Vilniaus apygardos teismo nutartis

1. Ieškovė akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ (toliau – ieškovė, AB „Lietuvos draudimas“) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš Šilalės rajono savivaldybės administracijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – atsakovės) 9 753,14 Eur žalos atlyginimą, 368,75 Eur kompensacines palūkanas, skaičiuojamas nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (nuo 2019 m. gruodžio 17 d. (+20 dienų nuo pranešimo (2019 m. lapkričio 26 d.) atsakovei išsiuntimo) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos (iki 2020 m. rugsėjo 18 d.), viso 10 121,89 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ji draudėjai Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – draudėja, Užimtumo tarnyba) 2018 m. kovo 22 d. išdavė Verslo draudimo liudijimą Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinantį, kad laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 25 d. iki 2019 m. balandžio 24 d. buvo apdraustas draudėjos turtas, t. y. statiniai, kurių adresai nurodyti priede prie draudimo liudijimo. Pastato, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai yra Šilalės rajono savivaldybės administracija (53/100) ir Užimtumo tarnyba (47/100), o atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau ir – NŽT) yra dalies patalpų (53/100) naudotoja, sudariusi panaudos sutartį su atsakove Šilalės rajono savivaldybės administracija. Teigė, jog šiame pastate yra tik du aukštai. Pabrėžė, jog 2018 m. gruodžio 1 d. ieškovės draustas turtas – administracinės patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios adresu (duomenys neskelbtini), buvo užlietos administracinės patalpos, esančios 1-ame aukšte: patalpa 1-22, patalpa 1-7, patalpa 1-21, patalpa 1-20, patalpa 1-19, patalpa 1-26. Žala buvo padaryta luboms, sienoms, grindims, durims, sugadinta elektros instaliacija bei apsauginė–priešgaisrinė signalizacija. Ieškovės tvirtinimu, bendra patirtos žalos suma yra 10 452,84 Eur. Ieškovė įvykį pripažino draudiminiu ir draudėjai išmokėjo 10 452,84 Eur.

3. Pažymėjo, jog dėl užliejimo metu padarytos žalos draudėjos patalpoms, esančioms adresu (duomenys neskelbtini), yra solidariai atsakingos atsakovės. NŽT pagal panaudos sutartį naudojasi patalpomis, esančiomis antrame aukšte (virš draudėjos, kuri yra įsikūrusi pirmame aukšte). Teigė, jog draudėjos patalpos dėl šilumos vamzdžio (radiatoriaus) trūkimo buvo užlietos iš patalpų, kuriomis naudojasi NŽT. Nurodė, kad už žalą, padarytą tretiesiems asmenims naudojant daiktą, perduotą pagal panaudos sutartį, atsako panaudos gavėjas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl panaudos davėjo ar asmens, kuriam tas daiktas perduotas panaudos davėjo sutikimu, tyčios ar didelio neatsargumo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.639 straipsnis). Pažymėjo, jog pagal panaudos sutarties 9.6 punktą, NŽT yra įsipareigojusi atlikti patalpų priežiūrą ir einamąjį remontą, o pagal panaudos sutarties 9.5 punktą privalėjo atlikti naudojamo pastato einamąjį remontą bei prižiūrėti šildymo sistemą. Be to, pagal CK 6.636 straipsnį, panaudos gavėja privalo išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą, taip pat daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Taigi NŽT pareiga dėl turto saugojimo, priežiūros ir remonto taip pat įtvirtinta įstatyme. Ieškovės teigimu, NŽT netinkamai atliko savo pareigas: rūpestingai ir atidžiai neprižiūrėjo šildymo sistemų, netinkamai naudojosi gautomis patalpomis, taip pat nesiėmė veiksmų, kad būtų išvengta žemiau esančių patalpų užliejimo, todėl buvo sugadintos draudėjos patalpos bei jame esantis turtas, t. y. pažeidė bendrą pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.248 straipsnio 3 dalis), dėl ko buvo padaryta žala ieškovės draustam turtui.

4. Be kita ko, ieškovė nurodė, jog NŽT 2019 m. gruodžio 12 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl išmokos išieškojimo“, užliejimo fakto neginčijo ir pripažino, kad užliejimas įvyko dėl radiatoriaus vamzdžio trūkimo. Gavus atsakovės Šilalės rajono savivaldybės administracijos pateiktus papildomus dokumentus, buvo pastebėta, jog hidrauliniai bandymai buvo atlikti tik antrame aukšte, kur yra įsikūrusi atsakovė NŽT. Ieškovės teigimu, tiek pirmas, tiek antras aukštas turėjo skirtingus šilumos tinklų sistemas (atskirus šilumos punktus), įvadus ir skaitiklius. Užimtumo tarnyba pirmame aukšte pati rūpinosi šilumos tinklais, o antrame aukšte šilumos tinklais rūpinosi pačios atsakovės: NŽT ir Šilalės rajono savivaldybės administracija, taigi, administracinio pastato antrą aukštą patikėjimo teise valdo atsakovė Šilalės rajono savivaldybės administracija, kuri įgyvendina savininko teises, todėl atsakovė Šilalės rajono savivaldybės administracija dėl kilusios žalos solidariai atsako pagal CK 6.266 straipsnį kaip savininkė, kuriame įtvirtinta, jog už žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Juolab, atsakovė Šilalės rajono savivaldybės administracija, kaip valstybės turto patikėtinė, sutvarkė trūkusį vamzdį po 2018 m. gruodžio 1 d. patalpų apliejimo, tad tai patvirtina, jog ir atsakovė Šilalės rajono savivaldybės administracija rūpinosi pastato šilumos tinklais. Nurodė, jog atsakovė Šilalės rajono savivaldybės administracija organizuoja pasirengimą šildymo sezonui ir šildymo tinklų hidraulinius bandymus, o atsakovė NŽT, kaip panaudos gavėja, už juos apmoka, todėl mano, jog dėl atsakovių bendrais veiksmais (neveikimą, netinkamą šildymo sistemos priežiūrą) padarytą žalą, jos turi atsakyti solidariai (CK 6.6 straipsnio 3 dalis, 6.279 straipsnio 1 dalis).