Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Romualdas Lincevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-44-133/2012

Teisėjas Darius Kantaravičius (Proceso Nr.1-20-9-00049-2009-6)

2012 m. gegužės 18 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Romualdo Lincevičiaus, teisėjų Arūno Paštuolio, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Jurgitai Barauskaitei, dalyvaujant prokurorėms Astai Kaminskienei, Rimai Žaltauskaitei, nuteistajam A. M., išteisintiesiems R. I., J. K., jų gynėjams advokatams Vytautui Polikaičiui, Eugenijui Senovaičiui, Raimundui Gargasui, nukentėjusiosios T. Š. atstovui V. Š., nuketnėjusiosis atstovei advokatei Kristinai Gontienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M., Jonavos rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinius skundus dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 31 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 3 d. nubaustas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. nubaustas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 (treji) metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LB BK 75 str., A. M. paskirtos 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trims) metams, paskiriant įpareigojimą – be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Vadovaujantis LR BK 68 str., A. M. 3 (trejiems) metams paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise ir jam uždrausta naudotis teise - nukentėjusios T. Š. atžvilgiu rengti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovių (išskyrus buvusių valstybinių miškų teritoriją) žemės reformos žemėtvarkos projektų papildymus, juos įgyvendinti bei teikti kadastrinių matavimų paslaugas.

A. M. iki nuosprendžio įsiteisėjimo pratęstas laikinas teisės sustabdymas nukentėjusios T. Š. atžvilgiu rengti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovių (išskyrus buvusių valstybinių miškų teritoriją) žemės reformos žemėtvarkos projektų papildymus, juos įgyvendinti bei teikti kadastrinių matavimų paslaugas.

A. M. dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 300 str. 3 d., (2009-04-06 pateikus notarei tikrus dokumentus, užsakius pažymą sandoriui, 2009-04-07 Jonavos rajono 2-ojo notaro biure, adresu Vasario 16-osios g. 1, Jonavoje, sandorio metu savo parašu patvirtinus jam žinomai neteisingus duomenis bei nurodžius notarei tikrovės neatitinkančius duomenis), išteisintas jam nepadarius veikos, turinčios BK 300 str. 3 d. numatyto nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Nuosprendžiu R. I. dėl nusikaltimų, numatytų LR BK 228 str. 1 d., 300 str. 2 d. (2000 m. rugsėjo 26 d., 2004-10-28 redakcija) išteisintas, jam nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

J. K. dėl nusikaltimų, numatytų LR BK 228 str. 1 d., 300 str. 3 d., išteisintas, jam nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Nukentėjusios T. Š. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies. Jos naudai iš A. M. priteista 10 000 Lt (dešimtų tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti ir 2000 Lt (du tūkstančius litų) advokatės Kristinos Gontienės paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusios T. Š. civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo atmestas.

Nukentėjusios T. Š. civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo iš R. I. ir J. K. atžvilgiu paliktas nenagrinėtu.

Pratęstas iki nuosprendžio įsiteisėjimo Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 4 d. nutartimi paskirtas laikinas A. M., R. I. ir J. K. nuosavybės teisės apribojimas į jų turimą pirmiausiai nekilnojamąjį turtą, jo nesant ar nepakankant – į jų turimą kilnojamąjį turtą, o nesant ar nepakankant ir jo – į jų piniginius indėlius.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, laikinas nuosavybės teisės apribojimas R. I. ir J. K. atžvilgiu bus panaikintas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, laikino nuosavybės teisės apribojimo mastas A. M. atžvilgiu bus sumažintas iki 12 000 Lt (dvylikos tūkstančių) litų ir šioje apimtyje A. M. laikinas nuosavybės teisės apribojimas pratęsiamas iki teismo nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio dalinio patenkinimo ir išlaidų nukentėjusios advokatės paslaugoms apmokėti visiško įvykdymo.

Dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms nagrinėti:

1) E. M. (A. M.) nuosavybės teisės atkūrimo byla iš 46 lapų;

2) T. Š. (duomenys neskelbtini) kaimo Nr. 16, byla Nr. 1 iš 12 lapų;

3) T. Š. nuosavybės teisės atkūrimo byla iš 45 lapų;

4) Kauno apskr. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės 4635 žemės reformos žemėtvarkos projekto tęstinumo 2003 m. byla iš 71 lapų;

5) (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės 4635 valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės byla iš 259 lapų;

6) Kauno apskr. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, projekto tęstinumo 2002 m. planas;

7) Kauno apskr. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto planas;

8) Kauno apskr. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės, miško ir vandens telkinių 2 (du) planai;

9) Kauno apskr. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto plano kopija nuosprendžiui įsiteisėjus – bus grąžinti Jonavos rajono savivaldybės administracijai.

10) Žemės pirkimo- pardavimo sutartis 2009-04-07 nuosprendžiui įsiteisėjus bus grąžinta Jonavos rajono 2-ojo notaro biuro notarei G. P..

11) CD kompaktinis diskas su A. M. telefoninių pokalbių įrašais;

12) CD kompaktinis diskas su R. I. telefoninių pokalbių įrašais palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M.,, a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d. už tai, kad, būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – A. M. individualios įmonės savininku, teikdamas viešąsias paslaugas pagal Kauno apskrities viršininko 1998-04-21 įsakymą Nr. 2214 Žemės reformos žemėtvarkos projekto darbų atlikimo sutartį Nr. 4, ir, vykdydamas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, bei, atlikdamas parengiamuosius darbus, tyčia piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir tokiais, susijusiais su tarnybinių pareigų atlikimu, savo veiksmais, pažeisdamas valstybės deklaruojamus įstatymų viršenybės, teisėtumo, lojalumo ir kitus valstybės tarnybos principus, parodė nepagarbą Lietuvos Respublikos įstatymams ir poįstatyminiams aktams, kurdamas savivalės, įstatymų nepaisymo sistemą, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, dėl to didelės neturtinės žalos patyrė valstybė bei T. Š., o būtent:

A. M., 2002-08-29 ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nenustatytoje vietoje, ir, tiksliai nenustatytu laiku, gavęs iš (duomenys neskelbtini) seniūnijos specialistės M. P. T. Š. vardu parengtą ir 1999-05-04 patvirtintą išvadą Nr. 984, per 10 dienų jos neišnagrinėjo, neįtraukė T. Š. į pretendentų, pageidaujančių gauti žemės šioje kadastro vietovėje sąrašus, todėl, rengiant (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, nebuvo suprojektuotas T. Š. perduodamo neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypas po jai nuosavybės teise priklausančiais statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), tokiu būdu, pažeidė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057, 105 straipsnio ir Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos, patvirtintos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998-04-23 įsakymu Nr. 207, 22 bei 23 punkto reikalavimus, siekdamas turtinės naudos savo dukrai E. M., diskreditavo valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui vardą ir padarė didelę žalą žemės reformą vykdančios institucijos bei valstybinės valdžios prestižui, o jo neteisėtų veiksmų sekoje T. Š. negalėjo tinkamai įgyvendinti savo teisių dėl nuosavybės atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą po jai nuosavybės teise priklausančiais statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini).

