Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-157-198/2016

Jolanta Gasparavičienė Teisminio proceso Nr. 2-14-3-01097-2015-5

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 2 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Jonaitienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo G. S. atskirąjį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nutarties dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Anykščių šiluma“ ieškinį atsakovui G. S. dėl skolos už suvartotą šiluminę energiją priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Anykščių rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 9 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė UAB „Anykščių šiluma“ iš G. S. 657,22 Eur skolą už suvartotą šiluminę energiją ir 20,00 Eur žyminį mokestį. Kitoje dalyje (dėl delspinigių priteisimo) ieškinį atmetė (b.l.16-17).

2015 m. spalio 27 d. Anykščių rajono apylinkės teisme buvo gautas atsakovo G. S. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo atsakovas G. S. prašė panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-1245-913/2015 ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Atsakovas G. S. pareiškime nurodė, jog gavęs iš Anykščių rajono apylinkės teismo pranešimą dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo, nuvyko į UAB „Anykščių šiluma“ kur pateikė jam nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskeltini), nuomos sutartis. Buto, esančio, (duomenys neskeltini) nuomos sutartis buvo sudaryta 2013-12-17 vienerių metų laikotarpiui atsakovo G. S. ir nuomininko R. Z.. 2014-12-17 atsakovas ir nuomininkas sudarė buto, esančio (duomenys neskeltini), nuomos sutartį dar vienerių metų laikotarpiui. Ši sutartis galioja iki 2015-12-17. Pateikus šias sutartis UAB „Anykščių šiluma“ juristas E. M. prižadėjo atsiimti ieškinį iš Anykščių rajono apylinkės teismo ir teikti ieškinį dėl skolos už suvartotą šiluminę energiją priteisimo iš nuomininko R. Z.. Dėl šios priežasties atsakovas nebeteikė Anykščių rajono apylinkės teismui atsiliepimo į ieškovo pareikštą ieškinį. Manė, kad tai yra svarbi priežastis dėl kurios jis nepateikė atsiliepimo į ieškinį. 2015-10-13 atsakovas iš Anykščių rajono apylinkės teismo gavo sprendimą už akių. Susipažinęs su Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimu už akių dėl skolos už suvartotą šiluminę energiją priteisimo, manė, kad jis yra nepagrįstas. Nurodė, kad tarp atsakovo ir nuomininko R. Z. buvo sudaryta nuomos sutartis. Šia sutartimi nuomininkas R. Z. buvo įsipareigojęs mokėti visus mokesčius, susijusius su nuomojamu turtu. Akivaizdu, kad nuomininkas R. Z. pažeidė 2013-12-17 ir 2014-12-17 nuomos sutarčių sąlygas ir nemokėjo už suvartotą šiluminę energiją. Be to, ieškovas UAB „Anykščių šiluma“ pažeidė CK 1.5 straipsnio 1 dalį ir atsakovo atžvilgiu elgėsi nesąžiningai, t.y. kaip žadėjo neatsiėmė ieškinio iš Anykščių rajono apylinkės teismo. Atsakovas nurodė, jog ieškovė, gavusi buto nuomos sutartis, turėjo su ieškiniu kreiptis ir skolą už suvartotą šiluminę energiją prašyti išieškoti iš nuomininko R. Z..

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, tame tarpe – ir pagrindo, numatyto CPK 329 str. 2 d. 4 p., nenustatyta.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas apelianto prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, yra pagrįsta ir teisėta.

Teismo sprendimo už akių institutas yra įstatyme numatyta priemonė, skirta užtikrinti proceso operatyvumą ir ekonomiškumą, užkirsti kelią proceso vilkinimui, o tuo pačiu užtikrinti teises kitų byloje dalyvaujančių asmenų, kurie naudodamiesi savo proceso teisėmis, veikia, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpą laiką (CPK 7 straipsnis). CPK 142 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teismo teisė ieškovo prašymu priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį. Nagrinėjamu atveju teismas, priimdamas sprendimą už akių, rėmėsi būtent šiuo pagrindu. CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo pagrindai. Pagal šią teisės normą, teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

