Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. T. a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. Vilniaus r., Nemenčinės sen., (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, aukštesniojo išsilavinimo, dirba UAB „Cestos maistas“ operatore, neteista, administracine tvarka nebausta,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. T. 2013-07-13, laikotarpyje nuo 21.45 val. iki 23.00 val., tikslesnis laikas ikiteisminio rtyrimo metu nenustatytas, bute adresu Vilniaus raj., Nemenčinės sen., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, savo namuose tyčia vieną kartą peiliu dūrė sugyventiniui R. S. į pilvo sritį, padarydama pilvo sienos durtinę žaizdą su plonųjų žarnų pasaito kraujosruvomis ir poodine krausjosruva pilve, t.y. sužalojimą, vertinamą kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, ir tokiu būdu tyčia sunkiai sutrikdė sveikatą šeimos nariui – sugyventiniui nukentėjusiajam R. S..

Kaltinamoji R. T. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, teismui paaiškino, kad nukentėjusysis yra jos sugyventinis, kartu gyveno 5-6 metus, bendrų vaikų neturi. Šiuo metu gyvena atskirai. Butas priklauso jos vyrui. Ji turi vieną sūnų, jam 16 metų. Jis gyvena su ja ir ji jį išlaiko. Iki įvykio su nukentėjusiuoju santykiai geri buvo. Ji neturi

problemų su alkoholiu, o sugyventinis - išgerdavo. Konfliktų dėl to nebuvo. Įvykio dieną ji apie 16.30 val. iš darbo, nukentėjusysis buvo namuose, jis buvo išgėręs. Ji padarė pavalgyti, pažadino nukentėjusįjį, tada jis pradėjo muštis kumščiais, pataikė jai į dešinį smilkinį. Po to jis apsiramino ir vėl užmigo. Vėliau atsikėlė, nuėjo alaus ir grįžo girtas apie 21.30 val. – 21.45 val., sakė, kad gėrė prie parduotuvės, tačiau jis orientavosi aplinkoje, vėl pradėjo muštis. Ji gynėsi.

Jis tris kartus trenkė jai į tą pačią vietą į smilkinį. Konfliktas vyko namuose, kambaryje. Tie trys smūgiai į smilkinį sukėlė jai skausmą ir ji dėl to supyko. Ji tuo metu stovėjo prie stalo. Sugyventinis puolė iš pavydo, nes jam kažkas neva pasakė, kad ji nedirba, būna su kitais vyrais, vadino ją įvairiais įžeidžiančiais žodžiais. Jis buvo supykęs. Šie smūgiai buvo sukėlę jai pavojų. Ji nežino, ar buvo pavojus jos gyvybei. Tuo metu virtuvinis peilis gulėjo ant stalo. Ji iškart po šių trijų smūgių, iš skausmo, norėdama apsiginti, griebė tą peilį, jį laikė dešinėje rankoje ir smogė vieną kartą į pilvo sritį ir pataikė, peilį ištraukė ir jis liko pas ją rankoje. Tuo metu, kai ji sugyventiniui smogė peiliu, šis stovėjo priešais ją nuleistomis rankomis, tačiau ji suprato, kad jis buvo pasiruošęs ją vėl pulti, nes jo kumščiai buvo sugniaužti. Tuo met tarp jų buvo apie metrą atstumas. Peilis gulėjo šalia, ant stalo, prie kurio ji stovėjo, jai nereikėjo prie jo prieiti. Ji nebuvo priėjusi ir prie sugyventinio. Jei ji nesuduotų peiliu, ji nežino, ar nukentėjusysis daugiau smūgiuotų, ar ne. Po šio smūgio sugyventinis išėjo į lauką, peilį, kuriuo jį sužalojo, pasiėmė su savimi, neužilgo grįžo, ji pamatė, kad jo marškiniai ir kelnės buvo kraujuotos. Jis paprašė jos padėti jam nusirengti, liepė uždaryti duris. Ji norėjo sutvarkyti jam žaizdą. Po to į namus atvažiavo greitoji med. pagalba. Medikai atvažiavo maždaug po valandos po to, kai ji dūrė peiliu. Ji suprato, kad med. pagalbą iškvietė sugyventinio motina arba sesuo. Po medikų į namus atvažiavo policija. Po smūgio peiliu, ji vėliau buvo prie smilkinio pridėjusi šaldytą mėsą. Jos medikai neapžiūrėjo. Policijos pareigūnams ji minėjo, kad ją mušė, buvo mėlynė. Dėl jos sumušimo ji pretenzijų nereiškė. Konflikto metu ji buvo neblaivi, nes darbe šventė gimtadienį, vakare jautėsi šiek tiek apsvaigusi nuo alkoholio. Tačiau jos neblaivumas neįtakojo konflikto atsiradimą ir tai, kad šio konflikto metu ji panaudojo peilį. Prieš įvykį gal prieš mėnesį sugyventinis smurtavo jos atžvilgiu, bet ji jam tada atleido. Ir šiuo metu nukentėjusysis yra jai atleidęs. Ji suprato, kad durdama peiliu, gali sukelti skausmą, kad tai gyvybiškai svarbus organas - nesuprato. Ji negalvojo, kad jam peiliu pataikys į pilvą, norėjo pataikyti į koją. Konflikto metu sūnaus nebuvo namuose, jis buvo pas draugus. Iš pradžių sugyventinis prašė jos ,kad ji policijai sakytų, kad jį papjovė prie parduotuvės. Ji taip iš pradžių ir sakė. Ji anksčiau sugyventinio atžvilgiu naudojo smurtą, ikiteisminio tyrimo nebuvo. Anksčiau peiliu buvau jam dūrusi iš pavydo. Civilinį ieškinį pripažįsta, atlygins jį dalimis. Ji darbe alkoholio nevartoja. Kai vartoja alkoholį, nebūna agresyvi, eina miegoti.

