Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-05-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1477-990/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-05-10
Bylos Nr.
1-1477-990/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Ražanskas
Kaltinamasis
A. M.
Civilinis ieškovas
V. Ž.
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 10 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas,dalyvaujantteismo posėdžių sekretorei Rasai Glovickytei- Liobienei,kaltinamajam A. M.,nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei V. Ž.,prokurorei Olgai Šleiterienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nesusituokęs, teistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

2018 m. rugpjūčio 18 d. apie 11.00 val. viešoje vietoje- daugiabučio namo, esančio Jonažolių g. 4, Vilniuje, kieme A. M., būdamas neblaivus (iškvepiamame ore rasta 2,23 promilės alkoholio), apspjovė V. Ž. automobilio „Seat Leon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinį langą, subraižė dešinės pusės galinio ir priekinio lango stiklus, koja sudavė smūgius į automobilio galinę dešinę padangą, priekines dureles, šias subraižydamas, atlenkė automobilio galinį valytuvą, užlenkė galinio matymo veidrodėlius, tokiu būdu įžūliu elgesiu bei vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Teisiamojo posėdžio metu A. M. parodė, kad kaltinimo esmę jis supranta, dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo kaltę jis pripažįsta. Nagrinėjimo įvykio metu jis buvo girtas, todėl visos įvykio sekos jis neatsimena. Jo mergina negali išvažiuoti iš kiemo, nes V. Ž. viduryje kiemo palieka savo automobilį. Nagrinėjamo įvykio dieną jis susinervavo, nuėjo į kiemą ir spyrė į V. Ž. automobilio galinį ratą, atlenkė priekinius valytuvus, užlenkė veidrodėlius, atlenkė galinį valytuvą, spardė galinį ratą. Jis taip elgėsi dėl to, kad suveiktų automobilio signalizacija, kadangi jis norėjo, kad V. Ž. patrauktų savo automobilį. Po to į kiemą subėgo kaimynai. Nagrinėjamo įvykio metu jis buvo girtas, todėl galėjo šlapintis ant automobilio. Jis neatsimena, kad būtų spyręs į automobilio priekines dureles, tačiau jis galėjo suduoti šlepete į automobilio galinį bamperį. Jis apspjovė automobilio galinio lango stiklą, subraižė automobilio dešinės pusės galinio lango stiklą. Taip pat jis galėjo subraižyti automobilio priekinio lango stiklą. Jis sutinka V. Ž. atlyginti 239 eurus.

Teisiamojo posėdžio metu A. M., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad jis prisipažįsta esantis kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokurorė sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai.

Ikiteisminio tyrimo metu A. M. parodė, kad jis gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Jis pasielgė chuliganiškai, nes buvo pagiringas. Jis pavargo nuo to, kad kaimynas kieme netvarkingai palieka automobilį, kurio valstybinio numerio jis neatsimena, kadangi išmanevruoti iš kiemo, kai automobilis nuolat paliekamas bet kaip, yra sunku. 2018 m. rugpjūčio mėn. apie 11.00 val. išėjęs į kiemą jis nuėjo prie vidury kiemo stovėjusio neteisingai priparkuoto raudonos spalvos automobilio ir užlenkė pastarojo galinio vaizdo veidrodėlius, atlenkė galinį valytuvą, šio nesulaužydamas. Tada jis apspjovė minėto automobilio galinį langą ir įspyrė į automobilio galinio dešinės pusės rato padangą. Jis taip padarė, kad įsijungtų automobilio signalizacija, nes jis nežinojo, kur gyvena automobilio savininkas. Suveikus automobilio signalizacijai atėjo automobilio šeimininkas. Kadangi šio įvykio metu jis buvo neblaivus, su automobilio šeimininku jis kalbėjosi piktai. Jokio susistumdymo tarp jo ir automobilio šeimininko nebuvo. Automobilio savininkas jam sakė kaip norintis, taip ir statantis savo automobilį. Jis visko smulkiai neatsimena. Jis neplanavo tokių savo veiksmų, bet jis buvo piktas, kad jo draugė negali išvažiuoti iš kiemo. Automobilio stiklų jis tikrai nebraižė. Jis pasielgė chuliganiškai, bet automobilio jis negadino. Tokiais savo veiksmais žalos jis nepadarė. Jis mano, kad kaimynas norėjo pasipelnyti. Jis nesubraižė kaimynų automobilio, šio neapgadino, tik spyrė į padangą, apspjovė ir užlenkė valytuvus (b. l. 120, 124-125).