Taigi, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šalių procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus bei tikrindamas skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, privalo nustatyti, ar teismas teisingai sprendė dėl CPK 142 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos normos taikymo ir ar galėjo spręsti, kad atsakovo pareiškime nurodyti argumentai negali turėti įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Dėl pirmosios CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtintos aplinkybės (šalies pareiškime dėl sprendimo už akių nurodytų įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui) pasisakytina, kad nagrinėjamu atveju byla buvo pradėta dėl to, kad 2008-06-11 šalių sudarytos Šilumos vartojimo ir karšto vandens pirkimo – pardavimo sutartis apeliantas nesilaiko ir už suvartotą šiluminę energiją nesumoka. Anykščių rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 9 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė UAB „Anykščių šiluma“ iš G. S. 657,22 Eur skolą už suvartotą šiluminę energiją ir 20,00 Eur žyminį mokestį. Kitoje dalyje (dėl delspinigių priteisimo) ieškinį atmetė (b.l.16-17). Bylos duomenimis nustatyta, kad butas, esantis M. V. g. 4-303, Anykščiuose, asmeninės nuosavybės teise nuo 2008-01-11 priklauso atsakovui G. S. (b.l. 13). 2008-06-11 tarp ieškovės UAB „Anykščių šiluma“ (pardavėjo) ir atsakovo G. S. (pirkėjo/vartotojo) buvo sudaryta Šilumos vartojimo ir karšto vandens pirkimo – pardavimo sutartis, kuria ieškovė įsipareigojo nenutrūkstamai tiekti šilumos energiją į gyvenamąjį namą (sutarties 2.1 punktas), o atsakovas įsipareigojo mokėti pardavėjui už atsiskaitymo laikotarpio metu suvartotą šilumos energiją nustatytais galiojančiais tarifais ir šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis (sutarties 4.6 punktas). Iš kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateiktų nuomos sutarčių matyti, kad tarp nuomotojo G. S. ir nuomininko R. Z. 2013 m. gruodžio 17 d. buvo sudaryta buto, esančio (duomenys neskeltini), nuomos sutartis (b.l. 23). Šios sutarties 4.1. punktu nuomininkas įsipareigojo mokėti visus mokesčius, susijusius su turto (buto) naudojimu. 2014 m. gruodžio 17 d. atsakovas ir nuomininkas R. Z. sudarė buto, esančio (duomenys neskeltini), nuomos sutartį vienerių metų laikotarpiui (b.l. 24). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės ir atsakovo ginčui taikė CK 6.383 – 6.391 straipsnius, reglamentuojančius energijos pirkimo – pardavimo santykius.

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad šilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių šalys yra tiekėjas ir pastato savininkas – šilumos vartotojas ar pastato butų, kitų patalpų savininkas – buitinis šilumos vartotojas, ir nurodė, kad teisinis reglamentavimas lemia tai, jog, nepaisant to, kas naudojasi pastatu ar patalpomis, kuriems tiekiama šilumos energija, šilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų savininkas. Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad civilinėje teisėje galiojant sutarties laisvės principui šilumos energijos vartojimo teisinių santykių dalyvis gali būti ne tik patalpų savininkas (nuomotojas), bet ir šių patalpų nuomininkas. Šilumos tiekėjas ir patalpų savininkas (nuomotojas) bei nuomininkas gali susitarti dėl to, kad nuomininkas taps šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalimi. Jeigu tokio susitarimo nėra, šilumos energijos sutarties šalis (pirkėjas) yra patalpų, į kurias tiekiama šiluma, savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2009).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas faktines bylos aplinkybes, vadovaudamasi pirmiau nurodytais šilumos energijos pirkimą–pardavimą reglamentuojančiais teisės aktais bei šiuo klausimu suformuota kasacinio teisimo praktika, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių šalys yra šilumos tiekėjas ir pastato savininkas, todėl nepaisant to, kas naudojasi pastatu ar patalpomis, kuriems tiekiama šilumos energija, šilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų savininkas. Byloje esatys įrodymai patvirtina, kad ginčo buto savininkas yra apeliantas G. S. ( b. l. 13 ). Apeliantas byloje pateikė įrodymus, kad ginčo butas buvo išnuomotas R. Z. (b.l. 23-24). Tačiau nuomos sutarties tarp savininko ir nuomininko sudarymas nėra teisinis pagrindas nuomininko ir šilumos energijos tiekėjo pirkimo–pardavimo santykiams atsirasti. Iš apelianto ir nuomininko sudarytų nuomos sutarčių nuostatų matyti, kad nuomininkas buvo įsipareigojęs mokėti mokesčius, susijusius su turto naudojimu, tačiau nuomininkas nevykdė nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų apeliantui, bet šiuo atveju ieškovei, negali kilti nuostolių dėl to, kad, nuomininkas netinkamai vykdė nuomos sutarties sąlygas, nes ieškovė nėra nuomos sutarties šalis. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nuomos sutartyje nėra nurodyta, kam (ar savivaldybei, ar namo administratoriui, ar paslaugų tiekėjams) turi būti mokami komunaliniai mokesčiai. Byloje nėra duomenų, kurie leistų teismui padaryti išvadą, kad R. Z. tapo šilumos energijos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties šalimi, kadangi R. Z. nesudarė šios sutarties ir neprisiėmė tokių sutartinių įsipareigojimų, kad atsirastų pagrindas ieškovei reikšti reikalavimus šiam asmeniui. Kadangi byloje nenustatyta, kad tokio susitarimo būta, tai už butui tiektą šilumos energiją privalo mokėti jo savininkas (apeliantas). Esant nurodytoms aplinkybėms ir nustačius, kad tarp ieškovės ir apelianto ir (ar) tarp ieškovės ir nuomininko nėra sudarytos sutarties dėl kitokios atsiskaitymo tvarkos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė mokestį už šilumos energiją išieškoti iš buto savininko – G. S.. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad apelianto pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytos aplinkybės neturi įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalis).

