- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-07-30
- Bylos Nr.
- eI3-6639-279/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00189-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjas
- Nijolė Čekanauskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), UAB PATRAUKA
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją pakeitimo atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėja, ir UAB (duomenys neskelbtini), ir Bendrovė) administraciniam teismui paduotu skundu prašė pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Aplinkos apsaugos departamentas) Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Panevėžio skyrius) 2021 m. balandžio 20 d. priimtą nutarimą „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas). Uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) paskirtą 32000 Eur (trisdešimt dviejų tūkstančių) baudą sumažinti iki 17000 Eur (septyniolikos tūkstančių eurų).
Pareiškėja skunde nurodė, kad Aplinkos apsaugos departamento Šiaulių valdybos Šiaulių aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai nustatė, kad 2019 m. rugsėjo 18-27 d. žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Pareiškėja, neturėdama Lietuvos geologijos tarnybos išduoto leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, vykdė neteisėtą gamtos išteklių – grunto gavybą, kurio metu buvo išgauta 2926 kubiniai metrai žvyringo smėlio. Tuo Pareiškėja pažeidė Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalį ir 15 straipsnio 1 dalį. Minėta ekonominė sankcija Pareiškėjai paskirta vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 111 straipsnio 4 dalimi.
Aplinkos apsaugos įstatymo 111 straipsnio 4 dalis, kuriuo remiantis Nutarimu Pareiškėjai buvo paskirta 32000 Eur bauda, nustato, kad neteisėtas nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto naudojimas ir (arba) gavyba, kai neteisėtai naudota ir (arba) išgauta 1000 kubinių metrų ir daugiau nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto, užtraukia baudą nuo 17000 Eur (septyniolikos tūkstančių) iki 40000 Eur (keturiasdešimt tūkstančių eurų).
Motyvuojamoji dalis
Aplinkos apsaugos įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skiriant juridiniam asmeniui ekonominę sankciją, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, juridinio asmens atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Konkretus baudos dydis nustatomas pagal minėto įstatymo straipsniuose, numatančiuose sankcijas už juridinių asmenų padarytus pažeidimus, nustatytą minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, įvertinus aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (Aplinkos apsaugos įstatymo 51 straipsnio 4 dalis).
Pareiškėja teigia, kad skundžiamame Nutarime nepagrįstai nepripažinta lengvinančia aplinkybe, kad Pareiškėja ėmėsi būtinų priemonių pažeidimo padariniams likviduoti, sustabdė netinkamą veikimą.
Taip pat skundžiamame Nutarime nepagrįstai nuspręsta, kad Pareiškėja trukdė vykdyti pažeidimo tyrimą. Pareiškėja netrukdė Aplinkos apsaugos departamentui atlikti patikrinimus ir (ar) nustatyti svarbias bei reikalingas aplinkybes.
Be to, Pareiškėjos nuomone, priimant Nutarimą ne visiškai atsižvelgta ir į tai, kad nors išgauto žvyro kiekis viršijo 1000 kubinių metrų, tačiau jis nėra daug kartų didesnis už 1000 kubinių metrų. Nors Aplinkos apsaugos įstatymo 111 straipsnio 4 dalis nenurodo maksimalaus išgauto grunto kiekio, kurį viršijus skirtina ekonominė sankcija nepatektų į šioje dalyje numatytą minimalios ir maksimalios baudos ribas (o būtų dar didesnė), tačiau skiriant konkrečią ekonominę sankciją konkrečiu atveju į nustatytą kiekį, nors jis ir viršija 1000 kubinių metrų, teisinga atsižvelgti, kas nebuvo padaryta nagrinėjamu atveju.
Be to, Nutarime neteisingai nurodoma, kad buvo išgauta 2926 kubinių metrų žvyringo smėlio (žvyras, smėlis), kai iš tikro buvo išgauta tik 1650 kubinių metrų žvyro.