Nukentėjusysis R. S. (R. S.) teisme parodė, kad iki įvykio gyveno kartu su kaltinamaja, įvykio dieną gėrė alkoholinius gėrimus: alų, vyną. Konfliktas su kaltinamaja įvyko iš pavydo. Jis buvo sudavęs smūgius kaltinamajai į galvą, galimai į smilkinį, po ko kaltinamoji jį sužeidė peiliu. Iš pradžių, kai jis sudavė smūgius kaltinamajai į galvą, išėjo iš namų į parduotuvę, o kai grįžo galimai vėl sudavė smūgius kaltinamajai, to gerai neatsimena, nes buvo neblaivus. Jei kaltinamoji nesuduotų jam smūgį peiliu, galimai jo smūgiai jai tęstųsi. Jam atrodo, kad kaltinamoji, suduodama peiliu jam tokiu būdu gynėsi. Paėmęs peilį, kuriuo kaltinamoji jam dūrė, jis jį kažkur išmetė. Kodėl taip padarė – nežino. Jis nenorėjo, kad apie šį įvykį sužinotų policija. Po to, kai kaltinamoji jam sudavė peiliu, jis išėjo pasivaikščioti. Kai grįžo, kaltinamoji apiprausė jį. Jis greitosios nekvietė. Jis pats kaltas dėl įvykio. Jis kaltinamajai atleido, nori su ja toliau gyventi. Prašo teismo bylą nutraukti. Jis neprisimena, ar po šio įvykio jis skambino savo motinai. Konfliktas įvyko dėl jo veiksmų.