Ikiteisminio tyrimo metu V. Ž. parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 18 d. apie 11.30 val. su vyru V. Ž. sugrįžusi į namus, esančius (duomenys neskelbtini), ji pastebėjo, kad automobilis „Seat Leon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovintis kieme, yra apgadintas. Ji matė, kad įspirta į automobilio dešinės pusės priekines dureles, atlenktas galinis valytuvas, kuris neapgadintas, užlenkti galinio vaizdo veidrodėliai, kurie neapgadinti; įspirta į galinį bamperį bei subraižyti dešinės pusės priekinis ir galinis stiklai. Jai su vyru būnant prie automobilio kaimynas, gyvenantis bute, esančiame (duomenys neskelbtini), atidarė savo balkono langą ir jiems pasakė, kas apgadino jų automobilį. Jai bendraujant su kaimynu iš laiptinės išėjo A. M., kuris, pasak kaimyno, ir apgadino automobilį. Ji iškvietė policijos pareigūnus. A. M. prisipažino apgadinęs jos automobilį, kadangi šis trukdė išvažiuoti ir praeiti. Jai buvo padaryta 239,49 eurų dydžio turtinė žala. Pirminiame pareiškime ji nurodė, kad šio įvykio metu buvo apgadintas jos automobilio galinis bamperis, dešinės pusės priekinės durelės. Tos pačios dienos vakare įsėdusi į automobilį ji pastebėjo, kad šio įvykio metu buvo subraižyti ir dešinės pusės priekinis ir galinis stiklai. Įspyrus į galinį bamperį, dešinės pusės priekines dureles, buvo padaryti įbrėžimai. Norint įbrėžimus pašalinti, reikia šiuos poliruoti. Be to, būtina poliruoti ir subraižytus langus. Ji prideda išankstinę darbų sąmatą, nes automobilio dar nėra sutvarkiusi (b. l. 28-31, 37-38).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu V. Ž. atpažino A. M. kaip asmenį, kurį kas dieną ji mato savo namo kieme ir kuris 2018 m. rugpjūčio 18 d. apie 11.30 val. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), apgadino jos automobilį „Seat Leon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 48-54).

Ikiteisminio tyrimo metu V. Ž. parodė analogiškai (b. l. 57-59).

Ikiteisminio tyrimo metu R. K. parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 18 d. apie 11.30 val. būdamas savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jis išgirdo, kad kieme garsiai rėkaujama, keikiamasi necenzūriniais žodžiais. Pro balkoną jis pamatė, kad vyras spyrė į automobilio „Seat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinio bamperio dešinės pusės dalį, po ko ėjo link namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmosios laiptinės. Minėtam vyrui pro balkoną jis šūktelėjo „Ką čia darai?“, vyras jam atsakė „čia pristato mašinų, kad nepraeiti ir nepravažiuoti“. Paklaustas, kas jis toks, minėtas vyras atsakė „išeik, aš tau paaiškinsiu, kas aš toks“. Jam išėjus į kiemą minėto vyro nebebuvo. Vėliau jis pamatė prie sugadinto automobilio stovinčius šeimininkus, todėl jis vėl išėjo į kiemą. Lipdamas laiptais jis sutiko A. M., kuris spardė kaimynų automobilį (b. l. 62-63).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu R. K. atpažino A. M. kaip asmenį, kuris 2018 m. rugpjūčio 18 d. apie 11.30 val. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), apgadino automobilį „Seat Leon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 64-69).

