Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) A. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovui UAB „PolarLine“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, įsakymų dalių panaikinimo, su darbo santykiais susijusių išmokų, vidutinio darbo užmokesčio uždelstą atsiskaityti laiką, už priverstinės pravaikštos laiką ir išeitinės išmokos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovui nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Galimybė pateikti apeliaciją yra vienas iš pagrindinių veiksnių, nuo kurių priklauso asmens subjektyvus ginčo sprendimo procedūrų teisingumo vertinimas, o kartu ir pasitikėjimas teisingumo vykdymo kokybe. Tačiau ši teisė nėra absoliuti ir turi būti įgyvendinama laikantis visiems privalomos įstatymais nustatytos tvarkos. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimą, turi vadovautis LR CPK 306 str. ir 311 str., kuriuose numatyti reikalavimai apeliaciniam skundui, ir jeigu paduotas apeliacinis skundas ar jo priedai neatitinka LR CPK 306 str. ir 311 str. reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti (LR CPK 316 str. 1 d.). Pagal CPK 316 str. 2 d., jeigu apeliantas per nustatytą terminą įvykdo nutartyje nurodytus reikalavimus, skundas laikomas paduotu pradinio padavimo dieną. Priešingu atveju skundas laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

LR CPK 111 str. 4 d. numato, kad jeigu procesinį dokumentą teismui pateikia atstovas, procesiniame dokumente nurodomi CPK 111 str. 2 d. 2 ir 3 p. numatyti duomenys apie atstovą, taip pat pridedamas dokumentas, įrodantis atstovo teises ir pareigas. Pagal CPK 51 straipsnio 1 dalį asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Procesinio atstovavimo esmė yra ta, jog procesinis atstovas veikia procese atstovaujamojo vardu ir interesais, neperžengdamas jam suteiktų įgaliojimų ribų; procesinis atstovavimas apima kelių subjektų tarpusavio teisinius santykius: atstovaujamojo ir atstovo (vidinis atstovavimo aspektas), atstovo ir teismo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir kitų proceso dalyvių (išorinis atstovavimo aspektas). Vienas iš svarbiausių atstovavimo civiliniame procese tikslų – teikti atstovaujamajam kvalifikuotą teisinę pagalbą, taip padėti jam vesti bylą, kartu teismui – vykdyti teisingumą. CPK 57 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad atstovams pagal pavedimą – advokatams arba advokato padėjėjams – atstovaujamojo suteiktų teisių ir pareigų mastas patvirtinami rašytine su klientu sudaryta sutartimi. CPK 59 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgaliojimas atstovauti teisme suteikia atstovui teisę atlikti visus procesinius veiksmus atstovaujamojo vardu, išskyrus įgaliojime nurodytas išimtis.

Teismui pateiktoje 2016-05-02 atstovavimo sutartyje pavesta advokatui paruošti ieškinį su teise jį pasirašyti bei atstovauti klientą civilinėje byloje, turint visas teises numatytas CPK 42 str., Vilniaus miesto apylinkės teisme. Nagrinėjamu atveju atstovavimo sutarties tekstas yra gana dviprasmiškas. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad vis dėlto atstovui yra pavesta atstovauti klientą tik Vilniaus miesto apylinkės teisme, kas laikytina atstovavimo ribojimu kitos instancijos teisme, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog teisė surašyti ir pateikti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui minėtoje sutartyje iš esmės nėra suteikta. Nurodytų aplinkybių kontekste, pirmosios instancijos teismas spręsdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimą pagrįstai nustatė ieškovui terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo terminas nustatytas trūkumams pašalinti pasibaigė, apeliantui nustatytinas naujas terminas – iki 2016 m. lapkričio 14 d. pašalinti trūkumus, nurodytus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-07 nutartyje (CPK 115 str. 2 d., 316 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti apeliantui A. G. terminą iki 2016 m. lapkričio 14 d. pašalinti apeliacinio skundo trūkumus, nurodytus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartyje.