Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Renatos Augutavičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje

N. J. (N. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, nesimokantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. J. pasikėsino pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent:

jis, 2023 m. gegužės 17 d. apie 14.30 val. prekybos centre (duomenys neskelbtini), parduotuvės (duomenys neskelbtini) prekybos salėje pasiėmė 39,99 Eur vertės vyrišką galvos apdangalą „Calvin Klein“, kurį užsidėjo sau ant galvos, toliau nuėjo į prekybos salę ir iš salės paėmė 39,99 Eur vertės vyriškus marškinėlius „Calvin Klein“, 109,99 Eur vertės vyrišką medvilninį megztinį „Calvin Klein“, 64,99 Eur vertės vyrišką medvilninį megztinį „Nike“, 22,99 Eur vertės moterišką apatinį trikotažą „Calvin Klein“, su paimtais drabužiais nuėjo į persirengimo kabiną, kur rūbus persidėjo į su savimi turėtą popierinį maišą ir, nesusimokėjęs už paimtas prekes, ketino pasišalinti iš parduotuvės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo, tokiu būdu slapta pasikėsino pagrobti svetimą, (duomenys neskelbtini) priklausantį 277,95 Eur vertės turtą.

Šiais savo veiksmais N. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 5 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis N. J. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. gegužės 17 d. dienos metu kartu su drauge atvyko į (duomenys neskelbtini) parduotuvę, tikslaus adreso nežino. Turėjo kažkiek pinigų. Iš pradžių, kiek pamena, nuėjo į (duomenys neskelbtini) parduotuvę, ten nusipirko marškinėlius, po to vienoje iš parduotuvių nusipirko popierinį maišą. Vėliau jie su drauge užėjo į parduotuvę (duomenys neskelbtini). Jie buvo ir pirmajame, ir antrajame aukšte, ilgai vaikščiojo po parduotuvės salę. Pinigų su savimi neturėjo, nes prieš tai viską išleido. Vaikštant parduotuvėje, kilo spontaniška mintis pavogti rūbus, o po to juos parduoti per pusę pigiau. Nebuvo sugalvojęs, kam parduotų. Pasiėmė rūbus, tiksliai neprisimena, kuriame aukšte, nusinešė juos į persirengimo kambarį ir, net nesimatavęs, sudėjo į popierinį maišą. Tuo metu su juo draugės nebuvo, ji vaikščiojo kažkur po salę, ji nieko nematė ir nežinojo, ką jis padarė. Po to jis išėjo ir vėl vaikščiojo po salę, tačiau jau kartu su drauge. Viename iš skyrių pasiėmė kepurę ir tiesiog užsidėjo ją sau ant galvos. Pamena, kad ant vieno iš jo paimtų rūbų buvo apsaugos daviklis. Nuo to rūbo rankomis nuėmė daviklį. Jis žinojo, kaip jį reikia nuimti. Į kainas dėmesio nekreipė. Daugiausia ėmė „Calvin Klein“ rūbus, paėmė ir vieną „Nike“ rūbą, t. y. įtarime nurodytus rūbus. Pavogė marškinėlius, du megztinius, apatinį trikotažą, kurį turėjo padovanoti draugei, nes ji buvo į jį žiūrėjusi ir jis matė, kad šis jai patiko. Vėliau išėjo ir toliau vaikščiojo po salę, žiūrėjo kitus rūbus, užeidavo į persirengimo kabiną ir matavosi juos. Buvo momentai, kai į persirengimo kabiną ėjo kartu su drauge, tačiau paimtus rūbus pasimatuodavo ir juos palikdavo persirengimo kabinoje. Kai išėjo iš parduotuvės kasoje nesumokėjęs už prekes, prie jų priėjo apsaugos darbuotojas ir paprašė kartu praeiti. Tada jis pasigailėjo, kad taip pasielgė. Salėje priėjo dar vienas apsaugos darbuotojas, jie pakilo į antrą aukštą, ten jau parodė, ką pavogė. Buvo iškviesti pareigūnai, atvyko jo tėtis. Papasakojo tiek, kiek pamena. Sutinka su prokurorės siūlymu užbaigti bylą baudžiamuoju įsakymu, sutinka dirbti viešuosius darbus.

Motyvuojamoji dalis

BK 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį, galiojusią nusikalstamos veikos padarymo metu, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 178 straipsnio 1 dalį kyla tuomet, kai svetimo turto vertė viršija 5 MGL (250 Eur), bet neviršija 250 MGL (12500 Eur) dydžio sumos. Tačiau pagal nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusią BK 190 straipsnio 1 dalies redakciją svetimas turtas laikomas nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos, kas, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, numatančia, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, sudaro pagrindą kaltinamajam inkriminuojamą nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.), įtvirtinančią baudžiamąją atsakomybę už baudžiamojo nusižengimo padarymą, pagrobus nedidelės vertės svetimą turtą.

