Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Lincevičiaus, teisėjų Reginos Majauskienės, Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorams Sigutei Malinauskienei, Tomui Stelioniui, nukentėjusiems V. Č. , A. A. , I. V. , V. V. , gynėjams advokatams Juzef Stankevič, Zbignev Jankovski teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. G. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirba UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, deklaruojama gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), dabartinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 p.,5 p.,6 p., BK 227 sr.2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. buvo kaltinamas tuo, kad 1994 metų balandžio 19 d. apie 23 valandą miške, esančiame prie (duomenys neskelbtini) ežero, (duomenys neskelbtini) savivaldybės teritorijoje D. T. žemės sklype, viršydamas iš anksto aptartas smurto naudojimo ribas, išėjo už susitarimo kartu su G. S. , G. J. ir G. M. daryti savavaldžiavimą bei neteisėto laisvės atėmimo veiksmus ribų, tyčia, kankindamas itin žiauriai, nužudė negalinčius pasipriešinti ir esančius bejėgiškos būklės kitus du žmones, t. y. A. G. , būdamas įsitikinęs, kad R. A. ir Z. V. 1993 metų gruodžio mėnesio 13-16 dienomis iš jo motinai - A. A. G. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) 11, (duomenys neskelbtini) m., kuriame gyveno pats A. G. , tariamai pagrobė broliui A. G. priklausančius pinigus - maždaug 14-16 tūkstančių litų įvairia valiuta, dėl ko pastarajam pašlijo sveikata - susirgo depresija ir, siekdamas minėtą pinigų sumą atgauti bei už jų vagystę ir brolio A. G. ligą atkeršyti - sukeliant fizines kančias bei psichinį diskomfortą R. A. ir Z. V. , veikdamas bendrininkų grupeje kartu su G. S. , G. M. ir G. J. , panaudodamas psichinį bei fizinį smurtą, taip sukeldamas pavojų nukentėjusiųjų sveikatai ir gyvybei, neteisėtai prievarta atėmė žmonėms – Z. V. ir R. A. laisvę ir, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos bei panaudodamas nukentėjusiųjų – Z. V. ir R. A. atžvilgiu fizinę ir psichinę prievartą, savavališkai vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą kito asmens - brolio A. G. tikrą teisę - į nuosavybės teise priklausančius maždaug 14-16 tūkstančių litų įvairia valiuta, tačiau nepasiekęs norimo rezultato, Z. V. ir R. A. nužudė, o būtent:

A. G. , vykdydamas kruopščiai parengtą savo nusikalstamos veikos planą, 1994 metų balandžio 19 dieną apie 11 valandą (duomenys neskelbtini) instituto bendrabučio patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), G. S. , G. J. ir G. M. paprašė, kad pastarieji jam iš tariamų broliui A. G. priklausančių pinigų pagrobėjų, panaudojant fizinį bei psichinį smurtą, padėtų atgauti pavogtus pinigus. G. S. , G. J. ir G. M. suprasdami, kad jie A. G. nurodytiems R. A. ir Z. V. darys poveikį savo buvimu, saugos juos, o esant tam tikroms aplinkybėms pavartos ir fizinę jėgą, A. G. prašymą priėmė. 1994 metų balandžio 19 dieną apie 20 valandą G. M. , G. J. , G. S. ir A. G. , pastarajam įgaliojimo pagrindu vairuojant automobilį VAZ 21063, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantį N. R. , iš (duomenys neskelbtini) m. atvyko pas E. B. (G.)- Z. V. sugyventinę, gyvenančią (duomenys neskelbtini), kur G. J. su G. M. pasiliko laukti automobilyje, o A. G. su G. S. nuėjo į E. B. (G.) butą. G. S. pasiliko laiptinėje prie buto durų, o A. G. , įėjęs į butą, neturėdamas tam jokių įgaliojimų, atliko kratą ieškodamas Z. V. ir jo neradęs, kartu su G. S. grįžo į automobilį. A. G. kartu su G. S. , G. J. ir G. M. , tęsdamas Z. V. ir R. A. paieškas, 1994 metų balandžio mėnesio 19 dieną apie 20 valandą juos pamatė kelio posūkyje šalia namo Nr.101, esančio (duomenys neskelbtini), kur A. G. , G. S. , G. J. ir G. M. Z. V. ir R. A. atžvilgiu panaudoję fizinę jėgą - sugriebę už drabužių juos įstūmė į nurodytą automobilį VAZ 21063 ir susodino ant galinės sėdynės, kurios kraštuose atsisėdo G. M. su G. J. . Ant automobilio priekinių sėdynių atsisėdo A. G. su G. S. . A. G. kartu su G. S. , G. J. ir G. M. automobiliu VAZ 21063, kurį vairavo A. G. , Z. V. ir R. A. atvežė į mišką, esantį šalia (duomenys neskelbtini) ežero (duomenys neskelbtini) savivaldybės teritorijoje, D. T. žemės sklype, kur A. G. vienam iš nukentėjusiųjų rankas surišo virve, kitam - surakino antrankiais ir pririšo prie medžių bei suguldė ant žemės. G. S. , G. J. ir G. M. aukas saugant, kad nepabėgtų, A. G. , suvokdamas, kad suduotų smūgių skaičius sukelia kančias nukentėjusiesiems, maždaug nuo 20 valandos iki 23 valandos R. A. ir Z. V. rankomis mušė į įvairias kūno vietas, grasino susidoroti tyrimo nenustatytu ginklu atimant jiems gyvybes ir reikalavo prisipažinti pagrobus pinigus bei juos gražinti, tačiau pastarieji savo kaltę neigė. A. G. , tęsdamas nusikalstamą veiką ir siekdamas Z. V. ir R. A. dar labiau įbauginti ir taip psichiškai juos paveikti, kad pastarieji prisipažintų pagrobę pinigus ir juos gražintų, pats bei jo nurodymu G. S. , G. J. ir G. M. , pasikeisdami, A. G. atsivežtu kastuvu šalia Z. V. ir R. A. iškasė duobę, atrišo nukentėjusiuosius nuo medžių ir A. G. įsakius, Z. V. su R. A. sulipo į duobę. A. G. Z. V. ir R. A. atžvilgiu toliau tęsė psichinį smurtą, grasindamas jiems atsivežtu ir tyrimo metu nenustatytu ginklu atimti gyvybes, t.y., kad jeigu pastarieji neprisipažins pagrobę pinigus ir jų negražins, tai juos nušaus, tačiau R. A. ir Z. V. ir toliau neigė savo kaltę. Tuo metu vienas iš nukentėjusiųjų iš virvių išsilaisvino rankas, iššoko iš duobės ir į A. G. , G. M. , G. S. bei G. J. šaudydamas iš revolverio bėgo nuo pastarųjų. Tada A. G. , G. M. , G. S. ir G. J. nukentėjusįjį pagavo, G. M. sudavus kelis smūgius į nugarą, vėl surišo virve rankas ir įstūmė atgal į duobę. A. G. , toliau tęsdamas aukų atžvilgiu psichinį ir fizinį smurtą, išėjo už susitarimo tarp G. M. , G. S. ir G. J. ribų ir viršijęs iš anksto aptartas fizinio bei psichinio smurto naudojimo ribas, tyčia iš tyrimo metu nenustatyto ginklo vienu šūviu šovė į vieną iš nukentėjusiųjų. Kitam nukentėjusiajam pradėjus A. G. prašyti, kad pastarasis jo pasigailėtų, už ką A. G. žadėjo atiduoti tariamai pagrobtus pinigus, tačiau A. G. , ištaręs, kad “nėr išeities, reikia dėt ir kitą”, tyčia iš tyrimo metu nenustatyto ginklo vienu šūviu šovė į antrą nukentėjusįjį. A. G. , būdamas įsitikinęs, kad Z. V. ir R. A. negyvi, pats bei jo nurodymu G. S. , G. J. ir G. M. A. G. atsivežtu kastuvu bei rankomis pradėjo aukas užkasinėti. Užkasinėjant vienas iš nukentėjusiųjų pradėjo keltis. A. G. galvodamas, kad Z. V. ir R. A. dar gyvi ir suvokdamas, kad gyvybė nukentėjusiesiems bus neišvengiamai atimta itin žiauriai ir kankinančiai, besikeliantį bei kitą nukentėjusįjį subadė atsivežtu ir tyrimo metu nenustatytu peiliu, padarydamas tyrimo metu nenustatytą skaičių dūrių bei pjautinių žaizdų, t.y. sąmoningai pasirinko tokį itin žiaurų gyvybės atėmimo būdą.

