- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-01-26
- Bylos Nr.
- 1A-94/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svajūnas Knizleris (pirm.), Violeta Ražinskaitė, Kęstutis Jucys
- Nuteistasis
- E. S., R. B.
- Nukentėjusysis
- S. B.
- Advokatai
- Marius Mikalauskas
- Kategorijos
- 1.2.3.1Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. S. ir R. B. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2006 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio, kuriuo E. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 129 str. 1 d. laisvės atėmimu vienuolikai metų.
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 ir 9 d. bausmės, paskirtos 2006 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu ir 2006 m. kovo 21 d. nuosprendžiu, subendrintos taikant bausmių apėmimo būdą ir paskirta nuteistajam E. S. galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė vienuolikai metų.
Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.
R. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.
Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.
Civiliniai ieškiniai patenkinti ir priteista nukentėjusiajam S. B. iš nuteistojo E. S. 2070 Lt turtinei žalai atlyginti ir 7930 Lt neturtinei žalai atlyginti, o iš nuteistojo R. B. – 500 Lt turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. S. nuteistas už tai, kad 2006 m. sausio 27 d., apie 17 val., namo, esančio Telšiuose, (duomenys neskelbtini), bendrame koridoriuje–laiptinėje ir tame pačiame name esančiose S. G. gyvenamosiose patalpose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, dėl asmeninių paskatų, kilusio buitinio konflikto ir grumtynių su D. B. metu, vieną kartą smogė D. B. peiliu į krūtinės sritį, padarydamas durtinę–pjautinę kiauryminę krūtinės ląstos priekinės sienos kairės pusės žaizdą, lydimą kairio septinto šonkaulio kremzlinės dalies nupjovimo, širdiplėvės ir širdies pažeidimo, ūmaus vidinio kraujavimo, šoko po nukraujavimo, kas sukėlė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą. Dėl šio kaltinamojo E. S. padaryto D. B. sunkaus kūno sužalojimo pastarasis įvykio vietoje mirė. Tokiu būdu E. S. tyčia, dėl asmeninių paskatų, nužudė D. B. .
R. B. tą pačią dieną, toje pačioje vietoje, t. y. 2006 m. sausio 27 d., apie 17 val., nesutaręs su E. S. ir veikdamas savarankiškai, nežinant ir nematant E. S. , po E. S. atliktų prieš nukentėjusįjį veiksmų, tyčia pagrobė iš D. B. , gulinčio namo, esančio Telšiuose, (duomenys neskelbtini), bendrame koridoriuje–laiptinėje, drabužių kišenės 500 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Sharp GX-25 Pack“.
Šalies argumentai
Nuteistasis E. S. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, kad galėtų atlyginti nukentėjusiesiems civilinį ieškinį. Apeliantas prašo atsižvelgti į tai, kad jis yra jauno amžiaus, labai gailisi padaręs sunkų nusikaltimą.
Apeliantas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikaltimą, tai padarė ne dėl savanaudiškų paskatų ar siekdamas nukentėjusįjį apiplėšti, taip pat nebuvo jokio susitarimo jį nužudyti.
Nuteistasis R. B. prašo Šiaulių apygardos teismo 2006 m. lapkričio 9 d. nuosprendį pakeisti ir paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.
Apeliantas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, todėl neteisingai paskyrė per griežtą bausmę, nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka bylos aplinkybių (BPK 328 str. 1 d. 2-3 p.).
Apeliantas teigia, jog nors nuosprendyje ir nurodyta, kad teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo sunkumą ir pavojingumo laipsnį, tačiau, jo manymu, į tai nebuvo atsižvelgta, nes jo padarytas nusikaltimas nėra sunkus ir ypač pavojingas visuomenei, kad reikėtų skirti pačią griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Apeliantas nurodo, kad nebuvo nustatyta jokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių, be to nuosprendyje nurodyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas ir gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos.
Apeliantas nurodo, kad teismas nekonkretizavo, ką laiko nusikalstamos veikos moralinių aspektų pažeidimu. Teigia, kad jo padarytas nusikaltimas nėra išskirtinis ir apsiriboja paprastos vagystės požymiais, kadangi, kaip buvo nustatyta teisminio nagrinėjimo metu, pavogdamas mobilųjį telefoną, apeliantas nežinojo apie bejėgišką D. B. būklę.
Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kurioje jis charakterizuojamas neigiamai dėl anksčiau padarytų nusikaltimų, kurių teistumas išnykęs. Apeliantas nurodo, kad šiuo metu jis gyvena faktinėje santuokoje ir nėra pagrindo teigti, jog yra asocialus ir pavojingas visuomenei. Jo nuomone, tai, kad teistumas jau yra išnykęs, parodo, kad apeliantas gali gyventi normalų gyvenimą ir būti naudingas visuomenei.
Apeliantas mano, kad teismas paskyrė griežtesnę bausmės rūšį dėl subjektyvaus neigiamo požiūrio į jo asmenybę, neatsižvelgdamas į jo teigiamas pastangas ir faktus. Jis teigia, kad teismas nepakankamai įvertino bausmės skyrimo tikslus ir pagrindus (BK 41, 54 str.), taip pat BK 55 str. nurodymus, kad pirmą kartą teisiamam už nesunkų tyčinį nusikaltimą teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.