Liudytojas V. T. teisme parodė, kad patvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad 2013-07-14, apie 00.05 val., dirbant kartu su kolega patruliu V. K. gavo VPK pranešimą nuvykti į Vilniaus r., Nemenčinės sen., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Gavo pirminę informaciją, kad minėtu adresu yra vyras, kurį sužalojo sugyventinė. Kai atvyko nurodytu adresu, ten (prie namo) jau buvo GMP ekipažas, ir medikai iš namų išvežinėjo nukentėjusįjį su durtine žaizda pilve į Santariškių ligoninę. Ar medikai išnešė jį iš namų, ar jis išėjo savo kojomis, nematė, nes, kiek atsimena, jis jau buvo medikų mašinoj, kai jie atvyko. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo R. S., gim. 1973 m. Kol jo neišvežė medikai, jis trumpai bendravo su R. S., kuris buvo girtas ir pasakė, kad jį sužalojo netoli parduotuvės nepažįstami asmenys, kurie dūrė jam peiliu į pilvą. Kadangi medikai greičiau nukentėjusįjį turėjo vežti į ligoninę, tai jie daugiau su juo nekalbėjo, nesiaiškino. Po to jie nuėjo į butą pasikalbėti su jo sugyventine. Ji pateikė savo dokumentą ir paaiškėjo, kad tai yra R. T.. Ji buvo girta, nuo jos sklido alkoholio kvapas. Ji elgėsi ramiai, jiems paaiškino, kad R. S. buvo išėjęs iš namų, o grįžo jau sužalotas į pilvą. Ji paaiškino, kad R. S. jai pasakė, kad gatvėje jį peiliu sužalojo nepažįstami asmenys. R. T. negalėjo paaiškinti, kas iškvietė GMP, sakė tik, kad medikus iškvietė ne ji, sakė, kad ji bandė suteikti namuose kažkokią pirmą pagalbą. Būdamas minėtame bute, jis pastebėjo, kad vonioje yra užmirkyti drabužiai (šiuo metu negali pasakyti kokie tai buvo drabužiai, nes neatsimena), kiek pastebėjo, tai vanduo buvo raudonas, kruvinas. Pati R. T. jiems pasakė, kad R. S. grįžo į namus sužalotas, ji nurengė R. S. ir pati užmirkė jo drabužius. Jie vizualiai apžiūrėjo butą, tačiau jokio peilio, kuriuo galimai buvo sužalotas R. S., nerado. Pradėjo klausinėti R. T. apie jos santykius su R. S.. R. T. atsakė, kad prieš mėnesį buitinio konflikto metu su R. S. ji peiliu jam dūrė, tačiau, kur, R. T. nepasakė. Toliau R. T. nedetalizavo kuo baigėsi minėtas konfliktas. Jis, bendraudamas su R. T., matė, kad ji buvo labai girta, jos kalba buvo nerišli. Bendraudamas su ja, jokių sužalojimų R. T. veide, matomose kūno vietose nematė. R. T. sakė, kad 2013-07-13 dienos metu girtas sugyventinis jai 3 kartus kumščiu sudavė per galvą, ir dėl to ji taip pat R. S. sudavė per veidą. Buvimo bute metu jis nematė jame nepilnamečio R. T. sūnaus. Į jų klausimą dėl sūnaus ji atsakė, kad jis yra kažkur su draugais, kad jo namuose nėra. Gavo VPK budėtojo nurodymą pristatyti R. T. į Vilniaus r. PK, ką ir padarė. (b.l. 63-64)

Liudytojas K. T. teisme parodė, kad jis yra kaltinamosios sūnus, jo santykiai su mama geri, su mamos sugyventiniu santykiai normalūs, tarp jo mamos ir jo sugyventinio būdavo konfliktų, kai jos sugyventinis, būdamas neblaivus, kabinėdavosi prie jo mamos. Apie patį įvykį jis nieko nežino nes tuo metru nebuvo namuose, į lauką išėjo apie 19.00 val.. Jis matė mamą, atėjusią po darbo. Tuo metu konflikto dar nebuvo. Kai grįžo iš lajuko apie 23.00 val., namų durys buvo uždarytos, dėl ko jis paskambino mamai ir ji jam pasakė, kad ji yra policijoje. Jis yra girdėjęs apie šį konfliktą, kad jp mama peiliu sužeidė sugyventinį, nes gynėsi.

Mama nesakė nuo ko gintis reikėjo. Anksčiau nukentėjusysis mušė mamą jo akivaizdoje, jo nemušė. Jo motina įvykio dieną buvo blaivi. Mama jį išlaiko.

