- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-29
- Bylos Nr.
- 2S-1476-123/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Nijolė Griškevičienė (pirm.), Albina Pupeikienė, Danguolė Martinavičienė
- Suinteresuotas asmuo
- V. K., S. K.
- Pareiškėjas
- Danske banko A
- Kategorijos
- 32.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-1476-253/2009
32.5; 122.3; 128.17.
NUTARTIS
2009 m. spalio 29 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Virginijos Nijolės Griškevičienės, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės, Albinos Pupeikienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuotų asmenų V. K. ir S. K. atskirąjį skundą dėl Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-09-03 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Danske banko A/S Lietuvos filialo prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo, suinteresuoti asmenys V. K. ir S.K.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
kreditorius Danske banko A/S Lietuvos filialas kreipėsi su prašymu į Hipotekos skyrių prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko ir įkeistų daiktų savininkų. Nurodė, kad skolininkas nevykdė prievolės pagal 2007-09-21 kredito sutartį Nr. KVRLIE100702010, 2009-05-14 buvo įspėtas dėl skolos sumokėjimo, tačiau skolos nesumokėjo, todėl 2009-06-15 kredito sutartį nutraukė. Prašė teismo areštuoti įkeistą turtą ir įspėti jo savininkus, kad negrąžinus skolos ir nesumokėjus kitų mokėjimų per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas nekilnojamasis turtas bus parduotas iš varžytynių.
Žemesnės instancijos teismas
Hipotekos skyrius prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-09-03 nutartimi kreditoriaus prašymą tenkino ir areštavo skolininkams nuosavybės teise priklausantį ir kreditorei įkeistą turtą, t. y. (duomenys neskelbtini), įspėjo skolininką ir įkeistų daiktų savininkus, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių, bei pavedė įkeisto daikto savininkams saugoti įkeistą daiktą. Teismas nurodė, kad sudarydamas hipotekos lakštą, šalys sutarė, kad sutartine hipoteka užtikrinta prievolė pagal 2007-09-21 kredito sutartį, kuri numatė, jog nutraukus kredito sutartį kreditorius įgyja teisę nukreipti išieškojimą į įkeitimo objektą. Teismas konstatavo, kad skolininkas neįvykdė savo įsipareigojimų per lakšte nustatytą terminą.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuoti asmenys prašo panaikinti Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-09-03 nutartį. Teigia, kad priverstinis skolos išieškojimas pradėtas nepagrįstai, nes šiuo metu vyksta derybos dėl kredito sutarties atnaujinimo, todėl kreditorius turėjo sustabdyti išieškojimo procedūrą. Be to, hipotekos lakšte nurodytas prievolės įvykdymo terminas yra 2017-09-21, todėl kreditorius neturėjo teisės pareikšti prašymą areštuoti skolininkams priklausantį turtą nepasibaigus prievolės įvykdymo terminui.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorius prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad skolininkas nevykdė sutartinių įsipareigojimų, todėl kredito sutartis buvo nutraukta, derybos dėl kredito sutarties atnaujinimo nevyksta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2009-08-28 kreditorė pateikė prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš V. K. ir S. K. priklausančio bei bankui įkeisto turto (b. l. 28?29). Teismo 2009-09-03 nutartimi arešuotas įkeistas daiktas, įspėjant skolininką ir įkeisto daikto savininkus, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių (b. l. 41?42). Skolininkui ir įkeisto daikto savininkams įspėjimai, teismo 2009-08-28 nutartis bei kreditorės prašymas dėl priverstinio skolos išieškojimo įteikti 2009-09-07 (b. l. 51?52).
Apeliantai teigia, kad teismas priverstinį skolos išieškojimą pradėjo nepagrįstai, nes šiuo metu vyksta derybos dėl kredito sutarties atnaujinimo. Be to, hipotekos lakšte nurodytas prievolės įvykdymo terminas yra 2017-09-21, todėl kreditorius neturėjo teisės pareikšti prašymą areštuoti skolininkams priklausantį turtą nepasibaigus prievolės įvykdymo terminui. Teisėjų kolegija su tokiais atskirojo skundo argumentais nesutinka.
CK 4.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Šalys hipotekos sutarties (hipotekos lakšto) 8 punkte susitarė, kad skolininkui neįvykdžius kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, kreditorius turi teisę nutraukti kredito sutartį, ir tuomet kreditorius įgija teisę nukreipti išieškojimą į įkeitimo objektą. Nagrinėjamu atveju skolininkui neįvykdžius kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų kreditorius nutraukė sutartį, todėl kreditoriui atsirado teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo CPK XXXVI skyriuje nustatyta tvarka. Byloje nėra duomenų, kad apeliantų įsipareigojimai bankui būtų įvykdyti, kad Hipotekos registre įregistruoto įkeitimo sandorio sąlygos būtų pakeistos ar šalys būtų susitarusios dėl kitokių prievolės įvykdymo sąlygų ir (ar) kitokių paskolos pagal sutartį grąžinimo terminų. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog kreditorius, turėdamas galiojančią ir pradelstą reikalavimo teisę skolininkui, pagrįstai kreipėsi dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto savininkų ne ginčo tvarka (CPK 558 str. 1 d., CK 4.192 str.).
CPK 558 straipsnyje nustatyta hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sąlygos. Priverstinis skolos išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu. Pareiškimas dėl skolos išieškojimo yra pagrindas įkeistam turtui areštuoti. Teismas, priėmęs kreditoriaus pareiškimą, priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą, t. y. taiko hipoteka apsunkintam daiktui laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą. Kartu hipotekos teisėjas praneša skolininkui, kad kreditorius kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka ir kad yra pradėtas procesas dėl hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo nevykdymo, kartu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad, negrąžinus skolos per nustatytus terminus, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių. CPK 558 straipsnio 1 dalyje nustatytos procedūros paskirtis – įspėti skolininką ir įkaito davėją apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, uždraudžiant disponuoti įkeistu turtu. Per įstatymo nustatytus terminus kreditoriui nepateikus pakartotinio pareiškimo, hipotekos teisėjas panaikina įkeisto daikto areštą (CPK 558 str. 3 d.). Įkaito davėjas – daikto savininkas ar teisėtas valdytojas – suvaržo savo teises į įkeičiamą daiktą, jomis užtikrindamas savo ar kitų asmenų prievolės įvykdymą. Toks daikto turtinių teisių suvaržymas pasibaigia, kai prievolė įvykdoma.
Apeliantų atskirajame skunde išdėstyti argumentai dėl kredito sutarties nutraukimo pagrįstumo nėra šios kategorijos bylų nagrinėjimo dalykas, skundai galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Kitais atvejais skolininkas ar kiti asmenys, suinteresuoti įregistruota hipoteka, hipotekos sandorį gali ginčyti Civiliniame kodekse išvardytais sandorių negaliojimo pagrindais ar kitais pažeistų teisių gynimo būdais. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas neįpareigoja hipotekos teisėjo bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių aiškintis ir spręsti įkeitimo sutarties šalių ginčų. Tokių ginčų buvimo faktas nėra pagrindas sustabdyti ar atsisakyti pradėti nagrinėti hipotekos kreditoriaus prašymą dėl priverstinio vykdymo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, pagrįstai areštavo įkeistus daiktus bei įspėjo skolininką ir įkeistų daiktų savininkus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.