūlė kažkokį „iPhone“ telefoną be plokštės. Tie darbuotojai tos plokštės nepirko. Iš smalsumo D. L. paklausė, už kiek pardavinėja, taip ir išsišneko, apsikeitė telefono numeriais. Jam buvo minėjęs, kad telefonui reikėtų tokios vienos detalės. Paskui D. L. jam į mobilųjį telefoną paskambino 2015-01-29 po pietų, gal tarp 13 – 14 val., paklausė, ar dar reikia ten tos detalės, pasakė, kad tokios nereikia, bet reikėtų „iPhone5“ telefonui ekrano, D. L. pasakė, kad turi tokį „neatrištą“, telefoną, t. y. tokį, kuris nenuskaito sim kortelių ir juo naudotis negalima. Telefoninio pokalbio metu sutarė keistis, t. y., kad jis jam duos tą „neatrištą“ „iPhone5“ telefoną, o pats jam duos planšetę ir 80 Lt. Su D. L. susitarė tą pačią dieną apie 15 val. susitikti Š., prie parduotuvės, dabar ten yra parduotuvė „A.“. Iš namų išėjo vienas, pasiėmė planšetinį kompiuterį „Prestigio“, 80 Lt bei du neveikiančius mobiliuosius telefonus „Sony Ericcson“ ir „Nokia 6700“. Dėl tų neveikiančių telefonų su D. L. nieko nebuvo susitaręs, pasiėmė ir viskas, jie buvo neveikiantys ir jam nereikalingi. Kai nuėjo į sutartą vietą, prie parduotuvės susitiko D. L.. D. L. buvo dar su dviem vaikinais, kaip dabar jau žino vienas iš jų buvo G. G., o kito nepažinojo, matė pirmą kartą. Visi stovėjo kaip ir viename būryje. D. padavė planšetinį kompiuterį, o jis jam baltos spalvos telefoną „iPhone5“. D. L. apžiūrinėjo planšetę, o pats - telefoną. D. L. pasakė, kad eina su draugu pasitarti, ar apsimoka keisti tą planšetę ir pats vienas nuėjo iki automobilio, kuris stovėjo S. gatvėje, nuo mūsų nutolęs gal 100 m atstumu. Ar D. L. nuėjęs ką nors šnekėjo, nematė ir negirdėjo. G. G. ir tas kitas vaikinas su juo pasiliko prie parduotuvės, šnekėjos, bet ne apie telefonus, šiaip bet ką, kad palaikyti pokalbį. D. L. parėjo, rankose turėjo duotą planšetę, pasiūlė nueiti iki mašinos, nieko blogo neįtarė ir jie visi nuėjo iki automobilio. Kai nuėjo iki automobilio, tas nepažįstamas vaikinas nuėjo ir atsisėdo į automobilį, jie pasiliko trise. D. L. pasakė „keičiam“, tada G. G. padavė 80 Lt, nes D. L. sakė, kad pinigus paduotų jam, o D. L. padavė tuos du neveikiančius telefonus, pasakė, kad gali pasiimti ir tuos telefonus, sakė, kad neveikiantys. G. G. nuėjo į automobilį, atsisėdo į galą. Kai su D. L. pasiliko dviese, jis planšetę nunešė į automobilį, atėjęs jo paprašė, kad parodytų savo telefono „iPhone5“ korpusą su plokšte ir tą jo duotą baltos spalvos „iPhone5“ telefoną. Nieko blogo neįtardamas abu telefonus padavė D. L.. Jis, paėmęs tuos telefonus, įsikišo į kišenę ir visai nieko nesakęs ėjo į mašiną iš kitos pusės. Pats tuo metu stovėjo visai šalia mašinos nuo keleivio pusės. Tada iš karto suprato, kad D. L. nori iš jo pavogti visus tuos išvardytus daiktus, pasakė jam, kad atiduotų telefonus. D. L., paėjęs iki automobilio priekio, sustojo, atsisuko į jį, tuo metu irgi ėjo D. L. iš paskos, jis nuo automobilio priekio stovėjo nutolęs gal metro atstumu, pats stovėjo prie automobilio priekio dešiniojo kampo, maždaug per ištiestą ranką nuo D. L.. Ar tuo metu automobilyje grojo muzika, nežino, nekreipė dėmesio ir ar vaikinai, buvę automobilyje, tai galėjo girdėti, nežino. D. L. garsiai pasakė, bet nešaukė, kad atiduotų telefonus. D. L. atsisukęs iš kelnių ar striukės kišenės ištraukė ranką, joje kažkas sužibėjo, kas ten tiksliai buvo, neįsidėmėjo, tik pastebėjo, kad sublizgėjo, pagalvojo, kad peilis, bet konkrečiai nematė kas ten buvo, tuo pačiu metu D. L. pasakė: „Varyk iš čia, kad daugiau nematyčiau“. Išsigando, kad nesumuštų, aplink visiškai nematė jokių žmonių, nenorėjo veltis į konfliktą, įsidėmėjo automobilio numerius, kuriuo buvo atvažiavęs D. L., ir apsisukęs nuėjo namo. Iš kartu su D. L. buvusių vaikinų elgesio, suprato, kad jie su juo atvažiavo iš draugystės, kaip pasivažinėti kartu. Jam atrodo, kad jį apvogti buvo sugalvojęs D. L. pats vienas. Kai kitą dieną nuėjo į tą telefonų taisyklą ir pamatė savo telefoną, iškvietė policiją ir vėliau atėjo G. G.. G. G. jam pasakė, kad jis su D. L. apsikeitė telefonais ir tas telefono „iPhone5“ korpusas su plokšte atsirado pas G. G.. G. G. pasakė, tiksliau policijos pareigūnams parodė, kur gyvena D. L.. Su vienu pareigūnu ėjo iki D. L. buto, tačiau durų niekas neatidarė, nežino, ar kas buvo viduje, ar ne. Buvo nurodęs, kad buvo pavogtas telefonas „iPhone5“, bet iš tiesų tas telefonas buvo be ekrano, buvo tik korpusas su plokšte, jis šiuo metu jam jau grąžintas. D. L. padarytą žalą atlygino, jų šeima jam pretenzijų neturi. Sutinka, kad byla būtų baigta nagrinėti baudžiamuoju įsakymu (27-28, 34-35 b. l.);