Be to, A. G. buvo kaltinamas, kad tiesiogiai pasiūlė ir pažadėjo duoti kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą teisėtą neveikimą, siekdamas neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo veikos, vykdant įgaliojimus, o būtent:

A. G. 2006 metų kovo 22 d. nuo 16 valandos iki 19 valandos Vilniaus m. vyriausiojo policijos komisariato areštinės patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), norėdamas, kad jam būtų pakeista kardomoji priemonė-suėmimas ikiteisminio tyrimo medžiagoje dėl Z. V. ir R. A. nužudymo ir siekdamas neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo veikos, vykdant įgaliojimus, valstybės tarnautojui-Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo vyriausiosios valdybos vyriausiajam tyrėjui E. G. už pageidaujamą teisėtą neveikimą, t.y. už tai, kad jis nevykdytų aktyvių bylos tyrimo veiksmų ir taip A. G. padėtų pakeisti kardomąją priemonę-suėmimą švelnesne, tiesiogiai pasiūlė ir pažadėjo duoti 20 000 Lt kyšį.

A. G. dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 1993 metais jo brolis A. G. buvo Vilkaviškio vyskupijos ateitininkų vadas ir organizavo tikinčiųjų kelionę į Miuncheną. Tam tikslui buvo renkami pinigai. Brolis A. gyveno Alytuje bendrabutyje, kur buvo nesaugu laikyti surinktus pinigus, todėl apie 16000 Lt (įvairia valiuta), buvo patikėti saugoti jam. Pinigai buvo atvežti į Kalvariją, tėvų namus. 1993 m. gruodžio mėnesį grįžęs iš Kauno, pinigų nerado. Dėl pinigų dingimo buvo įtariama dauguma asmenų. Pradžioje dėl vagystės jis neįtarinėjo nei Z. V. , nei R. A. , netgi prašęs R. A. , kad padėtų surasti vagis. R. A. žadėjo padėti. Be to, dėl vagystės jis kreipėsi ir į Marijampolės policiją. Ten jam davė suprasti, kad reikia ieškoti privačiai. Jis kreipėsi ir į Panevėžyje gyvenantį M., kuriam nurodė R. A. kaip asmenį ieškantį pinigų. Jie tarpusavyje bendravo. 1994 m. tikslios datos neprisimena jis paskambinęs M., kuris atvyko į Kalvariją. Jie surado Z. V. , R. A. ir M. su savo dviem draugais ir R. A. ir Z. V. nuvažiavo. Po šio įvykio jam skambinęs M. sakė, kad pinigai bus, nes berniukai dirba. Dėl savo bėdos A. G. pasiguodęs ir tuo metu (duomenys neskelbtini) institute kartu besimokantiems G. J. , G. S. ir G. M. . Jis turėjęs važiuoti į Kalvariją pasikalbėti su R. A. , kartu su juo važiavo ir G. J. , G. S. , G. M. . Kalvarijoje sutikę Z. V. ir R. A. . Z. V. sakė, kad žino asmenis, kas siūlo parduoti automobilio dokumentus. Važiuojant į Liubavos kaimą, jie užsuko prie ežero. Jis supratęs, kad pinigus pavogė Z. V. ir R. A. . Jis sakęs G. S. , kad pasikalbėtų su jais, nes jis pats nenorėjęs susipykti su V. Č. . G. S. , G. M. ir G. J. pasikalbėjus su Z. V. ir R. A. , kažkuris pripažino, kad tuos pinigus jie prasukę, siūlė pasidalinti, prašė leisti pasitarti. R. A. ir Z. V. paėjus į šoną, atrodo Z. V. pradėjo muistytis, išsitraukė ginklą ir du kartus šovė į jų pusę ir nubėgo link miško. Jie visi išsigandę šūvių sėdo į mašiną ir išvažiavo į Kauną. Gal po 1-3 savaičių jis matęs R. A. ir Z. V. su M. Kalvarijoje. Apie šį įvykį jis papasakojęs M., kuris sakė, kad išsiaiškins. Z. V. ir R. A. paskutinį kartą matęs kuomet jie išvažiavo su M.. Jis asmeniškai jokio ginklo neturėjo. Z. A. ir R. V. jis nežudęs ir kur jie yra dingę pasakyti negali. Girdėjo Kalvarijoje kalbant, kad žmonės yra juos matę Kaliningrade, Palangos oro uoste, Klaipėdoje. Jo mama sakė, mačiusi juos ryte, einant į darbą.

Lietuvos kriminalinės policijos biuro tyrėjui E. G. 20000 Lt kyšio nesiūlė. Jį sulaikius, tardymai vykdavo po 5-6 valandas, kaltino nužudymu. Jis sakęs, kad galįs paremti policiją, kad ištirtų įvykį, tačiau pareigūnui pinigų nesiūlęs. E. G. sakęs, kad mažai uždirba. Jis mano, kad E. G. siekė jį išprovokuoti kyšio davimu, prievartaudavo žodžiais. Jis pinigų neturėjęs, tai kaip galėjęs duoti, mano jis. Be to, jis būdavo vežiojamas po įvairias Lietuvos miestų areštines, apklausinėjamas įvairių pareigūnų nedalyvaujant advokatui, nerašant apklausų protokolų, įvairiais būdais bandant išgauti prisipažinimą dėl Z. V. ir R. A. nužudymo. Dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų jis daugkartiniai kreipėsi į įvairias institucijas, tačiau jo prašymų niekas nepaisė.

Nukentėjusioji A. A. parodė, kad R. A. jos sūnus. 1994-04-19 buvo namie, vakare išėjo gal su V. susitikti. Laukė sugrįžtant, tačiau neparėjo. Sūnus bendravo su G., tame tarpe ir su kaltinamuoju A. G. . Po įvykio buvo kalbos, kad sūnus Kaliningrado srity prie medžio pririštas, tačiau kas kalbėjo nepamena. Apie sūnaus skolas nieko nežinanti. Jis skolinosi iš draugų, lakstė, ieškojo pinigų, norėjo pirkti namą. Reiškianti civilinį ieškinį 1000000 Lt, nes dėl sūnaus mirties jos ir tėvo sveikata sugadinta, vyras dėl to mirė, ji patyrusi didžiulius pergyvenimus.

Nukentėjusioji V. Č. parodė, kad yra R. A. sesuo. 1994-04 mėn. gyveno atskirai, ne su broliu. Mama jai sakė, kad brolis išėjo 1994-04-19 d. vakare ir negrįžo. Ji pradėjo ieškoti, buvo nuėjusi ir pas kaltinamąjį, tačiau jis sakęs nieko apie brolį nežinantis. A. G. buvo pasimetęs, išsigandęs. Dėl brolio dingimo ji įtarusi A. G. . Miestelyje žmonės kalbėjo, kad matė kaip brolis ir V. buvo įsodinti į automobilį „Žiguli“. Tą patvirtino ir M.. Žinanti, kad brolis norėjo pirkti namą, buvo davęs už jį rankpinigius. Ji radusi įrašytą kasetę su pokalbiu tarp brolio ir kaltinamojo, kurią pateikė policijai. Po to, kaip brolis buvo įsodintas į „Žiguli“ automobilį, jo daugiau niekas nematė, nebuvo gauta jokių žinių iš jo.

Nukentėjusioji I. V. parodė, kad savo sūnų Z. V. paskutinį kartą matė 1994-04-15 ar 16 dieną. Apie sūnaus dingimo aplinkybes žino iš kalbų.Girdėjusi, kad A. G. su draugais vežė sūnų į mišką, ten tardė. Reiškianti 500000Lt ieškinį, nes dėl sūnaus netekimo pergyvena.