Liudytoja M. N. teisme parodė, kad 2013-07-13 dirbo sarge mokykloje (duomenys neskelbtini) km.,, nieko apie įvykį nežino ir nieko negirdėjo. Tą dieną šalia parduotuvės (duomenys neskelbtini) km. Jokių konfliktų nematė. Apie įvykį sužinojo iš policijos pareigūnų.

Liudytoja A. S. teisme parodė, kad patvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad 2013-07-13, apie 23.00 val., ji buvo savo namuose, kuomet jai į jos mobilaus tel. Nr. (duomenys neskelbtini) iš R. T. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino sūnus R., kuris gyvena (duomenys neskelbtini) kaime su sugyventine R. T.. Sūnus prašė, kad pas jį atvažiuotų tėvas, kuris turi nuvežti jį į ligoninę, nes jis yra papjautas peiliu. Sūnus nepasakė, kas jį papjovė. Sūnus padėjo ragelį. Tačiau savo vyrui ji nepasakė, kad skambino R., nes vyras sirgo ir jau miegojo. Labai greitai R. paskambino antrą kartą, verkė, vėl prašė, kad atvažiuotų tėvas, sakė, kad jis labai kraujuoja, kad jam reikia medikų pagalbos. R. jai pasakė, kad jis girtas miegojo namuose lovoje, o po to atsibudo, pamatė, kad jis yra visas kruvinas, kad perpjautas jo pilvas. Pokalbio su juo metu ji suprato, kad jį papjovė sugyventinė R. T.. R. tuo metu jai pasakė, kad R. neleidžia jam paskambinti į GMP. Tuo metu pas ją svečiuose buvo mano dukra A. Š., kuriai pasakė apie pokalbį su R. Tad A. S. iš karto iš savo mobilaus telefono Nr. (duomenys neskelbtini) pradėjo skambinti telefonu 112, kviesti greitąją. Tačiau pokalbio su operatore metu ragelį iš jos perėmė dukra A. Š., kuri moka kalbėti lietuviškai ir toliau su operatore kalbėjo dukra. Kadangi dukra nežinojo tikslaus adreso, kuriame gyvena R., ji operatorei nurodė tik kaimo pavadinimą, gatvės pavadinimą ir apytiksliai namo numerį, nurodė, kaip rasti butą, kuriame yra R. 2013-07-13 A. S. ir A. Š. pas R. nevažiavo, o tik iškvietė medikus telefonu 112. Ji prisimena, kad 2013-07-13 dienos metu iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) jai skambino girta R. T., kuri labai keikė R., sakė, kad jis girtas namuose miega, priekaištavo, kad R. nepadarė jai valgyti, kai ji grįžo iš darbo. A. S. vėliau (po to , kai jis išėjo iš ligoninės) sūnaus klausė apie tai, kas jį papjovė, tačiau jis pradėjo meluoti, kad jį papjovė nepažįstami vyrai. Kita jos dukra L. S. lankė R. ligoninėje, kur klausinėjo kas jį papjovė. Kiek vėliau L. pasakė, tai R. jai neneigė, kad R. T. jį papjovė peiliu namuose, tačiau jis sugyventinės bijo, nes ji yra pavojinga, ir dėl to nesako tiesos policijai. 2013-08-19 vakare jai paskambino pati R. T.. Ji iš R. sužinojo, kad A. S. iškviesta į policiją liudyti. Pokalbio metu R. T. liepė nieko prieš ją policijoje nesakyti, nesakyti, kad tai jį papjovė R., nes kitaip iš jos atims jos nepilnametį sūnų. Po šio pokalbio paskambino sūnus R., kuris taip pat prašė policijoje nieko apie R. T. nesakyti, nesakyti, kad tai ji jam dūrė peiliu į pilvą. )

Liudytojos L. S. ir A. Š. teisme davė tokius pat parodymus kaip ir A. S..

