Kauno apygardos teismo nutartis

2016-03-08 · Civilinė byla Nr. e2S-422-173/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-03-08
Bylos Nr.
e2S-422-173/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Leonas Jachimavičius
Ieškovas
UAB „Euroliuksas“
Atsakovas
UAB „Regvinta“
Civilinė byla Nr. e2S-422-173/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-22769-2015-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.18.1.; 3.3.2.4.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Leonas Jachimavičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Euroliuksas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-28703-848/2015 pagal ieškovo UAB „Euroliuksas“ ieškinį atsakovui UAB „Regvinta“ dėl pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, vienašalės restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Euroliuksas“ pateikė teismui ieškinį atsakovui UAB „Regvinta“, kuriuo prašo pripažinti negaliojančia tarp ieškovo ir atsakovo 2014-07-03 sudarytą automobilio pirkimo – pardavimo sutartį, iš atsakovo priteisti 19549,35 Eur automobilio pirkimo – pardavimo kainą, 3473,50 Eur nuostolių atlyginimo, 6 proc. dydžio procesines palūkanas už visą priteistą sumą (23 022,85 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Ieškiniu taip pat prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir neviršijant bendros 23 022,85 Eur sumos areštuoti atsakovui UAB „Regvinta“ priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančius pas atsakovą arba trečiuosius asmenis. Nurodo, kad UAB „Regvinta“ turtinė padėtis ieškovui nežinoma, ieškinio suma yra didelė, ieškinio reikalavimai pagrįsti ne tik rašytiniais įrodymais, bet ir įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 24 d. nutartimi atmetė ieškovės UAB „Euroliuksas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Teismas nurodė, kad prašoma iš atsakovės priteisti 23022,85 Eur suma laikytina didele, tačiau sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra reikšminga ne tai, ar reiškiamų reikalavimų suma yra didelė ieškovės nuomone, o tai, ar reikalavimo suma pagal atsakovės nuosavybės teise valdomą turtą ir jos turtinę padėtį yra didelė jai, t. y., ar ieškovės reikalavimų tenkinimo atveju, atsakovė galės įvykdyti teismo sprendimą.

Ieškovė nepagrindė, jog egzistuoja viena iš būtinųjų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonės taikyti – grėsmė materialinio reikalavimo patenkinimui, t. y. ieškovė nenurodė aplinkybių, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė nevykdo veiklos, savo turtą bandė slėpti, jį slepia šiuo metu, savo turtą ketina parduoti ar perleisti kitiems asmenims artimiausioje ateityje, ar pan. (CPK 114 str. 1 d.). Ieškovės įrodymais nepagrįstos prielaidos, jog galimai ieškovei palankus teismo sprendimas gali tapti apsunkintas tik dėl didelės reiškiamo reikalavimo sumos, negali būti pakankamu pagrindu civilinėje byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir apriboti ieškovės teises disponuoti savo turtu. Ieškovė nepateikė kitų duomenų, patvirtinančių atsakovės sunkią finansinę padėtį (atsakovės turimo nekilnojamojo turto duomenų, nuosavo kapitalo dydžio, ar pan.).

Tai, kad atsakovė ieškovės nuomone nepagrįstai nesumoka jai piniginių lėšų, bei prašomos iš atsakovės priteisti ieškovės teigimu esančios skolos dydis, yra pagrindas ieškovei pareikšti ginčo sumos dydžio ieškinį ir išspręsti tarp privatinių teisinių santykių dalyvių kilusį civilinį ginčą teisme, tačiau vien šios aplinkybės savaime, nesant jokių kitų ieškovės nurodytų duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų, negali būti pakankamu pagrindu civilinėje byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones - taikyti areštą atsakovės turtui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015-11-24 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1) ieškinio dalykas yra piniginiai reikalavimai, kurie pagrįsti ne tik leistinais rašytiniais įrodymais, bet ir įsiteisėjusiais teismų sprendimais, kuriuose konstatuota UAB „Euroliuksas“ teisė į regresinį ieškinį atsakovui UAB „Regvinta“, be to, ieškinio suma yra didelė.

2) Ieškovui nėra galimybės disponuoti informacija apie atsakovo bandymus slėpti turtą, ketinimą jį parduoti ar perleisti kitiems asmenims artimiausioje ateityje. Be to, turto slėpimo ar jo perleidimo fakto nustatymas inicijuotų dar vieno ieškinio teismui pateikimą actio Pauliana pagrindu. Dėl to būtina šiuo metu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, idant išvengti būsimo ieškinio.

3) Teismas nepagrįstai visą įrodinėjimo naštą perkėlė ieškovui nurodydamas, kad ieškovas nepateikė kitų duomenų, patvirtinančių atsakovo sunkią finansinę padėtį (atsakovo turimo nekilnojamojo turto duomenų, nuosavo kapitalo dydžio, ar pan.). Būtent atsakovo pareiga įrodyti gerą turtinę padėtį ir taip paneigti prezumpciją, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, tenka atsakovui, suinteresuotam laikinųjų apsaugos priemonių netaikymu.

