Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Tefas“ ieškinį atsakovui UAB ,,Eurolinkas“ dėl skolos, 6 procentų dydžio metinių įstatyminių materialinių ir procesinių palūkanų nuo priteistos sumos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Iškėlus šią bylą Atsakovė pardavė Ieškovei medienos už 1 001,69 Eur, ką patvirtina kartu su patikslintu ieškiniu pateikiami krovinio važtaraščiai bei susirašinėjimo medžiaga. Todėl Ieškovas atsiskaitymui su Atsakovu panaudoja 2016 12 27 d. mokėjimo nurodymu Ieškovei sumokėto dalį avanso.

Todėl, šio patikslinto ieškinio pateikimo dienai Ieškovas Atsakovui yra sumokėjęs 4 117,97 Eur, kuris nėra panaudotas Atsakovės atsiskaitymui su Ieškove.

LR CK 6.315 str. 3 dalis numato, kad, kai išankstinę įmoką gavęs pardavėjas nustatytu laiku neperduoda pirkėjui daiktų, šis turi teisę reikalauti, kad pardavėjas jam perduotų daiktus arba grąžintų sumokėta sumą. Nuo Ieškovės medienos kainos sumokėjimo Atsakovei jau praėjo daugiau nei 9 metai, todėl akivaizdu, kad Atsakovas neįvykdė pareigos perduoti Ieškovui medieną. Todėl ieškovas šiuo ieškiniu prašo jam iš Atsakovo priteisti 4 117,97 Eur nepanaudoto avanso likučio.

Dėl palūkanų priteisimo.

LR CK 6.315 str. 4 dalis numato, kad kai išankstinę įmoką gavęs pardavėjas nustatytu laiku neperduoda daiktų pirkėjui, jis privalo už gautą sumą mokėti įstatymų arba sutarties nustatytas palūkanas. Minėta, kad Atsakovė Ieškovei neperduoda medienos jau daugiau nei devynerius metus, t.y. ji yra praleidusi visus protingus terminus tai įvykdyti. Todėl Atsakovė privalo Ieškovei mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas. Atsižvelgiant į tai, kad LR CK 1. 125 str. 9 dalis reikalavimams dėl palūkanų numato sutrumpintą penkerių metų ieškinio senaties terminą, Ieškovė prašo iš Atsakovės priteisti palūkanas už penkerius metus.

LR CK 6.210 str. 2 dalis numato, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos.

Todėl Ieškovui iš Atsakovo yra priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už vėluojamą grąžinti nepanaudotą avansą už penkerius metus, kurios sudaro 1 235,40 Eur (4 117,97 Eur x 6 proc. x 5 metai).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo.

LR CK 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

LR CK 6.210 str. 2 d. numato, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos.

Todėl Ieškovei iš Atsakovės yra priteistinos 6 procentų dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

1. Priteisti Ieškovui Uždarajai akcinei bendrovei „Tefas“ iš Atsakovo UAB „Eurolinkas“ 4 117,97 Eur skolos;

2. Priteisti Ieškovui Uždarajai akcinei bendrovei „Tefas“ iš Atsakovo UAB „Eurolinkas“ 1 235,40 Eur palūkanų;

3. Priteisti Ieškovui Uždarajai akcinei bendrovei „Tefas“ iš Atsakovo UAB „Eurolinkas“ 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo;

4. Priteisti Ieškovui Uždarajai akcinei bendrovei „Tefas“ iš Atsakovo UAB „Eurolinkas“ visas Ieškovo Uždarosios akcinės bendrovės „Tefas“ turėtas bylinėjimosi išlaidas;