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 2333/13 (01) seka, kad R. S. nustatyta pilvo sienos durtinė žaizda su plonųjų žarnų pasaito kraujosrovomis ir poodine kraujosruva pilve, padaryta nuo trauminio poveikio kietu , duriančiai-pjaunančių savybių turinčiu daiktu, galimai užduotyje nurodytu laiku (2013-07-13). Sužalojimas dėl pilvo sienos durtinės žaizdos su plonųjų žarnų pasaito kraujosruvomis kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. („Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių „ 6.6.11p.) Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje ( b.l. 26-27)

Iš 2012-08-20 įvykio vietos apžiūros protokolo seka, kad apžiūrėtas butas, esantis Nemenčinės sen., (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini) ( b.l. 15-24)

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Teismas vertindamas kaltinamosios R. T. ir nukentėjusiojo R. S. parodymus atsižvelgia ir vertina ikiteisminio tyrimo metu bei bylos nagrinėjimo metu duotus jų parodymus. Kaip matyti, kaltinamosios ir nukentėjusiojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu buvo nenuoseklūs. Iš pradžių tiek kaltinamoji, tiek nukentėjusysis teigė, kad nukentėjusįjį sunkiai sužalojo nepažįstami asmenys prie parduotuvės. Tokie kaltinamosios ir nukentėjusiojo parodymai rodo, kad nukentėjusysis susitaikė su kaltinamaja, jai atleido ir nenori, kad ji atsakytų baudžiamaja tvarka. Vėliau jie abu parodymus pakeitė. Kaltinamoji kalta prisipažino. Dėl faktinių bylos aplinkybių tiek kaltinamosios ir nukentėjusiojo parodymai teisme bei ikiteisminio tyrimo metu, tiek jų tarpusavy sutapo, neprieštaravo kitiems, teismo paminėtiems įrodymams, specialisto išvadai, todėl teismas remiasi šiais kaltinamosios ir nukentėjusiojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, priimdamas nuosprendį. kaip matyti iš kaltinamosios ir nukentėjusiojo parodymų, duotų tiek ikiteisminio tyrimo metu (pakeitus parodymus), tiek teisme, konfliktą pradėjo nukentėjusysis, pradėjęs bartis bei tris kartus trenkęs R. T. į smilkinį. Kaltinamoji specialiai įrankio nukentėjusiajam sužaloti neieškojo, ji sugyventiniui dūrė po ranka pasitaikiusiu virtuviniu peiliu, kuris konflikto metu gulėjo ant stalo, prie kurio ji stovėjo. Po įvykio kaltinamoji nusiraminusi, padėjo nukentėjusiajam nusivilkti, apžiūrėjo jo žaizdą, ją nuplovė. Iš kaltinamosios ir nukentėjusiojo parodymų matyti, kad nukentėjusiajam smūgius kaltinamoji sudavė spontaniškai, pastarajam ją barant, puolant ir mušantis. Kaltinime nurodytas vienas smūgis peiliu į pilvą, kaltinamosios asmenybė kas leidžia manyti, jog kaltinamoji suvokė, kad tokiais veiksmais kelia grėsmę jo sveikatai, numatė, kad gali sunkiai sužaloti, ir nors tokių pasekmių nenorėjo, tačiau sąmoningai leido joms atsirasti. Nustačius, kad kaltinamoji, darydama nusikalstamą veiką veikė netiesiogine tyčia, jos padaryta nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal kilusias pasekmes kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, ką patvirtino aukščiau paminėta teismo medicinos specialisto išvada.

Šios aplinkybės nustatytos, ne tik iš kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, kurie buvo patikrinti vietoje, bet ir iš kitų, R. T. kaltę, vienu ar kitu aspektu, patvirtinančių duomenų: iš teisme apklaustų liudytojų parodymų, iš minėtos specialisto išvados, kurioje konstatuotas nukentėjusiajam padarytas sužalojimo sunkumas, jo lokalizacija bei mechanizmas; iš įvykio vietos apžiūros protokolo, kuriame užfiksuota įvykio vietos apžiūra Šių įrodymų visetas objektyviai patvirtina kaltinime nurodytą nukentėjusiajam padaryto sunkaus sužalojimo mechanizmą bei šio sužalojimo padarymo aplinkybes.