Pareiškėja mano, kad paskirta ekonominė sankcija galėtų būti sumažinta iki sankcijoje numatyto minimumo – 17000 Eur. Pareiškėjai ir tokio dydžio bauda (17000 Eur) yra labai didelė. Nustatant tokio dydžio ekonominio poveikio priemonę būtų pasiekta atsakomybės neišvengiamumo, ji nebūtų lengva, o priešingai, padarytų esminį finansinį poveikį Pareiškėjai, taip pat padarytų atgrasantį poveikį kitiems asmenis. Tokios labai didelio dydžio poveikio priemonės dydis būtų labai svarus, tačiau nevaržytų Pareiškėjos daugiau, nei būtina atsakomybės tikslams pasiekti ir Pareiškėją nubausti.
Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinko ministerijos atsiliepimu prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą ir patikti Aplinkos apsaugos departamento 2021 m. balandžio 20 d. priimtą nutarimą nepakeistą.
Atsakovas nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo bylą nagrinėjęs pareigūnas išnagrinėjo ją savalaikiai, visapusiškai ir objektyviai įvertino visas bylos aplinkybes, ir vadovaudamasis įstatymu už padarytą pažeidimą, paskyrė tinkamą ekonominę sankciją. Atsakovas paaiškino, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos Šiaulių aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai patikrinimo metu nustatė, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2019 m. rugsėjo 18-27 d. žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), neturėdama Lietuvos geologijos tarnybos išduoto leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, vykdė neteisėtą gamtos išteklių – grunto gavybą, kurios metu buvo išgauta 2 926 m³ žvyringo smėlio (žvyro, smėlio). UAB (duomenys neskelbtini) pažeidė Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalį ir 15 straipsnio 1 dalį, už šį pažeidimą atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos aplinkos įstatymo 111 straipsnio 4 dalyje – bauda nuo 17 000Eur iki 40 000Eur. Pažymėjo, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, o atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad kliudė vykdyti pažeidimo tyrimą, į 2019-11-13 ir 2019-12-31 paklausimus UAB (duomenys neskelbtini) nepateikė jokių paaiškinimų dėl grunto išgavimo žemės sklype (duomenys neskelbtini). Kasimo darbus prižiūrėjęs Bendrovės technikos direktorius teikė melagingus paaiškinimus apie tai, kad gruntas nebuvo vežamas iš minėto žemės sklypo. UAB (duomenys neskelbtini) kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino tik tada, kai buvo pateikti neginčijami įrodymai.
Pareiškėja skundą sumažinti paskirtą ekonominę sankciją grindžia tik tuo, kad paskirta bauda yra neteisinga. Pareiškėja teismui nepateikė duomenų apie savo finansinę padėtį, todėl negalima teigti, kad 32 000 Eur baudos sumokėjimas ženkliai apsunkintų Bendrovės finansinę padėtį. Pareiškėjos prašoma paskirti 17 000 Eur bauda, atsakovo nuomone, nėra ženkli, kad darytų atgrasantį poveikį už neteisėtą gamtos išteklių gavybą, bei būtų veiksminga siekiant šių pažeidimų prevencijos. Aplinkos apsaugos departamentas mano, kad paskirta ekonominė sankcija yra proporcinga padarytam pažeidimui ir nėra per griežta.
Skundas tenkinamas.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos Šiaulių aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai 2019 m. rugsėjo 30 d. neplaninio patikrinimo metu nustatė, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2019 m. rugsėjo 18-27 d. žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), neturėdama Lietuvos geologijos tarnybos išduoto leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, vykdė neteisėtą gamtos išteklių – grunto gavybą, kurios metu buvo išgauta 2 926 m³ žvyringo smėlio žvyro, smėlio).