Ieškovas savo reikalavimus atsakovui grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė paaiškino teismui, kad nepageidauja su atsakovu sudaryti taikos sutartį, kadangi pastarasis ir anksčiau jau žadėjo įvykdyti savo prievolę ieškovui, tačiau žodžio netesėjo. Tuo pačiu atstovė nurodė, kad nesutinka su atsakovo prašymu teismui išdėstyti priteistos skolos sumokėjimą vieneriems metams. Tokio prašymo netenkinimas yra susijęs su tuo, kad atsakovas gali bankrutuoti, o ieškovas kaip kreditorius liks paskutinėje eilėje. Taip pat mano, kad atsakovas neturi vertingo turto iš kurio bus galima apmokėti skolas. Atstovė prašė atmesti atsakovo atstovo teiginius, kad skolininkas vežė kreditoriui medieną, kadangi nėra į bylą pateikti juos patvirtinantys įrodymai. Mano, kad ieškovo mokumo neįrodo nei balansas, nei mikrokreditas. Be to atsakovas nemoka skolų kreditoriams, tačiau ima paskolas ir tuo pačiu blogina savo finansinę padėtį. Laiko, kad atsakovas gavęs iš ieškovo pinigų avansą ir nepateikęs pastarajam prekių, privalėjo tuoj pat grąžinti pinigus. Todėl mano, kad atsakovas sąmoningai vilkina skolos grąžinimą, nes dar anksčiau pareiškė prieštaravimą dėl teismo įsakymo išdavimo, o tuo pačiu didina ir bylinėjimosi išlaidas. Kadangi atsakovo teismui pateiktas bendrovės balansas neparodo pastarojo sunkios finansinės būklės, laiko, kad ieškovas neprivalo kredituoti skolininko.

Dėl prašomos priteisti skolos 5 109,33 Eur pagrįstumo.

Ieškovas UAB „Tefas“ iš atsakovo UAB „Euolinkas“ laikotarpyje nuo 2006m. Iki 2007m. sausio mėn. 22 d. pirko medieną ir buvo sumokėjęs avansą, iš kurio buvo dengiamas ieškovo įsiskolinimas už perkamą medieną. 2007m. vasario 05d. mokėjimo pavedimu Nr. 114 atsakovas UAB „Eurolinkas“ grąžino ieškovui UAB „Tefas“ dalį nepanaudoto avanso - 26 400,00 Lt.

Kadangi tarp šalių nebuvo sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis, tai pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 4 str. nuostatas ieškovas UAB „Tefas“ už nupirktą medieną turėjo atsiskaityti per 30 dienų nuo PVM sąskaitos - faktūros gavimo dienos. 2007m. sausio mėn. ieškovui buvo išrašytos šios PVM sąskaitos- faktūros: AAM Nr. 085 - 11727,54 Lt (2007 01 19), AAM Nr.086 - 12 208,23 Eur (2007 01 19), AAM Nr.088 - 25 442 Lt ( 2007 01 22 ), iš viso nupirko medienos už 49 378,14 Lt. Už šias tris PVM sąskaitas - faktūras ieškovas turėjo atsiskaityti su atsakovu iki 2007 02 22. Per šį laikotarpį ieškovas UA „Tefas“ sumokėjo - 28 000,00 ir liko skolingas atsakovui 21 378,14 Lt arba 6 191,53 EUR. Susidariusi skola iš ieškovo sumokėto avanso nebuvo įskaityta, nes ieškovo prašymu nepanaudoto avanso dalis - 26 400,00 Lt jau buvo grąžinta, o ieškovas buvo įsipareigojęs šią skolos dalį padengti iki numatyto termino iš savo lėšų, tačiau taip skolos ir nesumokėjo. Taigi įvertinus ieškovo pirkimus ir mokėjimus, tai ne atsakovas yra skolingas ieškovui, bet ieškovas yra skolingas atsakovui. Atsakovas dėl skolos priteisimo iš ieškovo kreipsis teismą su priešieškiniu, jeigu nepavyktų ginčo išspręsti taikiai. Todėl esant nurodytoms aplinkybėms ieškovo reikalavimas dėl avanso priteisimo sumoje - 5 109,33 Eur yra nepagrįstas ir turi būti atmestas.

Dėl reikalavimo priteisti palūkanas pagrįstumo.

Atsakovas UAB „Eurolinkas“ su ieškovu UA „Tefas“ nebuvo sudaręs jokios pirkimo - pardavimo sutarties, pagal kurią atsakovas tam tikrais terminais turėjo ieškovui parduoti tam tikrą kiekį medienos. Ieškovas medieną pirko pagal vienkartinius užsakymus, kuriuos pateikdavo atsakovui ir niekas jokių sutartinių santykių su ieškovu nenutraukė. Ieškovas paprasčiausiai tam tikrą laiko nebepirko medienos. Medieną, ieškovas pradėjo vėl imti 2015m. rugsėjo mėn., 2015m. spalio mėn., ir jam 2016 11 04 už paimtą medieną, buvo išrašyta PVM sąskaita - faktūra AAM Nr. 212- 1 529,80 EUR sumai ir kuri iki šiol nėra ieškovo apmokėta.

