Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. B., išnagrinėjęs

L. B., gimusios (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvės, Lietuvos Respublikos pilietės, gyvenančios (duomenys neskelbtini), dirbančios (duomenys neskelbtini) (šiuo metu vaiko priežiūros atostogose), neįgalios (darbingumas 50 procentų), netekėjusios, neteistos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. B. 2011 m. rugsėjo 26 d. apie 06:03 val. Pakruojo mieste, UAB „B. P.“ degalinės teritorijoje, vairuodama automobilį „(duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registruotą E. P. vardu, užsipylusi dujų, pradėdama važiuoti iš kolonėlės. neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, neatjungė dujų užpylimo žarnos ir nuvažiuodama ją apgadino, padarydama UAB „B. P.“ 300 litų turtinę žalą. Po to, nesant eismo įvykio vietoje nukentėjusiojo, policijai apie įvykį nepranešė, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais savo veiksmais L. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 106 bei 234 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. bei 130 str. 1 d.

L. B. teismo posėdžio metu kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad tą dieną apie 6 val. automobiliu „(duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atvažiavo į Pakruojo mieste, Statybininkų gatvėje, esančią „B. P.“ degalinę užsipilti dujų. Kartu važiavo jos sugyventinis Ž. G. Ji sustojo prie dujų užpylimo kolonėlės, o Ž. G. išlipo iš automobilio ir rūpinosi dujų užpylimu. Ji iš automobilio išlipusi nebuvo. Ž. G. užpylus dujų, jis jai liepė važiuoti ir sakė, kad už dujas sumokės jis ir eis į šalia degalinės esantį mėsos perdirbimo cechą, kur jis dirba. Jai pradėjus važiuoti pajuto, kad automobilis nevažiuoja. Išlipusi iš automobilio pamatė, kad nuo kuro bako neatjungta dujų kolonėlės užpylimo žarna. Ž. G. atjungė žarną ir nuėjo į degalinę sumokėti už dujas, o ji išvažiavo. Kad dujų užpylimo kolonėlė ar jos žarna būtų buvusi apgadinta nepastebėjo. Pripažino, kad pasielgė neapdairiai ir nepranešė apie incidentą degalinės operatorei, kuri būtų detaliau apžiūrėjusi dujų užpylimo kolonėlę. Prašė skirti švelnesnę nuobaudą ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones, nes ji kiekvieną darbo dieną anksti ryte veža savo sugyventinį Ž. G. iš namų į darbovietę, esančią Pakruojo mieste. Nuo namų iki darbovietės 20 km. atstumas. Kitokių galimybių jam atvykti į darbovietę tokiu laiku nėra, jis pats neturi teisės vairuoti transporto priemones, todėl Ž. G. prarastų darbą, kuris yra pagrindinis šeimos pragyvenimo šaltinis, o kito darbo surasti netoli jų gyvenamosios vietos praktiškai neįmanoma. Ji dirba Pakruojo nestacionarių paslaugų centre socialinio darbuotojo padėjėja, tačiau šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose. Ar po atostogų sugrįš į darbą nežino, nes turi problemų su sveikata, jai nustatytas 50 procentų darbingumas.

Be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens L. B. paaiškinimų teismo posėdžio metu, jos kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 1), tarnybiniais pranešimais (b.l. 2, 3), eismo įvykio vietos schema (b.l. 4), fotolentele (b.l. 5-6), L. R. (b.l. 7), pačios L. B. (b.l. 8) bei Ž. G. (b.l. 9) rašytiniais paaiškinimais, duotais ikiteisminio teisės pažeidimo tyrimo metu, UAB „B. P.“ pažyma (b.l. 10, 11), informacija apie transporto priemonę (b.l. 12), vairuotojo pažymėjimo kopija (b.l. 18), UAB „B. P.“ pažyma dėl žalos atlyginimo.

L. B. po to, kai užsipylė į automobilio kuro baką dujų, prieš pradėdama važiuoti privalėjo įsitikinti, kad tai daryti yra saugu, tai yra, ji privalėjo įsitikinti, ar atjungta nuo automobilio kuro bako dujų užpylimo žarna, ar nėra kitų kliūčių, trukdančių saugiai pajudėti iš vietos, tuo nevykdydama Kelių eismo taisyklių 106 punkto reikalavimų, ko pasekmėje, jai pradėjus važiuoti, buvo apgadinta dujų užpylimo žarna, tai yra įvyko eismo įvykis, todėl jos veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. Eismo įvykis – įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Kelių eismo taisyklių 234 punkte numatyta, kad jei dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Kadangi L. B., būdama su eismo įvykiu susijusiu asmeniu, neįsitikinusi, kad tikrai jos veiksmais nepadaryta žala UAB „B. P.“, bei nepranešusi apie tai degalinės atstovui ir policijai, pasitraukė iš įvykio vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisyklių 234 punkte numatytas taisykles, jos veika teisingai kvalifikuota ir pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.