UAB (duomenys neskelbtini) pažeidė Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, kuri reglamentuoja, kad Lietuvos Respublikos žemės gelmių išteklius ir ertmes, išskyrus žemės gelmių šiluminę energiją , tradicinius ir išsklaidytuosius angliavandenilius, gali naudoti juridiniai ir fiziniai asmenys ir šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, gavę Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą ir sudarę su ja išteklių ar ertmių naudojimo sutartį, pažeidė Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 15 straipsnio 1 dalį , kuri reglamentuoja, kad žemės gelmių išteklius ir ertmes galima naudoti tik nustatyta tvarka juos ištyrus, aprobavus ir įvertinus jų gavybos poveikį aplinkai.
Atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 111straipsnio 4 dalyje „ Neteisėtas nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto naudojimas ir (arba) gavyba, kai neteisėtai naudota ir (arba) išgauta 1 000 kubinių metrų ir daugiau nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto, užtraukia baudą nuo septyniolikos tūkstančių iki keturiasdešimt tūkstančių eurų“.
UAB „Patranka“ pažeidimas įrodytas byloje esančiu Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo 2021 m. kovo 16 d. protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos Šiaulių aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiojo specialisto T. J. 2021 m. vasario 5 d. tarnybiniu pranešimu , 2019 m. rugsėjo 10 d. apžiūros aktu Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. rugsėjo 30 d. patikrinimo aktais Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) su fotonuotraukomis, 2019 m. spalio 1 d. patikrinimo aktais Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) su fotonuotraukomis, grunto granuliometrinės sudėties tyrimo rezultatais, Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada 2019-10-14 Nr. (duomenys neskelbtini) bei kitais įrodymais. Pareiškėja byloje nekelia ginčo dėl pažeidimo jį iš esmės pripažįsta, tačiau skunde nesutinka su išgauto žvyro kiekiu, teigia, kad buvo išgauta ne 2926 kubinių metrų, o 1650 kubinių metrų žvyro. Tačiau Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada 2019-10-14 Nr. (duomenys neskelbtini) neginčijamai patvirtino, kad buvo išgauta 2926 kubinių metrų žvyro, todėl pareiškėjos paaiškinimas dėl išgauto žvyro kiekio vertintinas kritiškai, kaip siekis sušvelninti atsakomybę už padarytą pažeidimą.
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus 2021 m. balandžio 20 d. nutarimu „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 51 straipsniu, UAB (duomenys neskelbtini) už pažeidimą, numatytą Aplinkos apsaugos įstatymo 111 straipsnio 4 dalyje, buvo paskirta 32 000 Eur dydžio ekonominė sankcija.
Išanalizavus UAB (duomenys neskelbtini) skundo turinį, daroma išvada, kad pareiškėja skunde reikalavimo panaikinti šį individualų administracinį aktą kaip neteisėtą nekelia, prašo paskirtą 32000 Eur dydžio ekonominę sankciją sumažinti iki minimalios 17000 Eur.
Aplinkos apsaugos įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skiriant juridiniam asmeniui ekonominę sankciją, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, juridinio asmens atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Konkretus baudos dydis nustatomas pagal minėto įstatymo straipsniuose, numatančiuose sankcijas už juridinių asmenų padarytus pažeidimus, nustatytą minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, įvertinus aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (Aplinkos apsaugos įstatymo 51 straipsnio 4 dalis).
Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 51 straipsnio 2 dalį atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad padaręs pažeidimą juridinis asmuo savo noru ėmėsi visų būtinų veiksmų, siekdamas užkirsti kelią žalingiems pažeidimo padariniams arba juos sumažinti ir likviduoti, atlygino padarytą žalą (nuostolius) aplinkai ir kitiems asmenims, padėjo tyrimo metu.
Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 51 straipsnio 3 dalį atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad juridinis asmuo kliudė vykdyti pažeidimo tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą arba tęsė pažeidimą, nepaisydamas kompetentingos institucijos įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus.