LR CK 6.315 str. 4d., kuria ieškovas remiasi prašydamas priteisti palūkanas, numato, kad palūkanos gali būti pradėtos skaičiuoti prekių pardavėjui, jeigu pardavėjas nustatytų terminu pirkėjui neperduoda sutartų prekių. Tačiau šiuo atveju joks terminas šalių nebuvo nustatytas, nei kad pardavėjas turi parduoti tam tikrą kiekį prekių, nei tai, kad iki tam tikro termino turi būti grąžintas avansas, kuris, be je, yra grąžintas dar 2007 02 05. Esant nurodytoms aplinkybėms negali būti tenkinamas ir šis ieškovo reikalavimas dėl palūkanų priteisimo.

Taip pat pažymėtina, kad ieškovas per 9 metus nėra pateikęs jokios pretenzijos, kad yra negrąžintas avansas ir būtų reikalavęs jį grąžinti. LR CK 6.53 str. numato, kad jeigu prievolės įvykdymo terminas nėra nustatytas, arba nėra apibrėžtas reikalavimo ją įvykdyti momentu, tai kreditorius pirmiausia privalo pareikalauti įvykdyti prievolę, kuo šiuo atveju iš ieškovo pusės nebuvo, tai bet kokiu atveju atsakovas negali būti laikomas pažeidusiu prievolę ( CK 6.63 str.), nes jos šiuo paprasčiausiai netgi nebuvo.

Neprieštaraujame, kad teismas priimtų teismo sprendimą už akių, jeigu ieškovas nepateiktų procesinių dokumentų ar neatvyktų į teismo posėdį dėl svarbių priežasčių.

Galimas taikus ginčo išsprendimas.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, ir vadovaujantis LR CPK 142 str. atsakovas teismo prašė:

- atmesti ieškovo UAB „Tefas“ ieškinį ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas su ieškiniu sutiko, tačiau prašė teismo priteistos sumos išieškojimą išdėstyti arba atidėti, nurodydamas, kad šalys galėjo užbaigti ginčą taikiai sudarydamos byloje taikos sutartį. Tačiau ieškovas dėl nesuprantamų priežasčių atsisakė ją pasirašyti, tuo dar labiau apsunkindamas atsakovo dabartinę padėtį. Papildomai nurodė, kad remiantis atsakovo pateiktu balansu apie bendrovės finansinę padėtį, mikrokredito sutartimi ir kitais teismui pateiktais rašytiniais įrodymais norėtų, jog teismas išdėstytų arba atidėtų priteistos sumos mokėjimą iki vienerių metų. Papildomai nurodė, kad su ieškovu turėjo verslo kontaktų iki bylos iškėlimo teisme ir bandė kilusį ginčą sureguliuoti taikiai, siūlė pastarajam pirkti ir medieną, tačiau dėl jos kokybės jie nesusitarė. Nurodė, kad atsakovo verslo sąlygoms įtakos turi ir metų laikai. Teigė, kad bankui yra įkeistas ir asmeninis akcininkų turtas, bendrovė nesiekia bankroto, nes tai atsilieps ir jos dalyviams. Be to nurodė, kad bendrovės turtas yra areštuotas. Teigė, kad jiems yra skolingi verslo parneriai iš Rusijos ir kai tik gaus papildomų įplaukų, sieks kuo skubiau atsiskaityti su ieškovu. Todėl mano, kad yra pakankamai argumentų dėl ko teismas turėtų tenkinti jų prašymą dėl skolos mokėjimo išdėstymo. Taip pat prašė netenkinti ieškovo atstovės prašymo dėl papildomų išlaidų priteisimo, kadangi kartu su kasos čekiu nėra pateikti kiti su buhalterine apskaita susiję dokumentai.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškovas pradinių ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovo 6 642,13 Eur, o vėlesniu procesiniu dokumentu ieškinio reikalavimą sumažino iki 5 353,37 Eur. Kadangi ieškovas atsisakė dalies ieškinio reikalavimo atsakovui, priimtinas jo atsisakymas atsakovo atžvilgiu ir bylą dėl 1 288,76 Eur sumos priteisimo nutrauktina. Ieškovas pagal pradinį ieškinį į valstybės biudžetą yra sumokėjęs 149,00 Eur žyminio mokesčio, todėl jam grąžintina 29,00 Eur žyminio mokesčio permoką iš biudžeto sumokėta 2016-10-26 mokėjimo nurodymu Nr. 823 (CPK 87 str. 1d. 1p.) (T.1, 13 b.l.).

