- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-23
- Bylos Nr.
- e2YT-12686-433/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06580-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Juozėnas
- Pareiškėjas
- A. D.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ „Turto bankas“
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos A. D. pareiškimą suinteresuotam asmeniui VĮ „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjos pareiškime nurodoma, kad pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu - asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Pagal LR CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Pareiškėjos A. D. motina B. M. mirė 2013 m. kovo 11 d. Pareiškėjos A. D. tėvas P. M. mirė 2017 m. sausio 15 d. Iki B. M. ir P. M. mirties, jiems nuosavybės teise priklausė: 1) žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 0,0564 ha., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) negyvenamoji patalpa - garažas (boksas), esantis (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 16,41 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 1,1800 ha., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 54,54 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5) žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 3.0900 ha., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Po B. M. mirties (2013 m. kovo 11 d.), jos sutuoktinis P. M. ir jų dukra A. D. aukščiau išvardintą nekilnojamąjį turtą priėmė pradėdami faktiškai jį valdyti ir su palikėjos turtu elgėsi kaip paveldėto turto savininkai. Todėl būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. M. ir A. D. po B. M. mirties priėmė palikimą pradėdami jį faktiškai valdyti. Palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas) yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingos teisenos tvarka. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. palikimas galėjo būti priimtas ne tik paduodant pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarų biurui, bet ir per tris mėnesius nuo jo atsiradimo faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis siekia sukurti tam tikras teisines pasekmes - perimti palikėjo teises ir pareigas. Tai yra aktyvūs įpėdinio veiksmai, nukreipti įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Kadangi pareiškėja kita tvarka gauti jam reikiamų dokumentų, kurie patvirtintų jos prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, negali, todėl juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (CPK 444 str. 2 d. 8 p., 445 str.). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str.). Pateikiami įrodymai pagrindžiantys faktą, jog P. M. po žmonos B. M. mirties, faktiškai disponavo jos turto dalimi: iš P. M. sąskaitos 2016 lapkričio mėn., t. y. po B. M. mirties (2013-03-11), buvo apmokamos jam pateiktos sąskaitos už komunalines (už dujų, elektros energijos ir vandens tiekimą bei ryšio - laidinis telefonas ir internetas - paslaugas) ir buto administravimo (UAB Rasų valda) paslaugas, o minėtos paslaugos buvo suteiktos (duomenys neskelbtini) buto gyventojui - P. M.; buto komunaliniai patarnavimai ir administravimo paslaugos buvo apmokamos iš P. M. sąskaitos ir 2016 liepos mėn., todėl yra pagrindas teigti, jog minėti mokėjimai iš P. M. sąskaitos buvo atliekami periodiškai ir po B. M. mirties. Iš P. M. sąskaitos buvo apmokamos (4 p., 25,53 EUR) elektros energijos tiekimo paslaugos, kurios jam buvo suteiktos Sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ esančiame objekte (kolektyvinis sodas), todėl yra pagrindas teigti, kad P. M. po B. M. mirties faktiškai naudojosi ir sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ esančiu objektu (kolektyvinis sodas). Būtent P. M. periodiškai mokėjo už (duomenys neskelbtini) buto gyventojui - P. M. suteiktas paslaugas 2015 spalio mėn., o taip pat sumokėtas P. M. VMI apskaičiuotas žemės mokestis (13 p., 