Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. P. skundą atsakovei Kauno rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini)., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), detaliojo plano sprendinių – statybos zonos, automobilių stovėjimo vietų išdėstymo ir suplanuoto 148 kv. m servituto S-3 (tarnaujančio daikto) koregavimo.

Pareiškėja skundžia atsakovės 2020 m. vasario 20 d. raštą Nr. SD-462 „Dėl sutikimų didinti statybos zoną koreguojant detalųjį planą ir statyti statinį ir parkuoti automobilius neišlaikant norminių atstumų iki sklypo ribos“. Skundžiamu 2020 m. vasario 20 d. raštu Nr. SD-462 atsakovė atsisakė koreguoti Kauno rajono savivaldybės tarybos 2010 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. TS-207 patvirtinto (duomenys neskelbtini)., žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), detaliojo plano ir Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. ĮS-342 patvirtinto (duomenys neskelbtini), žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini), detaliojo plano sprendinius, t. y. statybos zoną ties taškais 1-10-9 pagal pareiškėjos iniciatyva parengtą ir prie prašymo pateiktą žemės sklypo detaliojo plano II korektūros brėžinį, kuriame panaikinamas suplanuotas 148 kv. m servitutas S-3 (tarnaujantis daiktas), taip padidinama statybos zona bei pertvarkomas automobilių stovėjimo vietų išdėstymas.

Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius 2011 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. ĮS-342 „Dėl (duomenys neskelbtini). kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini), žemės sklypų, detaliojo plano patvirtinimo, sujungimo, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo bei statybos reglamento ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo“ patvirtino E. P. 0,0834 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,0833 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kitos (gyvenamosios teritorijos / vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos) paskirties žemės sklypų (duomenys neskelbtini), detalųjį planą, kuriuo buvo nuspręsta sujungti nurodytus žemės sklypus į projekte suformuotą 0,1667 ha ploto kitos (gyvenamosios teritorijos / vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos pobūdžio) paskirties sklypą.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, 2019 m. liepos 26 d. atlikusi patikrinimą pareiškėjos žemės sklypo teritorijoje, nustatė, kad žemės sklype pastatyta stoginė prie žemės sklypo ribos ir už detaliajame plane numatytos užstatymo zonos ribos (3,75 m nuo sklypo ribos). Pareiškėjai 2019 m. spalio 31 d. buvo duotas privalomasis nurodymas nugriauti (išardyti) žemės sklype (duomenys neskelbtini). (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (pietvakarinėje žemės sklypo pusėje) pastatytą stoginę ir sutvarkyti statybvietę arba pateikti teisės aktų nustatyta tvarka parengtą detaliojo plano korektūrą su patikslinta užstatymo zona.

Regionų apygardos administracinis teismas (Kauno rūmai) 2021 m. balandžio 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-4769-423/2021 pareiškėjos skundą dėl Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. ĮS-342 patvirtinto detaliojo plano koregavimo, įpareigojant Kauno rajono savivaldybės administraciją panaikinti suplanuotą detaliojo plano sprendinių brėžinyje 148 kv. m servitutą S-3 (tarnaujantį daiktą), ir dėl Kauno rajono savivaldybės 2020 m. vasario 4 d. sprendimo Nr. SD-451 „Dėl detaliojo plano koregavime suprojektuoto servituto“ panaikinimo atsisakė priimti nagrinėti, kadangi vertino, jog kitoje nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI3-292-428/2021 (šioje nagrinėjamoje byloje) yra kilęs ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko bei tuo pačiu pagrindu, o kitas pareiškėjos skundo reikalavimas, susijęs su atsisakymu koreguoti detalųjį planą dėl minėto servituto Kauno rajono savivaldybės 2020 m. vasario 4 d. sprendimu Nr. SD-451 „Dėl detaliojo plano koregavime suprojektuoto servituto“, pareiškėjai nesukelia jokių pasekmių.

Pažymėtina, jog šioje nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėja dėl detaliojo plano korektūros 2020 m. vasario 11 d. kreipėsi į atsakovę su 2020 m. sausio 7 d. prašymu, prašydama leisti statyti automobilių stoginę ant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., ribos, duoti sutikimą detaliojo plano koregavimo sprendiniais keisti statybos zoną žemės sklype ties taškais 1-10-9 (kaip nurodyta prie prašymo pridėtame brėžinyje 1KS-2019-02TDP-SP-13-02) ir leisti statyti automobilius neišlaikant 1 m atstumo iki sklypo ribos tarp taškų 1-10 (pagal pridedamą schemą).

Kaip minėta, atsakovė skundžiamu 2020 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. SD-462 „Dėl sutikimų didinti statybos zoną koreguojant detalųjį planą ir statyti statinį ir parkuoti automobilius neišlaikant norminių atstumų iki sklypo ribos“ netenkino pareiškėjos prašymo.

