Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-04-30 · Administracinė byla Nr. eI-7580-244/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-04-30Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-03-29Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-04-30
Bylos Nr.
eI-7580-244/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01460-2015-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Liudmila Zaborovska
Pareiškėjas
V. V.
Atsakovas
Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos
Advokatai
Jūratė Galdikienė
Kategorijos
  • 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. eI-7580-244/2015Proceso Nr. 3-61-3-01460-2015-2Procesinio sprendimo kategorija 16.4; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska, dalyvaujant pareiškėjai V. V., pareiškėjos atstovei advokatei Jūratei Galdikienei, atsakovės atstovams Vilijai Keršytei ir Rimai Lipatovai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. V. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja V. V. skunde prašo: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) direktoriaus 2015-02-04 įsakymą Nr. PS1-85 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. V.“; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Skunde pareiškėja paaiškino, kad ginčijamu įsakymu pripažinta, kad ji padarė tarnybinį nusižengimą ir pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 3 straipsnio 2 dalies 1, 6 ir 8 punktų, 15 straipsnio 1 dalies 1, 5, 6 punktų, Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968 „Dėl valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių patvirtinimo“, 2.2 papunkčio, Nacionalinės mokėjimo agentūros prie ŽŪM darbuotojo etikos taisyklių, patvirtintų Agentūros direktoriaus 2008 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. BR1-189 (2012 m. liepos 9 d. įsakymo Nr. BR1-718 redakcija), 5.1.1, 5.1.2 ir 5.1.3 papunkčių nuostatas, ir skirta jai tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Agentūra atliko struktūrinių padalinių specialistų, kurie yra Agentūros paramos gavėjai, patikrinimus dėl Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (toliau – GAAB) reikalavimų, taip pat ir jos deklaruojamus laukus (žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – laukas Nr. 1) ir žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – laukas Nr. 2). Patikra buvo atlikta, jos neinformavus ir jai nedalyvaujant. Patikra įvertinta kaip nepozityvi, nustatyti du pažeidimai: deklaruotame lauke Nr. 1 patikrinimo metu nustatytas GAAB 3 pažeidimas – šienainio ritiniai neišvežti iš lauko iki spalio 15 d.; deklaruotame lauke Nr. 2 patikrinimo metu nustatytas GAAB 1 pažeidimas – juodasis pūdymas neapsėtas žemės ūkio augalais iki lapkričio 1 d. Agentūrai teiktame 2015 m. sausio 7 d. paaiškinime nurodė, kad šienainio ritiniai buvo supresuoti jos žemės sklypo kaimyno R. B., kuris pjovė ir presavo savo žemės sklypo žolę bei nupjovė dalį kaimyninio žemės sklypo, priklausančio jai. Pareiškėja 2014 m. rugsėjo pabaigoje lauką Nr. 2 apsėjo žieminiais kvietrugiais ir Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų aprašo, patvirtinto žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 3D-327 „Dėl žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), reikalavimų nepažeidė. Aplinkybę, kad pasėlis yra sužaliavęs, įrodinėjo fotonuotrauka, daryta 2015 m. sausio 4 d. Patikrą atliko ir duomenis pateikė Agentūros Rizikų vertinimo