Nukentėjusysis V. V. parodė, kad Z. V. jo brolis. 1994 metais jis gyveno atskirai nuo brolio, nes su broliu nesutarė. Brolio pažinčių ratas buvo platus. Jis lankydavosi ir pas kaltinamąjį. Iš žmonių pasakojimų žino, kad K. M. matė kaip brolis buvo įsodintas į automobilį. Jis žino, kad brolis ruošėsi pirkti namą. Apie pinigų vagystę mano, kad tai nesąmonė. Brolis ar R. A. to padaryti negalėjo. Ikiteisminio tyrimo metu V. V. davė visiškai kitokius parodymus ir nurodė, kad 1994 metų pradžioje pas jį buvo atėjęs R. A. ir išsipasakojo, kad jį apgavo A. G. , todėl norėdamas atsilyginti pavogė iš A. G. namų 3000 JAV dolerių, nes žinojo kur pinigai yra laikomi. Teisminio nagrinėjimo metu liudytojas negalėjo tinkamai paaiškinti kodėl skiriasi parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme.

Liudytojas V. Č. parodė, kad R. A. žmonos brolis. Kaltinamasis buvęs draugas. Apie R. A. dingimą nieko nežinantis. Kalvarijos miestelyje žmonės kalbėjo, tik iš kalbų apie įvykį ir žino. Žmona V. Č. sakė, kad kaltinamasis jei grasino sakydamas, kad: „jei kišiesi, su tavo vaiku taip bus padaryta, kaip broliui“. Matęs pas kaltinamąjį medžioklinį šautuvą, turėjo jis ir sportinį šautuvą. Kaltinamasis ginklus jam rodęs kaip draugui, kam jie buvo naudojami, nežino.

Liudytoja A. T. parodė, kad R. A. yra jos sesers vaikas. Z. V. pažinojo iš matymo. Paskutinį kartą R. A. matė 1994-04-19. Jis buvo liūdnas, sakė, kad T. ir A. G. jį kviečia pokalbiui, jam grasina, kaltina pavogus pinigus. Jos vyrui, malūno sargas V. A. (miręs), sakė, kad matė kaip A. ir V. buvo jėga įsodinti į automobilį ir išvežti. Apie tai vyras jai pasakęs trečią dieną po jų dingimo. Kalvarijos miestelyje žmonės kalbėjo, kad jie buvo nuvežti į mišką, kankinti. Vėliau ji kalbėjusi su A. G. ir sakiusi „atiduok vaikus“. Į tai, pastarasis rodė, kad ji durna, sakė ir jai taip padarys.

Liudytojai R. V. , D. B. parodė, kad Z. V. netikras jų brolis.Jie gyveno atskirai ir apie jo dingimą nieko nežino.

Liudytojai L. K. , M. K. , D. G. , D. P. teisminio bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad Z. V. jų pusbrolis, tarpusavyje mažai bendravo ir apie jo dingimą nieko nežino, išskyrus tai, ką rašė spauda.

Liudytoja P. A. R. parodė, kad Z. V. jos krikšto sūnus. Apie jo dingimą nieko nežinanti. Girdėjo kalbas, kad jis buvo įmestas į ežerą.

Liudytojas A. Š. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, santykiai geri. R. A. , Z. V. taip pat pažinojo, R. A. buvo jo kaimynas. 2006 m. jis kalbėjosi su B. S. , ji – jo sugyventinės netikra močiutė. B. S. sakė, kad girdėjusi iš D.M. A. , kad jos žentas matęs R. A. ir Z. V. Kaliningrade. Kada su B. S. pokalbis buvo, nepamena, bet tai buvo žiemą.

Liudytoja B. S. parodė, kad A. Š. pažįsta. R. A. ir Z. V. asmeniškai nepažinojo. Apie Z. V. ir R. A. dingimo aplinkybes nieko nežino. Po jų dingimo apie juos nieko negirdėjusi. A. Š. apie tai, kad kažkas Z. V. ir R. A. matė Kaliningrade, nepasakojo. B. S. savo parodymus patvirtino akistatos su A. Š. metu.

Liudytojos D. M. A. parodė, kad turi du sūnus, kurie šiuo metu gyvena atskirai. Šalia jos gyvena A. G. ir T. G. . Prieš 12-13 metų dingo R. A. ir Z. V. , kurių ji nepažinojo. Po jų dingimo Kalvarijoje sklido kalbos, kad Z. V. ir R. A. niekur nedingę, kad juos kažkas matė Kaliningrade, turguje. Kiek buvo praėję laiko po jų dingimo, kaip ji girdėjusi kalbas ir iš ko apie tai išgirdo, neprisimena.

Liudytojas R. A. parodė, kad kai gyveno Kalvarijoje, tai su T. G. ir A. G. buvo kaimynais. R. A. ir Z. V. nepažinojo, o kad jie dingę, žino iš spaudos.

Liudytojo G. A. parodė, kad Z. V. ir R. A. pažinojo iš matymo, apie jų dingimo aplinkybes nieko nežino.

Liudytoja L. Š. parodė, kad R. A. ir Z. V. pažinojo. Apie jų dingimą žino tik tiek, kad jie prapuolė be žinios. Apie jų asmeninį gyvenimą nieko nežinanti.

Liudytojas M. K. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, santykiai normalūs. Pažinojo ir dingusius R. A. bei Z. V. . Apie pastarųjų dingimą žino tik iš kalbų. Pamena, kad A. G. 1994 metais turėjo automobilį „Žiguli“, kuris sudegė. Automobilį užgesino gaisrininkai. Pas jį buvo daroma krata. Jis supratęs, kad tai dėl kaltinamojo. Pareigūnai liepė liudyti, kad A. G. turi automatą. Pas A. G. automato nematęs. Matęs pas R. S. , ką ir pasakęs policijoje.

Liudytojas A. P. parodė, kad R. A. yra jo netikras brolis. Apie jo dingimą sužinojo iš sesers V. Č. . Kalbėjo, kad į mašiną juos įsodinęs A. G. . Po įvykio jis su A. G. nesikalbėjo. Apie patį įvykį nieko nežino.

Liudytojas J. G. parodė, kad 1993-1994 metais buvo Alytaus Švento Kazimiero parapijos klebonu. A. G. tuo metu buvo ateitininkų skyriaus vadovas, jis organizavo jaunimo keliones į Prancūziją, Taize susirinkimus. Žmonės kreipėsi į jį sakydami, kad A. G. organizavo kelionę ir, kad pavogė surinktus pinigus, todėl kelionė neįvyko. Jis buvo susitikęs su A. ir jam sakęs, kad taip daryti negalima, reikia atsiteisti su žmonėmis, ieškoti būdų gražinti pinigus. Kada kreipėsi žmonės nepamena.

Liudytojas E. D. parodė, kad R. K. yra jo kaimynas. R. K. jam buvo atsiuntęs du laiškus. Rašė, kad yra sulaikytas, Tačiau nieko neprašė. Viename iš jų buvo laiškas adresuotas jo motinai O. K. , todėl jis, perskaitęs laišką ir įsitikinęs, kad R. K. rašo jį savo motinai, laišką atidavęs O. K. . Laiškai jam buvo rašyti jo ranka, o motinai rašytas laiškas ne jo ranka.

Liudytojas Ž. Ž. parodė, kad kaltinamojo nepažįstantis. Su R. K. kartu atlikinėjo bausmę. 1994 metais galėjo būti, kad ant voko savo ranka užrašė jo namų adresą. Jo gražus raštas, todėl dažnai ir kitiems užrašydavo. R. K. prašė paskambinti jo motinai, kad atneštu jam daiktus. Neteisėto padaryti nieko neprašė.

Liudytojas G. S. parodė, kad R. A. ir Z. V. dingimo aplinkybės jam nežinomos. Jis juos pažinojęs, santykiai buvo normalūs. Apie tai, kad iš G. pavogti pinigai kalbėjo visa Kalvarija. Duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu tvirtina, nes praėjo daug laiko ir visko neprisimena. Pamena, kad tuo laiku, kai sportavo sporto salėje, yra matęs asmenį pravardžiuojamą (duomenys neskelbtini) ar tai (duomenys neskelbtini), taip pat asmenį vardu G.. Šiuos asmenis jis atpažinęs asmens parodymų atpažinti metu (t. 6, b. l. 78-85).

Liudytojas A. M. parodė, kad 1994 metais dirbo priešgaisrinėje apsaugoje. Buvo gautas iškvietimas į (duomenys neskelbtini) gatvę dėl degančio automobilio. Jiems atvykus automobilis „Žiguli“ jau degė. Gaisro židinys buvo automobilio viduje. Atvykus buvo G., dar kažkas . Trukdymų gesinant gaisrą nebuvo.