Teritorijų planavimo įstatyme numatyta teritorijų planavimo dokumentų koregavimo esminė sąlyga, suteikianti teisę koreguoti teritorijų planavimo dokumentą, kai yra atliekami kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinių esmės nekeičiantys pakeitimai, kitais šio įstatymo numatytais atvejais ar kai yra priimtas atitinkamas teismo sprendimas (TPĮ 28 str. 5 d.).

Pagal Taisyklių 320 punktą, detaliojo plano sprendinių koregavimas neturi pažeisti ar suvaržyti teisės aktuose garantuojamų ir saugomų trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų labiau, negu iki tokių korekcijų atlikimo, arba turi būti gauti šių asmenų rašytiniai sutikimai (susitarimai) dėl detaliojo plano sprendinių koregavimo.

Taisyklių 318 punkte numatytais atvejais galiojantys detalieji planai koreguojami, kai koreguojama detaliojo plano statybos zona, statybos riba, statybos linija (Taisyklių 318.3.1 p.), automobilių stovėjimo vietų išdėstymas (Taisyklių 318.3.4 p.). Taip pat pažymėtina, jog numatomas galiojančio detaliojo plano sprendinių keitimas turi atitikti nustatytus planavimo tikslus ir uždavinius (Taisyklių 318.1 p.).

Pareiškėja siekia koreguoti jos nuosavybės teise valdomame žemės sklype galiojančio detaliojo plano, patvirtinto Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. ĮS-342, sprendinius, t. y. nustatytą statybos zoną, panaikinant neturintį jokio realaus poreikio planuojamą servitutą S-3 (148 kv. m) (tarnaujantis daiktas), kuris buvo planuojamas inžineriniams įrenginiams ir tinklams kloti ir eksploatuoti bei susisiekimo komunikacijoms. Pažymėtina, jog planuojamas servitutas S-3 (148 kv. m), numatytas tik detaliojo plano sprendiniuose, niekada anksčiau nebuvo įteisintas administraciniu aktu.

Pažymėtina, jog Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. ĮS-342 patvirtinto detaliojo plano rengimo tikslas – žemės sklypų sujungimas, taip pat teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo bei statybos reglamento nustatymas, naujai suplanuotame sklype planuojant statyti vienbutį gyvenamąjį namą.

Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai, tarp jų ir detalieji planai, koreguojami, kai atliekami kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinių esmės nekeičiantys pakeitimai (TPĮ 28 str. 5 d.).

Įvertinus pareiškėjos prašyme nurodytus koreguojamus galiojančio detaliojo plano, patvirtinto Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. ĮS-342, sprendinius, konstatuotina, jog galiojančio detaliojo plano koregavimo atveju nebūtų keičiami galiojančio detaliojo plano esminiai sprendiniai, nes minėto galiojančio detaliojo plano, patvirtinto Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. ĮS-342, tikslas buvo žemės sklypų sujungimas, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo bei statybos reglamento nustatymas. Minėto detaliojo plano brėžinyje ir Aiškinamajame rašte numatytas planuojamas 148 kv. m servitutas S-3 (tarnaujantis daiktas) buvo tik planuojamas inžineriniams įrenginiams ir tinklams kloti ir eksploatuoti bei susisiekimo komunikacijoms tiesti ir buvo skirtas, atsakovės teigimu, (duomenys neskelbtini) gatvei platinti, tiesti ir aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas, važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku. Būtent dėl planuojamo tarnaujančio servituto S-3 (148 kv. m) sumažėjo žemės sklypo statybos zona ir pareiškėjos pastatyta stoginė pateko už žemės sklype numatytos statybos zonos ribos.

Kaip minėta, galiojančio detaliojo plano, patvirtinto Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. ĮS-342, pagrindiniame brėžinyje ir Aiškinamajame rašte numatytas planuojamas tarnaujantis servitutas S-3 (148 kv. m) niekada nebuvo įteisintas administraciniu aktu.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 11 punkte įtvirtinta, kad Nacionalinė žemės tarnyba šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka nustato servitutus. Servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka yra detalizuota Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 patvirtintose Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklėse (toliau – ir Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklės).

Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 1 dalį, administraciniu aktu servitutai nustatomi Nacionalinės žemės tarnybos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, 2014 m. vasario 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-603/2014 yra pažymėjęs, jog Lietuvos Respublikos žemės įstatyme ir Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklėse numatyta, jog Lietuvos Respublikos žemės servitutas nustatomas administraciniu aktu – sprendimu. Taigi žemės servituto nustatymo detaliuoju planu galimybė nėra reglamentuota. Pažymėjo, kad detalusis planas – urbanizuotos arba urbanizuojamos teritorijos vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nustatomas teritorijos naudojimo reglamentas (Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Todėl detalusis planas yra teritorijų planavimo dokumentas, kurio brėžinyje yra pažymėtas tik servitutų projektinis pasiūlymas. Detaliuoju planu žemės servitutai nėra nustatomi.