Kaltinamoji R. T. teisiamojo posėdžio metu aiškino, jog tokius veiksmus atliko gindamasi nuo sugyventinio, nes prieš tai pastarasis sudavė jai tris kartus į smilkinį, todėl jai buvo iškilusi grėsmė.

Vienok, ši aplinkybė negali būti vertinama nei kaip būtinoji gynyba ar jos ribų peržengimas (Lietuvos Respublikos BK 28 str.), nei kaip sunkus sveikatos sutrikdymas labai susijaudinus (Lietuvos Respublikos BK 136 str.). Pažymėtina, kad kaltinamojo dėl jos atžvilgiu panaudoto fizinio smurto niekur nesikreipė, pretenzijų sugyventiniui dėl to nereiškė. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų padaryti išvadą, jog R. T. veikė būtinosios ginties ar tariamosios ginties sąlygomis, arba didžiai susijaudinusi dėl neteisėtų nukentėjusiojo veiksmų. Akivaizdu, kad kaltinamoji tyčia sužalojo nukentėjusįjį, supykusi ant jo dėl jos atžvilgiu išsakytų necenzūrinių žodžių bei pavartojo smurto, kilus tarpusavio konfliktui. Nors, kaip teigia R. T., pats nukentėjusysis netinkamai elgėsi, t. y. būdamas neblaivus ir fiziškai pranašesnis, panaudojo smurtą, tačiau, imant domėn tokius kaltinamosios parodymus, teismas konstatuoja, kad realios ar tariamos grėsmės kaltinamosios gyvybei ar sveikatai nukentėjusiojo veiksmai nesukėlė, ginimasis nuo pastarojo veiksmų buvo akivaizdžiai neadekvatus, įvykio metu nebuvo būtinosios ginties situacijos. Tai liudija tokios aplinkybės, kad kaltinamajai nebuvo padaryti sunkesni kūno sužalojimai, todėl toks nukentėjusiojo kėsinimasis, nebuvo pagrindas griebtis tokių pavojingų veiksmų, kaip smūgiavimo peiliu pastarajam į gyvybei pavojingą kūno vietą – pilvą.

Lietuvos Respublikos BK 248 str. 2 d. išaiškina, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis, arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystės), sutuoktinio tėvai. Lietuvos Respublikos CK 3.229 str. nustatyta, kad „Šio skyriaus normos nustato turtinius santykius tarp vyro ir moters, kurie, įregistravę savo partnerystę įstatymų nustatyta tvarka, bendrai gyvena ne mažiau kaip vienerius metus neįregistravę santuokos (sugyventiniai), turėdami tikslą sukurti šeiminius santykius“. Iš šio apibrėžimo seka, kad partneriais pagal šeimos teisę laikytini asmenys, gyvenantys kartu ne mažiau kaip vienerius metus ir ketinantys kurti šeimą.

Tiek kaltinamoji, tiek nukentėjusysis teisme patvirtino, jog jie 5-6 metus gyvena bendrai faktinėje šeimoje, veda bendrą ūkį, taigi, jie laikytini šeimos nariais, kas pripažintina kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuojančiu požymiu. Todėl kaltinamosios veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Bausmės skyrimas