Liudytojas A. M. parodė, kad kaltinamąjį pažįstantis ir su juo nepiktuoju. Taip pat pažinojo ir Z. V. ir R. A. . Apie jų dingimą miestelyje sklandė įvairios kalbos, be to, daugiau apie tai jam žinoma iš spaudos. Jis niekam nėra pasakojęs apie tai.

Liudytojas A. B. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, taip pat pažinojo ir R. A. , Z. V. . Apie pastarųjų dingimą nieko konkretaus nežino, tik nuogirdas. Kalvarijoje jis dirbo mokytoju bei bokso treneriu, todėl daugelis miestelio jaunimo pas jį treniravosi. A. G. jam pasakojo, kad dingo brolio 3000 JAV dolerių. Z. V. ir R. A. įtarė vagyste. Jis taip pat buvo įtariamas, kad nužudė Z. V. ir R. A. . Policijos departamentas darė spaudimą, liepė duoti parodymus prieš kaltinamąjį. Taip pat buvo daroma akistata su V. J. . Akistatos metu V. J. kalbėjo dvejopai. Pradžioje teigė, kad A. B. jam pasakojo, jog A. G. su draugais , kažkokiame miške nužudė Z. V. ir R. A. , po to paneigė , sakydamas, kad jis nepatikėjo A. B. pasakojimu.

Liudytojas V. J. parodė, kad R. A. , Z. V. pažinojo nuo vaikystės. Taip pat pažįsta ir kaltinamąjį. Jis ikiteisminio tyrimo metu apklaustas eilę kartų, tačiau duoti parodymai nėra teisingi. Liudytojas tvirtina, kad 1994metų spalio mėnesį davė melagingus parodymus apie tai, kad Klaipėdoje matė R. A. . Tokius parodymus duoti prašė R. K. , kuris buvo pas jį atvykęs su T. G. . Vėlesni jo parodymai buvo išgauti naudojant smurtą. 2005 m.sausio 18 dieną, jis buvo girtas kaip policijos pareigūnai jį išsivežė iš namų. Kalvarijos policijos komisariate jis buvo mušamas ir policijos pareigūnams davė parodymus girdėtus iš žmonių kalbų. Vėliau, buvo apklausinėjamas blaivas, tačiau jam nebuvo kur trauktis nuo pirminių parodymų, pareigūnai jį spaudė, todėl parodymus tvirtino. Apie susišaudymą, uždėtus antrankius, lavono užkasimą-tai jo fantazijos. Pirminės apklausos metu jam buvo suformuota pareigūnų nuomonė ir jis ją patvirtino. Duodant parodymus, jis negalėjęs įvardinti žmonių iš kurių girdėjęs kalbas apie Z. V. ir R. A. , todėl nurodęs A. B. . Vėliau bijojęs keisti parodymus. Dėl sumušimo į prokuratūrą nesikreipė, nes nepasitiki.

Liudytoja E. B. parodė, kad ankstesnė jos pavardė buvo G.. 1996 metais pakeitusi pavardę. 1994 metais ji apie pusę metų gyveno su Z. V. . 1994-04-19 pas ją į Marijampolę buvo atvažiavęs Z. V. ir R. A. . Apie pietus išvažiavo į Kalvariją ir žadėjo grįžti, bet negrįžo. Tą pačią dieną pas ją į namus buvo atvažiavęs ir kaltinamasis su draugais, ieškojo Z. V. . Po kelių dienų pas ją buvo atvažiavęs O. O. ir sakė, kad R. A. ir Z. V. dingo. Jai gyvenant Marijampolėje, (duomenys neskelbtini) gatvėje atvažiuodavo A. G. su draugais ir gąsdino Z. V. . A. G. ir policininkas ją vežėsi į Kalvarijos policijos komisariatą liepė prisipažinti dėl pinigų vagystės. Z. V. turėjo ginklą-pistoletą. Pistoletas buvo sidabrinės spalvos, raudona rankena. 1994-04-19 Z. V. ginklą buvo pasiėmęs. Jai atpažinti minėtą ginklą buvo pateikti keli pistoletai, vienas iš jų buvo pagal formą panašus į ginklą kurį turėjo Z. V. , tik buvo surūdijęs.

Liudytojas O. O. parodė, kad Z. V. , R. A. ir A. G. pažįsta nuo mokyklos laikų. Kartą pas jį užėjo Z. V. ir paprašė nukopijuoti iš policijos gauto diktofono įrašą į paprastą kasetę. Sakė, kad sulaukė grasinimų iš A. G. už kažkokius pavogtus pinigus. Perrašant įrašą, iš smalsumo paklausęs pradžią. Z. V. klausė ,,kam siuntinėji žmones pas mane?“ A. G. į tai atsakė, kad siuntinėsiu, kol neatiduosi pinigų. Jis Z. V. , jo prašymu, pardavė dujinį, juodos spalvos, pistoletą. R. A. turėjo blizgantį, ilgu vamzdžiu, jo manymu, namudinio darbo kovinį revolverį. Būgnelis buvo 5-6 šovinių talpos. Ikiteisminio tyrimo metu jam davė atpažinti ginklus, tačiau jis nė vieno neatpažino (baudžiamojoje byloje protokolo nėra). Apie R. A. ir Z. V. dingimą sužinojo iš inspektoriaus V. M. , kuris paskambino ir sakė, kad dingo du žmonės. Klausė ar jis ką nors žinantis apie tai. Apie tai, kad R. A. ir Z. V. buvo įsodinti į automobilį jis E. B. nesakęs.

Liudytojas V. K. parodė, kad parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu teisingi. Jis tyrimo metu parodė, kad Z. V. ir R. A. 1994 m. balandžio mėnesį dingo, sužinojo darbe iš bendradarbės A. T. , kuri yra R. A. teta. Taip pat jam R. V. pasakojo, kad Z. V. ir R. A. išėjo apsirengę vasariškai ir, kad yra liudininkai, kurie matė, kaip R. A. ir Z. V. sėdo į VAZ markės automobilį. R. V. sakė, kad liudininkai matė, kaip Z. V. prieš sėsdamas šoko muštis, o po to visgi įsėdo, nes R. A. jam liepė sėsti ir nesipriešinti. Po to R. A. ir Z. V. minėtu automobiliu kažkur nusivežė ir jie dingo. R. V. sakė, kad yra du asmenys, kurie matė, kaip tą dieną Z. V. ir R. A. įsodino į automobilį. Tie asmenys gali pasakyti ir kas be jų dar sėdėjo automobilyje. Jis iš R. V. sužinojo ir tai, kad A. G. grasino Z. V. ir R. A. . R. A. A. G. grasinimus turi įrašęs net į garso kasetę. A. G. grasino R. A. ir Z. V. nusivešiąs į mišką, nes A. G. įtarė Z. V. ir R. A. pinigų vagyste. R. A. pats yra sakęs R. V. , kad jam A. G. grasina susidorojimu ir net dviese siūlo važiuoti į mišką dvikovai su ginklais. Kiek žino, tai jiedu buvo ginkluoti. A. G. turėjo pistoletą “Makarov”, kurį kažkam siūlė pirkti. Kiek girdėjo, tai A. G. grasino ir Z. V. . Z. V. jam vieną kartą sakė, kad „G.“ bus blogai. 1994 m. sausio mėnesį A. G. skambino jam ir grasino, kad su juo ir R. V. nuvažiuos į mišką ir tada pastarieji jam bus priversti pasakyti, kas pavogė A. G. pinigus. Kodėl A. G. dėl pinigų vagystės įtarė ir jį, jis nežino. Mano gal todėl, kad artimai draugavo su R. V. ir R. A. . Liudytojas V. K. savo parodymus patvirtino 1994-10-28 akistatos su A. G. metu ir parodė, kad A. G. jam telefoninio pokalbio metu sakė, jog jam ir R. V. bus blogai, t.y., kad A. G. juos vešis į mišką, kur jie pasakys dėl pinigų iš jo vagystės. V. K. 2005-01-25 ir 2006-11-23 parodymais patvirtino 1994-10-27 duotus parodymus tvirtina išskyrus tai, kad A. G. turėjo pistoletą “Makarov”.