Nors atsakovė skundžiamą sprendimą grindė galiojančiame detaliajame plane numatyto servituto, skirto (duomenys neskelbtini) gatvei platinti, tiesti bei aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas, važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, poreikiu, tačiau nagrinėjamo ginčo atveju numatytas servitutas S-3 (148 kv. m) pareiškėjos žemės sklypo detaliojo plano brėžinyje ir Aiškinamajame rašte nebuvo nustatytas administraciniu aktu Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių 16 punkte nustatytu terminu. Todėl numatytas (planuojamas) servitutas S-3 (148 kv. m) minėtame galiojančiame detaliajame plane, patvirtintame Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. ĮS-342, nesukuria jokių teisinių pasekmių, nes neįteisintas administraciniu aktu – sprendimu, faktiškai bei teisiškai neegzistuoja. Pažymėtina ir tai, kad per nustatytą terminą ir vėliau neįteisinus servituto administraciniu aktu, akivaizdu, jog jo poreikis realiai neegzistuoja, todėl numatytas (suplanavimas) tik detaliojo plano sprendiniuose servitutas S-3 (148 kv. m) nėra ir negali būti priežastimi atsisakyti koreguoti detaliojo plano sprendinius bei padidinti žemės sklypo detaliajame numatytą statybos zoną negaliojančio servituto vietoje.

Teritorijų planavimas yra viešosios teisės sritis, todėl šiai sričiai būdingas imperatyvus teisinis reglamentavimas, numatantis privalomas teisės normų taikymo sąlygas ir įgyvendinimo būdus, draudžiantis nenurodytus veiksmus. Atsakovė priimdama skundžiamą sprendimą nesilaikė teritorijų planavimo dokumentų koregavimą reglamentuojančių teisės normų, nurodydama teisės normas, nereikšmingas ginčo išsprendimui, ir visiškai nepagrįstai skundžiamame rašte nurodė, jog kliūtis koreguoti Žemės sklypo detalųjį planą yra Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. ĮS-342 patvirtinto galiojančio detaliojo plano sprendiniuose numatytas planuojamas tarnaujantis servitutas S-3 (148 kv. m), kuris nebuvo ir nėra įteisintas administraciniu aktu, todėl realiai nesukuria jokių teisinių pasekmių.

Pažymėtina, jog atsakovė Kauno rajono savivaldybės administracija yra viešojo administravimo subjektas ir jos priimami sprendimai turi atitikti bendruosius Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus – turi būti pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, bei juos priimant turi būti laikomasi šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstytų principų. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje yra įtvirtintos bendrojo pobūdžio taisyklės, kurios keliamos, visų pirma, individualaus administracinio akto turiniui. Tam, kad individualus administracinis aktas būtų teisėtas, jame turi būti nurodytas faktinių aplinkybių tyrimas, taikytinos teisės normos, teisinis nustatytų faktų vertinimas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį ir formuodamas jo taikymo praktiką, savo jurisprudencijoje nuosekliai akcentuoja, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1750-525/2015, 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-822-1440/2014, 2014 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-622-839/2014, 2009 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-420/2009). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-602-827/2014, 2010 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-1037/2010, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-756-2197/2011). Nurodytos nuostatos patvirtina, kad individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, dėl kurio jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (pvz., 2016 m. vasario 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-313-146/2016).

Nagrinėjamu atveju negalima pripažinti, jog skundžiamas sprendimas atitinka individualaus administracinio akto reikalavimus, nes jame nenurodyti aiškūs atsisakymo koreguoti detalųjį planą argumentai ir teisinis atsisakymo pagrindimas. Skundžiamas sprendimas nepagrįstas objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis ir nemotyvuotas teisės aktais, reglamentuojančiais ginčo teisinius santykius, todėl visiškai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje numatytų administraciniam aktui keliamų motyvuotumo reikalavimų.

Skundžiamas sprendimas naikintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas bei atsakovė įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą, kuriuo iš esmės siekiama koreguoti galiojantį detalųjį planą negaliojančio servituto ribose.

Taip pat naikintinas ir skundžiamas Ginčų komisijos sprendimas, kuriuo byla buvo nepagrįstai ir neteisėtai nutraukta kaip nepriskirtina Ginčų komisijos kompetencijai. Pažymėtina, jog ginčas tarp šalių kilo teritorijų planavimo srityje, būtent dėl detaliojo plano koregavimo, pareiškėjai ketinant padidinti statybos zoną detaliojo plano brėžinyje suplanuoto, tačiau neįteisinto servituto vietoje pareiškėjos žemės sklype. Detaliųjų planų keitimą ir koregavimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius (Taisyklių 312 p.).