Apeliantas pasižada atlyginti padarytą materialinę žalą ir daugiau nusikaltimų nebedaryti.
Teismo posėdžio metu prokurorė prašė nuteistųjų E. S. ir R. B. apeliacinius skundus atmesti, nuteistųjų gynėjai prašė jų ginamųjų apeliacinius skundus patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistųjų E. S. ir R. B. apeliaciniai skundai atmetami.
Apygardos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes bei pagrįstai E. S. nuteisė pagal BK 129 str. 1 d., o R. B. – pagal BK 178 str. 1 d., ko iš esmės apeliaciniuose skunduose neginčija ir patys nuteistieji.
Apygardos teismas nuteistajam E. S. paskyrė tinkamą bausmę, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į tai, kad padarytas labai sunkus nusikaltimas, sukėlęs neatitaisomus padarinius – žmogaus mirtį, taip pat į kaltės formą, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Nuteistasis E. S. apeliaciniame skunde prašo atsižvelgti į tai, kad jis yra jauno amžiaus. Nuteistasis veikos padarymo metu buvo dvidešimt vienerių metų, todėl jo amžius negali būti laikomas aplinkybe mažinti bausmę, skiriamą už padarytą nusikalstamą veiką.
Nuteistasis E. S. nurodo, kad nusikaltimą padarė ne dėl savanaudiškų paskatų ar siekdamas nukentėjusįjį apiplėšti, taip pat nebuvo jokio susitarimo jį nužudyti. Apygardos teismas, teisiamojo posėdžio metu, ištyręs duomenis, liudijančius faktines nusikaltimų padarymo aplinkybes, nurodančius nusikaltimų dalyvius, jų atliktus veiksmus, susitarimo ribas bei tyčios turinį, pagrįstai padarė išvadą, kad D. B. nužudymas nebuvo sąlygotas savanaudiškų tikslų, siekiant jį apiplėšti. Tačiau įrodymai liudija, jog nuteistasis E. S. konflikto ir muštynių su D. B. metu tyčia sudavė smūgius rankomis bei smogė nukentėjusiajam peiliu į gyvybiškai svarbią sritį – krūtinę širdies plote, dėl ko tyčia nukentėjusįjį nužudė.
Nuteistasis anksčiau teistas, naują nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, kas rodo, kad išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė. Jo gyvenimo būdas iki šio nusikaltimo iš esmės sąlygojo nusikaltimo padarymą.
Nuteistojo E. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagrįstai pripažinta tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), o atsakomybę lengvinančia aplinkybe – tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.).
Apygardos teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė E. S. už padarytą nusikalstamą veiką savo dydžiu artima sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui už šią nusikalstamą veiką ir nėra aiškiai per griežta. BK 54 str. ir 61 str. reikalavimai nepažeisti.
Apygardos teismas nuteistajam R. B. paskyrė tinkamą bausmę, atsižvelgdamas į jo padaryto nusikaltimo sunkumą, pavojingumo laipsnį, į faktines veikos padarymo aplinkybes, taip pat nuteistojo asmenybę, į tai, kad R. B. anksčiau yra teistas, o tai jį charakterizuoja kaip asmenį, nenorintį taikstytis su visuotinai pripažintomis elgesio taisyklėmis bei laikytis įstatymų. Be to, leidžia manyti, kad išvadų iš ankstesnių teistumų jis nepadarė.
Nuteistasis R. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neatsižvelgė į jo padaryto nusikaltimo sunkumo ir pavojingumo laipsnį, ir teigia, kad jo padarytas nusikaltimas nėra sunkus ir ypač pavojingas visuomenei, apsiriboja paprastos vagystės požymiais. Apygardos teismas teisingai nuosprendyje nurodė, kad R. B. užvaldė svetimą turtą – mobiliojo ryšio telefoną „Sharp GX-25 Pack“, o įrodymų, patvirtinančių, jog R. B. tai padarė pavartojęs smurtą, kitaip atėmęs galimybę nukentėjusiajam priešintis ar iš anksto susitaręs su E. S. , nėra. Nuosprendyje pagrįstai teigiama, kad R. B. , apvogdamas nukentėjusįjį, galėjo suvokti, kad pastarasis, parkritęs dėl pavartoto prieš jį fizinio smurto, negali pasipriešinti, nes apie tai liudija faktinės bylos aplinkybės.
Apeliantas teigia, kad teismas paskyrė griežtesnę bausmės rūšį dėl subjektyvaus neigiamo požiūrio į jo asmenybę, neatsižvelgdamas į jo teigiamas pastangas. Byloje nebuvo nustatyta jokių duomenų, rodančių teismo subjektyvumą. Teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 str. 5 d.).
Nuteistojo R. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pagrįstai laikė jo prisipažinimą ir gailėjimąsi dėl padarytos nusikalstamos veikos (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
Teismas, įvertinęs visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, kad kita bausmės rūšimi nebus galima pasiekti tikslų, kurie keliami bausmės paskirčiai, nebus pasiekti ir įgyvendinti teisingumo principai.
Apygardos teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė E. S. už jo padarytą nusikalstamą veiką savo dydžiu artima sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui už šią nusikalstamą veiką ir nėra aiškia per griežta. BK 54 str. ir 61 str. reikalavimai nepažeisti.
Apygardos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistųjų E. S. ir R. B. apeliacinius skundus atmesti.