Tęsdamas nusikalstamą veiką, A. M. 2003-06-30 pateikė Jonavos rajono žemėtvarkos skyriui 2003 m. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, o jį vykdydamas ir atlikdamas parengiamuosius darbus, laikotarpiu nuo 1998-04-21 iki 1998-11-04, būdamas projekto autoriumi, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plane žemės, esančios po T. Š. nuosavybės teise priklausančiu namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pirtimi (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini) tyčia nepažymėjo kaip valstybės išperkamos žemės ir, tokiu būdu, pažeidė Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėse rengimo metodikos, patvirtintos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998-04-23 įsakymo Nr. 207, III skyriaus reikalavimus bei Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio nuostatas, suprojektavo savo dukrai E. M. žemės ūkio paskirties žemės sklypą Nr. 576-2 (5,21 ha), į kurį patenka ir dalis valstybės išperkamos žemės, t.y. žemė po T. Š. nuosavybės teise priklausančiu namu ir pirtimi, tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 6 dalies ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057, 24 punkto nuostatas, siekdamas turtinės naudos savo dukrai E. M., diskreditavo valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui vardą ir padarė didelę žalą žemės reformą vykdančios institucijos bei valstybinės valdžios prestižui, o jo neteisėtų veiksmų sekoje 2003-12-16 Kauno apskrities viršininkas priėmė įsakymą Nr. 02-03-8208, kuriuo patvirtino (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, ir T. Š. negalėjo tinkamai įgyvendinti savo teisių dėl nuosavybės atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą po jai nuosavybės teise priklausančiais statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini)

Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2008-11-18 ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nenustatytoje vietoje ir tiksliai nenustatytu laiku, pakartotinai gavęs iš Jonavos rajono žemėtvarkos skyriaus (duomenys neskelbtini) seniūnijos specialistės M. P. T. Š. vardu parengtą ir 1999-05-04 patvirtintą išvadą Nr. 984, per 10 dienų jos neišnagrinėjo, neįtraukė T. Š. į pretendentų pageidaujančių gauti žemės šioje kadastro vietovėje sąrašus, todėl, rengiant (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą nebuvo suprojektuotas T. Š. perduodamo neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypas po jai nuosavybės teise priklausančiais statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), tokiu būdu, pažeidė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057, 105 straipsnio ir Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos, patvirtintos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998-04-23 įsakymu Nr. 207, 22 bei 23 punkto reikalavimus, siekdamas turtinės naudos savo dukrai E. M., diskreditavo valstybės tarnautojui priligintam asmeniui vardą ir padarė didelę žalą žemės reformą vykdančios institucijos bei valstybinės valdžios prestižui, o jo neteisėtų veiksmų pasekoje T. Š. negalėjo tinkamai įgyvendinti savo teisių dėl nuosavybės atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą po jai nuosavybės teise priklausančiais statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini).

Be to, A. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 3 d. už tai, kad, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, o būtent: 2004-11-10 ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nenustatytoje vietoje ir tiksliai nenustatytu laiku, tyčia neįrašė į tikrą dokumentą – Žemės sklypo su nekilnojamuoju turtu kadastro duomenų formą žemės sklypo Nr. 576-2 tikrų duomenų, t.y. nenurodė užstatytos teritorijos ploto, duomenų apie sklype esantį nekilnojamąjį turtą – statinius, bei šių statinių savininką, kurie pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis nuosavybės teise priklauso T. Š., ir patvirtino savo parašu žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, t.y. suklastojo šį tikrą dokumentą.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2004-11-10 ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nenustatytoje vietoje ir tiksliai nenustatytu laiku parengė Žemės sklypo planą Nr. 576-2 (5,21 ha) ir jame įrašė žinomai melagingas žinias, t.y. sutartiniais ženklais nepažymėjo užstatytos teritorijos, nenurodė sklype esančių pastatų, neįrašė duomenų, kurie pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis nuosavybes teise priklauso T. Š., bei nurodė, kad planą parengė A. M. įmonės inžinierius R. I.. Šį planą A. M. patvirtino A. M. įmonės antspaudu, o R. I. patvirtino jį savo parašu, kaip asmuo parengęs šį planą; parengė Žemės sklypo planą Nr. 576-1 (2,06 ha) ir jame įrašė žinomai melagingas žinias, t.y. nurodė, kad planą parengė A. M. įmonės inžinierius R. I., šį planą A. M. patvirtino A. M. įmonės antspaudu, o R. I. patvirtino jį savo parašu, kaip asmuo parengęs šį planą; parengė Žemės sklypo planą 576-3 (4.01 ha) ir jame įrašė žinomai melagingas žinias, t.y. nurodė, kad planą parengė A. M. įmonės inžinierius R. I., šį planą A. M. patvirtino A. M. įmonės antspaudu, o R. I. patvirtino jį savo parašu, kaip asmuo parengęs šį planą; žemės sklypo Nr. 576-2 (5,21 ha) ribų nustatymo abrise įrašė žinomai melagingas žinias, t.y. sutartiniais ženklais nepažymėjo užstatytos teritorijos, nenurodė sklype esančių pastatų, neįrašė duomenų, kurie pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis nuosavybes teise priklauso T. Š.; sudarė žemės sklypų Nr. 576-1 (2,06 ha) ir Nr. 576-3 (4.01 ha) ribų nustatymo abrisus, o R. I. šiuos dokumentus patvirtino savo vardiniu atspaudu ir parašu bei pasirašė, kaip asmuo matavęs ir braižęs, t. y. suklastojo šiuos tikrus dokumentus.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, šiuos žinomai suklastotus dokumentus įsegė į E. M. nuosavybės teisės atkūrimo bylą ir juos 2004-11-19, perdavęs Jonavos žemėtvarkos skyriui, tikslu įregistruoti VĮ Registrų centro Kauno filialo Jonavos skyriuje, panaudojo.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, A. M. 2006-12-04 ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nenustatytoje vietoje ir tiksliai nenustatytu laiku, J. K. atlikus žemės sklypo 52107 m² ploto geodezinius (kadastrinius) matavimus, pasirašė J. K. sudarytą ir parengtą Žemės sklypo ribų paženklinimo- parodymo aktą; 2007-01-31 ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nenustatytoje vietoje ir tiksliai nenustatytu laiku, pasirašė 2006-12-11 J. K. sudarytą žemės sklypo 52107 m² ploto, unikalus Nr. 4400-0521-4104, planą, nuslėpdamas tikrus duomenis apie žemės sklype esantį nekilnojamąjį turtą – statinius, bei šių pastatų savininką, kurie pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis nuosavybės teise priklauso T. Š., bei, patvirtinęs juos savo parašu, suklastojo šiuos tikrus dokumentus.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, šiuos žinomai suklastotus dokumentus įsegė į A. M. (E. M.) nuosavybės teisės atkūrimo bylą ir juos, 2007-06-11 perdavęs įregistruoti VĮ Registrų centro Kauno filialui, panaudojo.