Akivaizdu, jog ginčo teisiniai santykiai kilo dėl atsakovės atsisakymo koreguoti galiojantį teritorijų planavimo dokumentą, t. y. pareiškėjos žemės sklypo detalųjį planą, patvirtintą Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. ĮS-342.

Taigi, nagrinėjamas ginčas kilo viešosios teisės, o ne civilinės teisės srityje. Būtent Lietuvos administracinių ginčų komisija nagrinėja skundus dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jos veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus (AGNTĮ 5 str.). Šio ginčo atveju Ginčų komisija nepagrįstai nutraukė bylą kaip nepriskirtą administracinių ginčų komisijos kompetencijai, priskirdama tarp šalių kilusį ginčą civilinių teisinių santykių sričiai.

Pareiškėjos skundas tenkintinas visiškai, skundžiami sprendimai naikintini atsakovę įpareigojant iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių; toliau – ir Vidutinis darbo užmokestis) (Rekomendacijų 7 p.). Už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių Rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio (Rekomendacijų 5 p.).

Pareiškėjos atstovė advokato padėjėja V. S.-G. (2020 m. rugpjūčio 7 d. atstovavimo sutartis) prašo priteisti iš atsakovės 500 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, susijusias su procesinių dokumentų rengimu (skundo), pasirengimu ir atstovavimu 2021 m. balandžio 28 d. teismo posėdyje. Sumokėjimą už suteiktas teisines paslaugas patvirtina teismui pateiktos sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 28/202 ir Nr. 27/2021, 2020 m. rugpjūčio 7 d. ir 2021 m. balandžio 28 d. pinigų priėmimo kvitai.

Rekomendacijų 8.2 punkte įtvirtinta, kad už ieškinį maksimaliai priteistina 2,5 užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje. Pareiškėjos skundas teismui buvo pateiktas 2020 m. rugpjūčio 7 d. (2020 m. III ketv.), todėl skaičiuojant priteistiną sumą taikytinas 2020 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (1 381 Eur). Maksimalus dydis už skundo parengimą – 2 762 Eur (1 381 x 2,5 x 0,8).

Pareiškėjos atstovė advokato padėjėja dalyvavo 2020 m. balandžio 28 d. teismo posėdyje, kuris truko 53 min. Už atstovavimą 2021 m. balandžio 28 d. teismo posėdyje galima priteisti maksimali suma yra 121,94 Eur (1524,2 (2020 m. IV ketv.) x 0,1 x 1 x 0,8) (Rekomendacijų 8.19, 9, 5 p.). Pareiškėja taip pat prašo teismo priteisti ir už pasirengimą teismo posėdžiui. Iš sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 27/2021 matyti, jog pasirengimas teismo posėdžiui truko 1 val. Maksimali galima priteisti už pasirengimo teismo posėdžiui vieną valandą suma yra 121,94 Eur (1524,2 (2020 m. IV ketv.) x 0,1 x 1 x 0,8).

Pareiškėjo prašoma 500 Eur suma neviršija Rekomendacijų 8.2 ir 8.19 punktuose numatytos maksimalios priteistinos sumos už skundo parengimą, pasirengimą bei atstovavimą 2021 m. balandžio 28 d. teismo posėdyje. Įvertinus Rekomendacijų 2 punkte numatytus kriterijus bei nustatytas teisines ir faktines aplinkybes, prašomą priteisti bei maksimaliai galimą priteisti išlaidų sumą bei tai, jog šioje byloje sprendimas priimtas pareiškėjos naudai, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, darytina išvada, kad pareiškėja patyrė 500 Eur pagrįstų bylinėjimosi išlaidų, kurios priteistinos pareiškėjai iš atsakovės Kauno rajono savivaldybės administracijos (ABTĮ 40 str. 1 ir 5 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos V. P. skundą patenkinti visiškai.

Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2020 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. 21R1-96 (AG1-54/11-2020).

Panaikinti Kauno rajono savivaldybės administracijos 2020 m. vasario 20 d. sprendimą Nr. SD-462 „Dėl sutikimų didinti statybos zoną koreguojant detalųjį planą ir statyti statinį ir parkuoti automobilius neišlaikant norminių atstumų iki sklypo ribos“.

Įpareigoti atsakovę Kauno rajono savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl statybos zonos didinimo koreguojant detalųjį planą, statinių statymo ir automobilių parkavimo neišlaikant norminių atstumų iki sklypo ribos.

Pareiškėjos V. P. prašymą dėl išlaidų atlyginimo patenkinti. Priteisti pareiškėjai V. P. iš atsakovės Kauno rajono savivaldybės administracijos 500 Eur (penkis šimtus eurų) su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.