Be N. J. prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 5 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.), įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis – 2023 m. gegužės 22 d. parduotuvės (duomenys neskelbtini) įgalioto atstovo pareiškimu, liudytojų E. L. ir V. J. (V. J.) parodymais, 2023 m. gegužės 17 ir 25 d. apžiūros protokolais, kita rašytine bylos medžiaga.

Visuma prieš tai nurodytų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad N. J. 2023 m. gegužės 17 d. apie 14.30 val. prekybos centre (duomenys neskelbtini), parduotuvės (duomenys neskelbtini) prekybos salėje pasiėmė 39,99 Eur vertės vyrišką galvos apdangalą „Calvin Klein“, kurį užsidėjo sau ant galvos, toliau nuėjo į prekybos salę ir iš salės paėmė 39,99 Eur vertės vyriškus marškinėlius „Calvin Klein“, 109,99 Eur vertės vyrišką medvilninį megztinį „Calvin Klein“, 64,99 Eur vertės vyrišką medvilninį megztinį „Nike“, 22,99 Eur vertės moterišką apatinį trikotažą „Calvin Klein“, su paimtais drabužiais nuėjo į persirengimo kabiną, kur rūbus persidėjo į su savimi turėtą popierinį maišą ir, nesusimokėjęs už paimtas prekes, ketino pasišalinti iš parduotuvės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo, tokiu būdu slapta pasikėsino pagrobti svetimą, (duomenys neskelbtini) priklausantį 277,95 Eur vertės turtą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis pasikėsino pagrobti turtą, kurio vertė viršija 150 Eur, bet neviršija 500 Eur dydžio sumos, ir nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančios aplinkybės, jo veika kvalifikuotina pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį (redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.).

Teismas pastebi, kad prokurorės pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodyta vyriško galvos apdangalo „Calvin Klein“ kaina yra 39 Eur, o 2023 m. gegužės 22 d. parduotuvės (duomenys neskelbtini) įgalioto atstovo pareiškime nurodyta šios prekės kaina yra 39,99 Eur. Sudėjus parduotuvės įgalioto atstovo pareiškime nurodytų prekių sumas, gaunama bendra prekių suma (277,95 Eur), kuri nurodoma ir prokurorės pareiškime. Atsižvelgiant į tai, teismas taiso šią rašymo apsirikimo klaidą.

Paskelbus N. J. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutinka.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus. Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 ir 4 dalių pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Teismas, skirdamas bausmę N. J., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių, 91 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.

BK 178 straipsnio 5 dalies (redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.) sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – kaltinamasis pasikėsino padaryti vieną baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, veika nebaigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančios aplinkybės – buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo, veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgtina ir į tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį N. J. – neteistas (2021 m. spalio 8 d. buvo priimtas nutarimas nutraukti jo atžvilgiu ikiteisminį tyrimą, vadovaujantis BK 93 straipsniu, dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje), baustas administracine tvarka, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra, nedirbantis, nesimokantis, iš kaltinamojo ir jo tėvo žodžių – išbrauktas iš (duomenys neskelbtini) mokinių sąrašo dėl praleidžiamų pamokų, nevedęs, duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – viešuosius darbus, jų trukmę nustatant mažesnę už šios bausmės rūšies vidurkį, o skirtinų dirbti darbo valandų per mėnesį skaičių taip pat mažesnį už vidurkį (BK 46 straipsnio 2 dalis, 90 straipsnio 2 dalis).

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis N. J. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teismo vertinimu, atsižvelgus į minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, tokia bausmė ir jos dydis nebus akivaizdžiai per griežtas ar per švelnus, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir nepilnamečio atidavimas prižiūrėti, paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikintinos.

Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–421 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pripažinti N. J. (N. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 5 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.), ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, N. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

N. J. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir nepilnamečio atidavimą prižiūrėti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

N. J. išaiškinti, kad viešųjų darbų bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 14–18 straipsniai. Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui. Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, šaukiamas privalo atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Jei nuteistasis šios pareigos be svarbių priežasčių neįvykdo, jam gali būti paskirta nuobauda – įspėjimas. Viešųjų darbų bausmė vykdoma tik rašytiniu nuteistojo sutikimu. Jei nuteistasis atlikti viešųjų darbų bausmės nesutinka, šią bausmę vykdanti institucija kreipiasi į nuosprendį priėmusį teismą su teikimu viešųjų darbų bausmę pakeisti bauda arba laisvės apribojimu. Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtą laiką. Nuteistiesiems, kurie po viešųjų darbų bausmę vykdančios institucijos įspėjimo vengia atlikti šią bausmę, apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali viešųjų darbų bausmę pakeisti bauda arba laisvės apribojimu.

N. J. taip pat išaiškinti, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.