Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas V. V. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. kovo 4 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinis skyrius (toliau – Institucija) V. V. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, būdamas UAB „(-)“ direktoriumi, įmonės darbo objekte, rekonstruojamo pastato įėjimo laiptų renovavimo darbams (duomenys neskelbtini), nelegaliai įdarbino ir leido dirbti darbininkais 2014m. gruodžio 05, 08 dienomis T. J., 2014 metų gruodžio 8d. L. I., nesudaręs darbo sutarties, esant šalių susitarimui dėl darbo vietos, darbo funkcijų bei darbo užmokesčio, teisės aktų nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ( toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą.

Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. nutarimu V. V. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalį paskiriant 1736 Eur baudą.

Apeliaciniu skundu V. V. prašo panaikinti 2015 m. birželio 12 d. Kretingos rajono apylinkės teismo nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti, pasibaigus numatytam nuobaudos skyrimo terminui, arba pakeisti 2015 m. birželio 12 d. Kretingos rajono apylinkės teismo nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, taikyti ATPK 30¹ str. ir paskirti jam švelnesnę nuobaudą – įspėjimą.

Apeliantas skunde nurodo, kad jis sutinka, kad 2014 m. gruodžio 8 d. iki pietų T. J. ir L. I. dirbo statybiniame objekte pagalbiniais darbininkais, o apie jų darbą darbdavys (UAB „(-)") prieš vieną darbo dieną, t. y. 2014 m. gruodžio 5 d., nebuvo pranešęs VSDFV Mažeikių skyriui apie tų asmenų darbo pradžią. Tai atitinka vieną nelegalaus darbo požymį (LR Darbo kodekso 98 str. 1 d. 2 p.). Tačiau skunde apeliantas teigia, jog jis 2014 m. sausio 2d. priėmė įsakymą Nr. 2014/01, kuriuo įpareigojo vyr. finansininkę J. S. parengti darbo sutartis su darbuotojais ir atlikti visus administracinius veiksmus, susijusius su darbuotojų įdarbinimu, bei supažindinti darbuotojus su darbų sauga darbe, bei pildyti darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnalą. J. S. teisme paaiškino, kad ji norėjo 2014 m. gruodžio 5 d. pranešti VSDFV apie T. J. ir L. I. darbo pradžią, tačiau to nepadarė dėl to, kad negalėjo padaryti dėl internetinių trikdžių. Apeliantas teigia, kad pažeidimas – nepranešimas 2014 m. gruodžio 5 d. VSDFV apie darbuotojų T. J. ir L. I. darbo pradžią (2014-12-08) įvyko dėl objektyvių priežasčių (internetinio ryšio strigimo) ir dalinai dėl vyr. finansininkės J. S. nerūpestingumo (nes nepasitikrino galimybės prisijungti prie VSDFV tinklalapio per kitus kompiuterius (iš kitos vietos), todėl teisės pažeidimas buvo menkas, trumpalaikis, formalus.

Taip pat apeliaciniame skunde V. V. teigia, teismas turėjo pakankamai duomenų apie padaryto teisės pažeidimo pobūdį (trumpalaikis ir formalus pažeidimas), taip pat apie įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes (pranešti VSDFV sutrukdė gedimai internete ir darbuotojos nerūpestingumas), todėl teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais galėjo taikyti ATPK 30¹ str. ir skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą.

Apeliantas skunde teigia, kad teismas administracinę nuobaudą už šį pažeidimą paskyrė 2015 m. birželio 12 d. nutarimu, t. y. pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui. Darbo inspektorius M. D. 2015 m. kovo 4 d. administracinio teisės pažeidimo protokole aiškiai ir nedviprasmiškai konstatavo, kad šis pažeidimas (nelegalus darbas) buvo nustatytas VDI Klaipėdos skyriaus pareigūnų 2014 m. gruodžio 8 d., todėl šiuo atveju šešių mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2014-12-08 iki 2015-06-08 (imtinai). Be to apeliantas nurodo, kad nutraukus administracinio teisės pažeidimo bylą dėl to, kad suėjo administracinės nuobaudos skyrimo terminai, negali būti iš esmės sprendžiamas administracinių teisės pažeidimų padarymo ar nepadarymo klausimas. Tačiau apeliantas skunde nurodo, kad jeigu apygardos teismas laikytų, kad nuobaudos skyrimo terminas dar nėra pasibaigęs, tokiu atveju prašo taikyti ATPK 30¹ str. ir skirti man švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje.

Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija nurodo, kad apelianto skundas teisiškai nepagrįstas, siekiantis suklaidinti teismą. Atsiliepimu Institucija prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir skirti didesnę baudą, nes nenustatyta atsakomybė lengvinančių aplinkybių.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Administracinė atsakomybė pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims kyla už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį. Nelegaliu darbu pagal Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalį laikomas darbas, esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Pagal DK 93 straipsnį darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Pažymėtina, kad darbo sutartis turi būti sudaroma raštu; darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą; už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys (DK 99 straipsnio 2, 3 dalys). Jeigu darbo santykių subjektai (darbdavys ir darbuotojas) nepasirašo darbo sutarties, konstatuojama, kad darbo sutartis nesudaryta ir darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas nurodytomis sąlygomis yra nelegalus. Taigi tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Remiantis teismų praktika, darbo sutarties nepasirašius abiems darbo santykių subjektams tiek darbuotojui, tiek darbdaviui - rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus.

Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Iš 2015 m. kovo 4 d. nelegalaus darbo tyrimo akto matyti, kad UAB „(-)“ darbo objekte adresu (duomenys neskelbtini)., nustatyti nelegaliai dirbantys T. J. ir L. I.. 2014 m. gruodžio 8 d. patikrinus VSDFV apie UAB „(-)“ , duomenų apie T. J. ir L. I. nebuvo. 2014 m. gruodžio 10 d. patikrinus VSDFV nustatyta, kad T. J. ir L. I. dirba nuo 2014 m. gruodžio 8 d. ( b. l. 5-6).

2014 m. gruodžio 8 d. paaiškinime T. J. nurodė, kad UAB „(-)“ pradėjo dirbti 2014 m. gruodžio 5 d., tačiau darbo sutarties nepasirašė. Dirbo tą dieną nuo 9 val. iki 16.30 val., 2014 m. gruodžio 8 d. pradėjo dirbti 9 val., kartu su juo dirbo R. A. ir L. I. ( b. l. 7).

2014 m. gruodžio 8 d. paaiškinime L. I. nurodė, kad UAB „(-)“ pradėjo dirbti 2014 m. gruodžio 8 d., apie 10 val. tačiau darbo sutarties nepasirašė, nes ketino pažiūrėti ar tiks darbas ir tada įsidarbinti ( b. l. 8).

Į teismo posėdį tiek T. J., tiek L. I. neatvyko, todėl teismo posėdžio metu apklausti nebuvo.

Apklausta kaip liudytoja J. S. teismo posėdžio metu parodė, kad ji dirba UAB „(-)“ vyr. finansininke. 2014 m. gruodžio 5 d. direktorius atvežė du darbuotojus, su kuriais buvo sudarytos darbo sutartys. Apie jų įdarbinimą ji bandė pranešti tą pačią dieną VSDFV, tačiau dėl techninių kliūčių negalėjo to padaryti. Pirmadienį tie asmenys pradėjo dirbti ir apie jų įdarbinimą VSDFV pranešė po pietų. Kodėl VSDFV nebuvo pranešta 2014 m. gruodžio 8 d. ryte, ji pasakyti negalėjo (b. l. 43).

V. V. savo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad 2014 m. gruodžio 5 d. buvo sutarta su T. J. ir L. I., kad jie nuo 2014 m. gruodžio 8 d. pradės dirbti jo įmonėje. 2014 m. gruodžio 5 d. buvo surašytos darbo sutartys, tačiau darbuotojams jos nebuvo duotos, nes dažnai būna, jog darbuotojai po to neatvyksta į darbą. 2014 m. gruodžio 5 d. minėti darbuotojai nedirbo. Jis dokumentus perdavė buhalterei J. S., kad ši apie įdarbinimą praneštų VSDFV. Kodėl patikrinimo metu 12 val. apie darbuotojų įdarbinimą nebuvo pranešta, nežino. ( b. l. 65).

Pirminiai nelegaliai dirbusių asmenų paaiškinimai teisingam bylos išnagrinėjimui bei tolesniam įrodymų vertinimui yra itin svarbūs. Apygardos teismas mano, kad T. J. ir L. I. duodami paaiškinimus buvo nuoširdūs, be to, jie neturėjo jokios galimybės suderinti savo parodymų su asmeniu, traukiamu administracinėn atsakomybėn, neturėjo laiko sugalvoti tokios pozicijos, kuri padėtų kaltam asmeniui išvengti atsakomybės.