- liudytojos I. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad dėl planšetinio kompiuterio, dviejų neveikiančių telefonų, telefono „iPhone“ plokštės, ir 80 Lt vagystės, sužinojo iš vyro L. K. ir nepilnamečio sūnaus L. K.. Kadangi sūnus L. nepilnametis, visi tie daiktai pirkti iš bendrų šeimos pinigų, tik tais daiktais naudojosi L.. Į tą vagystę nelabai gilinosi, L. dėl to labiau bendravo su tėvu. Jai L. tik paminėjo, kad tuos daiktus norėjo išsikeisti, bet tas vaikinas, su kuriuo norėjo keistis daiktais, juos pavogė. Todėl apie tą vagystę nieko smulkiau papasakoti negali. Žino, kad telefono „iPhone“ plokštė buvo paimta iš telefonų taisyklos, nes L. pats pamatė savo telefono plokštę. Kadangi į vyro L. K. sąskaitą buvo pervesti pinigai, kaip padarytos žalos atlyginimas, jų šeima pretenzijų neturi. Sutinka, kad byla būtų baigta nagrinėti baudžiamuoju įsakymu. (36-37 b. l.);

- liudytojo T. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad dirba Šiaulių apskr. VPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyr. patruliu. Ar dirbo 2014-12-30, neprisimena, bet jei darbo grafike nurodyta, kad dirbo, vadinasi dirbo. Prisimena tokį įvykį, kad, dirbdamas su kolega E. A., iš AVPK budėtojo gavo pranešimą, kad GSM Servisas taisykloje, esančioje (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, pranešėjas pamatė savo telefoną, kuris iš jo buvo pavogtas dieną prieš tai. Nuvykus juos pasitiko berniukas, kurio vardo ir pavardės neprisimena, jis parodė išmaniojo telefono plokštę (be ekrano), pasakė, kad dieną prieš tai norėjo apsimainyti tuo telefonu su vaikinu, vardu D., ir, jiems su tuo berniuku besišnekant, to telefono atsiimti atėjo kitas vaikinas. Tas vaikinas norėjo sumokėti pinigus už telefoną meistrui, bet meistras apie situaciją jau žinojo ir telefono tam vaikinui nedavė. Tada tas vaikinas norėjo išeiti lauk, bet jie jį sulaikė, išsiaiškino, kad tai G. G.. To nepilnamečio berniuko klausė, ar šis vaikinas – G. G. iš jo atėmė tą jo telefoną, berniukas atsakė, kad ne G. G.. Tačiau pasakė, kad G. G. taip pat buvo su D., bet telefoną paėmė D.. Tas berniukas dar minėjo, kad jis su D. buvo susitarę, kad mainys tą telefono plokštę, planšetinį kompiuterį ir dar duos 80 litų, o D. turėjo duoti kitą telefoną su sveiku ekranu, minėjo, kad tas ekranas brangiai kainuoja. Bet, kaip suprato, tas D. iš to berniuko pasiėmė visus daiktus, o jam nieko nedavė. Iš berniuko pasakojimo suprato, kad G. G. vaidmuo buvo toks, kad jis buvo kartu su D., daugiau apie tą G. G. tas berniukas nieko nesakė. Kiek prisimena, tas berniukas apie grasinimus nieko nepasakojo. G. G. sakė, kad jis su D. apsimainė telefonais, todėl jis ir atnešė tą plokštę į taisyklą, kad galėtų susitvarkyti telefoną. Berniukas sakė, kad nežino, kur gyvena D., o G. G. pats pasiūlė nuvažiuoti pas D. ir viską išsiaiškinti, kaip yra su tuo telefonu. G. G. adreso, kur gyvena D., pasakyti negalėjo, tačiau, įsėdęs į automobilį, parodė, kur važiuoti. Nuvykus