Teismas, išanalizavęs Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnio, reglamentuojančio teismo kompetenciją, turinį, sprendžia, kad įstatymų leidėjas įstatyme aiškiai nustatė, jog teismas, nagrinėjantis skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją, turi teisę skirti juridiniam asmeniui mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą; teismas, skirdamas mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą, turi teisę atsižvelgti į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes (dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) bei privalo vadovautis teisingumo ir protingumo principais. Taigi, pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnio prasmę, teismui nėra suteikta teisė apskritai netaikyti ekonominės sankcijos arba taikyti ne baudą, o kitokio pobūdžio sankciją.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, jog teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija); teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (2000 m. gruodžio 6 d. nutarimas); už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, tačiau neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (2001 m. spalio 2 d. nutarimas).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas proporcingumo principo taikymą, yra nurodęs, kad šis principas neatskiriamas nuo teisingumo principo, kaip universalaus bendrojo teisės principo, ir kad proporcingumo principas reiškia tai, jog pritaikyta poveikio priemonė turi atitikti padarytą pažeidimą, t. y. turi būti surastas balansas tarp padaryto pažeidimo ir taikytos poveikio priemonės dydžio. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad teisingumo principas reiškia ir tai, jog asmuo, padaręs priešingą teisei veiką, negali išvengti teisinės atsakomybės (2016 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016). Taigi, proporcingumo principas reikalauja, kad turi būti atsižvelgta į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, ūkio subjekto finansinę padėtį; nustatant mažesnio dydžio ekonominio poveikio priemonę, turi būti siekiama, kad nebūtų visiškai išvengta atsakomybės arba ji nebūtų tiek lengva ir nepadarytų poveikio pažeidimą padariusiam asmeniui bei padarytų atgrasantį poveikį kitiems asmenims; poveikio priemonės dydis būtų pakankamai svarus, tačiau nevaržytų asmens daugiau, nei būtina tikslams pasiekti.
Atsižvelgus į nurodytą teisinį reguliavimą, teismų praktiką , nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą už padarytą Aplinkos apsaugos įstatymo 111 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą skirti UAB (duomenys neskelbtini) skirti šio įstatymo nustatytą minimalią 17 000 Eur baudą.
Teismas vertina, kad UAB (duomenys neskelbtini) padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo bylą nagrinėjęs pareigūnas išnagrinėjo ją savalaikiai, visapusiškai ir objektyviai įvertino visas bylos aplinkybes, ir vadovaudamasis įstatymu už padarytą pažeidimą, paskyrė ekonominę sankciją. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, o atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad kliudė vykdyti pažeidimo tyrimą, į 2019-11-13 ir 2019-12-31 paklausimus UAB (duomenys neskelbtini) nepateikė jokių paaiškinimų dėl grunto išgavimo žemės sklype (duomenys neskelbtini).
Atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, į tai, kad pareiškėja ėmėsi būtinų priemonių pažeidimo padariniams likviduoti, sustabdė netinkamą veikimą, bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, daroma išvada, kad UAB (duomenys neskelbtini) paskirtos 32 000 Eur dydžio ekonominės sankcijos taikymas pažeistų proporcingumo bei teisingumo principus, tokia sankcija būtų neadekvati Bendrovės padarytam teisės pažeidimui, todėl neteisinga. Nustatydamas ekonominės sankcijos dydį, teismas sprendžia, kad jos išraiška piniginių lėšų suma turi būti pakankamai svari ir privalo daryti atgrasantį bei užkardomąjį poveikį tiek pažeidimą padariusiai pareiškėjai, tiek ir kitiems juridiniams asmenims.
Atsižvelgęs į tai, kas nurodyta, teismas sprendžia, jog pakankama ir pagrįsta, padarytą teisės pažeidimą atitinkanti bei prevencinį poveikį daranti poveikio priemonė yra pareiškėjai UAB (duomenys neskelbtini) skiriama ekonominė sankcija 17 000 Eur bauda.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsniu, 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu,132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
skundą tenkinti.
Pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. balandžio 20 d. priimtą nutarimą „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir paskirti uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) 17 000 Eur (septyniolikos tūkstančių eurų) baudą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.