ir valdymo departamento Informacijos saugumo valdymo ir korupcijos prevencijos skyriaus vyriausiasis specialistas E. S.. Jis nurodė, kad pūdymas neapsėtas, o kaip įrodymą pateikė vietos fotonuotrauką. O ji nurodė, kad pūdymas apsėtas, ir pateikė fotonuotrauką, įrodančią kad pasėlis sudygęs. Esant tokiems prieštaravimams atsakovė be teisinio pagrindo suteikė didesnę įrodomąją galią patikros specialisto pateiktai informacijai, jos pakartotinai nepatikrinęs. Išvadoje pateikti tik bendro pobūdžio pamąstymai, kokia turėtų būti žolė, kokio dydžio sudygę žiemkenčiai, vadovaujamasi pusantro mėnesio senumo nuotrauka, nevertinamos kitos svarbios aplinkybės – metereologinės sąlygos, ankstesnė žemės sklypo būklė iki jo įdirbimo ir apsėjimo, nurodytos aplinkybės dėl šalia sklypo esančio vandens kanalo galimo užtvenkimo ir pan. Ji kaltinama nusižengusi valstybės tarnybos principams (pagarba žmogui ir valstybei, atsakomybė, pavyzdingumas) bei pažeidusi valstybės tarnautojo pareigas (laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų; laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, nepiktnaudžiauti tarnyba; laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių). Nurodytose teisės normose išvardytos pareigos yra bendro pobūdžio, t. y. jose nėra detalizuotas konkretus tarnautojo elgesys, vykdant šiose normose nurodytas pareigas. Todėl aiškumas dėl šių normų pažeidimo turi būti atskleistas (atsakovės įrodytas) tarnybinio patikrinimo išvadoje, atskirai nurodyta, kuo pasireiškė pareigų neatlikimas (pažeidimas) bei kuo pasireiškė jos kaltė dėl tariamai padarytų pažeidimų. Tarnybinės nuobaudos skyrimas yra siejamas su jos, kaip paraiškos gavėjos, elgesiu, tvarkant laukus. Atsakovė teigia, kad, pažeisdama GAAB reikalavimus, ji kartu parodo „savo atsainumą tiek prieš save pačią, tiek prieš Agentūros kolegas ir kitus Agentūros pareiškėjus.“ Taip pat nurodo, kad jos kaltės forma – aplaidumas – yra įrodyta, kadangi, būdama Agentūros vyriausiąja specialiste, turėjo ir galėjo numanyti, kad jos padaryti pažeidimai gali turėti įtakos visuomenės nuomonei bei Agentūros įvaizdžiui. Su atsakovės išvadomis nesutinka. Iki šiol nėra pakankamai įrodymų, kad pūdymas iš tiesų nebuvo užsėtas. Tik atlikus pakartotinę patikrą galima bus spręsti – apsėtas laukas ar ne. Išvadą galima duoti tik apžiūrėjus lauką vietoje bei turint specialiųjų žinių. Skirtingai, nei nurodyta išvadoje, ji nekontroliuoja ir nekoordinuoja tų paramos priemonių, kuriose pati dalyvauja kaip paramos gavėja. Išvadoje nurodyti VTĮ straipsnių punktai nėra tiesiogiai susiję su nurodytais GAAB pažeidimais. Atsakovė vadovaujasi deklaratyviais pareiškimais dėl galimų kilti neigiamų padarinių Agentūros įvaizdžiui. Paskirta nuobauda – griežtas papeikimas – neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų tiek vertinant galimų pažeidimų pobūdį, tvarkant laukus, tiek vertinant jos darbą, einant valstybės tarnautojo pareigas. Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nebuvo nustatytas esminis tarnybinės atsakomybės elementas – valstybės tarnautojo (jos) kaltė dėl konkrečiai apibrėžtos atitinkamus teisės aktus (konkrečias jų normas) pažeidžiančios veikos. Byloje nepateiktas nė vienas įrodymas, kad ji tyčia, sąmoningai, dėl didelio aplaidumo ar sąmoningo neatsargumo padarė išvadoje nurodytas veikas. Nenustačius bent vieno tarnybinio nusižengimo sudėties elemento tarnybinė atsakomybė negalima.