Dėl tikrų dokumentų suklastojimo ir jų panaudojimo didelės žalos patyrė valstybė bei T. Š..

Be to, A. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 syt. 1 d. už tai, kad 2009-04-07 15 val. 52 min. Jonavos rajono 2-ojo notaro biure, adresu Vasario 16-osios g. 1, Jonavoje, pirkimo-pardavimo sandorio su K. K. metu, sąmoningai tyčia nuslėpė tikrus duomenis, t.y. kad parduodamame žemės sklype yra T. Š. nuosavybės teise priklausantys statiniai ir jos turtinė teisė į dalį 0,60 ha žemės sklypą 1683,57 litų vertės, tokiu būdu, apgaule K. K. naudai įgijo T. Š. turtinę teisę į 0,60 ha žemės sklypą 1683,57 litų vertės.

Priimant apkaltinamąjį nuosprendį turi būti pašalintos visos abejonės dėl jo teisėtumo ir pagrįstumo. BPK 20 str. 3 d. nurodo, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę. Tačiau įrodymais negali būti pripažįstami galimai suklastoti dokumentai.

Priėmus išteisinamąjį nuosprendį, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo turi būti paliktas nenagrinėtu.

Vadovaujantis LR BK 63 str. l d., 4 d., paskirtas bausmes pagal LR BK 300 str. 3 d. ir LR BK 182 str. 1 d. subendrinti jas iš dalies sudedant ir skirti subendrintą 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK 63 str. l d. 3 d., paskirti A. M. galutinę subendrintą bausmę - 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę ir atimti teisę rengti žemės reformos žemėtvarkos projektus 3 metų laikotarpiui. Vadovaujantis LR BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 metams, įpareigoti A. M. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms dienoms.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 2 d., 5 d. lp. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti galutinę subendrintą 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams, įpareigoti R. I. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms dienoms;

Vadovaujantis LR BK 63 str. 2 d., 5 d.,1 p. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti galutinę subendrintą bausmę 2 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymą atidėti 1 metams, įpareigoti J. K. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms dienoms.

Prokuroras savo apeliaciniame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis LR BPK 20 str., 301 str., išnagrinėjo bylos aplinkybes, įvertino įrodymus ir pagrįstai kvalifikavo A. M. padarytas nusikalstamas veikas pagal atitinkamus baudžiamojo įstatymo straipsnius, dėl ko jį pripažino kaltu, tačiau paskyrė aiškiai neteisingą bausmę, todėl nuosprendis yra keistinas.

Teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė- uždraudimas naudotis specialia teise, prokuroro nuomone, A. M. paskirta netinkamai taikant BK 68 str. nuostatas.

Teismas neteisingai nurodė, kad dokumentus turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms nagrinėti: 1) E. M. (A. M.) nuosavybės teisės atkūrimo bylą iš 46 lapų; 2) T. Š. (duomenys neskelbtini), kaimo Nr. 16, byląNr. 1 iš 12 lapų; 3) T. Š. nuosavybės teisės atkūrimo bylą iš 45 lapų; 4) Kauno apskr. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės 4635 žemės reformos žemėtvarkos projekto tęstinumo 2003 m. bylą iš 71 lapų; 5) (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės 4635 valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės bylą iš 259 lapų; 6) Kauno apskr. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, projekto tęstinumo 2002 m. planą; 7) Kauno apskr. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto planą; 8) Kauno apskr. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės, miško ir vandens telkinių 2 (du) planus; 9) Kauno apskr. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto plano kopiją, nuosprendžiui įsiteisėjus - grąžinti Jonavos rajono savivaldybės administracijai. Ši teismo nurodyta institucija nėra susijusi su šia byla, todėl negali būti šiai institucijai gražinami išvardinti dokumentai. Išvardinti dokumentai nuosprendžiui įsiteisėjus turi būti gražinti Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Jonavos žemėtvarkos skyriui.

Kauno apygardos teisme buvo gauti nuteistojo A. M. atsikirtimai į Jonavos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą, kuriais prašė Jonavos rajono apylinkės prokuratūros prokuroro skundą atmesti. Nuteistasis atsikirtimuose nurodė, kad kaltinimas surašytas ignoruojant galiojančius įstatymus bei Vyriausybės nutarimus. Nuteistojo nuomone, teismas sąmoningai klaidinamas, kad tyčia būtų sudaryti A. M. ir kitų kaltinamųjų nusikalstamos veikos požymiai.

Kauno apygardos teisme taip pat gauti nukentėjusiosios T. Š. atstovo V. Š. atsikirtimai į Jonavos rajono apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą, kuriuose atstovas nurodė, jog nuosprendis prieštaringas, nepagrįstas, prieštaraujantis teisingumo principams ir pritarė visiems prokuroro skundo argumentams bei prašė prokuroro skundą tenkinti.