Dėl skolos priteisimo.

Ieškovas savo reikalavimą atsakovui grindžia buhalterinės apskaitos dokumentais. Pastebėtina, kad pagrindinė buhalterinės apskaitos dokumentų paskirtis yra buhalterinė mokestinė. Iš Lietuvos Respub­likos buhalterinės apskaitos įstatymo 2 str. 1, 12 dalies, 13 straipsnio nuostatų seka, kas yra apskaitos (pinigų) dokumentas, patvirtinantis ūkinę operaciją ir turintis nustatytus privalomus rekvizitus. Be to, apskaitos dokumentų pagrindu komercinės veiklos subjektas remiasi apskaičiuodamas į valstybės biudžetą mokėtinus mokesčius. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (BAĮ) 2 str. 1, 12 dalyje buhalterinės apskaitos dokumentas apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo įforminama ūkinė operacija ir grynųjų pinigų pervedimo operacija, taip pat avanso sumokėjimas ir kuris atitinka visus buhalterinės apskaitos tokiam dokumentui nustatytus privalomus reikalavimus. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad už būsimą prekių (produkcijos) pardavimą atsakovui pervedė 44 041,48 Lt (12 715,29 Eur) avansą, todėl teismas toliau trumpai pasisako dėl šalių civilinių teisinių santykių vertinimo pagal šalių teismui pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus.

Sistemiškai ir lingvistiškai nagrinėjant BAĮ 2 str. 1 ir 12 dalis, darytina išvada, kad pinigai pervedami vykdant vieno ūkio subjekto įsipareigojimą kitam ūkio subjektui, pavyzdžiui, jau perdavus prekes. Tokiu atveju paprastai įforminamas buhalterinės apskaitos dokumentais įvykęs prekių tiekimas. Tačiau įstatymas tuo pačiu leidžia vienam ūkio subjektui mokėti kitam ūkio subjektui ir už būsimą daiktų perdavimą, tai yra sumokėti avansą. Remiantis viešosios teisės nuostatomis, prekių tiekimu laikomas prekių perdavimas kitam asmeniui, kai pagal sandorio sąlygas šis asmuo arba trečioji šalis įgyja teisę disponuoti tomis prekėmis kaip jų savininkė; prekių perdavimas pagal nuomos sutartį ar kitą sutartį, kuri numato atlyginimo už per­duodamas prekes atidėjimą ir (arba) atlyginimą dalimis, jeigu pagal sandorio sąlygas asmeniui, kuriam prekės perduotos, arba trečiajai šaliai perduodama didžioji dalis rizikos ir naudos, susijusios su turto nuosavybe, ir numatytas turto nuosavybės perdavimas.

Daiktinių teisių į nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą (servituto, uzufrukto, užstatymo teisės ar ilgalaikės nuomos) nustatymas ar perdavimas taip pat laikomas prekės (to nekilnojamojo pagal prigimtį daikto, dėl kurio jos nustatytos) tiekimu.