Atsiliepimas

Atsakovė Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į skundą su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą atsakovė paaiškino, kad pareiškėjai nebuvo paskirta tarnybinė nuobauda už tai, kad patikros metu jos deklaruotame lauke Nr. 1 buvo nustatyta, jog neišvežti šieno ritiniai. Tarnybiniame pranešime buvo nurodomi du taisyklių nesilaikymo atvejai, pareiškėjos deklaruotuose laukuose Nr. 1 ir Nr. 2 buvo nustatyti pažeidimai (neišvežti šieno ritiniai ir neapsodintas pūdymas žemės ūkio augalais). Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu abu nustatyti pažeidimai buvo patikrinti ir įvertinti. 2015 m. sausio 27 d. išvadoje kvalifikuojant pareiškėjos padarytą tarnybinį nusižengimą deklaruotame lauke Nr. 1 nustatyti pažeidimai nebuvo vertinami ir pareiškėjai tarnybinė nuobauda už minėtus pažeidimus nepaskirta. Išvadoje aiškiai nurodyta, kad pareiškėjai tarnybinė nuobauda paskirta už tai, kad deklaruotame lauke Nr. 2 nustatytas GAAB 1 pažeidimas, t. y. juodasis pūdymas iki kiekvienų metų lapkričio 1 d. neapsėtas žemės ūkio augalais. Atliekant pareiškėjos deklaruoto lauko Nr. 2 patikrą buvo vadovaujamasi ne subjektyviais vyriausiojo specialisto vertinimo kriterijais, bet Agentūros vidinių teisės aktų nustatytu reglamentavimu. Agentūra, įvertinusi pareiškėjos pateiktą deklaruoto lauko Nr. 2 nuotrauką, laikė ją netinkamu įrodymu, galinčiu pagrįsti pareiškėjos teiginius, jog ji laikėsi prisiimtų įsipareigojimų. Vertinant nuotrauką matyti, kad joje esantis laukas apsodintas tam tikrais žemės ūkio augalais, tačiau nustatyti, kuris laukas yra nufotografuotas (t. y. kurioje Lietuvos vietoje padaryta nuotrauka) ir kuriais metais daryta nuotrauka, galimybės nėra. Tikrindamas pareiškėjos deklaruotus laukus vyriausiasis specialistas atliko jam paskirtą tarnybinį pavedimą ir vykdė savo pareigas. Atliekant šias pareigas vyriausiajam specialistui Agentūroje suteikiami tam tikri įgaliojimai nustatyti faktus bei keliami tam tikri atsakomybės reikalavimai. Taigi, atsižvelgus į kompetentingo ir nešališko darbuotojo atliktą patikrą, į jo teikiamus paaiškinimus, buvo laikoma, kad šio vyriausiojo specialisto pateikta informacija yra teisėtas ir pagrįstas įrodymas, pagrindžiantis faktą, jog pareiškėjos deklaruotas laukas Nr. 2 nebuvo apsėtas. Taip pat tyrimo metu įvertinta ir tai, kad vyriausiasis specialistas E. S. atlikdamas patikrą buvo ne vienas. Pareiškėja negalėdama įvykdyti reikalavimų, nustatytų Apraše (dėl blogų oro sąlygų ir pan.), turėjo pareigą, vadovaudamasi Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-171 „Dėl Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Administravimo ir kontrolės taisyklės), 46 punktu, per 10 darbo dienų informuoti Agentūrą apie aplinkybes, nepriklausančias nuo jos valios (dėl lietingo rudens, bebrų užtvenkto kanalo, apsemto lauko dalies ir pan.). Be to, turi būti pranešama ne tik apie nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes, bet ir pateikti tai įrodantys dokumentai. Pareiškėja neinformavo Agentūros apie minėtas nenugalimos jėgos atsiradimo aplinkybes, nepateikė tai patvirtinančių dokumentų. Atliekant tyrimą, buvo pastebėta, kad vyriausiojo specialisto pateiktose nuotraukose matoma peraugusi ir jau sudžiūvusi žolė, be to, visame lauke nerasta žemės ūkio augalų. Taigi, išvadoje buvo ne tik vadovaujamasi turimomis nuotraukomis, kompetentingų darbuotojų paaiškinimais, bet ir aptarti žemės ūkio augalų bei žolių augimo ypatumai, kurie yra suprantami net ir tiems asmenims, kurie neturi specialaus šios srities išsilavinimo. Pareiškėjai tarnybinė nuobauda paskirta už tai, kad, būdama valstybės tarnautoja, dirbdama Agentūroje ir gerai išmanydama prisiimtus įsipareigojimus, jų nesilaikė, taip padarydama neigiamą įtaką Agentūros įvaizdžiui. Skiriant tarnybinę nuobaudą buvo žinomas faktas, jog pareiškėja nesilaikė Apraše nustatytų reikalavimų, t. y. neapsėjo / neapsodino Deklaruoto lauko Nr. 2 žemės ūkio augalais, nors ji, būdama valstybės tarnautoja ir dirbdama Agentūroje, turėjo būti pavyzdžiu kitiems Agentūros pareiškėjams ir paramos gavėjams, ir taip diskreditavo valstybės tarnautojo vardą. Pareiškėja prašymą atlikti pakartotinę patikrą pateikė tik po to, kai jai buvo paskirta tarnybinė nuobauda. Kadangi pareiškėjos prašymas dėl pakartotinos lauko patikros gautas jau atlikus tyrimą, šis klausimas nepatenka į paskirtos tarnybinės nuobaudos ir šio teisminio ginčo ribas. Agentūra tyrimo metu įvertino visas tyrimo metu gautas reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjos pareigų laikymusi, ir laikydamasi visų būtinų procedūrinių reikalavimų teisėtai ir pagrįstai paskyrė pareiškėjai tarnybinę nuobaudą. Atliekant pareiškėjos tarnybinio nusižengimo tyrimą buvo nustatytos dvejopos pasekmės: teisės aktų nesilaikymas ir Agentūros įvaizdžio diskreditavimas. Pareiškėja prisiimdama įsipareigojimus Agentūrai nesilaikė Administravimo bei kontrolės taisyklių ir Aprašo nuostatų ir šiais savo veiksmais pažeidė VTĮ, Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos darbuotojo etikos taisyklių, patvirtintų Agentūros direktoriaus 2008 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. BR1-189 (2012 m. liepos 9 d. įsakymo Nr. BR1-718 redakcija), nuostatus, o tokie valstybės tarnautojo veiksmai nėra suderinami su atliekamomis funkcijomis. Agentūros įvaizdžio diskreditavimas pasireiškė kaip reali grėsmė, kad Agentūros įvaizdžiui yra pakenkta, taip pat dėl pareiškėjos atliktų veiksmų (o tiksliau dėl neveikimo) atsirado galimybė visuomenei įtarti, kad Agentūros veikla yra neskaidri bei Agentūros darbuotojai piktnaudžiauja savo įgaliojimais. Minėtos dvejopo pobūdžio pasekmės ir lėmė pareiškėjai paskirtos tarnybinės nuobaudos parinkimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – aplinkybių, sudarančių tarnybinį nusižengimą, nustatymas bei atsakovės pareiga pagrįsti jas įrodymais.

Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2015-02-04 įsakymu Nr. PS1-85 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. V.“ pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Įsakyme nurodyta, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą, pažeisdama Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 6 ir 8 punktų, 15 straipsnio 1 dalies 1, 5, 6 punktų, Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968 „Dėl Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių patvirtinimo“ 2.2 papunkčio, Nacionalinės mokėjimo agentūros prie ŽŪM darbuotojo etikos taisyklių, patvirtintų Agentūros direktoriaus 2008 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. BR1-189 (2012 m. liepos 9 d. įsakymo Nr. BR1-718 redakcija), 5.1.1, 5.1.2 ir 5.1.3 papunkčių nuostatas.

Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalis įtvirtina, kad tarnybinis nusižengimas – valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 ir 3 dalimi, atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Korupcijos prevencijos įstatymo ar į Operatyvinės veiklos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją, gali būti paskirta viena iš išvardytų tarnybinių nuobaudų: pastaba, papeikimas, griežtas papeikimas, atleidimas iš pareigų.

Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 (toliau – Taisyklės), 14.1 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo arba valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, į kurią perkeltas valstybės tarnautojas, vadovas per Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą gali priimti sprendimą pripažinti, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, ir skirti jam tarnybinę nuobaudą, jeigu pateiktoje išvadoje nurodyta, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą.

Tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui gali būti paskirta pagal Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklėse nustatytą procedūrą nustačius konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės aprašyme, ir kurios sudaro tarnybinio nusižengimo sudėtį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. A146-700/2010). Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ar pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, valstybės tarnautojo kaltė, atitinkamais atvejais – pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. A146-1958/2008).

Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, taigi jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai – objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tik esant šių elementų visumai vienu metu, galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybinio pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta valstybės tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Valstybės tarnybos įstatyme, atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigų, nustatytų specialiais įstatymais, detalizuotų pareigybių aprašymuose ir kituose aktuose, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčia, tiek neatsargumu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. A520-2635/2012). Tarnybinė nuobauda gali būti skiriama tik esant visus tarnybinio nusižengimo elementus patvirtinantiems įrodymams, t. y. nesant įrodytoms aplinkybėms, patvirtinančioms bent vieną pažeidimo sudėties elementą, tarnybinė atsakomybė negali būti taikoma. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nagrinėjant bylas, susijusias su valstybės tarnybos santykiais, nuosekliai nurodoma, jog įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui (VTĮ 2 str. 14 d.). Tarnybos santykių specifika pasireiškia tuo, kad tarnautojas iš esmės yra silpnesnioji šalis, ypač dėl socialinių aspektų, todėl viešojo administravimo subjektas, kartu atliekantis ir darbdavio funkcijas, privalo įrodyti, kad yra pagrindas tarnautojui taikyti drausminę atsakomybę.

Vadovaujantis Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 13 punktu, ištyręs tarnybinį nusižengimą, už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas raštu pateikia valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmusiam asmeniui motyvuotą išvadą apie tyrimo rezultatus ne vėliau kaip 21 darbo dieną po tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžios. Jeigu motyvuotoje išvadoje teigiama, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, šis nusižengimas turi būti kvalifikuojamas (nurodomas atitinkamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo straipsnis, jo dalis ar punktas), nurodoma jo padarymo diena, jeigu ją įmanoma nustatyti, įvykdymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios, sunkinančios aplinkybės ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda. Šioje išvadoje pateiktas pasiūlymas dėl konkrečios tarnybinės nuobaudos skyrimo valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui arba valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, į kurią perkeltas valstybės tarnautojas, vadovui neprivalomas. Ši norma nustato tarnybinių nusižengimų tyrimo išvados turinio reikalavimus ir yra imperatyvaus pobūdžio. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi gintis, apimtis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos Nr. A146-1368/2010, A520-2635/2012).

Tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas – pareiškėjai ginčijamu įsakymu paskirta už tai, kad ji, pateikusi paraišką tiesioginėms išmokoms už deklaruotus laukus gauti, nesilaikydama Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-171 „Dėl Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo“, ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. 3D-327 „Dėl Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų aprašo patvirtinimo“ reikalavimų, diskreditavo valstybės tarnautojo ir įstaigos vardą ir šiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 6 ir 8 punktų bei 15 straipsnio 1 dalies 1, 5, 6 punktų, Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968 „Dėl Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių patvirtinimo“, 2.2 papunkčio, Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos darbuotojo etikos taisyklių, patvirtintų Agentūros direktoriaus 2008 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. BR1-189 (2012 m. liepos 9 d. įsakymo Nr. BR1-718 redakcija), 5.1.1, 5.1.2 ir 5.1.3 papunkčių nuostatas.

Viešojo administravimo subjektas (darbdavys), konstatuodamas, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, turi ne tik nurodyti teisės aktų, apibrėžiančių valstybės tarnautojo konkrečias pareigas, padarytus pažeidimus, bet ir įvardyti konkrečias faktines aplinkybes, kuriomis grindžiamos išvados dėl padarytų pažeidimų; be to, turi būti pateikiami duomenys (įrodymai), patvirtinantys šiuos faktus. Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos išvadoje nurodyti teisės aktų (pareigybės aprašymo, VAĮ, VTĮ, etikos taisyklių) pažeidimai turi būti grindžiami konkrečiais valstybės tarnautojo neteisėtą veikimą ar neveikimą patvirtinančiais faktais, teisės aktų nurodymas yra reikšmingas kaip neteisėto elgesio teisinė kvalifikacija, bet pats savaime nepatvirtina ir neįrodo pažeidimo padarymo. Be to, visi šie faktai ir juos patvirtinantys įrodymai privalo būti išdėstyti nusižengimo tyrimo komisijos išvadoje, nes tik teisės aktų nustatyta tvarka ištirti duomenys gali būti pagrindas taikyti tarnautojui drausminę atsakomybę.

