- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-20
- Bylos Nr.
- e2-540-302/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00033-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kretingos autoremonto įmonė“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kretingos autoremonto įmonė“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 25 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Metalo gamybos inžinerija“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kretingos autoremonto įmonė“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Metalo gamybos inžinerija“ ieškiniu prašo pripažinti ieškovės 2017 m. sausio 4 d., 2017 m. sausio 23 d., 2017 m. vasario 13 d., 2017 m. vasario 17 d., 2017 m. kovo 9 d., 2017 m.. kovo 15 d., 2017 m. kovo 31 d., 2017 m. balandžio 14 d. ir 2017 m. balandžio 18 d. atliktus mokėjimus atsakovei negaliojančiais (ab initio), taikyti restituciją – grąžinti šalis į pradinę padėtį, priteisiant ieškovei iš atsakovės 66 172,95 Eur, priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė areštuoti atsakovės turtą ieškinio reikalavimo ribose. Nurodė, kad neturi jokių duomenų apie atsakovės turtą bei jos finansinius įsipareigojimus, o atsakovės atžvilgiu pareikštas reikalavimas yra turtinio pobūdžio, reikalavimo suma yra didelė. Ieškovės teigimu, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų užtikrinti bankroto procedūros siekiami teisėti tikslai, bankrutuojančios įmonės kreditorių interesai, sąžiningas bankroto procesas bei viešasis interesas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. sausio 25 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovei UAB „Kretingos autoremontas įmonė“ nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius, kilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai – turtines teises ir pinigines lėšas, esančias jos sąskaitose, taip pat pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, neviršijant pareikšto reikalavimo ribų – 66 172,95 Eur, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, leidžiant atsakovei iš sąskaitose esančių piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove, mokėti privalomus mokesčius valstybei, atsiskaityti su darbuotojais. Taip pat teismas pavedė antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti.
4. Teismas nurodė, kad ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio dalyką, nurodė faktines aplinkybes, jos nuomone, pagrindžiančias jos ieškinio reikalavimą, bei pateikė įrodymus, t. y. tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą, todėl yra pagrindas spręsti, jog ieškinys yra tikėtinai pagrįstas.
5. Teismas pažymėjo, kad teisminė praktika patvirtina, jog tarp šalių kilus turtiniam ginčui, jei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašoma pradinėje bylos stadijoje, paprastai laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos. Ieškovė yra bankrutuojanti įmonė, todėl byloje egzistuoja viešasis interesas, tarp šalių kilęs turtinis ginčas, be to, ieškinio suma yra labai didelė ir duomenų apie atsakovės turtinę padėtį nėra, todėl teismas darė išvadą, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atskirajame skunde atsakovė UAB „Kretingos autoremonto įmonė“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Su skundu pateikia naujus rašytinius įrodymus. Nurodo šiuos esminius nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi argumentus:
6.1. Ieškovė teisėtai ir pagrįstai pagal galiojančias tarp ieškovės ir atsakovės sudarytas gamybos patalpų ir įrenginių nuomos sutartis, kurių pagrindu atsakovė ieškovei buvo išnuomojusi gamybines patalpas ir įrenginius, atliko ginčijamus mokėjimus. Esant tokioms aplinkybėms, vertinant preliminariai ieškinio pagrįstumą, galima daryti išvadą, kad ieškinys negalėtų būti tenkinamas nesant tam faktinio ir teisinio pagrindo.
6.2. Aplinkybė, kad ieškinį pareiškė bankrutavusios bendrovės administratorius negali ieškovei sukurti privilegijuotos padėties ir pastatyti šalis į nelygiavertę padėtį. Šalys civiliniame ginče yra lygios, o civilinės bylos nagrinėjamos remiantis rungimosi principu.
6.3. Pagal aktualią Lietuvos apeliacinio teismo suformuotą praktiką turtinis ginčas ar didelė ieškinio suma savaime negali būti pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovės nesąžiningumą, kad atsakovė ketina paslėpti, perleisti ar įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė absoliučiai jokių duomenų nei apie atsakovės turtinę padėtį, nei įrodymų, kad atsakovė būtų nesąžininga, t. y. ketintų atlikti / būtų atlikusi kokius nors veiksmus, siekiant parduoti, įkeisti ar kitaip apsunkinti turimą turtą, sumažinant jo masę, siekiant išvengti teismo sprendimo vykdymo.
6.4. Atsakovė yra ūkinę veiklą vykdantis juridinis asmuo, kurio turtinė padėtis yra gera, tai patvirtina atsakovės su skundu teikiami bendrovės finansiniai dokumentai bei ilgalaikio turto sąrašas, iš kurio matyti, jog atsakovė turi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto.
6.5. Pritaikytas turto areštas neproporcingai varžo atsakovės veiklą.
7. Atsiliepimas į atskirąjį skundą pateiktas nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 ir 338 straipsniai).
9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsakovės atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra pagrįsta ir teisėta.
Dėl naujų rašytinių įrodymų
10. Atsakovas su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus: 2016 m. gegužės 1 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 16/01 kopiją; 2016 m. gegužės 2 d. Įrenginių nuomos sutarties Nr. 16/05-01 kopiją; 2019 m. vasario 5 d. pažymą apie skolą su neapmokėtomis PVM sąskaitomis faktūromis; 2017 m. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos kopijas; preliminaraus 2018 m. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos kopijas; UAB „Kretingos autoremonto įmonė“ ilgalaikio turto sąrašo kopiją; 2018 m. liepos 9 d. prašymą Kretingos rajono savivaldybės administracijai ir su tuo susijusių dokumentų kopijas.
11. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų teikimas byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės sprendžiamam klausimui aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
12. Atsižvelgiant į tai, kad dalis atsakovės su atskiruoju skundu pateiktų rašytinių įrodymų (2016 m. gegužės 1 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 16/01 kopija; 2016 m. gegužės 2 d. Įrenginių nuomos sutarties Nr. 16/05-01 kopija; 2019 m. vasario 5 d. pažyma apie skolą su neapmokėtomis PVM sąskaitomis faktūromis) yra aktualūs bylos nagrinėjimui iš esmės, o likę su atskiruoju skundu teikiami rašytiniai įrodymai yra susiję su bendrais duomenimis apie atsakovės turtinę padėtį, kurie pagal toliau šioje nutartyje nurodomą teismų praktiką, nėra susiję su įrodinėjimo dalyku dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, juos atsisakytina prijungti prie bylos kaip neturinčius esminės reikšmės sprendžiamo klausimo baigčiai.
Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumo
13. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo privalomumą (CPK 18 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis). Šiomis priemonėmis užtikrinami byloje pareikšti materialinio teisinio pobūdžio reikalavimai, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos procesiniais tikslais suvaržomos konkrečių asmenų materialinės teisės.
14. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui sudaro dviejų būtinųjų sąlygų egzistavimas: 1) tikėtinas ieškinio reikalavimo pagrindimas; 2) grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014).
15. Kaip minėta, spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas, visų pirma, atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (preliminarų) vertinimą. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas.
16. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo atliekamas preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017 ir kt.).
17. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju ieškinyje išdėstyti teisiniai bei faktiniai argumentai, juos vertinant preliminariai, nesuteikia pagrindo teigti, kad pareikštas reikalavimas dėl ieškovės atliktų mokėjimų pripažinimo negaliojančiais yra akivaizdžiai nepagrįstas (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina, jog tai, ar ieškovės materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius teisinius faktus ir juos teisiškai kvalifikavus. Nesant aplinkybių, iš kurių jau šioje stadijoje būtų aiškiai matyti, kad ieškinys negalėtų būti tenkinamas, nėra pagrindo teigti, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas dėl ieškinio preliminaraus nepagrįstumo yra negalimas.
18. Konstatavus, kad ieškovė ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindė, vertintina kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga – grėsmė galbūt ieškovei palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
19. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama paminėtų aplinkybių visuma, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms.
20. Atkreiptinas dėmesys, kad aktualioje ir šiuo metu vyraujančioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą yra pasisakyta, jog nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1724-180/2016; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1000-196/2017; 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1073-464/2017 ir kt.).
21. Taip pat teismų praktikoje, ypač pastaraisiais metais, akcentuojama, kad, jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę, atsakovo turto bei piniginių lėšų areštas neturėtų būti taikomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1724-180/2016; 2017 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-96-302/2017; 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-513-464/2018; 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1156-464/2018; 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-422-464/2019; ir kt.).
22. Pažymėtina, kad asmens nesąžiningumas, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, nėra preziumuojamas, todėl jį įrodyti pareiga tenka tam asmeniui, kuris prašo tokių priemonių imtis prieš kitą asmenį (CPK 12 str., 178 str.).
23. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudotu asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Priešingu atveju šis išimtinis ir atsakovo interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas.
24. Nagrinėjamu atveju ieškovė objektyvių duomenų, kad atsakovė turi ketinimų turimą turtą perleisti, slėpti ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdama sukliudyti teismo sprendimo vykdymui, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Jokių akivaizdžių aplinkybių, patvirtinančių galimą atsakovės nesąžiningumą, nenustatė ir teismas. Ieškovės nurodyta aplinkybė, jog jos dabartinis statusas yra bankrutavusi įmonė, situacijos teisinio vertinimo taip pat nekeičia, nes nei įstatymuose, nei teismų praktikoje nėra numatyta jokia išimtis, kad bankrutuojančiai ar bankrutavusiai įmonei nereikia įrodinėti abiejų minėtų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, ar būtų daromos kokios nors kitos išimtys. Šalys civiliniame procese yra lygios, todėl vien ieškinio pateikimas ir deklaratyvių teiginių dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymo nurodymas, nepateikus jokių įrodymų ar bent jau tikėtinų duomenų, kad atsakovė vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo varžyti atsakovės teises taikant laikinąsias apsaugos priemones.
25. Pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, ko iš esmės ir siekia ieškovė, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje.
26. Apibendrinant išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo instituto būtinųjų sąlygų (grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui) konstatuoti nėra pagrindo, todėl ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju nėra galimas.
27. Ieškovei išaiškintina, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje CPK nustatyta tvarka, todėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetimas neužkerta kelio ieškovei, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Dėl bylos procesinės baigties
28. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir netinkamai pritaikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, bei nukrypo nuo pirmiau nurodytos Lietuvos apeliacinio teismo formuojamos praktikos, todėl atsakovės atskirasis skundas tenkinamas, Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 25 d. nutarties naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas atsakovės UAB „Kretingos autoremonto įmonė“ atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 25 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Metalo gamybos inžinerija“ (j. a. k. 304196414) prašymą atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kretingos autoremonto įmonė“ (j. a. k. 164111459) atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.