4) Teismas neprivalo, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Nagrinėjamu atveju grėsmė galima, kadangi atsakovo turtinė padėtis nežinoma, jo finansinės galimybės šioje proceso stadijoje nėra aiškios.

5) Laikinąsias apsaugos priemones pirmiausia prašoma taikyti atsakovui priklausančiam turtui, o tik jo nesant ar nepakankant – piniginėms lėšoms, neviršijant jam pareikšto reikalavimo sumos. Atsakovui turint pakankamai nekilnojamojo turto, kurio, tikėtinai pakaktų ieškinio reikalavimams užtikrinti, šio turto areštas netrukdytų turtu naudotis pagal paskirtį ir nevaržytų atsakovo interesų labiau, nei tai nagrinėjamu atveju yra būtina.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo nagrinėjimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra pagrįsta ir teisėta.

Vadovaudamasis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagrindinis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas, užtikrinti ieškinį, būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas ir yra bet kokių grėsmių, susijusių su ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymu, pašalinimas. T.y. taikant laikinąsias apsaugos priemones, yra vertinamas ne ieškinio reikalavimų pagrįstumas, o kitos aplinkybės, kaip antai grėsmė, kad galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas arba iki bylos išnagrinėjimo bus padaryta žala įstatymo saugomiems asmenų interesams. Taikant laikinąsias apsaugos priemones reikia remtis ekonomiškumo, proporcingumo bei bendraisiais teisės principais. Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, kai paneigiama objektyvi grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Be to, būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais.

Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas, atmesdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rėmėsi aplinkybėmis, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas nevykdo veiklos, turtą bandė slėpti, jį slepia šiuo metu, ketina turtą parduoti ar perleisti kitiems asmenims artimiausioje ateityje, ar pan. Atskirajame skunde teigiama, kad ieškovas neturi galimybių pateikti šios informacijos. Tačiau ieškovas net nenurodo aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima spręsti apie netinkamus atsakovo veiksmus siekiant perleisti turtą, sumažini jo vertę ar pan. Atsižvelgiant į tai, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, ieškovas turėjo pateikti teismui įrodymų, pagrindžiančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę. T.y. teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turi įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis grindžiamas prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių būtinumas. Ieškinio pateikimas pats savaime nesuteikia ieškovui pranašumo atsakovo atžvilgiu ir atitinkamai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, negali būti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindu. T.y. abstraktūs teiginiai negali būti pagrindu taikyti suvaržymus atsakovo atžvilgiu.

Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovas grindžia ir didele ieškinio suma. Pažymėtina kad kai sprendžiamas turtinis ginčas dėl didelės pinigų sumos preziumuojama, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu. Tačiau ieškinio suma pati savaime nepasunkina ir nepadaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti, ar pareikšto ieškinio suma yra didelė konkrečiam atsakovui, ar ne, todėl ieškovas turi pareigą argumentuotai pagrįsti, jog ieškinio suma yra didelė atsakovui. Konkrečiam asmeniui pareikšta turtinio reikalavimo suma vertintina pagal jo turimo turto vertę, pajamas, įsipareigojimus ir pan. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių atsakovo sunkią finansinę padėtį. Duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas nepateikė nei kartu su ieškiniu, nei su atskiruoju skundu. Ieškovo nurodomi teiginiai, kad laikinąsias apsaugos priemones pirmiausia prašoma taikyti atsakovui priklausančiam turtui, o tik jo nesant ar nepakankant – piniginėms lėšoms, ir tai nevaržytų atsakovo interesų labiau, nei tai nagrinėjamu atveju yra būtina, negali būti pagrindu laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

Įvertinus nurodytas aplinkybes konstatuotina, jog ieškovo nurodomi teiginiai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo galimybė sumažėtų.

Pažymėtina, kad spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių teismas turi tik preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. T.y. teismui pakanka įsitikinti, kad pareikštas ieškinys galėtų būti tenkinamas. Ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu. T.y. spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas nepasisako dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Todėl ieškovo teiginiai, kad ieškinio dalykas yra piniginiai reikalavimai, kurie pagrįsti ne tik leistinais rašytiniais įrodymais, bet ir įsiteisėjusiais teismų sprendimais, kuriuose konstatuota UAB „Euroliuksas“ teisė į regresinį ieškinį atsakovui UAB „Regvinta“, nagrinėjamuoju atveju yra teisiškai neaktualūs. Klausimas dėl ieškinio bei įrodymų pagrįstumo ir faktinių aplinkybių, bus išspręstas ištyrus ir įvertinus pateiktus įrodymus teisme priimant sprendimą dėl ginčo esmės.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, t. y. paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti. Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Leonas Jachimavičius