Taigi iš BAĮ 2 straipsnyje įtvirtintų nuostatų matyti, kad iš 1, 12 punkte numatytų nuostatų prekių (daiktų) tiekimas siejamas su faktiniu jų perdavimu kitam asmeniui. Kai šalys nėra sudariusios rašytinės sutarties dėl prekių tiekimo (pardavimo), o iš pradžių susitaria dėl avanso sumokėjimo už konkrečių prekių (produkcijos) perdavimą ateityje pagal buhalterinės apskaitos dokumento išrašymą, tai prekių nepateikimas kitam asmeniui pagal BAĮ leidžia daryti prielaidą, kad buhalterinės apskaitos dokumente nurodytos konkrečios prekės jam nebuvo perduotos (T.1, 51 b. l.). Ieškovas iš pradžių pradiniame ieškinyje, o po to ir patikslintame ieškinyje nurodė, kad su atsakovu jie sudarė žodinę sutartį dėl būsimo prekių (produkcijos) tiekimo (pardavimo). Tačiau kaip jau minėta, atsakovas savo įsipareigojimo ieškovui tinkamai neįvykdė ir iš ieškovo sumokėto 44 041,48 Lt (atitikmuo 12 715,29 Eur) avanso, pastarajam liko negrąžinęs (skolingas) 17 674,50 Lt (atitikmuo 5 119,66 Eur). Nors sprendžiant šalių ginčą teisme, atsakovas šią prievolę ieškovui neigė, teikdamas, kad žodinis sandoris tarp šalių įvyko ir sumokėto avanso dalis ieškovui buvo grąžinta dar 2007-02-05 mokėjimo nurodytu Nr. 114, tačiau tai patvirtinančių įrodymų į bylą jis nepateikė. Tačiau tarp šalių kilo ginčas dėl jau 2016-11-04 atsakovo ieškovui už perduotas prekes (produkciją) išrašytų PVM sąskaitų – faktūrų serija AAM Nr. 212 (serija AAM Nr. 212A) jose nurodytų kainų (T.1, 5, 134, 159 b.l.). Tačiau atlikus priešpriešinį atsakovo buhalterinės apskaitos registrų patikrinimą nustatyta, jog pastarasis į buhalterinės apskaitos registrus įtraukė PVM sąskaitą – faktūrą serija AAM Nr. 212A (T. 2, 5 b.l.). Todėl pripažintina, kad šalių atsikaitymui už perduotas prekes (produkciją) skirta būtent PVM sąskaita – faktūra serija AAM Nr. 212A, kartu su joje nurodyta produkcijos kaina (T.1, 159 b. l.). Iš pradžių šalys atsiskaitymus vykdė pagal anksčiau išrašytas sąskaitas ir jose nurodytas analogiškas prekių (produkcijos) kainas tam pačiam pirkėjui, kadangi šalys nebuvo sudariusios rašytinio susitarimo. Nors pardavėjas (ieškovas) vienašališkai pakeitė prekių (produkcijos) kainą apie tai neinformavęs pirkėjo (atsakovo), tačiau pastarasis kaip jau aukščiau nurodyta sutiko su šios kainos pasikeitimu. Be to pardavėjas (tiekėjas) neprašė ieškovo (pirkėjo) grąžinti pastarajam perduotą produkciją. Todėl teismui nėra pagrindo remtis atsakovo argumentais dėl pasikeitusių prekių (produkcijos) kainos, atsižvelgiant į kitiems jo pirkėjams vėlesniu laikotarpiu tiekiamą analogišką produkciją.

Atskirai pažymėtina, kad paprastai sudarydamas sutartį pardavėjas privalo patvirtinti daiktų kokybę (CK 6.317 str. 1 d.). Jis taip pat privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo - pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus (CK 6.333 str. 1 d.).

Daiktų kokybė sutartyje gali būti neaptarta. Tokiais atvejais pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę arba specialią paskirtį. Daiktai taip pat neatitinka sutarties reikalavimų, jeigu perduotų daiktų kiekis, dydis arba svoris neatitinka sutarties sąlygų arba perduotas kitos rūšies, negu numatyta sutartyje, daiktas. Tačiau kaip teismo posėdyje nurodė ieškovo atstovė dėl galimai pasiūlytų ieškovui perdavimui prekių, atsakovas nepateikė šią aplinkybė patvirtinančių įrodymų, todėl pripažintina, jog atsakovas perdavė atsakovui tokios kokybės prekes ir tokia kaina kuri nurodyta 2016-11-02 PVM sąskaitoje faktūroje serija AAM Nr. 212A (T.1, 159 b.l.).

