- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-20
- Bylos Nr.
- 2-1030-912/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01157-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Venckus
- Ieškovas
- S. B.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Kreedex“
- Kategorijos
- 3.1.2.2.1Rūšinis (dalykinis) teismingumas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės S. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 16 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškovės S. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kreedex“ dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, sutarties sąlygų pakeitimo ir įsipareigojimų dydžio perskaičiavimo, tretieji asmenys: antstolis Arminas Naujokaitis, V. B. (V. B.),
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė:
1) pripažinti atsakovės vienašalį 2017 m. birželio 29 d. paskolos sutarties nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu ab initio ir jį panaikinti;
2) pripažinti neteisėtu atsakovės reikalavimą sumokėti 91 800 Eur skolą; 8 154,80 Eur palūkanas, paskaičiuotas nuo 2017 m. rugpjūčio 25 d. iki 2018 m. kovo 7 d.; 14,40 proc. palūkanas, skaičiuotinas nuo 91 800 Eur nuo 2018 m. kovo 7 d. iki visiško prievolės įvykimo; 0,5 proc. delspinigius, skaičiuotinus nuo 99 954,80 Eur nuo 2018 m. kovo 7 d. iki visiško prievolės įvykdymo; 9 180 Eur baudą; 2 474,99 Eur notaro išlaidas;
3) pakeisti 2017 m. birželio 29 d. paskolos sutarties Specialiosios dalies 1.12 papunktį, kuriame nustatytos 14,40 proc. metinės palūkanos, jas sumažinant iki 2,01 proc. metinių palūkanų;
4) pakeisti 2017 m. birželio 29 d. paskolos sutarties Specialiosios dalies 6.8 papunktį, kuriame nustatyti 0,5 proc. delspinigiai, mokėtini už kiekvieną dieną, juos sumažinant iki 0,02 proc. delspinigių, mokėtinų už 180 dienų laikotarpį, taikyti 180 dienų delspinigių skaičiavimo senaties terminą;
5) įpareigoti atsakovę perskaičiuoti skolos likutį taip: 91 800 Eur pagrindinė skola; 9 225,90 Eur palūkanos už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 25 d. iki šios dienos, skaičiuojamos pagal sąžiningą 2,01 proc. metinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo metu, ir nuo šios dienos iki visiško prievolės įvykdymo, skaičiuojamos pagal sąžiningą 2,01 proc. metinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo metu; 3 598,37 Eur delspinigiai pagal sąžiningą 0,02 proc. už kiekvieną uždelstą dieną normą, taikant 180 dienų delspinigių skaičiavimo senaties terminą; 2 474,99 Eur notaro išlaidos.
Šalies argumentai
2. Ieškovė nurodė, kad šalys 2017 m. birželio 29 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią atsakovė suteikė ieškovei 91 800 Eur paskolą nekilnojamajam turtui įsigyti. Paskolos grąžinimo terminas – 2032 m. birželio 25 d. Paskolos sutarties įvykdymas užtikrintas nekilnojamojo turto (žemės sklypo, gyvenamojo namo, katilinės) hipoteka. Atsakovė, neinformavusi ieškovės, vienašališkai nutraukė paskolos sutartį ir pradėjo priverstinį skolos išieškojimą pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 16 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį.
4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė nepasinaudojo ikiteismine tvarka, nesikreipė į atsakovę, prašydama pakeisti sutarties sąlygas, todėl ieškinio 2–5 reikalavimai negali būti priimti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.223 straipsnio 2, 3 dalys).
5. Ieškinio reikalavimas pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu yra neturtinis, todėl jis neteismingas Vilniaus apygardos teismui.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 16 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Ieškovė siekia įrodyti, kad atsakovė neteisėtai nutraukė paskolos sutartį. Dėl to teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovę kreiptis į atsakovę dėl sutarties sąlygų pakeitimo.
