- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-13
- Bylos Nr.
- II-265-1036/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00087-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Mindaugas Povilanskas
- Pažeidėjas
- S. P.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Rūtai Čereškaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui S. P., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei D. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo S. P. skundą dėl 2019 m. sausio 16 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nutarimo, kuriuo S. P. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 110 straipsnio 1 dalį 300 eurų bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau Institucija) 2019 m. sausio 16 d. nutarimu (toliau Skundžiamas nutarimas) S. P. nubausta pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį 300 eurų bauda už tai, kad 2017 m. spalio 24 d. atlikus žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), patikrinimą nustatyta, kad žemės sklypu naudojamasi tokiu būdu, jog pastačius dalį tvoros šiaurės vakarinėje sklypo pusėje, atstumu nuo 0,15 m iki 0,67 m, yra įsiterpiama į valstybinę žemę, tokiu būdu užimant 8 kv. m. valstybinės žemės ploto, be to šiaurės rytinėje pusėje esantys 2 metaliniai kuoliukai yra už žemės sklypo ribos.
Šalies argumentai
S. P. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutarimą. Skunde nurodoma, kad jai priklausančio žemės sklypo ribos buvo patvirtintos dviejų instancijų teismų. Be to, 2015 m. rugpjūčio 28 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo sprendimu (duomenys neskelbtini) buvo patvirtina žemės sklypo kadastrinė byla, žemės sklypo ribos įregistruotos ‚Registrų centre“. Nei viena iš anksčiau nurodytų institucijų nenustatė, kad jai priklausantis sklypas užima dalį valstybinės žemės, todėl nėra aišku, kodėl pakartotinai atliktas patikrinimas. Akcentuojama, kad sklypą su visais statiniais ir tvoromis įsigijo dar 2005 metais. Nurodo, kad ta pati institucija neatsižvelgia į savo pačios anksčiau priimtus sprendimus, kelia naujus reikalavimus, taip nepaisydama teisingumo principų.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į skundą prašo skundą atmesti, Skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad Nacionalinės žemės tarnybos specialistai 2016 m. rugsėjo 19 d. patikrino vietoje S. P. ir R. P. priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Patikrinus sklypą buvo nustatyta, kad S. P. priklausantį žemės sklypą naudoja taip, kad žemės sklypo šiaurės vakarinėje dalyje esanti, tvora atstumu nuo 0,15 iki 0,67 m įsiterpia į laisvą valstybinę žemę ir užima 8 kv. m laisvos valstybinės žemės. S. P. buvo įspėta iki 2017 m. gegužės 1 d. atlaisvinti savavališkai užimtą valstybinę žemę, tačiau ji užfiksuotų pažeidimų ji nepašalino. Atsiliepime akcentuojama, kad S. P. Institucija suteikė galimybę pašalinti pažeidimus, ji nuo 2016 m. rugsėjo 19 d. žinojo, kad naudojasi jai nuosavybės teise nepriklausančia 8 kv. m valstybinės žemės dalimi, tačiau nesiėmė jokių veiksmų pažeidimui pašalinti.
S. P. teismo posėdžio metu skundą palaikė. Prašė panaikinti Skundžiamą nutarimą. Papildomai nurodė, kad ji yra baudžiama dėl kaimynės rašomų skundų.
Atsiliepimas
Institucijos atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją. Papildomai nurodė, kad vien faktas, kad S. P. veiksmai nėra sukėlę neigiamų pasekmių, negali būti pagrindas išvengti administracinės atsakomybės.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
ANK 641 straipsnis įpareigoja teismą nagrinėjant bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrinti institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Atsakomybėn patraukas asmuo B. M. faktinių aplinkybių ir veikos kvalifikavimo neginčija, tačiau skunde kelią klausimą dėl netinkamo administracinės nuobaudos individualizavimo.
Dėl veiksmų kvalifikavimo
S. P. nubausta pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį. Minta teisės norma numato, kad savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba savavališkas vandens telkinių naudojimas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų. Siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį turi būti nustatytas bent vienas iš šių alternatyvių veiksmų: 1) savavališkas privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimas; arba 2) savavališkas privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimas. Analizuojamu atveju S. P. administracinėn atsakomybėn patraukta už tai, kad savavališkai užėmė 8 kv. m valstybinės žemės sklypo.