Todėl ieškovui pareiškus reikalavimą atsakovui dėl likusios dalies sumokėto avanso grąžinimo, jis tenkintinas, nes atsakovas neįrodė, kad yra pateikęs ieškovo sumokėto avanso likusiai daliai atitinkamą kiekį prekių (produkcijos).

Atkreiptinas šalių dėmesys, kad nustatant, ar pirkėjas tinkamai vykdo savo pareigą sumokėti daiktų kainą, svarbu nustatyti ir jos sumokėjimo vietą bei laiką. Šios problemos nėra, jei sutartis nustato, kada ir kur turi būti sumokėta kaina. Tuo tarpu jei pirkėjas neįpareigotas sumokėti kainą konkrečioje vietoje jis privalo sumokėti ją pardavėjui daiktų perdavimo vietoje (CK 6.314 str. 1 d.). Jeigu pirkėjas neįpareigotas sumokėti už daiktą konkrečiu laiku, jis privalo už juos sumokėti, kai pardavėjas pagal sutartį arba šį kodeksą perduoda pirkėjui daiktus arba disponavimo jais dokumentus (CK 6.314 str. 2 d.).

Kadangi atsakovas tinkamai neįvykdė savo įsipareigojimo ir negrąžino ieškovui likusios dalies sumokėto avanso už neparduotas prekes pagal įprastai nustatytą kainą, todėl ieškovas turi teisę prašyti teismo išieškoti jam priklausančią pinigų sumą už neperduotas prekes.

Dėl materialinių kompensacinių palūkanų priteisimo.

Atsižvelgus į šias aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas neprivalo sumokėti ieškovui nurodytos rūšies palūkanų. Pirmiausia, tam įtakos turi šalių teisiniai santykiai. Ieškovas nors ir nebuvo sudaręs su ieškovu rašytinės sutarties, tačiau remdamasis įstatymo nuostata prašo teismo priteisti jam iš atsakovo ir 6 proc. dydžio metines materialines palūkanas už penkerius metus. Nors įstatymas numato tokia ieškovo teisę, tačiau ginčo atveju išspęstinas klausimas dėl šio ieškovo reikalavimo atsakovui. Atkreiptinas dėmesys, kad nors ieškovo ir atsakovo santykiams taikytinos žodinės sutarties nuostatos, tačiau byloje nėra duomenų, jog ieškovas sumokėjęs atsakovui piniginį avansą būtų pateikęs pretenzija dėl jo grąžinimo nepateikus atitinkamo kiekio produkcijos. Antra, įstatymo prasme ir teismų praktikoje taikytinų materialinių (kompensacinių) palūkanų paskirtis yra kompensuoti kreditoriaus nuostolius (CK 6. 261 str.), o ne sudaryti galimybę nepagrįstai praturtėti skolininko sąskaita. Ieškovas vertindamas šalių dvišalius santykius turėjo teisę bet kuriuo metu pateikti atsakovui reikalavimą dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, o to nepadaręs privalo prisiimti visas iš to kylančias pasekmes (CK 6. 53 str.). Tokiu būdu teismui nėra teisinio pagrindo laikyti, kad ieškovas yra patyręs 1 235,40 Eur nuostolių. Todėl šioje dalyje ieškovo ieškinio reikalavimas atsakovui atmestinas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad nustatant priteistinų palūkanų dydį (sumą), išlieka grėsmė, kad ekonomiškai stipresnė šalis – kreditorius – gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi. Kreditoriaus reikalavimas dėl palūkanų priteisimo susijęs ne tik su privataus, bet ir viešo intereso gynimu, nes nekontroliuojamos palūkanų sumos gali peraugti į lupikavimą, kas prieštarauja viešajai tvarkai. Todėl teismas, nagrinėdamas šalių ginčus dėl palūkanų sumų (dydžio), turi teisę vertinti ar toks reikalavimas nepažeidžia iš esmės šalių interesų pusiausvyros (CK 6.228 str.) ir ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 1.5, 6.37 str. 3 d.). CK 6.73, 6.258 str. leidžia teismui sumažinti netesybas, jeigu jos yra pernelyg didelės. Šios teisės normos taikytinos ir palūkanoms, kai jos yra neprotingai didelės ir pažeidžia sąžiningumo principą.