6.2. Ieškovė prašo sumažinti netesybų ir palūkanų dydį. Kasacinis teismas išaiškino, kad netesybų mažinimas teismo sprendimu nekvalifikuotinas kaip sutarties keitimas pagal CK 6.223 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015). Reikalavimui sumažinti delspinigius neprivaloma išankstinė ginčų sprendimo tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 5 straipsnio 1 dalyje užtikrinta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Įstatymų leidėjas CPK 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtino civilinio proceso tikslus – ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės pažeistos, interesus, tinkamai taikyti įstatymus nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, kuo greičiau atkurti ginčo šalių teisinę taiką, aiškinti bei plėtoti teisę.
8. Civilines bylas nagrinėja apylinkės ir apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, CPK nustatyta tvarka (CPK 26 straipsnis). Apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip keturiasdešimt tūkstančių eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo (CPK 27 straipsnio 1 punktas).
9. CPK 137 straipsnyje įtvirtinti ieškinio atsisakymo pagrindai. Pagal nurodyto straipsnio 2 dalies 2, 3 punktus, teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui arba suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.
10. Taigi pirmosios instancijos teismas, gavęs ieškinį pirmiausiai turi įvertinti ieškinio teismingumo klausimą, taip pat laikėsi besikreipiantis į teismą asmuo išankstinės ginčų sprendimo tvarkos ar ne. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad ieškinio reikalavimas pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu yra neturtinis. Taigi, jei šis reikalavimas būtų vienintelis byloje, pareikštas ieškinys būtų neteismingas Vilniaus apygardos teismui (CPK 26, 27 straipsniai). Nagrinėjamu atveju ieškovė taip pat pareiškė reikalavimų, kuriais prašo pakeisti sutarties sąlygas.
11. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad sutartis gali būti pakeista šalių susitarimu (CK 6.223 straipsnio 1 dalis). Vienos iš šalių reikalavimu sutartis gali būti pakeista teismo sprendimu, jeigu: 1) kita sutarties šalis iš esmės pažeidė sutartį; 2) kitais sutarties ar įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.223 straipsnio 2 dalis). Ieškinį dėl sutarties pakeitimo galima pareikšti tik po to, kai kita šalis atsisako pakeisti sutartį ar per trisdešimt dienų iš jos negautas atsakymas į pasiūlymą pakeisti sutartį, jeigu sutartis ar įstatymai nenustato kitokios sutarties pakeitimo tvarkos (CK 6.223 straipsnio 3 dalis).
12. Sprendžiant dėl privalomos išankstinės ginčų sprendimo tvarkos, taip pat reikia įvertinti tai, galioja šalių sudaryta paskolos sutartis ar ne. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė vienašališkai nutraukė sutartį, notaras išdavė vykdomąjį įrašą, kurį atsakovė pateikė antstoliui vykdyti. Antstolis pradėjo priverstinio išieškojimo procesą, pardavė iš varžytynių hipoteka užtikrintą ieškovės turtą. Taigi, jeigu sutartis nutraukta ir pradėtas priverstinis skolos išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto, CK 6.223 straipsnio 3 dalyje nustatytos tvarkos taikymas neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, taip pat užkirstų kelią operatyviai išspręsti ginčą. Apeliantė pareikštu ieškiniu prašo ne tik sumažinti palūkanas ir delspinigius, bet ir pripažinti atsakovės vienašalį sutarties nutraukimą neteisėtu. Įstatyme nėra įtvirtinto draudimo ieškovės pareikštus reikalavimus nagrinėti vienoje byloje. Tokiu būdu bus užtikrinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai (CPK 7 straipsnis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad šalių teisiniai santykiai pasibaigę, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė apeliantei kreiptis į atsakovę dėl sutarties sąlygų pakeitimo.
13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau nurodytus faktines aplinkybes ir argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė ieškinio priėmimo klausimą. Dėl to atskirasis skundas tenkintinas, apskųsta nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 16 d. nutarties ir grąžinti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.