Dėl antrosios CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtintos aplinkybės (jog byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių) aplinkybės pasisakytina, kad sprendimas už akių buvo priimtas apeliantui per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, o ieškovė prašė priimti sprendimą už akių. Byloje nustatyta, kad ieškovės UAB „Anykščių šiluma“ ieškinys ir jo priedai bei pranešimas dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo apeliantui G. S. buvo įteikti asmeniškai 2015 m. rugsėjo 19 d. (b.l. 15). Apeliantas nurodė, jog gavęs šiuos dokumentus, jis nuvyko į UAB „Anykščių šiluma“, pateikė buto nuomos sutartis, ir jam buvo pažadėta, jog ieškovė atsiims ieškinį iš teismo. Ši informacija sąlygojo tai, jog apeliantas nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad apeliantas žinojo apie iškeltą bylą teisme ir nagrinėjamą ieškinį, teisingai nurodė, kad privalėjo rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdamas į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 7 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad šalis byloje turi veikti taip, kad procesas nebūtų vilkinamas, be to, įstatymas šalis įpareigoja bendradarbiauti ir imtis visų priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (CPK 8 str.). Iš bylos aplinkybių matyti, jog šalys bendradarbiavo netinkamai, atsakovas nebuvo tiek rūpestingas ir atidus teikdamas įrodymus ieškovui. Apeliantas neįsitikino, jog minėti įrodymai yra pakankami tam, kad ieškovė pakeistų savo poziciją dėl pareikšto reikalavimo. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, kad ieškovės nurodyta aplinkybė, jog ji galimai atsiims ieškinį iš teismo negali būti teisiškai reikšminga svarstant apelianto pareiškimo argumentą, nulėmusį, jog apeliantas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, kadangi kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymo saugomas interesas, o atsisakymas teisės kreiptis į teismą negalioja (CPK 5 str.). Apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovė ir apeliantas, vadovaudamiesi kooperacijos ir bendradarbiavimo principais, turėjo sudaryti rašytinį susitarimą dėl iškilusio tarpusavio ginčo, bei aiškiai ir konkrečiai išspręsti tarp šalių iškilusį ginčą (sudaryti taikos sutartį, raštu pasirašyti pareiškimą dėl ieškinio atsiėmimo ar pan.), o tokio susitarimo šalims nepasiekus, atsakovas turėjo veikti taip, kad laiku ir tinkamai pateiktų teismui atsiliepimą į ieškinį. Esant šioms aplinkybėms, apeliantui be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į pareikštą ieškinį, apylinkės teismas, esant ieškovės prašymui, pagrįstai priėmė sprendimą už akių.

Apeliantui pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nenurodžius aplinkybių ir nepateikus įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui ir nesant draudimo priimti sprendimui už akių, pirmosios instancijos teismas turėjo teisėtą pagrindą atsisakyti tenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.

nutaria:

Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.