Atsakovė teigia, kad pareiškėjos deklaruotame lauke Nr. 2 nėra įsodinti žemės ūkio augalai. 2015 m. balandžio 3 d. raštu Nr. BR6-5341 „Dėl informacijos pateikimo“ ji kreipėsi į Aleksandro Stulginskio universiteto Žemės ūkio ir maisto mokslų instituto direktorių prašydama įvertinti pareiškėjos deklaruotame lauke darytas nuotraukas. Agentūra gavo 2015 m. balandžio 20 d. universiteto atsakymą, kad pareiškėjos deklaruotuose laukuose aiškiai matomas daugiametėmis žolėmis apaugęs plotas, kurį įvardijo kaip žaliena (pieva arba ganykla). Taip pat universiteto atsakyme nurodoma, kad „pagal įprastą agronominę praktiką žieminiai kvietrugiai yra sėjami į įdirbtą žemę, o ne į pievą, todėl išilgai lauko matomų lygiagrečių įrėžimų nėra pagrindo laikyti žieminių kvietrugių sėjos faktu, net ir tuo atveju, jeigu ūkininkai bandė tai daryti“.

Nagrinėjamoje byloje teismas apklausė liudytojus Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėją E. R. ir šio skyriaus specialistus P. R. ir R. U.. Minėti liudytojai patvirtino, kad pagal pareiškėjos prašymą 2015-03-05 nuvyko į prašyme nurodytą lauką Nr. 2 ir nustatė, kad 2014 m. rudenį laukas buvo apsėtas žieminiais javais. Žieminių javų pasėlių būklė buvo užfiksuota fotonuotraukose. Liudytojų parodymus patvirtina ir 2015-03-05 Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus pažyma Nr. 165(15.3), kurioje konstatuota, kad žiemkenčiai normaliai išsikrūmoję ir gerai peržiemoję.

Liudytojų E. R., P. R. ir R. U. parodymai prieštarauja liudytojo E. S. parodymams. Liudytojas E. S. parodė, kad patikrinimo metu lauke Nr. 2 nebuvo įsodinta žemės ūkio augalų.

Taigi byloje teikiami duomenys yra prieštaringi ir neįrodo pažeidimus patvirtinančių faktų. Kaip jau minėta, kai nėra įrodytas vienas iš tarnybinio nusižengimo sudėties elementų – jo objektyvioji pusė, drausminė atsakomybė negali būti taikoma.

Teismo funkcija yra tik patikrinti tarnybinio nusižengimo tyrimo metu užfiksuotas aplinkybes, jų analizę, faktinį ir teisinį įvertimą. Paprastai teisminio nagrinėjimo metu konstatavus, kad duomenų nepakanka tarnybinio nusižengimo faktui nustatyti, tarnybinė nuobauda laikoma paskirta nepagrįstai.

Remdamasis aptartais motyvais teismas daro išvadą, kad skundžiamas Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2015-02-04 įsakymas Nr. PS1-85 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. V.“ yra nepagrįstas, nes neįrodytas pareiškėjos neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Valstybės tarnybos įstatyme, atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigų, nustatytų specialiais įstatymais, detalizuotų pareigybių aprašymuose ir kituose aktuose, neatlikimas arba netinkamas atlikimas).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas tenkinamas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 2 p.).

Teismas nesprendžia pareiškėjos prašymo priteisti atstovavimo išlaidas, nes ji nepateikė teismui išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo įrodymų. Pateikus reikalingus įrodymus, prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo bus išspręstas įstatymo nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 2 p., 127 str., teismas

nusprendė:

Pareiškėjos V. V. skundą tenkinti.

Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2015-02-04 įsakymą Nr. PS1-85 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. V.“.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Liudmila Zaborovska