G. G. nurodytu adresu, iš tarnybinio pranešimo mato, kad tai buvo (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, prie buto durų nuėjo pareigūnas E. A., pats liko sėdėti automobilyje su tuo berniuku ir G. G.. Parėjęs pasakė, kad skambino ir beldė į duris, jautė, kad iš kambario vidaus prie buto durų buvo kažkas priėjęs, tačiau buto durų niekas neatidarė. G. G. ir tą nepilnametį berniuką atvežė policijos komisariatą (38-39 b. l.);

- liudytojo G. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, direktoriumi. Taisykloje pats remontuoja įvairią kompiuterinę techniką, mobiliuosius telefonus. Tikslių datų neprisimena, galėjo būti 2014 m. pabaiga, prisimena, kad apie 12-13 val. į taisyklą atėjo vienas jaunuolis, jį jau yra matęs, kaip klientą, tačiau jo asmeniškai nepažinojo. Tas jaunuolis padavė du telefonus „iPhone“, vienas telefonas buvo visas sveikas, o kito telefono buvo tik korpuso plokštė. Jaunuolis neprašė, kad patikrintų tą „iPhone“ plokštę, o prašė, kad atliktų konkretų darbą, t. y. nuo to sveikojo telefono nuimtų ekraną ir perdėtų ant tos kitos plokštės, t.y. surinktų vieną telefoną. Jaunuolis minėjo, kad tas sveikasis telefonas yra kaip neveikiantis, o tas kitas turi būti veikiantis, prašė, kad uždėtų ekraną, paklausė kiek laiko užtruks visa tai pakeisti ir kiek tai kainuos. Atsakė, kad kainuos 15 €, o sutvarkyti telefoną gali per 2 val. Jaunuolis sutiko, paliko abu telefonus, sutarė, kad juos pasiimti ateis 14.30 val., užsirašė to jaunuolio vardą, kurio dabar nebeprisimena. Gal už 10-15 minučių į taisyklą atėjo paauglys berniukas, kurį matė pirmą kartą, jis paklausė ar niekas neatnešė remontuoti planšetės, taip pat paklausė apie „iPhone“ telefonus. Pasakė, kad ką tik paliko telefonus, be to, tie telefonai ir gulėjo ant stalo, tuo pačiu metu tas berniukas ir pamatė tuos telefonus. Berniukas parodė į korpuso plokštę, paprašė, kad leistų apžiūrėti, jis ją apžiūrėjo ir pasakė, kad tai jo telefono „iPhone“ plokštė, pasakė, kad vakar iš jo tą plokštę atėmė grasindami peiliu. Berniukas pasakė, kad buvo sutaręs su kažkokiu pirkėju, kuris atvažiavo į Š., jis norėjo parduoti planšetę ir telefoną, buvo sutarę ir kainą, kaip suprato iš jo pasakojimo, tai tie pirkėjai paėmė tą telefono „iPhone“ plokštę iš jo, o jam liepė dingti. Vaikinas kalbėjo, kad buvo keli vaikinai, kad vienas grasino peiliu. Vaikinukas norėjo, kad jam atiduotų tą plokštę. Paklausė, ar jis kvietėsi policiją, vaikinukas atsakė, kad nekvietė. Pasakė, kad kviestų policijos pareigūnus, kuriems ir galės atiduoti tą telefono plokštę. Vaikinukas taip ir padarė – išsikvietė policiją. Policija atvažiavo apie 14 val., pasakė jiems, kad tas jaunuolis, kuris atnešė telefonus, turi ateiti apie 14.30 val. Pareigūnai palaukė, o, kai atėjo tas jaunuolis, kuris pridavė telefonus, jiems jį nurodė, pareigūnai jį sulaikė, ką jie aiškinosi, nežino, negirdėjo. Telefono „iPhone“ plokštę kitą dieną pateikė atvykusiam pareigūnui (40-41 b. l.);