Tikslintinas teisės pažeidimu UAB „B. P.“ padarytos turtinės žalos dydis, kadangi iš 2011 m. spalio 11 d. UAB „B. P.“ pažymos matyti, kad turtinė žala yra ne 400, o 300 litų.

L. B. vienu metu padarė du administracinius teisės pažeidimus, jai surašytas vienas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl jos padarytų pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., todėl abu pažeidimai nagrinėtini teisme bei jai skirtina nuobauda ir už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. (nenumatytą ATPK 224 str.) (ATPK 33 str. 2 d., 224 str.).

Administracinės nuobaudos skyrimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos ATPK ketvirtasis skirsnis. Nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis Lietuvos Respublikos ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 str.). Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai, kur numatyta, kad administracine nuobauda siekiama nubausti administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį bei prevencinių tikslų – siekiant auklėti, kad administracinį teisės pažeidimą padaręs asmuo laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Organas, nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas aplinkybes, nurodytas Lietuvos Respublikos ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos (ATPK 30¹ str. 1 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką, yra ne kartą konstatavęs, kad mažesnės nuobaudos, nei sankcijoje numatyta minimali, ar švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Administracinė nuobauda, vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.

L. B. kalta dėl abiejų padarytų teisės pažeidimų prisipažino visiškai ir dėl tokio savo elgesio nuoširdžiai gailisi, savo noru pašalino teisės pažeidimu padarytą žalą, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (ATPK 31 str. 1 d. 1, 2 p.), neteista, dirba Pakruojo nestacionarių paslaugų centre socialinio darbuotojo padėjėja, tačiau šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, yra neįgali (darbingumas 50 procentų), su sugyventiniu Ž. G. augina mažametę dukrą A. G., gimusią (duomenys neskelbtini), faktiškai šeimoje šiuo metu dirba tik Ž. G., jis dirba Pakruojyje, nuo namų iki darbovietės yra 20 km. atstumas, į darbą reikia atvykti 6 val., pats Ž. G. neturi teisės vairuoti transporto priemones, nėra kitų galimybių tokiu laiku atvykti į darbovietę, todėl, L. B. ilgesniam laikui atėmus teisę vairuoti transporto priemones, ji negalėtų nuvežti sugyventinio Ž. G. į darbą ir šis prarastų darbą, kas neigiamai atsilieptų šeimai, kadangi jo uždarbis sudaro didžiąją šeimos biudžeto dalį, L. B. administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., padarė dėl neapsižiūrėjimo, neturėdama tikslo nuslėpti padarytą eismo įvykį, todėl teismas konstatuoja, kad Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas L. B., nors ji metų laikotarpyje ir bausta už tos pačios rūšies teisės pažeidimus (b.l. 13-17), kas pripažintina jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.), neatitiktų protingumo ir teisingumo kriterijų, būtų aiškiai per griežta. Teismo nuomone, administracinės nuobaudos tikslai (ATPK 20 str.) administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens L. B. atžvilgiu už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., bus pasiekti paskiriant švelnesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, todėl jai už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., skirtina 1000 (vieno tūkstančio) litų piniginė bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams, o už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., jai skirtina (vieno šimto penkiasdešimties) litų piniginė bauda. L. B. galutinė nuobauda skirtina sankcijos už sunkesnį padarytą administracinį teisės pažeidimą (ATPK 33 str. 2 d., 130 str. 1 d.) ribose, t.y. 1000 (vieno tūkstančio) litų piniginė bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams (ATPK 30, 30¹, 30², 31, 32, 33 str.).

Nutarimo vykdymas dalyje dėl atėmimo teisės vairuoti transporto priemones pavestinas Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariatui (ATPK 324-326 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str., 224 str., 281 str., 286-288 str., 302² str., 302⁴ str., 324-326 str., teisėjas

nutaria:

L. B. pripažinti kalta, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. bei 130 str. 1 d., ir ją nubausti:

- pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. – 150 (vieno šimto penkiasdešimties) litų bauda;

- pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. – 1000 (vieno tūkstančio) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams.

Nuobaudas subendrinus Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d. tvarka, L. B. galutinai paskirti administracinę nuobaudą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sankcijos ribose – 1000 (vieno tūkstančio) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams.

Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo pažeidėjai dienos į valstybės pajamas, sumokant ją į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM), įmokos kodas – 57865. Mokėjimo dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, nedelsiant pristatyti Pakruojo rajono apylinkės teismo raštinei.

Laiku nesumokėjus baudos ir nepaprašius mokėjimą išdėstyti per ilgesnį laiką, pažeidėjai gresia papildomos išlaidos. Jeigu baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis, pažeidėjai teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti nemažas vykdymo išlaidas.

Nutarimo vykdymą dalyje dėl atėmimo teisės vairuoti transporto priemones pavesti Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariatui.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.