Teismas šioje byloje daro išvadą, kad atsakovas neprivalo atlyginti ieškovui (kreditoriui) materialinių palūkanų sumos, kuri susidarė ir dėl pastarojo sąmoningo neveikimo kuomet dar nuo 2006 metų prasidėjo šalių teisiniai santykiai joms kartu plėtojant verslą. Todėl, siekiant užtikrinti prievolės šalių interesų pusiausvyrą bei vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, konstatuotina, kad nėra teisinio pagrindo priteisti ieškovui iš atsakovo nurodytą materialinių palūkanų sumą (CK 6.73 str., 6.258 str. 3 d., 6.71 str.). Esant nurodytoms aplinkybėms laikytina, kad nagrinėjamu atveju, būdamas stipresniąja šalimi, atsižvelgiant į tai, kad kreditorius savo teise kreiptis dėl susidariusios skolos priteisimo iš atsakovės galėjo pasinaudoti anksčiau bei operatyviau, dar tuomet kai skolininkas (atsakovas) dar 2007-02-05 grąžino ieškovui dalį avanso, taip nepažeisdamas šalių teisių ir pareigų pusiausvyros. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgiant į atsakovo atstovo prašymą teismo ši materialinių palūkanų sumą iš atsakovo nepriteistina, laikant, kad toks reikalavimas pažeistų atsakovo teises bei teisėtus interesus.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo.

Tačiau tenkintinas ieškovo reikalavimas priteisti pastarajam iš atsakovo 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d., nuo 2016-10-27 (ieškinio priėmimo teisme dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Kadangi ieškovo ieškinys patenkintinas iš dalies, iš atsakovo ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos šios bylinėjimosi išlaidos: 92,30 Eur žyminio mokesčio, 457,67 Eur atstovavimo išlaidų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1d. 6p., 93 str. 1 d.). Atsakovui iš ieškovo proporcingai atmestai ieškinio reikalavimo daliai nepriteistinos atstovavimo išlaidos, atsižvelgiant į CPK 93 str. 2 d. nuostatą.

Teismui patenkinus ieškovo ieškinį atsakovui iš dalies, taip pat iki teismo sprendimo įvykdymo paliktina galioti ir byloje 2016-10-27 nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė (CPK 150 str. 4 d.).

Atsižvelgiant į byloje pateiktus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos Šiaulių apskrities VMI atsakymus dėl teismo pavedimų vykdymo, priimtina atskiroji nutartis, kuri išsiųstina tik minėtoms valstybės institucijoms (CPK 299 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies.

1. Priteisti ieškovui UAB ,,Tefas“ (į. k. 145260683) iš UAB ,,Eurolinkas“ (į. k. 300065549) 4 117,97 Eur (keturis tūkstančius vieną šimtą septyniolika eurų 97 ct) skolos (negrąžinto avanso).

2. Priteisti ieškovui UAB ,,Tefas“ (į. k. 145260683) iš UAB ,,Eurolinkas“ (į. k. 300065549) 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 4 117,97 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016-10-27 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

3. Priteisti ieškovui UAB ,,Tefas“ (į. k. 145260683) iš UAB ,,Eurolinkas“ (į. k. 300065549) 92,30 Eur žyminio mokesčio ir 457,67 Eur išlaidų už advokato pagalbą, iš viso: 459,97 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt devynis eurus 97 ct).

4. Iki sprendimo įvykdymo palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2016-10-27 nutartimi atsakovui UAB ,,Eurolinkas“ taikyta laikinąją apsaugos priemonę, o jį įvykdžius ji panaikintina.

5. Likusioje dalyje ieškovo ieškinio reikalavimą atsakovui dėl materialinių palūkanų 1 235,40 Eur priteisimo netenkinti.

6. Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie LR finansų ministerijos grąžinti ieškovui UAB ,,Tefas“ (į. k. 145260683) iš biudžeto 29,00 Eur (dvidešimt devynių eurų) žyminio mokesčio permoką.

7. Priimti byloje atskirąją nutartį dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos Šiaulių apskrities VMI tarnautojų atsisakymo vykdyti teismo pavedimus byloje.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.