- liudytojo R. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2014 m. gruodžio mėn. pabaigoje, tikslios dienos neprisimena, kartu su G., jo anketinių duomenų nežino, būnant prie Šiaulių „R.“ progimnazijos pastato, sutiko iš matymo pažįstamą D., jo anketinių duomenų taip pat nežino, su jam anksčiau nematytu ir nepažįstamu vaikinu. Buvo su tėvui priklausančiu automobiliu „Peugeot 307“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) D. paprašė juos pavežti bei nurodė, kad už tai atsilygins. Sutikus D. paprašė nuvežti į Š. k., Šiaulių r., kur jis turintis susitikti su kažkokiu vaikinu ir apsikeisti mobiliojo ryšio telefonais. Pakeliui sustojo degalinėje, kur D. už savo pinigus įpylė kuro. Nuvykus į nurodytą vietą ir sustojus, G., D. ir nepažįstamas vaikina išlipo iš automobilio bei susitiko su kažkokiu vaikinu. Būnant automobilyje, matė ir girdėjo, kad jie su sutiktu vaikinu dėl kažko nesutaria. Pokalbio metu jie vaikščiojo, nestovėjo vietoje. Girdėjo, kad kažkas kalbėjo pakeltu tonu. Jie kalbėjosi apie 10-20 min., tikslaus laiko negali nurodyti. Pamatė kaip vaikinas viena iš kartu atvykusių vaikinų padavė telefoną ir planšetinį kompiuterį, o po to dar kažką pasakęs nuėjo. Tuomet G., D. ir tas kitas vaikinas įsėdo į automobilį ir juos parvežė į Šiaulius. Važiuojant automobilyje, jie papasakojo, kad iš minėto vaikino Š.„paderino“, kitais žodžiais – pavogė, telefoną ir planšetę, o ne apsikeitė kaip buvo žadėję (45 b. l.);