Liudytojas R. V. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, o 1994 m. su R. A. ir Z. V. buvo normalūs santykiai. Su V. kartu mokėsi. R. A. paskutinį kartą matė gal vieną savaitę prieš jo dingimą, bet kada jis dingo, neprisimena. Ar tai K. M. sakė, ar R. L. , kad matė, kaip R. A. ir Z. V. įsisodino A. G. į automobilį. Kiek dar buvo asmenų su A. G. , neminėjo. Sakė, kad nedaug, bet A. G. buvo ne vienas. Kaip įsodino neminėjo. Po to daugiau R. A. ir Z. V. nematęs. Kuomet matė R. A. , tai buvo kalba apie A. G. pinigus. A. G. kaltino R. A. ir Z. V. pinigų dingimu. A. G. klausė, ar R. A. jam neskolinęs pinigų. Jis turėjo pinigų, tai A. G. matyt kilo įtarimas iš kur jis jų gavęs. R. A. sakė, kad A. G. jį gąsdina, kaltina dėl pinigų vagystės, kad jis pavogė su Z. V. jo pinigus.

Liudytojas R. L. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą. Jis, 1994 m. pavasarį, datos tikslesnės nepamena, kartu su M. M. automobiliu VAZ 2103, kuris priklausė M. M. tėvams, važinėjosi po Kalvarijos m. Važiuojant gatve, einančia nuo kareivinių pro turgų, už posūkio prie paminklų cecho, leidžiantis link tilto juos sustabdė iš matymo pažįstamas vaikinas pravarde “M.”. Su šiuo vaikinu M. M. , išlipęs iš mašinos, apie kažką trumpai pašnekėjo. Netoli automobilio buvo ir vaikinas pravarde “Z.”, tačiau prie pat mašinos priėjęs nebuvo. M. M. po pokalbio su „M.“ sėdo už vairo ir pradėjo judėti link tilto. Tuo metu prie “M.” ir “Z.” privažiavo automobilis VAZ 2106 kakavos spalvos ir sustojo. Jis matė, kaip iš mašinos iššoko trys jauni vyriškiai. Jie visi buvo su kepurėmis. Tarp trijų vyriškių ir “M.” bei “Z.” kilo konfliktas. Jam pasirodė, kad pastarieji bandė bėgti. Daugiau jis nematė nieko, kadangi su M. M. pravažiavo tiltą ir užsuko už posūkio. Po šio įvykio daugiau tų dviejų vaikinų nematė. Vienas iš mašinos iššokusių vaikinų buvo A. G. . Jis apie šį įvykį pasakojo R. V. . Teisminio bylos nagrinėjimo metu R. L. kai kurias aplinkybes aiškino kitaip. Jis nurodo, kad iš mašinos išlipo trys žmonės, buvo konfliktas, tačiau smurto nebuvo. Į advokato klausimą liudytojas atsakė „ kai tuos vaikinus sodino į automobilį gal mačiau, nepamenu”. Apie tai, kad tarp tų vaikinų buvo ir A. G. liudytojas neparodo.

Liudytojas K. M. parodė, kad 1994 metų balandžio mėn pas jį buvo atėjęs R. A. ir Z. V. pasiskolinti maitinimo elementų. Pabuvę ir pasikalbėję kieme 5-10 minučių, jie išėjo. Gal už minutės jis pamatė, kaip prie jų privažiavo šviesios spalvos automobilis „Žiguli“, į kurį jie susėdo ir nuvažiavo. Ar buvo naudojama jėga, kai jie įsėdo į automobilį nematė. Kitų automobilių jis nematęs. M. M. ir R. L. nepažįsta. Automobilyje lyg tai buvo 2 ar 3 asmenys. Atstumas nuo jo iki automobilio buvo 50-60, gal 40 metrų. Matomumas buvo geras.

Liudytojas R. S. parodė, kaltinamasis A. G. gyveno kaimynystėje, Kalvarijoje. Pažinojo ir R. K. . 1994 m. balandžio mėn. su A. G. važinėjo, bet ar buvo sutikę R. A. , nepamena Buvo apvogtas A. G. . Jis kaltino R. A. ir Z. V. . Daugiau apie tai nieko nežinantis. Jie tarpusavy aiškinosi. Apie R. A. ir Z. V. dingimą nieko nežino. E. L. pažinojo, ji buvo jo mergina. Jis jai nieko nepasako ir nerodė kur užkasti R. A. ir Z. V. . Šaudyti „Kalašnikovu“ su A. G. niekur nevažiavęs ir niekada nešaudęs. Pas jį buvo atvažiavęs čečėnas ir atvežęs parduoti „Kalašnikovo“ automatą su duslintuvu. Pas A. G. ginklų nematęs. Kad jis matęs R. A. Klaipėdoje, jo neprašė taip sakyti. Kažkas buvo kalbėjęs, kad sutiko R. A. Klaipėdoje. A. G. įtarinėjo R. A. ir Z. V. , kad jie pavogė pinigus. Jo parodymai duodami teisminio bylos nagrinėjimo metu skiriasi nuo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, todėl, kad, duodant parodymus, kuomet jis buvo sulaikytas pagal kitą bylą, pareigūnai sakė, kad jei noriu greičiau išeiti, turiu pasirašyti. Jis, gerai parodymų neperskaitęs, pasirašė. Kad duotų melagingus parodymus jo niekas neprašė, nei R. K. nei A. G. . 2006 m. buvo suimtas. Pasirašydamas protokolą, išsamiai neskaitė. Jam pareigūnai sakė, kad bus galima keisti parodymus.

Liudytojas S. A. G. parodė, kad A. G. jo sūnus. Kuo sūnų kaltina žino, tačiau apie tai, kad sūnus būtų prisidėjęs prie R. A. ir Z. V. dingimo pasakyti nieko negali. Jis žinantis, kad sūnus A. buvo surinkęs pinigų kelionei, apie 3000 JAV dolerių. Tie pinigai buvo jų namuose, kambaryje užrakinti. Apie jų dingimą A. pranešė policijai, bandė pats išsiaiškinti. Savo namuose jis laikęs tik savo medžioklinį ginklą. Kuomet areštavo sūnų, ginklą atidavė policijai. Ginklas buvo legalus. Jo sūnus ginklų neturėjo. Apie R. A. ir Z. V. dingimą sužinojo iš A. T. . Ji atvažiavusi pas juos į namus pasakė ”tavo sūnus nužudė mano sūnėną, atiduok palaikus, kur palaidoti”.

Liudytojas R. G. parodė, kad kaltinamasis yra jo brolis. Kitas brolis A. organizavo katalikiškojo jaunimo kelionę į Teize. Surinko apie 3000 JAV dolerių, kurie buvo pavogti. Apie R. A. ir Z. V. dingimą žino iš kalbų, vėliau dar iš A. T. . Brolio surinkti pinigai buvo saugomi pas tėvus Kalvarijoje. Jis pats nuo 1991 metų gyvena Kaišiadoryse. Žino, kad apie pinigų dingimą buvo pranešta policijai. Z. V. nepažinojo. R. A. pažįstantis, nes lankydavosi pas A.. Apie jų dingimą žinantis iš kalbų.

Liudytojas T. G. parodė, kad apie R. A. ir Z. V. dingimą žino tik iš kalbų, televizijos. Jis pažįsta ir D.M. A. , kuri kalbėjusi jo motinai, kad R. A. ir Z. V. kažkas matė Kaliningrade. Jis pats su D.M. A. nekalbėjęs, jam sakiusi jo motina. Pas brolį A. automato ”Kalašnikov” nematęs. R. A. yra tvarkęs tėvų automobilį, kuris vėliau sudegė. Vėliau jis iškalęs skyles automobilyje. Manantis, kad gaisras prasidėjęs nuo saugiklių.

Liudytoja A. A. G. parodė, kad A. G. jos sūnus. R. A. pažinojo, o Z. V. ne. Apie jų dingimą sužinojo iš A. T. , kuri atėjusi pas juos į namus sakė, kad jos sūnus nužudė R. A. . Ji, tą pačią žiemą, kai buvo dingę R. A. ir Z. V. , eidama ryte, mieste matė stovint į R. A. . Jis klausė kiek valandų. Taip pat, jai D.M. A. sakiusi, kad buvo atvažiavę du vyrai iš Kaliningrado pas jos sūnų ir sakė matę R. A. ir Z. V. Kaliningrado turguje. Tyrime apie tai ji pasakojusi, tačiau niekas jos neklausė. Jos sūnus A. G. organizavo kelionę į užsienį ir buvo surinkęs pinigus, kuriuos laikė jų namuose. Pinigus kažkas pavogė. Įtarimai krito ant R. A. , nes jis pas juos remontavo mašiną.

