Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė, sekretoriaujant Anželikai Kuicaitei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui Ž. Ž., jo įgaliotam atstovui advokatui Edvardui Algirdui Žalnerauskui, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato atstovui Andriui Venskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Ž. Ž. skundą dėl nutarimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko 2011 m. sausio 12 d. nutarimu Nr. F459881 Ž. Ž. buvo paskirta 160 Lt bauda už administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 124¹ str. 1 d., padarymą, 40 Lt bauda už ATPK 124¹ str. 6d. numatytą pažeidimą, pagal ATPK 33 str. 2d. nuobaudas subendrinus, paskirta 160 Lt nuobauda.

Ž. Ž. administracinė nuobauda buvo paskirta už tai, kad jis 2010-12-29 Kauno mieste Savanorių pr.-Birželio 23-osios g. sankryžoje vairuodamas automobilį įvažiavo į sankryžą ir ją pravažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui. Policijos pareigūnui sustabdžius transporto priemonę, neįjungė automobilio avarinės šviesos signalizacijos. Šiais veiksmais pažeidė KET 78.11, 97.3p. reikalavimus. Nutarime nurodyta, jog nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies pažeidimas, už kurį jau buvo skirta administracinė nuobauda.

Ž. Ž. skundu ir teismo posėdžio metu prašė panaikinti nutarimą. Nurodė, jog nutarimas neteisėtas ir nepagrįstas, nes pažeidimo nepadarė. Įvažiavo ir pravažiavo Savanorių pr. - Birželio 23 –osios sankryžą Kaune degant žaliam mirksinčiam signalui, kuris leidžia eismą ir įspėja, kad jo laikas baigiasi ir netrukus bus įjungtas draudžiamasis signalas (KET 78.3 p.). Prieš išvažiuojant iš sankryžos šviesoforo žalios spalvos mirksintis signalas pasikeitė į geltoną signalą, kuris draudžia eismą ir įspėja, kad šviesoforo signalai pasikeis (KET 78.7 p.). Tačiau, vadovaujantis KET 166 p., vairuotojui, įvažiavusiam į važiuojamųjų dalių sankirtą pagal leidžiamąjį šviesoforo signalą, leidžiama važiuoti numatyta kryptimi, kad ir koks būtų šviesoforo signalas, išvažiuojant iš sankryžos, todėl įvažiavęs į sankryžą pagal žalią mirksintį šviesoforo signalą turėjo teisę toliau važiuoti ir išvažiuoti iš sankryžos, įsijungus geltonos spalvos šviesoforo signalui. Nurodė, jog policijos pareigūnai, prisiviję jo vairuojamą automobilį ir sustabdę, įsikarščiavo, kai suprato, kad patys neteisingai aiškino susidariusią situaciją. Jie buvo be pagrindo labai sudirgę, nesivaldė, pyko. Iš savo pozicijos prie sankryžos, kur stovėjo su policijos mašina esant įsijungusiam raudonam šviesoforo signalui, jie nematė ir negalėjo matyti, koks buvo šviesoforo signalas jo važiavimo kryptimi. Nurodė, jog policijos pareigūnui priėjus prie jo vairuojamo automobilio ir pasikvietus jį į policijos automobilį, iš karto įjungė savo automobilio avarinę šviesos signalizaciją. Kai įsėdo į policijos automobilį, policijos pareigūnas paklausė, kodėl jis neįjungė avarinės signalizacijos. Atsakė, kad įjungė, tačiau ir pats tada pamatė, kad avarinė signalizacija neįjungta. Tada jis priėjo prie savo automobilio ir vėl įjungė signalizaciją, ir tuo metu ant priekinės dešinės sėdynės sėdėjęs keleivis pasakė, kad tai jis per klaidą išjungęs avarinę signalizaciją. Nurodė, jog policijos pareigūnai, surašydami administracinio teisės pažeidimo protokolą, nepagrįstai atsisakė minėtą keleivį protokole nurodyti kaip liudytoją, nors tuo metu ji pats to prašė, pačiam keleiviui surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis priėjo ir paprašė jį nurodyti liudytoju. Surašydami tarnybinius pranešimus savo viršininkui, policijos patruliai N. V. ir R. Z. iškraipė faktines aplinkybes, pateikdami beveik identiškus tarnybinius pranešimus. Tai įrodo šių pareigūnų susimokymą bendrai veikti ir siekti apginti piktavališkai, melagingai liudijant atliekamą darbą, automobilio sustabdymą be pagrindo ir dėl to nepagrįstai surašytus administracinių teisės pažeidimų protokolus. Administracinio teisės pažeidimo protokolas neaiškus, nes jame nenurodyta, per kokį draudžiamą šviesoforo signalą jis neva įvažiavo į sankryžą.