- liudytojo L. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad R. B. yra draugas, D. L. – kaimynas, G. žino iš matymo, pavardės nežinojo, bet dabar žino, kad tai G.. Dabar jau tikslios datos neprisimena, prisimena tokį įvykį, kad 2014 m. gruodžio pabaigoje, dienos metu, gal apie 14 val., išėjo į kiemą parūkyti, netrukus atėjo ir D. L.. Abu parūkė, D. L. pasakė, kad varys į Š. apsikeisti telefonais, daugiau nieko apie tai nepasakojo, pats neklausinėjo, nekreipė į tai dėmesio. D. L. pasiūlė nueiti iki R. B.. R. B. gyvena netoliese. Jiems einant iki R. B., D. L. jam paskambino, pasakė, kad išeitų į lauką. Dabar nebeprisimena, ar R. B. jau buvo lauke, ar išėjo, kai atėjo prie jo namo, bet prisimena, kad G. G. buvo su R. B.. Neprisimena tokio fakto, kad D. L. su G. G. būtų ką nors kalbėję apie telefonų keitimus, bet pats jų kalbos pastoviai nesiklausė. Ar G. G. su savimi turėjo kokius nors telefonus, nežino, nekreipė dėmesio. D. L. paprašė R. B., kad pavežtų iki Š., važiuojant link Š., G. G. davė pinigų kurui. Pats sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, o G. G. su D. L. sėdėjo gale, ar jie ką nors kalbėjo, negirdėjo, nes bevažiuodami klausės muzikos. Kai nuvažiavo į Š., sustojo kažkokioje stotelėje, R. B. pasiliko sėdėti mašinoje, išlipo parūkyti, taip pat išlipo ir D. L. su G. G.. Tuoj pat atėjo jam nematytas ir nepažįstamas berniukas. Matė, kad jis rankose turėjo telefono „iPhone“ pagrindinę plokštę be ekrano, planšetę ir dar du kažkokius neaiškius telefonus. Iš pradžių G. šnekėjo su tuo berniuku, girdėjo, kad jie tarėsi dėl „iPhone“ telefono pirkimo, šalia jų buvo ir D. L., bet ką jie ten derino, nesiklausė, parūkęs netrukus nuėjo į automobilį prie R. B.. Ar tuo metu G. G. su savimi turėjo kokius nors telefonus, nematė, tiesiog nekreipė dėmesio. Ir iš viso jų nestebėjo, nežiūrėjo ką veikia, nesiklausė ką šneka, išlipo tik parūkyti. Kai atsisėdo į automobilį, už kokios minutės atėjo ir G. G., jis taip pat atsisėdo į automobilį, tada dar už kelių minučių prie mašinos atėjo ir D. L. su tuo berniuku, D. L. į mašiną padėjo planšetę ir vėl nuėjo prie to berniuko. Ką jie šnekėjo, negirdėjo, jie abu stovėjo lauke. Dabar tiksliai nebeprisimena, ar D. L. į mašiną pro galines dureles įmetė telefono „iPone“ plokštę ir tuos du neaiškius telefonus, ar juos atsinešė su savimi ir jiems parodė, kai jau važiavo. Bet prisimena, kad D. L. rodė du kažkokius senus telefonus. Kai G. L. nuėjo, padėjęs planšetę, matė, kad jis su tuo berniuku šnekėjosi, ką kalbėjo negirdėjo, jie tikrai garsiai nešaukė. Pastebėjo, kad tas berniukas nueina ir taip keistai pasisukdamas į šoną žiūri į juos, o tuo pačiu metu D. L., įšokęs į automobilį, pasakė: „Važiuojam“. Nematė tokio momento, kad D. L. būtų grasinęs tam berniukui. Iš to pamatyto vaizdo, t. y. nueinančio berniuko žvilgsnio, D. L. elgesio, jis buvo kažkoks keistai patenkintas, suprato, kad D. L. apvogė tą berniuką. Taip mintyse pagalvojo, bet garsiai to nepasakė. Bevažiuojant D. L. pasigyrė: „Numečiau bombą“, tai reiškia, kad apvogė tą berniuką. Daugiau apie tą vagystę nieko nešnekėjo, tik pagalvojo, kad D. L. prisidirbo, nes važiavo su R. B. tėvo automobiliu ir pagalvojo, kad tas berniukas tikrai įsidėmėjo mašinos numerius, pagal kuriuos visus juos ir suras. Bevažiuodami gal ir persimetė keliais žodžiais, bet ką konkrečiai šnekėjo, neprisimena, nes labiau klausės muzikos, apie vagystę nešnekėjo, D. L. buvo visas patenkintas. Kai parvažiavo į Šiaulius, iš karto ėjo namo, ar jie dar kur nors važiavo, nežino. Ar G. G. su D. L. buvo susitarę apvogti tą berniuką, nemano, iš G. G. elgesio į tai nebuvo panašu. Jis buvo ramus (51-52 b. l.);

- liudytojos R. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad D. L. yra nepilnametis sūnus. Jai išaiškinta teisė, kad dėl savo sūnaus padarytos nusikalstamos veikos gali atsisakyti duoti parodymus arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus, tačiau parodymus duos ir gali pasakyti, kad su vyru E. L. išsituokė 2012 metais, nuo tada D. ir kitą sūnų E., jam 12 metų, auga viena. Sūnų tėvas E. L. vaikų auklėjimu ir išlaikymu visiškai nesirūpina, jis gyvena užsienyje. D. gimė ir augo sveikas, jokių nusiskundimų nebuvo. 2013 m. lapkričio mėnesį susidėjo su netinkamais draugais pradėjo nebelankyti mokyklos, daryti nusikaltimus. Kadangi D. mokyklos nebelankė, todėl 2014-01-02 parašė prašymą, kad išbrauktų jį iš mokinių sąrašų. Nuo 2014-02-19 D. pradėjo dirbti tame pačiame darbe, kaip ir ji pati, kai jis nuolat būna su ja, gali jį šiek tiek daugiau kontroliuoti. D. yra darbštus, atsakingas, jautrus vaikas, kaip mama, apie jį nieko blogo negali pasakyti. Apie sūnaus padarytą vagystę sužinojo iš paties D., jis pasakė, kai reikėjo atlyginti žalą, tačiau, kaip suprato, jam buvo gėda dėl šio nusikaltimo, todėl jis nieko nuosekliai nepasakojo. Padarytą žalą visiškai atlygino, į L. K. sąskaitą 2015-02-10 pervedė 150 €. L. K. sakė, kad pretenzijų jiems neturi ir ateityje neturės (53-54 b. l.).