Liudytoja I. V. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, santykiai tarp jų nėra geri. 1997 metais jie turtėjo savo parduotuvę. Tuomet kaltinamasis reikalavo duoklės, sakė bus jų stogas. Dėl šio reikalavimo į policiją nesikreipė. Jos uošvis V.P. V. buvo susipykęs su A. G. , nes A. G. buvo pavogęs prekių iš jų parduotuvės. Uošvis buvo nuvažiavęs aiškintis, bet jam A. G. pasakęs ”nesiknaisiok, dingsi kaip R. A. su Z. V. ”. Uošvis pasakojo, kad pavadino A. G. žmogžudžiu. Parodymus ji davusi 1994 metais, kuomet vyras buvo suimtas, nes atseit norėjo A. G. nužudyti.

Liudytoja J. V. parodė, kad R. A. ir Z. V. pažinojo. Jie buvę jos mokiniai. Apie jų nusikaltimus nieko negirdėjusi. Girdėjo kalbas, kad dingo iš A. G. pinigai ir kaltas R. A. .

Liudytojo V. P. V. 2004-09-01 parodymais apie tai, kad 1993 m. pabaigoje - 1994 m. pradžioje, būdamas (duomenys neskelbtini), kur gyveno A. G. , A. G. ir T. G. , girdėjo pastarųjų pokalbio nuotrupas apie tai, kaip minėti asmenys aptarinėjo ką daryti su R. A. ir Z. V. , nes A. G. buvo įsitikinęs, jog būtent jie pavogė iš jo pinigus. A. G. jo pasiklausė, kokią nuobaudą jis duotų asmenims padariusiems vagystę. Ką A. G. , A. G. ir T. G. nutarė daryti su Z. V. ir R. A. , jis negirdėjo. Maždaug 1997-1998 metais išgėręs A. G. tėvas S. G. į jo repliką, kad A. G. yra „vagis ir žmogžudys“, šio teiginio nepaneigė ir teisindamas savo sūnų pasakė, kad ką A. G. beliko daryti bei aiškino, kad Z. V. ir R. A. pavogė sūnaus pinigus.

Liudytojas A. V. parodė, kad kaltinamasis yra giminaitis, tarp jų santykiai normalūs. Parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu teisingi, juos pilnai tvirtina. A. V. 2004-08-30 parodė, kad maždaug 1996-1997 metais pokalbio su A. G. metu tarp jų kilo konfliktas, kurio metu A. G. jam pasakė, jog jeigu pastarasis „drums vandenį“, tai ir jį užkas taip, kaip užkasė Z. V. ir R. A. . Prieš tai pasakydamas, A. G. demonstratyviai paklausė, ar jis pažįsta R. A. ir Z. V. . Pamatęs, kad grasindamas nužudymu jo neįbaugino, A. G. jam pasakė, kad dings jo vaikai. Be to, jo tėvas V. P. V. jam pasakojo, kad vieno pokalbio metu su A. G. tėvu S. G. , jis A. G. pavadino vagimi ir žmogžudžiu, į ką S. G. atsakė, kad A. G. nieko neliko kito daryti, nes iš jo paties pavogė pinigus ir jis negalėjo išsiaiškinti kas įvykdė vagystę, t.y. įvykusio pokalbio metu S. G. nepaneigė to, kad A. G. yra žmogžudys, pateisindamas savo sūnų A. G. tuo, kad iš jo buvo pavogti pinigai bei aiškindamas, kad būtent dėl šios priežasties A. G. tapo žmogžudžiu.

Liudytojas A. J. parodė, kad apie R. A. ir Z. V. dingimą prisiklausęs bei išgirdęs visokiausių kalbų. Pats nieko nežinantis. Jis nėra niekam pasakojęs apie jų dingimą.

Liudytojas R. K. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, bet 1997 metais su juo susipyko ir nustojo bendrauti. Jis nuo 2004 metais duotų parodymų prieš A. G. atsisako, nes šiuos parodymus davė verčiamas pareigūnų ir pasilieka prie savo pirminių parodymų. Ikiteisminio tyrimo metu jį du su puse mėnesio vežiojo po įvairias areštines, nes buvo sulaikytas už padarytą nusikaltimą, tačiau pareigūnai jį kaltino dviejų žmonių dingimu. Jo atžvilgiu buvo vartojamas smurtas, jį mušė, kankino, vertė prisipažinti, taip pat liepė rašyti ant pateikto lapo, kad A. G. nužudė žmones. Jis nesirašęs. Taip pat jo atžvilgiu buvo vartojamas psichologinis smurtas. Parodymus davęs ant A. G. , nes buvo pavargęs nuo spaudimo. Jis rašęs skundus ir Generalinei prokuratūrai, tačiau atsakymo negavo. Etapavus jį į įvairias areštines jį apklausinėdavo tie patys tyrėjai. 2005 metais buvo priverstas duoti melagingus parodymus iki nebuvo iškviestas advokatas. Jo parodymai yra teisingi, kurie duoti 1994 metais spalio 27 d. ir 1994 m. lapkričio mėnesį. Jis teisminio bylos nagrinėjimo metu tvirtina, kad 1994 metais spalio mėnesį, būdamas su V. J. Klaipėdoje matė R. A. . Taip pat yra matęs ginklą pas R. S. , kuomet čečėnas pardavinėjo. Melagingus parodymus dėl ginklų davęs daromas spaudimo.

Liudytojas R. K. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, nepiktuoju. Parodymai, kurie duoti, surašyti tokie, kokius jam pasakojo pareigūnai. 1994 metais V. Š. ji vežęs pirkti mašinos pas D., pas A. G. nevežęs. Jo apklausos protokolą rašė miške. Jam nebuvo kitos išeities, turėjo pasirašyti. Kol vežė į Alytų davė spaudimą, apklausinėjo 6-iese. Akistata su V. Š. vyko Alytuje. Neturėjo laiko skaityti akistatos protokolo. Pareigūnai už jį pasakojo.

Liudytojas G. M. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, nes kartu studijavo 1994 metais (duomenys neskelbtini) institute, gyveno bendrabutyje, bendravo su A. G. . Geriau buvo pažįstamas su G. S. . 1994 metų pavasarį A. G. sakė, kad važiuos link Marijampolės susitikti su žmonėmis ir siūlė važiuoti kartu. Jis sutikęs, kartu dar važiavo G. S. ir G. J. . Atvažiavus į Kalvariją, jie sutiko du vyrus, A. G. su jais pasikalbėjo ir pastarieji nurodė važiuoti į Liubavos kaimą, kad ten kažkoks žmogus turi naujienų dėl pavogtų bažnyčios pinigų. Važiuojant sustojo prie kažkokio ežero. Visi išlipo iš mašinos. Tie vyrai kalbėjosi su A. G. . A. G. pasitraukus, vyrai pradėjo kalbėti, kad geriau pasidalinti tuos pinigus ir pradėjo jiems tai siūlyti. Atėjus A. G. jam pasakė, kad gavo keistą pasiūlymą. Kilo konfliktas. Vyrai sakė ”atiduosim tuo pinigus G.”. Sakė turi pasitarti ir atsitraukė į šoną pasikalbėti. Jis matė, kaip jie kažką išsitraukė ir pasigirdo šūviai. Šaudė į jų pusę. Tie vyrai pradėjo bėgti į vieną pusę , o jie į kitą. Sėdo į mašiną ir grįžo į Kauną. Parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu buvo tokie, todėl kad taip liepė pareigūnai. Jam buvo daromas spaudimas, liepiama pasirašyti ir jis bus paleistas namo (buvo suimtas). Pareigūnai jam diktavo ir jis pasirašinėjo. Jam sakė, kad jis jiems yra neįdomus ir jiems rūpi A. G. . Jam buvo pareikšti įtarimai dėl dviejų žmonių nužudymo. Jam sakė, kad įtarimus panaikins, jeigu jis pasirašys jų išgalvotus parodymus arba gaus 20 metų. Šį pažadą pareigūnai išpildė. Parodymų patikrinimo vietoje metu pareigūnai nurodė, ką ir kur turi rodyti. Be to, vietą kur jie sutiko tuos du asmenis, jis nenurodė. Pareigūnai atvežė ir nufotografavo. Ta vieta nesutampa su ta kur jis nurodė. Taip pat jis nematęs ir ginklo. Tyrimo metu jam buvo pasakyta kaip apibūdinti ginklą. Nei A. G. , nei jis ginklų ar kokių nors krepšių neturėjo. Tiesą sakantis teisme. Ikiteisminio tyrimo metu jis daug kartų buvo apklausinėjamas, buvo daromas psichologinis spaudimas. Iki veiksmų atlikimo pokalbiai vykdavo neoficialiai be advokato, buvo daromas spaudimas. Po to apklausdavo prie advokato. Advokatas taip pat liepė prisipažinti. Sakė, kad jis pareigūnų nedomina. Jam davus parodymus, kokių reikėjo pareigūnams, po dviejų su puse mėnesio jis iš suėmimo buvo paleistas.