Taip pat buvo gauti nukentėjusiosios T. Š. atstovo V. Š. ir atstovės advokatės Kristinos Gondienės atsikritimai į nuteistojo A. M. apeliacinį skundą, kuriais atstovai prašė atmesti nuteistojo A. M. apeliacinį skundą bei atlyginti T. Š. bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurores, nukentėjusiosios T. Š. atstovą ir advokatę, prašiusius prokuroro apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo A. M. apeliacinį skundą atmesti, nuteistąjį A. M. ir jo gynėją, prašiusius nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroro apeliacinį skundą atmesti, išteisintuosius, kurie nuteistojo A. M. skundą paliko spręsti teismo nuožiūra bei jų gynėjus, prašiusius prokuroro apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o nuteistojo A. M. skundas atmestinas.

Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. LR BK 2 straipsnyje įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Įstatyme numatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

Pagal LR BPK 305 str. 1 d. 2 p. reikalavimus apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas, nustatydamas A. M. kaltumą ir surašydamas jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, tinkamai įvertino byloje A. M. atžvilgiu surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo nuteistojo A. M. nusikalstamas veikas, dėl ko pagrįstai pripažino jį kaltu, tačiau, skiriant bausmę, netinkamai pritaikė BK bendrosios dalies normas ir neteisingai paskyrė bausmę, be to, nepagrįstai išteisino R. I. ir J. K..

Nuteistasis A. M. skunde nurodė esantis nekaltas dėl padarytų nusikaltimų, tačiau, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas jį kaltu pagal LR BK 228 str. 2 d., 300 str. 3 d., 182 str. 1 d., visiškai pagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios T. Š., jos įstatyminio atstovo V. Š., liudytojų L. D., G. N., V. J., B. N., R. Š., V. M., A. O., A. S., E. K., T. V., G. P., R. A., I. B., D. P., G. Ž., D. G., M. P., K. K., iš dalies ir paties A. M. bei kitų kaltinamųjų parodymais, rašytine bylos medžiaga – duomenimis iš registrų centro, (duomenys neskelbtini) apylinkės VK ūkinės knygos Nr. 37, nukentėjusios T. Š. prašymais institucijoms, Valstybinės įmonės registrų centro nekilnojamojo turto registro išrašo pažymėjimu apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre 2009-06-17 Nr. 726117, Kauno apskrities išvada 1999-05-04 Nr. 984. dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybės, nurodyta, kad T. Š. turi teisę atkurti nuosavybes teises į 0,60 ha žemės, Žemės reformos Žemėtvarkos projekto darbų atlikimo sutartimi Nr. 4, patvirtinta Kauno apskrities viršininko 1998-04-21 įsakymu Nr. 2214, nurodyta, kad sutarties objektas Kauno apskrities (duomenys neskelbtini) kadastrinių vietovių žemės reformos projektas. Užsakovas: Kauno apskrities viršininko administracijos Kaimo reikalų departamentas Jonavos r., rangovas: A. M. individuali įmonė, Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo pateikta 2005 metų spalvoto ortofotografinio pagrindo kadastro žemėlapiu, kuriame nustatyta, kad sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra sodyba, Kauno apskrities archyvo pateikta Jonavos rajono Upininkų apylinkės T. V. 1986-1990 metų (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinės knygos kopija, kurioje nurodyta, kad įrašytas T. Š., A. ūkis, Jonavos rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pateikta 1991-1998 metų ūkinės knygos Nr. 40 kopija, kurioje nurodytas T. Š. pavardės ir vardo įrašas, 2003-12-16 Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-03-8208 dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo Jonavos raj., kuriame nurodyta, kad Kauno apskrities viršininko pavaduotojas J. K. tvirtina A. M. individualios įmonės ir VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto projekto autoriaus R. I. 2003 m. parengtą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą (III etapo), tvirtina piliečių, kuriems suprojektuoti lygiaverčiai žemės (miško) sklypai, sąrašą, tarp kurių yra E. M.. Be to, apskrities viršininko pavaduotojas įsako projekto autoriui A. M. šį projektą įregistruoti Teritorijų planavimo dokumentų registre, 2005-01-07 Kauno apskrities viršininko sprendimu Nr. 46-11485, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės E. M. į nekilnojamąjį turtą - 10,31 ha žemės, gražinant natūra ir perduodant neatlygintinai nuosavybėn, Valstybės įmonės Registrų cento Kauno filialo 2009-11-20 raštu Nr. S -5385-2020/12, kuriame nurodyta, kad VĮ Registro centro Kauno filialo darbuotojai, derindami žemės sklypo planą, paruoštą A. M. įmonės inžinieriaus R. I., suderintą Jonavos rajono žemėtvarkos tarnyboje, negalėjo žinoti apie žemės sklype esančius T. Š. priklausančius pastatus, nes kartu su planu pateiktuose žemės sklypo kadastriniuose duomenyse buvo nurodyta, kad suformuotame žemės sklype nėra pastatų, statinių ir inžinierinių įrenginių, 2009-04-03 Jonavos rajono žemėtvarkos skyriaus parengtu aktu, kuriame nurodyta, kad Jonavos rajono žemėtvarkos skyriaus vyresnioji specialistė M. P. ir (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės projekto autorius A. M. siūlo T. Š. atstovui V. Š. rinktis žemės sklypą 0,20 ha namų valdai iš laisvo valstybinio žemės fondo, 2006-12-11 žemės sklypo planu 52107 m² kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad kadastrinius matavimus atliko J. K. įmonė, vykdytojas J. K., 2009-04-07 Žemės pirkimo – pardavimo sutartimi, iš kurios matyti, kad K. K. iš A. M. nupirko 5,2107 ha žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-0521-04104, esantį (duomenys neskelbtini), daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktoje žurnalo kopija, kurioje nurodyta, kad 2003 m. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės byla, 2009-07-02 perduota projekto autoriui A. M., telefoninių A. M., R. I. pokalbių suvestinėmis, nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos specialisto išvada 2010-03-20 Nr. 6K-31, kurioje konstatuota, kad E. M. 5,21 ha žemės sklypas Nr. 576-2, esantis (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, Jonavos rajone, suprojektuotas ir perduotas neatlygintinai nuosavybėn, pažeidžiant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 str. 6 d. bei Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos 24 punkto nuostatas. Žemės sklypo Nr. 576-2 planas parengtas pažeidžiant Žemės ir Miškų ūkio ministerijos įsakymo Nr. 207 Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos 75 p. reikalavimus.