Kaip jau minėta, R. T., apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja, davė kitokius parodymus apie nukentėjusiojo sužalojimus, t.y. kad jį sužalojo nepažįstami asmenys prie parduotuvės, tačiau, apklausiama įtariamaja savo kaltę pripažino. Teismas nevertina jos parodymų, duotų ją apklausiant liudytoja. Tačiau teismas, vertindamas jos parodymus, duotus apklausiant ją įtariamaja, pripažįsta jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę tą, kad ji pilnai pripažino faktines bylos aplinkybes ir nuoširdžiai dėl to gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.). Taip pat teismas pripažįsta jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 6 p.). Kaltinamoji teismui paaiškino, kad jos apsvaigimas nuo alkoholio neturėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Tačiau, kaip matyti iš alkotesterio duomenų, 2013-07-14, 1.07 val., R. T. nustatytas 2.39‰ girtumas (b.l. 65). Byloje nėra objektyvių duomenų, įrodančių, kad kaltinamojo vartojo alkoholinius gėrimus po įvykio. Atsižvelgiant į tai, teismas pripažįsta kaltinamosios atsakomybę sunkinančią aplinkybę tą, kad ji nusikalto, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos jos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Lietuvos Respublikos BK 61 str. numato, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Skirdamas bausmę kaltinamajai R. T., teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 str.), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str.), BK 56 str. 2 d., 61 str., kitomis bausmės skyrimo taisyklėmis ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamosios asmenybę. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji įvykdė baigtą, tyčinį nusikaltimą, kuris įstatymų leidėjo priskiriamas prie labai sunkių (BK 11 str. 6 d.), sukėlęs sunkius padarinius – sunkų kito žmogaus sveikatos sutrikdymą, nusikaltimas padarytas esant neapibrėžtai tyčiai. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo prašymą nutraukti bylą jam susitaikius su kaltinamaja, kad jis kaltinamajai neturi pretenzijų, ir jis nori toliau gyventi su kaltinamaja. Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamosios asmenybę, amžių, sveikatą, jos įvykdyto nusikaltimo paskatas ir motyvus, o būtent į tai, kad nusikaltimas padarytas spontaniškai, specialiai jam nebuvo rengtasi, į tai, kad yra jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, ir yra viena sunkinanti aplinkybė, į tai, kad kaltinamoji, piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, turi pastovią gyvenamąją vietą, darbą, pajamų šaltinį, šeimą, augina nepilnametį vaiką, neteista, nebausta administracine tvarka, į psichiatrinė, narkologinę įskaitas neįrašyta. Kaltinamajai nėra galimybės skiriant bausmę taikyti Lietuvos Respublikos BK 62, 75 straipsnių nuostatų, nes nėra tam pagrindų ir sąlygų.

Ir nors aukščiau aptartos aplinkybes nesudaro teisinio pagrindo R. T. taikyti Lietuvos respublikos BK 62 straipsnį ir skirti švelnesnę negu įstatymas numato bausmę, tačiau leidžia svarstyti klausimą dėl kito baudžiamojo įstatymo, numatančio švelnesnės bausmės skyrimą, taikymo (BK 54 straipsnio 3 dalis).

BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymui būtina nustatyti, kad padaryto nusikaltimo (šiuo atveju – sunkaus sveikatos sutrikdymo) pavojingumas, atsižvelgiant į padarytos veikos vietą, laiką, būdą, motyvus, panaudoto fizinio smurto intensyvumą yra žymiai mažesnis, negu rūšinis nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje. Teismo nuomone, šioje byloje yra nustatytos aplinkybės, apibūdinančios ir nusikalstamos veikos pavojingumą, ir tą veiką padariusios R. T. asmenybę, kurios gali būti laikomos išimtinėmis ir kurios rodo, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

Pažymėtina tai, kad sunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam kaltinamoji padarė vieninteliu smūgiu peiliu. Tai rodo, kad jos panaudotas smurtas nebuvo intensyvus. Be to, kaip nustatyta bylos medžiaga, šis smurtas buvo panaudotas po nukentėjusiojo išprovokuotos situacijos, kurios kaltinamoji dėl buvusio girtumo, negalėjo adekvačiai įvertinti ir pernelyg išsigando.

Vertinant padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, atkreipiamas dėmesys į tai, kad nukentėjusysis pasveiko ir dėl padaryto sužalojimo, kaip teigia pats, jokių liekamųjų sveikatos reiškinių nejaučia. Svarbi aplinkybė ir nukentėjusiojo išsakyta pozicija, sprendžiant iš kurios, jis kaltinamajai visiškai atleido, nori toliau gyventi su kaltinamaja, ikiteisminio tyrimo pradžioje net neteisingai nurodė kitus asmenis neva jį sužalojusius, prašė teismo R. T. atžvilgiu bylą nutraukti.