Liudytojas G. J. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, kartu mokėsi (duomenys neskelbtini) . Jis įstojo 1993 metais. Kartu mokėsi ir G. M. ir G. S. . 1994 metais pavasarį A. G. pasiūlė jam ir G. M. važiuoti į Kalvariją, nes A. G. norėjo pasikalbėti su žmonėmis dėl pavogtų pinigų. Kalvarijos mieste A. G. pamatė pažįstamus ir sustojo pasikalbėti. Jis iš kalbos suprato, kad tie asmenys pavogtų pinigų ieškotojai. Pokalbio metu tie asmenys pasiūlė A. G. parodyti žmones, žinančius apie tuos pinigus. Jie įsėdo pas juo į automobilį. Važiuojant, tie asmenys pasiūlė užsukti prie ežero. Atvažiavus prie ežero A. G. kalbėjosi su jais apie kažkokius pinigus. Vienu metu, A. G. nuėjus, tie asmenys siūlė pasidalinti pinigus. Iš kalbos jis supratęs, kad pinigai pas juos. Grįžus A. G. , jie jam pasakę, ką siūlė tie du asmenys. Muštynių nebuvo, bet įvyko konfliktas. Tie du asmenys sakė, kad reikia pasitarti, prašė leisti jiems pasikalbėti .Pradėjus eiti link jų, vienas iš jų išsitraukė ginklą ir šovė į jų pusę du šūvius. Jie išsigando ir sėdę į automobilį išvažiavo į Kauną. Tie asmenys pabėgo į miško pusę. Tų asmenų vardų ar pavardžių nežino. Iš Kauno važiuojant į Kalvariją, važiavo per Marijampolę. A. G. ir G. S. buvo užėję į kažkokį tai namą Marijampolėje. Ikiteisminio tyrimo metu jis buvo suimtas ir 11-a mėnesių praleido suėmime. Tuo metu jam buvo daromas spaudimas iš policijos departamento pareigūnų pusės. Pusantro mėnesio laikė vieną ir kasdien apklausdavo. Apklausinėjo pareigūnas E. G. ir V. V. . Sakė, kad pasirašyčiau ir tuomet paleis iš suėmimo. Be to, sakė, kad G. M. ir G. S. pasirašė, todėl ir jis turėtų prie jų prisijungti. Matomai todėl jo 2007 m. vasario mėnesį apklausose G. M. ir G. S. buvo liudytojais o jis įtariamasis, nes jis nedavė jokių parodymų. Per 11-a suėmimo mėnesių jį vežiojo po įvairias areštines- Varėnos, Alytaus, Trakų. Taip būdavo daromas psichologinis spaudimas. Visose areštinėse laikydavo vieną, tik kažkurioje sėslėje dviese. Šis asmuo jo klausinėjo apie nužudymą, bylą. Be to, jis nesuprato už ką buvo sulaikytas ir Ukrainoje. Ten buvo sumuštas, uždarytas į areštinę. Po 3-jų dienų atvyko Lietuvos Respublikos departamento pareigūnai D. Ž. ir E. G. . Jie sakė ”pasirašyk” arba liksi čia ir gadins jam sveikatą. Tie pareigūnai smurto nevartojo, bet darė psichologinį spaudimą. Pareigūnams nieko nepasakojęs, nes supratęs, kad fabrikuojama byla.

Liudytojas G. S. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, buvo geri draugai, po to santykiai tapo dėl piniginių, biznio reikalų. Su kaltinamuoju 1994 m. mokėsi (duomenys neskelbtini) akademijoje. Pagal bylą, tais metais, pavasarį važiavo kartu su kaltinamuoju, G. M. , G. J. pasivažinėti. A. G. važiavo su kažkuo susitikti į Marijampolę. Jis sakė, kad iš jo buvo pavogti bažnyčios pinigai. Marijampolėje jis su kaltinamuoju buvo užėję į kažkokį bendrabutį, nes A. G. kažko ieškojo. Vėliau važiavo į Kalvariją ir ten sutiko du žmones. Sustojus, kaltinamasis su jais pasikalbėjo ir šie vaikinai pasiūlė padėti ieškoti pinigų. Bevažiuojant, šie vaikinai pasiūlė užsukti prie ežero. Sustojus, visi išlipo pakalbėti. Kalbėjomės ir dėl pavogtų pinigų. A. G. buvo nuėjęs į šoną ir tie žmonės pasiūlė tuos pinigus pasidalinti. Apie tai pasakėm A. G. ir įvyko susistumdymas. Jie paprašė pasitarti, pasitraukė, pakalbėjo. Einant link tų vaikinų, kažkuris iš jų, šovė į juos. Vaikinai pradėjo bėgti į vieną pusę, o jie į mašiną ir išvažiavo. Po šūvių į juos, jie labai išsigando, buvo šoko būsenoje. Į tokią situaciją buvo papuolęs pirmą kartą. Parodymai duodami teisminio bylos nagrinėjimo metu yra teisingi. O tie parodymai, kuriuos jis davęs ikiteisminio tyrimo metu yra neteisingi. Jis buvo apklaustas 2005-06 mėnesį ir tuomet, paveiktas pareigūnų, davęs parodymus kitokius todėl, kad areštinėse nuo ryto iki vakaro sakė kalbėti ant A. G. , nes jis yra pabėgęs, jo neras, o jei jie duos ant A. G. parodymus, eis namo. Pareigūnas taip sakė, kuris konkrečiai, negali sakyti, nes bijo keršto. Jis buvo sulaikytas ir du su puse ar tris mėnesius buvo suimtas dėl to paties įvykio. Detaliai viską nurodė todėl, kad jam sakė „sėdot į automobilį, važiavot ten“. Įsisodino, nuvežė, parodė kur stovėjo. Sakė pareigūnai, viską žinom, pasakyk ant A. G. ir viskas. Pareigūnai sakė, kad A. G. slapstosi Kazachstane, jo neras. Jam buvo daromas psichologinis smurtas. Advokato nebuvo, apklausos buvo be advokato, į mišką apklausai vežė be advokato. Tik antrą kartą, į pabaigą apklausos atvažiavo advokatas. Ikiteisminio tyrimo teisėjui apklausiant, kai jį atvežė pasakė „nekalbėk, sakyk, kad esi susijaudinęs, tvirtini, ką pasakęs“. Pareigūnai sakė sakyti ant A. G. . Įtariamuoju buvau apklaustas 2006-09 mėn., liudytoju apklaustas 2007-02- 07 mėn. parodymai analogiški dėl to, kad jam buvo sakyta laikytis pirminių parodymų. Ginklų atpažinimo metu jam buvo pateikti 4-ri ginklai. Atsakomybę jam buvo išaiškinta. Tuo momentu nieko negalvojo, pasirašė melagingais parodymais. Iš suėmimo jis buvo paleistas nesuėjus suėmimo pabaigos terminui, nes pasakė ko norėjo pareigūnai. Pradžioje jam buvo pareikšti įtarimai, o po, to tapo liudytoju. Jam sakė, kad jiems reikalingas A. G. , o ne jis. Suėmimo metu jis buvo vežiojamas po įvairias areštines.