Pirmosios instancijos teismas, kolegijos nuomone, pagrįstai nustatė, kad A. M. piktnaudžiavimas ir dokumentų suklastojimas buvo atliktas, siekiant įgyvendinti vieną sumanymą – pasiekti turtinės naudos ir neteisėtai įgyti žemės sklypą. A. M. veikė keliais etapais, kuriuos jungė vieninga bendra tyčia, o nuosavybės teisių atkūrimo ir žemės perkėlimo, įteisinimo procedūros sudarė tos pačios nusikalstamos veikos skirtingus epizodus, todėl A. M. pagal baudžiamąjį įstatymą pagrįstai atsakingas už vieną tęstinę nusikalstamą veiką, kuri laikoma baigta atlikus paskutinį tęstinės nusikalstamos veikos epizodą, ir pagal jos baigtumo momentą taikoma baudžiamojo įstatymo redakcija.

A. M. piktnaudžiavo nuo 2002-08-29 iki 2008-11-18, o tikrus dokumentus suklastojo ir juos panaudojo nuo 2004-11-10 iki 2007-06-11. Todėl A. M. veika kvalifikuojama pagal tiek tęstinių nusikaltimų padarymo metu, tiek šiuo metu galiojančias, atitinkamai BK 228 str. 2 d. (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 red. galiojusi iki 2011-07-05) ir 300 str. 3 d. (2006-01-20 įstatymo Nr. X-511, įsigal. 2011-02-11aktuali redakcija) redakcijas.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai A. M. veiką įvertino, kaip padarytų nusikalstamų realią veikų sutaptį, kadangi A. M. piktnaudžiavimas ir dokumentų suklastojimas bei jų panaudojimas buvo padaryti ne tuo pačiu metu, piktnaudžiavimas pasireiškė iš dalies kita veika, negu kad dokumentų suklastojimas ir jų panaudojimas, t.y. pagrįstai nustatyta, kad A. M. du kartus neišnagrinėjo 1999-05-04 patvirtintos išvados Nr. 984, du kartus neįtraukė nukentėjusios T. Š. į pretendentų, pageidaujančių gauti žemės šioje kadastro vietovėje, sąrašus, be to, klastojo kai kuriuos (nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytus) dokumentus, juose melagingai įvardindamas dokumentus parengusį asmenį R. I., nors iš tikrųjų juos parengė pats, todėl pagrįstai nekvalifikuota pagal idealiąją nusikaltimų sutaptį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos proceso metu gauti duomenys buvo įvertinti laikantis LR BPK 20 str. nuostatų. Pagal LR BPK 20 str. įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti įrodymais duomenys, kuriais vadovaujantis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal LR BPK 20 str. 5 d., teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Kaltininkui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.

Byloje esantys ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtais įrodymais pagrįstai patvirtinta, jog A. M. veikoje yra ir nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 182 str. 1 d. požymiai, Pagrįstai nustatyta, kad A. M., žinodamas apie T. Š. nuosavybės teise priklausančius pastatus, šių duomenų, siekdamas turtinės naudos, tyčia neįrašė į atitinkamus dokumentus (žemės sklypo su nekilnojamuoju turtu kadastro duomenų formą, žemės sklypų planus, žemės sklypų ribų nustatymo abrisus, žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą), tuo piktnaudžiavo ir dokumentus suklastojo bei panaudojo, todėl pagrįstai ir konstatuota, kad informaciją apie T. Š. statinius ir jos turtinę teisę į žemės sklypą A. M. sąmoningai tyčia nuslėpė ir 2009-04-07 su K. K. sudarydamas pirkimo-pardavimo notarinį sandorį, kuriuo K. K. neteisėtai įgijo T. Š. turtinę teisę į 0,60 ha žemės sklypą. Būtent šis sklypo plotas nustatomas pagal 1999-05-04 patvirtintą išvadą Nr. 984 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo T. Š. neatlygintinai nuosavybėn. Tuo tarpu 0,60 ha rinkos vertė nustatoma pagal neteisėtą ir teismo sprendimu panaikintą 2009-04-07 pirkimo-pardavimo sutartį tarp A. M. ir K. K.. Iš sutarties 3 punkto matyti, kad sutarties pasirašymo metu perkamo 5,2107 ha. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė buvo 14 619 Lt. Kadangi būtent šiame sklype turėjo būti suprojektuotas ir T. Š. namų valdai padengti perduotas 0,60 ha sklypas, tai šio dydžio sklypo vertė neteisėto sandorio metu buvo ta, kuri ir nurodyta kaltinime, t.y. 1683,57 Lt (0,60 ha x 14 619 Lt : 5,2107 ha). Taigi A. M. notarinio sandorio sudarymo metu sąmoningai tyčia nuslėpdamas tikrus duomenis panaudojo apgaulę ir K. K. naudai neteisėtai įgijo svetimą T. Š. turtinę teisę į 0,60 ha žemės sklypą.

Kaip matyti iš nuteistojo A. M. apeliacinio skundo motyvų, jie yra deklaratyvūs ir visiškai paneigti anksčiau paminėtų įrodymų visuma, kuri tinkamai ir pagrįstai ištirta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje.

Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam A. M. buvo paskirta neteisinga bausmė.

Bausmė visais atvejais yra individuali prievartos priemonė, ji turi būti skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikantis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismas, vadovaudamas BK 54 str., ir, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo, darant nusikalstamą veiką, formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – terminuotas draudimas naudotis specialia teise, kai nusikalstama veika padaryta naudojantis šia teise. Taip pat BK numato šiai baudžiamojo poveikio priemonei panašią bausmę – teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą, tačiau, esant bausmei, atimama teisė dirbti su profesine veikla susijusį darbą arba užsiimti tam tikra profesine veikla, o baudžiamojo poveikio priemonės atveju, uždraudžiama tik naudotis specialia teise.