12.00 EUR) už jam priklausančią žemę, tame tarpe - ir sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“. P. M. faktiškai ir periodiškai mokėjo mokesčius, tame tarpe - ir už 2014 spalio mėn., už jo disponuojamo turto faktinį naudojimą. Ir iki B. M. mirties buvo mokami (tame tarpe - 2010 liepos mėn.) atitinkami mokesčiai ir jie buvo mokami iš P. M. sąskaitos. Iš pateiktos 519 Garžų statybos ir eksploatavimo bendrijos 2013-05-16 pažymos turinio matyti, kad P. M. po žmonos B. M. mirties ne tik mokėjo mokesčius 519 Garažų bendrijai, bet ir atliko faktiškai tik garažo savininkui būdingus veiksmus - registravo minėtą nekilnojamąjį turtą VĮ Registrų centre ir gavo tai liudijantį išrašą. 2016-09-05 P. M. sumokėjo sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ kasmetinį mokestį, o mokėjimą fiziškai atliko T. D. (A. D.-M. vyras). Mokesčius už komunalines paslaugas ir buto (duomenys neskelbtini) administravimo paslaugas po P. M. mirties fiziškai mokėjo A. D.-M. vyras, ir jie yra mokami periodiškai. 519 Garžų statybos ir eksploatavimo bendrijos 2017-04-30 pažyma parodo, kad P. M. gyveno (duomenys neskelbtini) ir buvo 519 garažų bendrijos garažo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, o tai leidžia teigti, jog, ir po žmonos mirties, P. M. faktiškai valdė minėtą nekilnojamą turtą. Vilniaus miesto sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) 2017-05-02 pažyma parodo, kad P. M., kuriam priklausė sklypas sodininkų bendrijoje „Rasa“, iki mirties (2017-01-15) įsiskolinimų sodininkų bendrijai „Rasa“ neturėjo, kas reiškia, kad P. M. tinkamai disponavo savo (ir mirusios žmonos B. M.) turtu. Aukščiau pateikti duomenys įrodo, kad ir iki B. M. mirties, ir po jos buvo mokami atitinkami mokėjimai iš P. M., kuris faktiškai valdė anksčiau minėtą nekilnojamąjį turtą, sąskaitos, todėl yra pagrindas teigti, kad po B. M. mirties P. M. apie (4) keturis metus faktiškai disponavo abiejų sutuoktinių (ir B. M.) turtu (butas, garažas, kolektyvinis sodas), ir tai patvirtina P. M. veiksmai, tame tarpe - garažo teisinė registracija bei mokėti atitinkami, su faktiniu turto naudojimu sietini, mokėjimai/mokesčiai. Tai, kad po B. M. ir P. M. mirties, jiems nuosavybės teise priklausantis turtas pareiškėjos A. D. buvo pradėtas faktiškai valdyti patvartina tai, kad pareiškėja ir toliau rūpinasi butu, esančiu (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno jos tėvas P. M.. Be to, pareiškėja rūpinosi ne tik minėtu butu, bet ir savo tėvu P. M., kuris mirė senyvo amžiaus ir būdamas labai silpnos sveikatos. Pareiškėja kartu su savo tėvu mokėjo ir moka buto komunalinius mokesčius, už karštą ir šaltą vandenį, kitus mokesčius. Mokėjimai buvo atliekami per pareiškėjos tėvo P. M. banko sąskaitą, todėl pareiškėja A. D. teismui neturi galimybės pateikti mokėjimo nurodymų iš banko sąskaitos. Be to, pareiškėja A. D. nurodo, kad nuo 2000 metų su savo sutuoktiniu iš pareiškėjos tėvų perėmė sode Gvazdikų Sodų 7-oji g. 17, Vilniuje, tvarkymą. Abu pareiškėjos tėvai buvo neįgalūs, todėl pareiškėja slaugė tėvus ir prižiūrėjo nekilnojamąjį turtą. Be to, pareiškėja A. D. nurodo, kad nuo 2000 metų su savo sutuoktiniu iš pareiškėjos tėvų perėmė sode (duomenys neskelbtini), tvarkymą, kadangi nei P. M., nei B. M. dėl sveikatos problemų nebepajėgė sode tvarkyti ūkio reikalus ir išlaikyti turtą. Be to, 2007 metais, o po to ir 2009 metais pareiškėjos tėvui P. M. lūžo klubo sąnariai. Abu pareiškėjos tėvai P. M. ir B. M. tapo neįgalūs, A. D. kaip vieninteliam jų palikuoniui teko tėvus nuolat slaugyti ir prižiūrėti, prižiūrėti jų kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. A. D. nuo 2009 metų nutraukė darbo sutartį, tam kad daugiau laiko skirtų tėvų slaugai ir jų priežiūrai. Dar iki 2013 metų pareiškėjos motinai B. M. progresavo širdies nepakankamumas, pastaroji kelis kartus dėl sveikatos pablogėjimo gulėjo ligoninėje, B. M. nebegalėjo nueiti net iki tualeto, todėl motina nuolat iki jos mirties 2013 metais rūpinosi jos dukra A. D.. Pareiškėja nurodo, kad 2013 metais mirus B. M., A. D. tėvo sveikata dar labiau pablogėjo. 