Nuobaudą paskyrusios institucijos atstovas prašė skundą atmesti, nurodė, jog nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Skundas netenkinamas.

Administracinis teisės pažeidimas įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l.9), policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais (b.l.11-12), liudytojų R. Z. ir N. V. parodymais ( b.l. 32-35), kurie remiantis LR ATPK 256 str. pripažintini tinkamais įrodymais, patvirtinančiais administracinio teisės pažeidimo padarymą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę.

Liudytojai R. Z. ir N. V. paaiškino, jog 2010-12-29 apie 11.20 val. patruliuodami važiavo nuo Lukšio gatvės link Taikos gatvės, stovint trečioje eismo juostoje Savanorių pr., ties Savanorių pr. – Birželio 23-osios g. sankryža, jiems užsidegė žalias šviesoforas, priešais juos stovinčiam automobiliui jau pajudėjus, į sankryžą trečiąja eismo juosta nuo Taikos g. link Lukšio g. įvažiavo ir pravažiavo ją degant raudonam šviesoforo signalui automobilis Peugeot. Liudytojai nurodė, jog pareiškėjui raudonas šviesoforo signalas užsidegė, kai jam iki sankryžos dar buvo likę apie 15-20 metrų, jis nestabdė automobilio, tačiau priešingai, akivaizdžiai padidinęs greitį, ją pravažiavo, šalia jo pirma ir antra eismo juosta važiavę automobiliai tuo metu stovėjo prie sankryžos. Liudytojai nurodė, jog apie pareiškėjui buvusį šviesoforo signalą orientavosi pagal jiems degantį žalią bei kairėje pusėje pėsčiųjų perėjos šviesoforo signalą, kurio veikimas sutampa su šviesoforo signalu, esančiu ties sankryža pareiškėjo kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms. Nurodė, jog sankryžoje esančių šviesoforų išsidėstymą ir jų veikimą yra gerai įsidėmėję, nes ši sankryža yra jų patruliavimo vieta. Vairuotoją sustabdžius, šis aiškino jiems, kad sankryžą pravažiavo per geltoną šviesoforo signalą, paaiškinus jam, kad ir geltonas signalas draudžia važiavimą, pareiškėjas ėmė neigti pažeidimą. Po sustabdymo vairuotojas taip pat neįjungė avarinės šviesos signalizacijos.

Nors liudytojai tiesiogiai nematė, koks šviesoforas degė pareiškėjui prieš jam įvažiuojant į sankryžą, tačiau aplinkybę, jog jam degė raudonas šviesoforo signalas nustatė pagal kitų toje sankryžoje šviesoforų signalų veikimą. Liudytojų parodymai yra nuoseklūs, neprieštarauja vieni kitiems, atitinka jų tarnybiniuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes (b.l.11-12), todėl teismui jais netikėti nėra pagrindo. Aplinkybių, jog pareigūnai būtų šališki pareiškėjo atžvilgiu administracinėje byloje nenustatyta.

Duomenų apie tai, kad pareigūnai iškraipė faktines įvykio aplinkybes, byloje nesurinkta. Tarnybiniai pranešimai nėra identiški. Pareigūnai nurodė, jog surašant tarnybinius pranešimus, rėmėsi tarnybinių pranešimų blanku, todėl jų pranešimų pradžioje buvo nurodytos iš esmės tos pačios aplinkybės, tačiau tai nepatvirtina pareigūnų neteisėtų veiksmų fiksuojant pažeidimą.

Liudytojų N. V. ir R. Z. parodymus patvirtina įmonės „Eismo juosta“ teismui pateikta minėtos sankryžos schema ir šios sankryžos šviesoforų darbo režimo programos fazių diagrama (b.l.26- 27), iš kurios matyti, jog tuo metu, kai automobiliams, važiuojantiems Savanorių pr. į centrą (2 pozicija, kuri atitinka policijos automobilio važiavimo maršrutą) užsidega žalias šviesoforo signalas, automobiliams, važiuojantiems Savanorių pr. nuo centro (1pozicija, atitinkanti pareiškėjo važiavimo maršrutą) užsidega raudonas šviesoforo signalas. Ties Birželio 23-osios g. pėsčiųjų perėja (7pozicija) raudono signalo įsijungimas sutampa su 1-oje pozicijoje esamu geltonu šviesoforo signalu, draudžiančiu įvažiavimą į sankryžą ( KET 78.7p.), o po trijų sekundžių užsidega raudonas signalas. Taigi, diagramos ir schemos duomenys atitinka liudytojų parodymuose nurodytas aplinkybes, kad pareiškėjo vairuojamas automobilis įvažiavo į sankryžą, degant raudonam šviesoforo signalui.

Tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime neįvardinta draudžiamo šviesoforo signalo spalva (raudona) pažeidimo nepaneigia, nes protokole nurodyta, jog buvo pažeista KET 78.11p., kuriame nurodyta, jog raudonas signalas draudžia eismą. Šis pažeidimas pripažintinas neesminiu, nesudarančiu pagrindo panaikinti nutarimą. Ž. Ž. paaiškinimas administracinio teisės pažeidimo protokole ( b.l. 9), jo ir įgalioto asmens paaiškinimai posėdžio metu patvirtina, jog kaltinimo esmė pareiškėjui buvo aiški, todėl tai nesutrukdė gintis nuo pareikšto kaltinimo.

Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodytas kaip liudytojas kartu važiavęs keleivis E. A. Ž. taip pat neįrodo ginčijamo nutarimo neteisėtumo. Kreipdamasis į teismą su skundu pareiškėjas pateikė visus jo nuomone reikšmingus įrodymus, dalyvaudamas teismo posėdyje pasinaudojo teise duoti paaiškinimus, teismo posėdžio metu paaiškinimus davė 2010-12-29 kartu su pareiškėju važiavęs keleivis E.A. Ž., kuris šioje byloje jį atstovauja kaip advokatas, pareiškėjui buvo suteikta galimybė pasinaudoti kitomis procesinėmis teisėmis, tai leidžia teigti, jog klaidos, kurios galėjo būti padarytos užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ikiteisminėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje, yra pašalintos, Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog ši aplinkybė nėra esminis procesinis pažeidimas, kurio pagrindu būtų panaikintas nutarimas (2007 08 02 Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo adm. byloje Nr. N18 -1403/2007).

KET 97.3p. numato, jog avarinė šviesos signalizacija transporto priemonėje, jeigu tokia įrengta, privalo būti įjungta, sustabdžius tikrinančiam pareigūnui. Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu pripažino, jog būnant policijos tarnybiniame automobilyje pamatė, kad jo automobilyje avarinė signalizacija neįjungta, už KET reikalavimų vykdymą yra atsakingas vairuotojas, todėl jo nurodyta aplinkybė, kad signalizaciją išjungė keleivis neturi teisinės pažeidimo kvalifikacijai, be to, paneigta liudytojų N. V. ir R. Z. parodymais. KET 97.3p. pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę pagal ATPK 124¹ str. 6d.

Paties pareiškėjo paaiškinimas vertinamas kaip siekimas išvengti administracinės atsakomybės. Jo atstovo advokato E.A. Ž. paaiškinimai nelaikytini patikimais ir objektyviais, nes pareiškėją su juo sieja giminystės ryšys, jis yra pareiškėjo tėvas, be to, E.A. Ž. tuo pačiu metu buvo taip pat buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Atsižvelgiant į tai, E.A. Ž. argumentai vertintini kaip suinteresuoto bylos baigtimi asmens paaiškinimai ir teismas jais nesiremia.

Pažeidimai pagal LR ATPK 124¹ str. 1 d., ir pagal ATPK 124¹ str. 6d. kvalifikuoti teisingai. Pagal ATPK 124¹ str. 1d. yra numatyta alternatyvi sankcija- bauda vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vieno iki šešių mėnesių. Ž. Ž. yra skirta už šį pažeidimą švelnesnė administracinė nuobauda- 160 Lt administracinė bauda, kurios dydis yra didesnis už sankcijos vidurkį, tačiau pažyma apie baustumą (b.l. 13-15) patvirtina, jog pareiškėjas pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies pažeidimą, už kurį jau buvo paskirta administracinė nuobauda, todėl Institucija pagrįstai šią aplinkybę pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe ( ATPK 31 str. 5p.) ir paskyrė baudą didesnę už sankcijos vidurkį. Galutinė nuobauda už abu pažeidimus paskirta iš esmės laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, į pareiškėjo asmenybę, atitinka administracinių nuobaudų skyrimo tikslus (ATPK 20 str., 30 str., 30² str. ), todėl jai naikinti ar keisti teisinio pagrindo nėra. Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 128 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15, 16, 18, 20, 18, 20, 46, 137 straipsnių pakeitimo, aštuonioliktojo skirsnio ir 128,144 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo10 str.2d., Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30², 226, 232, 232¹, 239, 239³, 241, 241¹, 246¹, 246², 246⁷, 249, 259, 260, 261, 262, 282, 313 straipsnių ir dvidešimt trečiojo skirsnio pakeitimo, kodekso papildymo 257¹, 260¹, 260² straipsniais, dvidešimt trečiuoju¹ ir dvidešimt trečiuoju² skirsniais įstatymo 25 str. 2d.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.