Kaip jau minėta L. I. ir T. J. paaiškinimuose nurodė, kad darbo sutartis su jais sudaryta net nebuvo, todėl tiek direktoriaus, tiek vyr. finansininkės argumentas, kad 2014 m. gruodžio 5 d. nebuvo galimybės prisijungti prie VSDFV ir tokiu būdu pranešti apie du įdarbintus asmenis, visiškai nepagrįstas. Netikėti šių asmenų parodymais teismas neturi pagrindo, nes nenustatytas motyvas L. I. ir T. J. direktorių apkalbėti, juolab, kad jie vėliau ir buvo įdarbinti toje pačioje bendrovėje. Jei ir tikėti šia direktoriaus ir finansininkės versija, tai duomenis apie įdarbinimą buvo galima pateikti ir sekančią darbo dieną iš pat ryto, tačiau tai padaryta nebuvo. Be to šią versiją paneigia iš VSDF Informacinės sistemos eksploatavimo ir informacijos valdymo skyriaus pateikti duomenys, iš kurių matyti, jog gedimai užfiksuoti nebuvo ir nebuvo bandymo prisijungti prie elektroninės draudėjų aptarnavimo sistemos ( b. l. 52). V. V., kaip direktoriaus versija, jog įsakymu vyr. finansininkė buvo įpareigota parengti darbo sutartis ir atlikti administracinius veiksmus, susijusius su darbuotojų įdarbinimu vertinama, kaip siekis išvengti atsakomybės. Darbo kodekso 99 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama, kad darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį ir įteikus jam antrą sutarties egzempliorių, už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys. Šio straipsnio 5 dalyje numatyta, kad darbuotojas privalo pradėti dirbti kitą po darbo sutarties sudarymo dieną, jeigu vėlesnė darbo pradžia nenustatyta šalių susitarimu. Be to minėto straipsnio 6 dalyje reglamentuota, kad darbdavys privalo pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

Taigi, atsižvelgdamas į tai kas anksčiau išdėstyta ir į bylos medžiagą, kuri rodo, kad V. V. nesiėmė tinkamų priemonių, kad būtų įvykdytos jo, kaip darbdavio pareigos, numatytos DK 99 straipsnyje – užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį ir įteikus jam antrą sutarties egzempliorių, darbuotojas privalo pradėti dirbti kitą po darbo sutarties sudarymo dieną, darbdavys privalo pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios – apygardos teismas konstatuoja, kad V. V. veikoje yra subjektyvioji ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo sudėties pusė – kaltė, todėl jis pagrįstai pripažintas padaręs šį administracinį teisės pažeidimą.

Taigi, aukštesniosios instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog V. V. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą įrodyta. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl aukštesnysis teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

Apeliacinio skundo argumentas, kad sprendimas priimtas pažeidžiant administracinės nuobaudos skyrimo terminą yra nepagrįstas. ATPK 35 str.1 d. numatyta, kad „<...> Administracinė nuobauda už šio kodekso dvyliktajame skirsnyje nurodytus pažeidimus, taip pat už 41³,<... > straipsniuose numatytus pažeidimus gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai“. Šiuo atveju pažeidimas padarytas 2014 m. gruodžio 8 d., nustatytas 2015 m. kovo 4 d., t. y. nepraėjus 1 metams, o administracinė nuobauda paskirta 2015 m. birželio 12 d., tai yra nepraėjus šešiems mėnesiams nuo pažeidimo nustatymo dienos.

ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Pagal formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik esant ypatingų aplinkybių visumai, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, nedidelis veikos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Tuo tarpu nesant tokių aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama. Apeliacinės instancijos teismo manymu, V. V. nurodytos aplinkybės – jo manymu trumpalaikis ir formalus pažeidimas – nelaikytinos išimtinėmis aplinkybėmis, leidžiančiomis taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas. Į paminėtas aplinkybes gali būti atsižvelgiama individualizuojant pažeidėjui skiriamą nuobaudą neperžengiant sankcijos ribų, ką ir padarė apylinkės teismas paskirdamas V. V. minimalią baudą už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį. Prisipažinimas padarius pažeidimą ir nuoširdus gailėjimasis laikytinas tik atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kuri reikšminga parenkant administracinę nuobaudą neperžengiant sankcijos už padarytą pažeidimą ribų, tačiau jos tikrai nepakanka, kad būtų galima taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo.

Apygardos teismas atkreipia Institucijos dėmesį, jog nesutikdama su pirmosios instancijos paskirta nuobauda, ji turėjo teisę pateikti apeliacinį skundą, tačiau to nepadarė, o aukštesnės instancijos teismas negali pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens padėtį, nesant institucijos surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą skundo (ATPK 302¹¹ str. 2 d.).

Esant aptartoms aplinkybėms, apygardos teismas konstatuoja, kad 2015 m. birželio 12 d. Kretingos rajono apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistinas ir nenaikintinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. nutarimą palikti nepakeistą, V. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.