2016 metais balandžio mėnesį P. M. ištiko insultas. Pareiškėjos tėvas galėjo paeiti, ar stovėti tik su suaugusiam skirtu vaikštuku, P. M. sveikata labai nusilpo, jam ir jo turtui buvo reikalinga nuolatinė priežiūra, kurią nuolat teikė jo dukra A. D.. Pareiškime nurodoma, kad P. M. mirė 2017 m. sausio 15 d. ir jo dukra A. D. po tėvo P. M. mirties padavė palikimo atsiradimo vietos notarui (R. Š., Vilniaus miesto 8-asis notarų biuras, Vilnius, Lvovo g. 89) pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Po B. M. mirties į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Kokie nors mirusiųjų B. M. ir P. M. testamentai nebuvo registruoti. P. M. buvo silpnos sveikatos, jos dukra - pareiškėja A. D. po tėvo mirties rūpinasi visais buitiniai reikalais namuose, kuriuose palikėja gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja rūpinasi butu, taip pat žemės sklypais, kurie priklausė jos tėvams, juos remontuoja, prižiūri, tam, kad turto vertė nesumažėtų ir turtas būtų tinkamai prižiūrimas. Todėl vadovaujantis tuo, kas išdėstyta ir remiantis prie pareiškimo pridėtais dokumentais, galima pagrįstai tvirtinti, kad pareiškėja A. D. nepertraukiamai valdo jos tėvų B. M. ir P. M. - palikėjų turtą, jį prižiūri, remontuoja, moka mokesčius ir atlieka kitus veiksmus siekiant jų turtą išsaugoti. O taip pat visi įrodymai byloje patvirtina, kad P. M., dar būdamas gyvas, po savo sutuoktinės mirties (2013-03-11), per tris mėnesius taip pat valdė paveldėtą savo dalį ir tokiu būdu priėmė palikimą. Pareiškėja kitokia, ne teismo tvarka, negali gauti palikimo priėmimo juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų. Palikimo priėmimo faktą tvirtina teismas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjams sukels teisines pasekmes (CPK 444 str. 1 d.). Jokio ginčo dėl paties prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra, kadangi nėra daugiau suinteresuotų asmenų, kurie su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nesutiktų. Prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos B. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2013-03-11, mirties priėmė palikimo dalį, pradėdami paveldėtą turtą faktiškai valdyti; nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos tėvas P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2017-01-15, po sutuoktinės B. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2013-03-11, mirties buvo priėmęs palikimą, pradėdamas paveldėtą turtą faktiškai valdyti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė „Turto bankas“ pateiktame atsiliepime nurodo, kad 2015 m. kovo 13 d. priimtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 259 (toliau - Nutarimas) buvo pakeistos Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės (toliau - Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634. Vadovaujantis šiomis Taisyklėmis, valstybei perduotino (taip pat ir valstybės paveldėto) nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimą, įvertinimą ir apskaitą pagal Taisyklių nuostatas vykdo valstybės įmonė Turto bankas. Pažymi, kad valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 str. 1 d.), tad šiuo atveju, palikimas valstybei galėtų pereiti tik tokiu atveju, jei pareiškėjos prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo būtų atmestas. Valstybės įmonė “Turto bankas”, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą B. M. palikimo parėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paveldimo B. M. turto perėjimą valdyti. Tuo atveju, jeigu teismas nustatys pakankamai aplinkybių, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja ir P. M. priėmė palikimą faktiškai pradėję paveldimą turtą valdyti, Valstybės įmonė “Turto bankas” neprieštaraus A. D. prašymo patenkinimui.
Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovė prašė pareiškimą tenkinti. Iš esmės pakartojo pareiškime išdėstytas aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjos paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad B. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir P. M., a. k. (duomenys neskelbtini) yra pareiškėjos A. D. tėvai. B. M. ir P. M. susituokė 1956 m. gruodžio 30 d. B. M. mirė 2013 m. kovo 11 d., P. M. mirė 2017 m. sausio 15 d. Po B. M. mirties į notarus dėl palikimo priėmimo per įstatyme nustatytą terminą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo pradėta. Po P. M. mirties 2017-01-26 pareiškėja kreipėsi su pareiškimu dėl palikimo priėmimo į Vilniaus miesto 8-ojo notarų biuro notarę R. Š.. Valstybės įmonėje „Registrų centras“ P. M. vardu įregistruotos nuosavybės teisės į tokį nekilnojamąjį turtą: 1) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 0,0564 ha., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) negyvenamąją patalpą - garažą (boksas), esantis (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 16,41 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 1,1800 ha., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 54,54 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 3.0900 ha., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 0,0564 ha., unikalus Nr. 0101-0014-009, nuosavybės teise priklausė P. M. nuo 1994-03-03 valstybės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2-1630 pagrindu; negyvenamoji patalpa - garažas (boksas), esantis (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 16,41 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – nuo 2013-04-24 – Garažų statybos bendrijos pažymos pagrindu; butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 54,54 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – nuo 1992-02-13 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 7-574 pagrindu. Aukščiau minėtas butas įgytas B. M. ir P. M. santuokos metu. Po B. M. mirties 2013 m. kovo 11 d. į notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo ir dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nei sutuoktinis P. M., nei jos dukra pareiškėja A. D. nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo pradėta. Testamento B. M. nebuvo sudariusi.
Teismas atkreipia dėmesį, kad nors pareiškime prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ir pareiškėja A. D. po motinos B. M. mirties 2013-03-11 priėmė dalį palikimo, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą teismas daro išvadą, kad pareiškėja nepateikė pakankamai įrodymų, leidžiančių šį reikalavimą patenkinti (CPK 178 str.). Pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad ji prižiūrėjo ir rūpinosi savo senyvo amžiaus, ligotais tėvais, jokios teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl palikimo priėmimo neturi. Pati pareiškėja pareiškime nurodo prieštaringas aplinkybes, kas gi mokėjo po motinos B. M. mirties mokesčius už butą, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškime nurodoma, kad mokesčius jos tėvo P. M. pavedimu iš tėvo banko sąskaitos mokėdavo jos sutuoktinis T. D.. Tačiau tuo pačiu nurodo, jog ji kartu su tėvu mokėjo mokesčius, tačiau negali teismui pateikti šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Nepagrįstos jokiais įrodymais ir pareiškime nurodytos aplinkybės, kad jau nuo 2000 metų ji tvarkosi sode, esančiame (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys, kad 2000 metais B. M. buvo dar gyva, nuosavybės teisės į minėtą žemės sklypą taip ir liko registruotos P. M. vardu, todėl leidimas tvarkytis sode negali būti prilyginamas palikimo priėmimui. Pareiškėja privalėjo įrodyti, kad per tris mėnesius nuo motinos B. M. mirties 2013-03-11 ji pradėjo šį žemės sklypą valdyti kaip savo, tačiau, kaip minėta, jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų teismui nepateikta.
Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja A. D. po tėvo P. M. mirties per nustatytą trijų mėnesių terminą kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, t. y. palikimą priėmė vienu iš įstatyme nustatytų būdų, todėl nereikia įrodinėti, jog po savo tėvo P. M. mirties ji priėmė palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.
LR CK 5.13 str. numatyta, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Pareiškime pareikštas reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. M. po savo sutuoktinės B. M. mirties 2013-03-11 priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti.