Teismas pagrįstai nustatė, kad A. M. nusikalstamas veikas padarė pagal sutartį valstybei, teikdamas viešąsias paslaugas – rengdamas Kauno apskrities (duomenys neskelbtini) kadastrinių vietovių žemės reformos projektus (išskyrus buvusių valstybinių miškų teritoriją), ir šiuo metu šias paslaugas teikia. Nukentėjusiai T. Š. nuosavybės teisės į 0,60 ha žemės sklypą namų valdai realiai iki šiol nėra atkurtos, dėl nustatytos A. M. kaltės. Teismas, tai įvertindamas, A. M. skyrė bausmę atsižvelgdamas į padarytų nusikaltimų pavojingumo pobūdį, į pavojingumo laipsnį į tiesioginės tyčios kaltės formą, į nusikaltimo baigtumo stadiją, į kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į kaltininko asmenybę. Kartu su bausme paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę uždraudimą naudotis specialia teise 3 metų terminui ir atėmė iš A. M. teisę nukentėjusios T. Š. atžvilgiu rengti Kauno apskrities (duomenys neskelbtini) kadastro vietovių (išskyrus buvusių valstybinių miškų teritoriją) žemės reformos žemėtvarkos projektų papildymus, juos įgyvendinti bei teikti kadastrinių matavimų paslaugas, tokiu būdu, nuteistajam A. M. buvo uždrausta naudotis tik dalimi specialios teisės, t.y. uždrausta rengti Kauno apskrities (duomenys neskelbtini) kadastro vietovių žemės reformos projektų papildymus, juos įgyvendinti bei teikti kadastrinių matavimų paslaugas tik nukentėjusiosios T. Š. atžvilgiu.

Baudžiamasis įstatymas nenumato galimybės, taikant baudžiamojo poveikio priemonę, uždrausti naudotis tik dalimi specialios teisės. Nukentėjusiajai T. Š. iki šiol dėl A. M. nusikalstamų veiksmų nėra atkurta nuosavybė į žemę, o, šiuo atveju, tik būtent nukentėjusiosios eliminavimas iš viešų paslaugų gavėjo komplikuos tik nukentėjusiosios T. Š., o ne nuteistojo A. M. padėtį, ir tik uždraudus A. M. teikti paslaugas visa apimtimi, nukentėjusiosios teisės būtų tinkamai apgintos.

Akivaizdu tai, jog Jonavos rajono apylinkės teismas 2011-04-26 nutartyje, sprendžiant klausimą dėl A. M. laikino teisės užsiimti tam tikra veikla sustabdymo, konstatavo, kad A. M. teikiamos viešosios paslaugos, rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje Jonavos r., yra jo veikla. Todėl Jonavos rajono apylinkės teismas nepagrįstai A. M. atliekamą darbinę veiklą įvardijo kaip jo specialią teisę ir pritaikė baudžiamojo poveikio priemonę - specialiosios teisės atėmimą. Tokiu atveju, nuteistajam A. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.) nukentėjusiosios T. Š. atžvilgiu, uždraudžiant kaltinamajam A. M. naudotis tik dalimi specialios teisės rengti žemėtvarkos projekto papildymus (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, teikti kadastrinių matavimų paslaugas prieštarauja LR BK 41 str. nuostatoms, teisingumo principams bei pažeidžia kitų įstatymų nuostatas (LR žemės reformos įstatymas).

A. M. nusikalstamas veikas padarė darbinės veiklos srityje ir veikė priešingai valstybės interesams, be to, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi sukėlė valstybei ir nukentėjusiajai T. Š. didelės žalos. Paskirta netinkama bausmė A. M. leis jam piktnaudžiauti suteiktomis viešosiomis teisėmis, t.y. teikti viešąsias paslaugas bei daryti analogiškus nusikaltimus, todėl šioje dalyje nuosprendis keistinas ir pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d. skirtina bausmė - teisės rengti žemės reformos žemėtvarkos projektus 3 metų laikotarpiui atėmimas. Atitinkamai keistina bausmė ir bausmių subendrinimo dalyje, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., prokuroro skunde siūloma tvarka.

Prokuroras savo apeliaciniu skundu taip pat skundė R. I. ir J. K. išteisinimą.

Teisėjų kolegijos nuomone, R. I. ir J. K. išteisinti nepagrįstai.

Teismas, išteisindamas R. I., nuosprendyje konstatavo, kad bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad R. I. kaltinime nurodytu metu įvykio vietoje žemės realiai nematavo, o pasitikėdamas A. M., pasirašė žemės sklypo abrisuose ir planuose, todėl jo veika negali būti kvalifikuojama nei pagal kaltinamajame akte nurodytą, nei pagal jokį kitą BK straipsnį. Kaip matyti iš teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų, nustatyta tik tai, kad R. I. minėtuose planuose ir abrisuose tik pasirašė šalia savo pavardės, o abrise dar padėjo ir savo vardinį antspaudą, tačiau daugiau jokių įrašų planuose ir abrisuose neatliko. Tik parašo ir antspaudo padėjimas kito kaltinamojo A. M. parengtuose dokumentuose su tik A. M. žinomais netikrais duomenimis pirmosios instancijos teismo nuomone, atsižvelgiant į R. I. parodymus, negali užtraukti R. I. baudžiamosios atsakomybės ir jo veikoje nėra tiesioginės tyčios kaltės formos, o ji yra būtinas inkriminuojamo BK 300 str. 2 d. aprašytos nusikaltimo sudėties požymis.

BK 300 str. numatyta veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, t.y. kaltininkas supranta, jog pagamina netikrą dokumentą, suklastoja tikrą dokumentą, jį realizuoja ar panaudoja, ir taip siekia veikti. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis R. I. parodymais, jog jis realiai netikrino A. M. jam pateiktų žemės sklypų planų bei abrisų, o patikėjo A. M. paaiškinimu, kad dokumentų turinys yra tikras ir dėl to juos pasirašė, juos vertino R. I. naudai, tačiau nuosprendyje konstatavo ir nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos išvadą, jog VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto inžinierius R. I. ženklinti vietovėje žemės sklypus Nr. 576-1, Nr. 576-2 bei Nr. 576-3 bei rengti dokumentus, reikalingus nuosavybės teisių atkūrimui, galėjo tik tuo atveju, jeigu su A. M. individualia įmone buvo sudaręs subrangos sutartį arba dirbo šioje įmonėje. Kadangi dokumentuose tokių duomenų nėra, tai, darytina išvada, kad R. I. atlikdamas šiuos darbus, pažeidė Žemės reformos įstatymo 16 str. 4 d. nuostatas, nepagrįstai priėjo išvados, kad R. I. pasirašė ir padėjo antspaudą dėl nusikalstamo nerūpestingumo, nors privalėjo ir galėjo žinoti, jų turinį patikrinęs, bei tai, jog veikoje nėra tiesioginės tyčios kaltės formos – būtino inkriminuojamos BK 300 str. 2 d. (2000 m. rugsėjo 26 d., 2004-10-28 redakcija).