Ikiteisminio tyrimo metu A. J. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini)vyriausiuoju patruliu. 2018 m. rugpjūčio 18 d. apie 11.40 val. patruliavimo metu buvo gautas pranešimas, kad prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), tarp kaimynų vyksta konfliktas. Atvykus į įvykio vietą V. Ž. paaiškino, kad iš matymo pažįstamas girtas vyriškis apspardė jos automobilį „Seat Leon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis stovėjo automobilių stovėjimo aikštelėje. V. Ž. nurodė, kad buvo apgadinti minėto automobilio galinis bamperis ir dešinės pusės priekinės durelės, tačiau ji neminėjo, kad buvo subraižyti automobilio stiklai. Automobilio apgadinimai užfiksuoti nuotraukose. R. K., gyvenantis bute, esančiame (duomenys neskelbtini), patvirtino matęs, kad A. M. apgadino V. Ž. automobilį. Sulaikytas apgadinto automobilio stovėjimo aikštelėje A. M. paaiškino automobilį apgadinęs, nes šis buvo netvarkingai priparkuotas. Nuo A. M. sklido stiprus alkoholio kvapas. A. M. buvo pristatytas į policijos komisariatą (b. l. 71-72).

Ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėjus automobilį „Seat Leon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad ant automobilio dešinės pusės priekinių bei galinių durelių langų matomi įbrėžimai, dešinės pusės priekinių durelių apačioje subraižyti dažai, galinio bamperio dešinėje pusėje matomos bato žymės. Kitų sugadinimų ant automobilio nesimato (b. l. 15-23).

Ikiteisminio tyrimo metu V. Ž. pateikė UAB „Pavarų centras“ 2018 m. rugpjūčio 22 d. sąmatą, kurioje nurodyta, kad automobilio plovimas ir poliravimas kainuos 199,49 eurų, automobilio dešinės pusės stiklų poliravimas- 40 eurų, iš viso šie darbai kainuos 239,49 eurų (b. l. 39-42).

Alkotesterio šaknelėje nurodyta, kad 2018 m. rugpjūčio 18 d. 12.29 val. A. M. iškvepiamame ore rasta 2,23 promilės alkoholio (b. l. 114).

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad A. M. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys- nukentėjusiosios V. Ž., liudytojų V. Ž., R. K., A. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, apžiūrų, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu gauti duomenys, alkotesterio šaknelėje nurodyti duomenys, kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2018 m. rugpjūčio 18 d. apie 11.00 val. viešoje vietoje- daugiabučio namo, esančio Jonažolių g. 4, Vilniuje, kieme A. M., būdamas neblaivus (iškvepiamame ore rasta 2,23 promilės alkoholio), apspjovė V. Ž. automobilio „Seat Leon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinį langą, subraižė dešinės pusės galinio ir priekinio lango stiklus, koja sudavė smūgius į automobilio galinę dešinę padangą, priekines dureles, šias subraižydamas, atlenkė automobilio galinį valytuvą, užlenkė galinio matymo veidrodėlius, tokiu būdu įžūliu elgesiu bei vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

Šiai bylai nagrinėti reikšmingos teisės normos:

BK 284 straipsnis.

Tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką,

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

A. M. savo veiksmais, t. y. viešoje vietoje be aiškios priežasties spjaudė ant automobilio, šį spardė, subraižė, atlenkė valytuvą, užlenkė veidrodėlį, tokiu būdu įžūliu elgesiu bei vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, taigi A. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Šiai bylai nagrinėti reikšmingos teisės normos:

BK 27 straipsnio 1 dalis.

1. Nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas.

BK 41 straipsnis.

1. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui.

2. Bausmės paskirtis:

1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;

2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį;

3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas;

4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų;

5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 54 straipsnio 1-2 dalys.

1. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

2. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formą ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadiją;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;

8) nusikalstama veika padarytą žalą.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai.

1. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra šios:

2) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis;

3) kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą.

60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai.

1. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra šios:

9) veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui;

13) veiką padarė recidyvistas.

BK 75 straipsnis.

1. Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

2. Atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas:

1) atsiprašyti nukentėjusio asmens;

2) teikti nukentėjusiam asmeniui pagalbą, kol šis gydosi;

3) gydytis priklausomybės ligas, kai nuteistasis sutinka;

4) auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos;

5) pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą;

6) dalyvauti elgesio pataisos programoje;

7) neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

8) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

9) nesilankyti tam tikrose vietose arba nebendrauti su tam tikrais asmenimis ar asmenų grupėmis;

10) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

11) neturėti, nenaudoti, neįsigyti tam tikrų daiktų arba neužsiimti tam tikra veikla.

3. Teismas asmeniui jo ar kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti kitas baudžiamajame įstatyme nenumatytas pareigas, kurios, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui.

4. Skirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytas pareigas, teismas nustato laiką, per kurį nuteistasis privalo jas įvykdyti.

5. Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas.

Spręsdamas dėl A. M. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. A. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, prisiskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, ir nuoširdžiai gailisi, taip pat jis savo noru atlygino padarytą žalą, kas yra jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. A. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikaltimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. A. M. šį tyčinį nusikaltimą padarė jau būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu A. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1, 2 dalyse, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu A. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu A. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nuosprendžiu A. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1, 2 dalyse, 145 straipsnio 1 dalyje, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. nuosprendžiu A. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje), taigi, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalies nuostata, A. M. yra recidyvistas, kas yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Teismas pažymi, kad A. M. nedirba (b. l. 81-82), nusikalstamą veiką jis padarė būdamas teistas (b. l. 84-87), baustas administracinėmis nuobaudomis, kurių jis nevykdo (b. l. 102-113), dėl ko teismas įsitikinęs, kad bausmės tikslai bus pasiekti skyrus A. M. griežčiausios rūšies- terminuoto laisvės atėmimo bausmę, bausmės vykdymą atidedant ir paskiriant A. M. kelias tarpusavyje suderintas baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, kurių tikslas- įtakoti A. M. elgesį tokiu būdu ir apimtimi, kad jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Terminuotos laisvės atėmimo bausmės skyrimas atidedant bausmės vykdymą leistų efektyviau, lyginant su kitomis bausmėmis, pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės tikslus, taigi A. M. už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, padarymą skirtina vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant trejiems metams, įpareigojant A. M. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti alkoholio, pradėti dirbti, o praradus darbą- užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, A. M. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, A. M. skirtinos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės terminas trumpintinas vienu trečdaliu- keturiais mėnesiais ir A. M. skirtina galutinė aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant trejiems metams, įpareigojant A. M. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti alkoholio, pradėti dirbti, o praradus darbą- užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

V. Civilinis ieškinys

Šiai bylai reikšmingos teisės normos:

BPK 115 straipsnio 1 dalis.

1. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Tenkindamas civilinį ieškinį, teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui.

Šio baudžiamojo proceso metu V. Ž. pareiškė 239,49 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl A. M. nusikalstamais veiksmais jai padarytos 239,49 eurų turtinės žalos (b. l. 43-45).

Baudžiamojo proceso metu A. M. savo noru atlygino savo nusikalstamais veiksmais V. Ž. padarytą 239,49 eurų dydžio turtinę žalą, dėl ko V. Ž. civilinis ieškinys atmestinas.

VI. Kardomosios priemonės

Šiai bylai nagrinėti reikšmingos teisės normos:

BPK 119 straipsnis.

Kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

BPK 139 straipsnio 1 dalis.

1. Paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Kardomąją priemonę panaikina arba pakeičia prokuroras nutarimu arba teismas nutartimi.

Ikiteisminio tyrimo metu A. M. skirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 126), kuri paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus- naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹, 75 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, 139 straipsnio 1 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti A. M. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

A. M. skirtos laisvės atėmimo bausmės terminą sumažinti vienu trečdaliu- keturiais mėnesiais ir A. M. skirti galutinę aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. M. skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, įpareigojant A. M. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti alkoholio, pradėti dirbti, o praradus darbą- užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. M. skirtą kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus- panaikinti.

V. Ž. civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Ražanskas