Teismas sprendžia, kad D. L. kaltė visiškai įrodyta jo paties parodymais bei šiuos jo parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir ištirti įrodymai. Išdėstyti įrodymai patvirtina, jog D. L. 2014-12-29, apie 14.00 val., Šiaulių rajone, Š. kaime, (duomenys neskelbtini) namo, atvirai iš L. K. pagrobė svetimą nukentėjusiajam L. K. priklausantį turtą: bevertį mobiliojo ryšio telefoną „Sony Xperia Artch“, bevertį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6700“, mobiliojo ryšio telefoną „iPhone“ 400 Lt (115,85 €) vertės, planšetinį kompiuterį „Prestigio Quantum 7.85“, 300 Lt (86,89 €) vertės, pinigus – 80 Lt (23,17€), iš viso atvirai pagrobė L. K. priklausančio turto už 780 Lt (225,91€). Veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį.

Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu ir D. L. už nusikaltimo, numatyto LR BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirti laisvės apribojimą 1 metams; vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti 1/3, ir paskirti galutinę bausmę - 8 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant per visą bausmės laiką tęsti mokslus arba pradėti dirbti, arba būti registruotam darbo biržoje; bei būti gyvenamojoje vietoje nuo 21.00 val. iki 6.00 val.

Kaltinamasis D. L. neprieštarauja Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūlomos bausmės rūšimi, teismo prašo skirti trumpesnį bausmės laiką (121 b. l.).

Skirdamas bausmes kaltinamajam, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį visuomenei, kaltės formą ir rūšį, motyvus bei tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str.). Skiriant nepilnamečiam kaltinamajam bausmę taip pat atsižvelgtina į LR BK 91 straipsnio 2 dalyje išvardintas aplinkybes, reikšmingas skiriant bausmę nepilnamečiui - į jo gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

Kaltinamasis D. L. padarė apysunkį nusikaltimą (LR BK 11 str. 3 d.), nusikalstama veika baigta. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių (LR BK 60 str.) nenustatyta. D. L. neteistas (97-100 b. l.), praeityje baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (96 b. l., teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ b. (95 b. l.), Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Pietinės policijos nuovados pareigūno charakterizuojamas patenkinamai (89-90 b. l.), D. L. šeima neįrašyta į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (93-94 b. l.). Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus D. L. straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, su atitinkamais įpareigojimais, numatytais LR BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 3 punktuose. Tokia bausmės rūšis, teismo nuomone, turi priversti jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje. Bausmės dydis nustatytinas kaip mažesnis nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13), paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

D. L. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (118-119 b. l.) - panaikintina pradėjus paskirtos bausmės vykdymą.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- mobiliojo ryšio telefonas „iPhone“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (išardytas), kuris ikiteisminio tyrimo metu buvo grąžintas savininkei I. K. (69-71 b. l.), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinas neribotai I. K. nuosavybei.

Nuosavybės teisės laikinai neapribotos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

D. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant D. L. per visą bausmės laiką:

- būti namuose nuo 21.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu;

- mokytis arba dirbti, ar būti registruotam darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę D. L. nustatyti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant D. L. per visą bausmės laiką:

- būti namuose nuo 21.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu;

- mokytis arba dirbti, ar būti registruotam darbo biržoje.

D. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus paskirtos bausmės vykdymą.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- mobiliojo ryšio telefoną „iPhone“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (išardytas), kuris ikiteisminio tyrimo metu buvo grąžintas savininkei I. K., teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti neribotai I. K. nuosavybei.

Išaiškinti D. L., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę pateikti prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Šia teise nepasinaudojus, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas. Įsiteisėjęs baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.