Teisėjų kolegijos nuomone, iš anksčiau paminėtų bylos aplinkybių matyti, kad R. I. veikė tiesiogine tyčia, t.y. suvokė pavojingos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Neginčijamai nustatyta, jog R. I. dirbo VĮ Valstybiniame miškotvarkos institute, o ne kaltinamojo A. M. įmonės inžinieriumi, darbo stažas yra 11 metų, turi didelę patirtį šioje srityje. R. I. parodė, jog jis, nesigilindamas į jam A. M. pateiktų dokumentų turinį, juos pasirašė, nežinodamas, kad juose užfiksuoti tikrovės neatitinkantys duomenys ir vėliau abejojo dėl savo parašo tikrumo. Tačiau byloje neginčytinai nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) kadastro vietovių atitinkamus dokumentus turi teisę rengti išskirtinai tik A. M., o R. I. iš viso neturėjo teisės pasirašyti A. M. parengtų dokumentų, o tuo labiau juos tikrinti. A. M. įmonė buvo laimėjusi konkursą teikti šias paslaugas, o R. I. su A. M. įmone nesiejo jokie darbiniai- sutartinai santykiai. Taigi, R. I. veikė tiesiogine tyčia, nes jis pasirašė ant A. M. jam pateiktų dokumentų, tikrai žinodamas, kad to daryti neturi teisės, savo parašu patvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis, tuo pačiu, pasirašydamas, patvirtino esantis A. M. įmonės darbuotoju - inžinieriumi, t.y. pagal visas aplinkybes ir savo asmenines savybes privalėjo suvokti ir suvokė, kad tokiu būdu klastoja dokumentus, sąmoningai to siekė.

Tai, kad R. I. veikė tiesiogine tyčia patvirtina ir tai, jog, būtent jis 1999-05-04 parengė T. Š. išvadą Nr. 984 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai atkurti nuosavybės teises į 0,60 ha žemės ( T2 b.l. 131), be to, matavo T. Š. žemės sklypą prie jai priklausančių pastatų, todėl, įvertinant R. I. patirtį, kvalifikaciją ir jo paties atliktų matavimų faktą prie T. Š. sodybos, akivaizdu, kad neabejotinai jam buvo žinoma, kurioje vietoje yra T. Š. sodyba, todėl manyti, jog šiuos faktus ir aplinkybes R. I. pamiršo, A. M. paprašytas, netikrindamas dokumentų turinio, t.y. nežinodamas, kad dokumento turinys suklastotas, pasirašė A. M. pateiktus ir parengtus dokumentus, yra nelogiška ir teisėjų kolegijos neįtikino. Šie duomenys pagrįstai patvirtina, kad R. I. žinojo apie A. M. parengtų dokumentų turinį, tyčia piktnaudžiavo ir, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. M., klastojo dokumentus. R. I., pasirašydamas po dokumentais, po kuriais iš viso neturėjo teisės pasirašyti, ir tai suprasdamas, veikė tyčia, pažeidė LR žemės reformos įstatymo 16 str. 4 d. nuostatas, diskreditavo valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui vardą padarė didelę žalą žemės reformą vykdančioms institucijoms bei valstybinės valdžios prestižui, o nukentėjusioji T. Š. negalėjo tinkamai įgyvendinti savo teisių dėl nuosavybės atkūrimo į išlikusį nekilnojamą turtą po jai nuosavybės teise priklausančiais statiniais , t.y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 228 str. 1 d., 300 str. 2 d. (2000 m. rugsėjo 26 d., įstatymu Nr. VIII-1968, 2004-10-28), dėl to didelės neturtinės žalos patyrė valstybė bei nukentėjusioji T. Š..

Teisėjų kolegija taip pat nepritaria pirmosios instancijos teismo išvadai dėl J. K. išteisinimo.

Teismas, išteisindamas J. K., nuosprendyje nepagrįstai konstatavo, kad kaltinamasis J. K. nepadarė nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d., 300 str. 3 d., o nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka bylos aplinkybių.

Teismas J. K. atžvilgiu išteisinamajame nuosprendyje konstatavo, kad jis buvo nuvykęs į vietą ir joje atliko žemės kadastrinius matavimus. Kartu dalyvavo ir A. M.. J. K. įvykio vietoje matė apgriuvusius pastatus ir žemės sklypo plane juos pažymėjo įvardindamas griuvėsiais. Sudarydamas žemės sklypo planą bei pildydamas žemės sklypo kadastro duomenų formą, J. K. rėmėsi ir A. M. jam pateiktais dokumentais, t.y. nuosavybės teisių atkūrimo byla, bei VĮ Registrų centro pažyma apie nuosavybės teisę. Jokiuose jam pateiktuose dokumentuose nebuvo duomenų apie T. Š. nuosavybės teise priklausančius pastatus - gyvenamąjį namą ir pirtį. Taigi J. K. rėmėsi tais dokumentais, kurie buvo suklastoti A. M. ir to nežinojo. Teismas konstatavo, kad nuosprendžiui pagrįsti reikalinga nustatyti, pagrindžiant įrodymais, jog dokumentą pasirašęs J. K. suprato, kad jame užfiksuoja tikrovės neatitinkančius duomenis ir tokių padarinių siekė.

Teisiamojo posėdžio metu J. K. patvirtino, kad jis atliko žemės kadastrinius matavimus ir matė matuojamame žemės sklype apgriuvusius pastatus, tačiau žemės sklypo plane juos pažymėjo įvardindamas griuvėsiais, nes rėmėsi A. M. jam pateiktais dokumentais, t.y. nuosavybės teisių atkūrimo byla, VĮ Registrų centro pažyma apie nuosavybės teisę. Neginčytina, jog J. K. turėdamas atitinkamą kvalifikaciją, išsilavinimą ir licenciją atlikti žemės sklypų kadastrinius (geodezinius) matavimus, privalėjo vadovautis norminiais teisės aktais ir pagal Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisykles, vienas iš reikalaujamų dokumentų yra žemės sklypo kadastro duomenų forma, kurioje numatyta, jog turi būti nurodyti duomenys apie statinius ir duomenys apie statinių savininkus, jei jie nesutampa su žemės sklypo savininku. Tad J. K., atlikdamas žemės sklypo kadastrinius matavimus, plane privalėjo pastatus kartografuoti ir pažymėti, o rengdamas žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą, ir, pildydamas žemės sklypo kadastro duomenų formą, privalėjo išsiaiškinti žemės sklype esančių pastatų savininkus, todėl, sudarydamas tikrus dokumentus, ir, juose įrašydamas tikrovę neatitinkančius duomenis, (kad žemės sklype nėra pastatų priklausančių kitiems savininkams) ir šiuos duomenis patvirtinęs savo parašu, veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė pavojingos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti.