S. P. skundą dėl nutarimo iš esmės grindžia tuo, kad ji 2005 metais įsigijo žemės sklypą su jame stovinčiais statiniais ir pastatyta tvora, ji tvoros nestatė ir valstybinės žemės sklypo dalies neužėmė, be to anksčiau valstybinės institucijos pretenzijų dėl naudojamo žemės sklypo neturėjo. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad faktas, jog atsakomybėn patrauktas asmuo yra savavališkai užėmęs 8 kv. m. valstybinės žemės paaiškėjo tik 2016 m. rugsėjo 19 d. atlikus žemės naudojimo patikrinimą. S. P. buvo įspėta iki 2017 m. gegužės 1 d. atlaisvinti savavališkai užimtą valstybinę žemę. Tai reiškia, kad S. P. nors ir nestatė tvoros, tačiau nuo žemės naudojimo patikrinimo 2016 m. rugsėjo 19 d. žinojo, kad ji, kartu su žemės sklypo bendrasavininku, savavališkai (be teisinio pagrindo) naudojasi 8 kv. m valstybinės žemės. 2017 m. spalio 24 d. atlikus žemės naudojimo patikrinimą nustatyta, kad S. P. nuo 2016 m. rugsėjo 19 d. žinodama, kad savavališkai naudojasi 8 kv. m. valstybinės žemės, užfiksuotų pažeidimų ji nepašalino. Teismo vertinimu Institucija tokius S. P. veiksmus pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį kvalifikavo teisingai.
Dėl nuobaudos individualizavimo
ANK 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Taigi individualizuodami nusižengimą padariusiems asmenims skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad S. P. tam, kad galėtų naudotis valstybinės žemės dalimi, jokių aktyvių veiksmų neatliko. Jos priešingi teisei veiksmai pasireiškė daugiau neveikimu, kai 2016 m. rugsėjo 19 d. sužinojusi apie savavališkai užimtus 8 kv. m. valstybinės žemės, nesiėmė veiksmų pažeidimui pašalinti. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi ir tai, kad S. P. priklausanti tvora toje vietoje stovi nuo pat 2005 metų, kai sklypą su statiniais (įskaitant tvora) įsigijo S. P. su sutuoktiniu, per visą šį laikotarpį, t y. daugiau kaip 11 metų valstybinės institucijos pretenzijų dėl pažeidimo neturėjo, nors esama situacija valstybės atsakingoms institucijos turėjo būti ir buvo žinoma nuo pat 2013 m. balandžio 24 d., kai taip pat buvo atliktas žemės naudojimo patikrinimas. Taigi, nurodytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad padarytas pažeidimas nėra tiek pavojingas ar keliantis grėsmę viešajam interesui, kad S. P. atžvilgiu būtų galima taikyti straipsnio sankcijoje numatytą piniginę, nors ir minimalaus dydžio, nuobaudą.
Kartu teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, konstitucinis teisingumo principas reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę. Taigi, teismo baigiamieji aktai savo turiniu turi būti teisingi. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kiti nutarimai). Nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad individualizuojant pažeidėjai skiriamą nuobaudą, privalu nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Pažymėtina ir tai, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. ir kiti nutarimai). Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, kurioje yra ne kartą nurodyta, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013).
Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju S. P. paskyrus sankcijoje numatytą baudą, nors ir minimalaus dydžio, būtų pažeistas proporcingumo principas, neužtikrintas teisingumo ir protingumo principų įgyvendinimas.
Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą S. P. pritaikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 110 straipsnio 1 dalyje.
Teismas, remiantis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. sausio 16 d. nutarimą.
Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi už nusižengimą, numatytą ANK 110 straipsnio 1 dalyje S. P. skirti įspėjimą.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Įsiteisėjus nutarčiai bylą grąžinti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, skundo priedus segtuvuose – S. P..
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.