LR CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.51 straipsnį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimas, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, patvirtinantis įpėdinių interesą įgyti visas teises į palikimą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. P. M. po sutuoktinės B. M. mirties per nustatytą trijų mėnesių terminą nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Kadangi P. M. nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, turi būti įrodyta, kad jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą.
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad P. M. vardu nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą įregistruotos: 1) į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 0,0564 ha., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotos 1994-03-03 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2-1630 pagrindu; 2) į negyvenamąją patalpą - garažą (boksas), esantis (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 16,41 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); - 2013-04- Garažų statybos bendrovės pažymos pagrindu; 3) į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 54,54 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), - 1992-02-13 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 7-574 pagrindu. Visas šis nekilnojamasis registruotinas turtas buvo įgytas 1992, 1994, 2013 metais, t. y. P. M. ir B. M. esant santuokoje. Aukščiau minėto nekilnojamojo registruotino turto, o būtent, buto, esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, esančio Gvazdikų Sodų 7-oji g. 17, Vilniuje, įgijimo metu sutuoktinių turto teisinį režimą reglamentavo Santuokos ir šeimos kodeksas (toliau – SŠK). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 str. 1 d. 2000 m. CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo ar jam įsigaliojus. CK, kaip iš esmės ir SŠK, įtvirtinta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 str. 1 d., CK 3.87 str. 1 d.). Be to, esant susituokus įgytas turtas laikomas priklausančiu abiems sutuoktiniams, nors jis yra įformintas vieno iš jų vardu (SŠK 21 str. 3 d., CK 3.88 str. 1 d. 1 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012). Tai patvirtina, kad nepaisant jo registravimo nekilnojamojo turto registre vieno iš sutuoktinių vardu, aukščiau minėtas nekilnojamasis turtas: garažas, butas, žemės sklypas buvo bendroji jungtinė P. M. ir jo sutuoktinės B. M. nuosavybė.
Palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2003). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008-03-07 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008 pažymėjo, kad priimdamas palikimą faktinio valdymo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku.
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad iki sutuoktinės B. M. mirties ir po to, P. M. gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų bei liudytojo T. D. parodymų nustatyta, kad P. M. rūpinosi butu, esančiu (duomenys neskelbtini), jį prižiūrėjo, iš P. M. banko sąskaitos buvo mokami mokesčiai už butui teikiamas paslaugas, įskaitant 3 mėnesių laikotarpį iš karto po sutuoktinės B. M. mirties 2013-03-11. Iš liudytojo parodymų taip pat nustatyta, kad garažu, esančiu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, taip pat naudojosi P. M., iš jo banko sąskaitos taip pat buvo mokami žemės mokesčiai.
Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Iš to darytina išvada, kad P. M. po savo sutuoktinės B. M. mirties priėmė visą jos palikimą.
Nuosavybės teisės į aukščiau minėtą nekilnojamąjį registruotiną turtą yra išviešintos nekilnojamojo turto registre, iki šiol ginčo dėl aukščiau minėto nekilnojamojo turto priklausomybės niekas nekėlė, nėra duomenų, jog valstybė priėmė palikimą po B. M. mirties. Teismo vertinimu, visuma šių byloje surinktų įrodymų liudija, kad P. M. palikimą kaip savo pradėjo valdyti per tris mėnesius po B. M. mirties, tuo priimdamas jos palikimą (CPK 185 str.).
Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad P. M. priėmė palikimą po sutuoktinės B. M. mirties, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti, todėl šioje dalyje pareikšimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto yra pagrįstas ir tenkintinas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).
Pareiškėja įrodė, kad šio juridinio fakto nustatymas sukels jai teisines pasekmes, nes šio teismo sprendimo pagrindu pareiškėjai turėtų būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas (CPK 444 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 259, 260, 268, 270, 448 str. str. teismas
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti iš dalies.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. M., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po sutuoktinės B. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2013 m. kovo 11 d., mirties, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Kitoje dalyje pareiškimą atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.