Be to, nuosprendyje konstatuota, jog T. Š. nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas ir pirtis yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, tai šie pastatai nelaikomi laikinais, todėl J. K., atlikdamas žemės sklypo matavimus, turėjo šiuos pastatus kartografuoti ir pažymėti plane, o pildydamas žemės sklypo kadastro duomenų formą, privalėjo išsiaiškinti šių pastatų savininkus. Neatliko šių darbų ir pažeidė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.2 punkto ir Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 43, 44 bei 176 punktų reikalavimus.

Tai, jog reali situacija sklype neatitiko duomenų A. M. J. K. pateiktoje nuosavybės teisių atkūrimo byloje, kurioje nebuvo duomenų apie sklype egzistuojančius pastatus, o A. M. buvo nurodyti kaip niekieno (bešeimininkiai), aiškiai patvirtinama J. K. parodymais duotais teisiamojo posėdžio metu. J. K. neatliko jokių veiksmų situacijai išsiaiškinti. Tai neginčytinai patvirtina, kad J. K. veikė tiesiogine tyčia, t.y. suvokė pavojingos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Taigi J. K. piktnaudžiavo tarnyba ir, veikdamas bendrininkų grupėje, su A. M. tyčia suklastojo dokumentus.

Atsižvelgiant į išdėstytą, tenkintini ir kiti prokuroro apeliacinio skundo motyvai. Keistina nuosprendžio dalis, kuria teismas priteisė T. Š. iš A. M. 10 000 litų neturtinės žalos ir 2000 litų advokatės paslaugoms apmokėti. T. Š. 10 000 litų neturtinė žala ir 2000 litų advokatės paslaugos bei 1200 litų advokatės paslaugos apeliacinėje instancijoje apmokėti priteistinos solidariai iš A. M., R. I., J. K..

Taip pat tenkintinas kitas prokuroro apeliacinio skundo motyvas dėl dokumentų grąžinimo ir dokumentai turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms nagrinėti: 1) E. M. (A. M.) nuosavybės teisės atkūrimo bylą iš 46 lapų; 2) T. Š. (duomenys neskelbtini) kaimo Nr. 16, byląNr. 1 iš 12 lapų; 3) T. Š. nuosavybės teisės atkūrimo bylą iš 45 lapų; 4) Kauno apskr. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės 4635 žemės reformos žemėtvarkos projekto tęstinumo 2003 m. bylą iš 71 lapų; 5) (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės 4635 valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės bylą iš 259 lapų; 6) Kauno apskr. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, projekto tęstinumo 2002 m. planą; 7) Kauno apskr. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto planą; 8) Kauno apskr. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės, miško ir vandens telkinių 2 (du) planus; 9) Kauno apskr. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto plano kopiją, nuosprendžiui įsiteisėjus - grąžinti Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Jonavos žemėtvarkos skyriui.

Dėl jau aptartų aplinkybių nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, neteisingai paskirtos bausmės nuosprendyje išdėstytų aplinkybių neatitikimo bylos aplinkybėms bei netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p, 3 p., 4 p.., teisėjų kolegija,

nusprendė:

nuteistojo A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2011-05-31 nuosprendžio dalį baudžiamojoje byloje Nr. 1-72-813/2011 :

A. M. pripažintam kaltu pagal LR BK 228 str. 2 d. skirti bausmę- teisės atėmimą rengti žemės reformos žemėtvarkos projektus 3 metų laikotarpiui.

Vadovaujantis LR BK 63 str. l d., 4 d., paskirtas bausmes pagal LR BK 300 str. 3 d. ir LR BK 182 str. 1 d. subendrinti jas iš dalies sudedant ir skirti subendrintą 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK 63 str. l d. 3d., paskirti A. M. galutinę subendrintą bausmę- 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę ir atimti teisę rengti žemės reformos žemėtvarkos projektus 3 metų laikotarpiui.

Vadovaujantis LR BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 metams, įpareigoti A. M. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms dienoms.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria R. I. išteisintas pagal LR BK 228 str. l d., 300 str. 2 d. ir pripažinti kaltu R. I. pagal LR BK 228 str. l d. ir skirti bausmę 20 MGL (2600 Lt) dydžio baudą; Pripažinti kaltu R. I. pagal LR BK 300 str. 2 d. ir skirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis LR BK 63 str. 2 d., 5 d. l p. paskirtas bausmes subendrinti ir skirti galutinę subendrintą 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams, įpareigoti R. I. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms dienoms.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria J. K. išteisintas pagal LR BK 228 str. l d., 300 str. 3 d.. Pripažinti J. K. kaltu pagal LR BK 228 str. 2 d. ir skirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę; Pripažinti kaltu J. K. pagal LR BK 300 str. 3 d. ir skirti 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis LR BK 63 str. 2d., 5 d.,1 p. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti galutinę subendrintą bausmę 2 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymą atidėti 1 metams, įpareigoti J. K. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms dienoms.

Pakeisti nuosprendžio dalį, kuria teismas priteisė T. Š. iš A. M. 10 000 litų neturtinės žalos ir 2000 litų advokatės paslaugoms apmokėti. Priteisti T. Š. 10 000 litų neturtinės žalos, 2000 litų advokatės paslaugoms 1200 litų advokatės paslaugoms apeliacinėje instancijoje apmokėti solidariai iš A. M., R. I., J. K..

Nuosprendžiui įsiteisėjus dokumentus turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms nagrinėti: 1) E. M. (A. M.) nuosavybės teisės atkūrimo bylą iš 46 lapų; 2) T. Š. (duomenys neskelbtini), kaimo Nr. 16, byląNr. 1 iš 12 lapų; 3) T. Š. nuosavybės teisės atkūrimo bylą iš 45 lapų; 4) Kauno apskr. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės 4635 žemės reformos žemėtvarkos projekto tęstinumo 2003 m. bylą iš 71 lapų; 5) (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės 4635 valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės bylą iš 259 lapų; 6) Kauno apskr. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, projekto tęstinumo 2002 m. planą; 7) Kauno apskr. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto planą; 8) Kauno apskr. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės, miško ir vandens telkinių 2 (du) planus; 9) Kauno apskr. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto plano kopiją, gražinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos rajono žemėtvarkos skyriui.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.