Tuo tarpu byloje esantys kaltinamosios asmenybę charakterizuojantys duomenys, kaip jau aukščiau minėta, yra išimtinai teigiami ir leidžia daryti išvadą, kad R. T. padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio bei kad ji nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Visos aukščiau aptartos aplinkybės, nors ir nepašalina kaltinamosios padarytos veikos pavojingumo, nesumažina jos kaltės, tačiau leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti, o teisingumas įgyvendintas taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskiriant R. T. švelnesnę, negu numatyta BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje, rūšies bausmę - laisvės apribojimą (BK 48 straipsnis), paskiriant draudimus ir įpareigojimus.

Dėl kardomosios priemonės

Kaltinamoji R. T. 2012-08-27, 13.00 val., buvo sulaikyta Lietuvos Respublikos BPK 140 str. tvarka. (b.l. 97) Vilniaus rajono teismo 2012-08-29 nutartimi paskirta kardomoji priemonė - namų areštas 3 mėnesiams nuo 2013-08-29, nustatant sąlygas: nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, nevartoti alkoholio, nesilankyti kavinėse, baruose, nebendrauti su nukentėjusiuoju R. S.., pagal bylą tiriančio pareigūno, prokuroro, teisėjo šaukimą nedelsiant atvykti. (b.l.120-122) Į bausmės laiką įskaitytinas sulaikymo laikas ( BPK 140 str. 9 d.). Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė - namų areštas - paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės bylai tirti ir nagrinėti

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės bylai išnagrinėti: garso įrašų kopijos, gautos iš Bendro pagalbos centro, po apžiūros įrašytos į kompaktinį diską, paliekamos byloje (b.l.75-77)

Dėl Valstybinės ligonių kasos ieškinio

Valstybinės ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys 1450,81 Lt sumai už nukentėjusiojo gydymą (b. l. 53-58) tenkintinas pilnai, nes kaltinamoji padarė tyčinį nusikaltimą ir atsiradusi žala yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kaltinamosios veika.

Iš bylos medžiagos matyti, kad už nukentėjusiajam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų sveikatos priežiūros įstaigai sumokėta 1450,81 Lt, šias išlaidas apmokėjo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (b.l.55) .

Su kaltinamosios R. T. nusikalstamos veikos padarymu susijusios sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.283 str. l d. nuostatomis numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Taip pat Lietuvos Respublikos CK 6.280 str. numato, jog asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo, žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo 9 str. 3 d. l p. numatyta, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. To paties įstatymo 30 str. l p., 31 str. l p. nurodyta, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo 15 str. l d. 8 p. numato, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš šio biudžeto lėšų. Kaltinamosios R. T. nusikalstamais veiksmais Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui buvo padaryta 1450,81 Lt žala, nes tokia suma buvo apmokėta už nukentėjusiajam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Tokiu būdu iš kaltinamosios R. T. Valstybinės ligonių kasos naudai priteistinos nukentėjusiojo gydymo išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297- 299 straipsniais, 301-308 straipsniais, 313 straipsniu,-

nusprendžia:

R. T. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti jai 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmę, šios bausmės laikotarpiu uždrausti jai lankytis kavinėse, restoranuose ir baruose bei įpareigoti atlyginti priteistą Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos turtinę žalą – 1450,81 Lt.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką nuo 2013-08-27 iki 2013-08-29.

Kardomąją priemonę – namų areštą - palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį dėl nukentėjusiosios gydymosi išlaidų tenkinti visiškai ir priteisti jos naudai iš R. T. 1450,81 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt litus 81 ct).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės bylai išnagrinėti: garso įrašų kopijas, gautas iš Bendro pagalbos centro – palikti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per šį teismą.