Liudytojai V. V. , D. Ž. , E. G. parodė, kad jie dirba Lietuvos Respublikos kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriuje. Jis dalyvavo atliekant tyrimo veiksmus dėl dviejų žmonių dingimo. Įtariamasis buvo A. G. . Visi ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atliekami vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normomis. Neteisėtų veiksmų nebuvo. Apklausiami asmenys parodymus davė geranoriškai, niekieno neverčiami. Jie dalyvavę atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus su G. S. , G. M. , G. J. , A. G. . Be to, D. Ž. ir E. G. parodė, kad fizinė, psichinė prievarta atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus liudytojų ar įtariamųjų atžvilgiu vartojama nebuvo.

Liudytojas G. S. parodė, kad VSAT Informatikos ir ryšių valdybos viršininku dirba nuo 1999-10 mėn. -VSAT naudojama pasienio tikrinimo programinė įranga pradėta diegti 1997 m., kuri pirmame pasienio kontrolės punkte į eksploataciją įdiegta 1999 m. gruodžio mėn. Užduotis – fiksuoti sienos kirtimą ir saugoti duomenis 10 metų. Asmuo, kertantis sieną, turi pateikti savo asmens dokumentą. Sistema dirba paskirstytų duomenų bazių serverių principu – duomenys iš tikrinimo vietų fiziškai įvedami į lokalų serverį, kuris valandos bėgyje patalpina duomenis į centrinį serverį, kuriame yra sukaupta informacija iš visų pasienio kontrolės punktų serverių. Priėjimą prie programinės įrangos turi kiekvienas VSAT dirbantis asmuo, naudodami įdiegtą programinę įrangą ir naudodamiesi asmeniniais slaptažodžiais arba asmeninėmis identifikacinėmis kortelėmis. Jei darbuotojui yra išduota kortelė, prie sistemos gali jungtis tik naudodamas ją, nes vartotojo vardas ir slaptažodis yra įrašyti kortelėje ir vartotojui nėra žinomi. Perduoti identifikacinę kortelė ar pasakyti kitam asmeniui savo prisijungimo vardą ir slaptažodį yra griežtai draudžiama. Duomenis įterpti atgaline data dirbant, su aplikacine sistema, neįmanoma, sistema neleidžia redaguoti datos. Įterpti duomenis atgaline data į sistemą įmanoma tik administratoriui suteikus specialias teises, kurios suteikiamos tik tuo atveju, jei reikia suvesti duomenis iš žurnalų, kurie buvo pildomi neveikiant sistemai. Suvedus duomenis, ši teisė iš karto atimama. Sistemoje yra saugoma įrašo įvedimo data, sienos kirtimo data, kada duomenys išsiųsti į centrinį serverį. Slaptažodžiai lokaliame ir centriniame serveriuose skiriasi. Teigti, kad taisytos datos - negalėčiau. Duomenys apie R. A. sienos kirtimą 2000-05-28 d. 13 val. 19 min. 10 sek. iš darbo stoties WS72105 užregistruoti, kuri skirta specialiems patikrinimams atlikti ir kurioje, paprastai, sienos kirtimo tikrinimai neatliekami. Duomenys į kompiuterį įvesti naudojant prisijungimo duomenis, kurie priklauso VSAT pareigūnui A. D. . Sistemos programoje visi keleiviai yra grupuojami. Užregistruota 12 keleivių šiuo reisu, visi keleiviai užregistruoti iš darbo stoties kompiuterio WS72101 ir pradėti vesti 15 val. 08 min., beveik 2 valandų skirtumu po duomenų apie R. A. įvedimo. Vykdant patikrą, R. A. rastas sąraše ieškomų asmenų. Patikra atliekama 2-oje patikros linijoje. Galima pasitikslinti, ar yra sutapimas. Specialus patikrinimas atliktas stotyje WS72101, komentaras „tikrinimo sistemos klaida“. Nustatyti, ar prisijungimo vardu, priklausančiu A. D. buvo jungtasi naudojant rankinę identifikaciją ar naudojantis personalia identifikacine kortele iš sistemos duomenų, neįmanoma. Jei padaryta klaida, rašomas tarnybinis pranešimas, daromas ištaisymas. Apie I. S. 2000-05-28 d. sienos kirtimą duomenys įvesti į sistemą skenuojant dokumentą ar įvesti rankiniu būdu, nustatyti neįmanoma, nes sistemoje yra išlikę tik 2000-11-07 dokumento skenavimo duomenys. Informacija pagal įvedimo laiką atitinka kitų šio reiso keleivių įvedimo laiką. I. S. duomenys įvesti 15.09 val., o reiso keleivių duomenys pradėti įvesti į sistemą iš darbo stoties WS72101, tai atitinka kitų reiso keleivių registravimo vietą. Reiso keleivius tikrino pareigūnė I. B. ir keleiviai buvo suvestas su kitu slaptažodžiu, išskyrus R. A. duomenis. I. S. išvyko su bendru srautu. R. A. vienintelis sodinimas į lėktuvą buvo suvestas su kiti slaptažodžiu. Darbuotojas būna ten, kur stovi kompiuteris. Šiuo atveju stotyje WS72101. Dėl R. A. – kompiuteris turėjo stovėti kitoje patalpoje. Jeigu, darbuotojas sėdėjo darbo vietoje, tačiau buvo pasitraukęs, neuždarius sistemos, kitas asmuo gali prieiti prie duomenų. R. A. duomenys buvo įvesti 2000-05-28 d. 13 val. 19 min. 10 sek., kiti keleiviai – pradedant 15 val. 09 min. Į skrydį keleiviai registruojami prieš pusantros valandos likus iki skrydžio. Kad pasas nebūtų nepateiktas, situacija neįmanoma. Asmenys praleidžiami tik su asmens dokumentu. Asmuo gali kirsti sieną, bet gali neišskristi. Jei dokumentai pateikti – sieną faktiškai kirto. Sąrašuose grįžimo gali ir nebūti.

Liudytojas A. D. parodė, kad Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie VRM pakrančių apsaugos rinktinės Palangos užkardoje pamainos vyresniuoju dirba nuo 1995 metų. 2000 metais dirbo tose pačiose pareigose. Tuo metu sistemoje buvo kodai, spaudai, kompiuteriai. 2000 m. į jo pareigas įėjo vadovavimas pamainai. Į pamainą įeidavo 3-4 darbuotojai. Jo buvimo vieta būdavo oro uoste visur, žmonių atvykime, jei reikia – išvykime, pagal tai, kur reikdavo dirbti. Atskiro darbo kabineto neturėjo. Kiek tuo metu buvo atvykimo, išvykimo kompiuterių, nepamena. Galėjo būti 3 išvykimo, 3 atvykimo. Poilsio zonoje kompiuterio nebuvo. Kodas – skaičiai, buvo duotas lapas su sąrašu darbuotojų, kiekvienas išsirašė savo kodą. Tą sąrašą jiems atvežė kompiuterinės sistemos specialistas. Jis savo kodo nepamena. Ar galėjo kiti asmenys pasinaudoti jo kodu pasakyti negali, tačiau kolegos, kompiuteristas galėjo sužinoti. Be to, tuo metu naudojimosi instrukcijos nebuvo, nebuvo supažindinti kaip reikia dirbti. Viskas buvo mokymo ir mokymosi procese. R. A. nepažinojo. Šis asmuo buvo užregistruotas kaip vykstantis į Vokietiją. Jeigu asmuo yra paieškomas, tai automatiškai užsidega kompiuteryje langas ir tuomet atliekamas specialus patikrinimas, susisiekiama su paieškos iniciatoriumi. Jei darbuotojas padaro klaidą, jis turi kažką įrašyti, kad galėtų uždaryti langą. Jis nepamena, kad įvedęs R. A. duomenis. Įrašas, kad siena kirsta, negarantuoja, kad tai buvo padaryta, tačiau teoriškai galima daleisti, kad R. A. nurodytu laiku išskrido iš Palangos oro uosto.

Kaltinimas A. G. grindžiamas keliomis įrodymų grupėmis. Tai nužudymo motyvai (pinigų vagystė ir kaltinimai juos pagrobus), grasinimas susidoroti, R. A. ir Z. V. dingimo aplinkybės, jų įsodinimas į automobilį, nužudymas – grindžiamas liudytojų parodymais, specialistų išvados dėl ginklų ir tūtelių radimo, slapto sekimo protokolais bei kita kaltinimo nuomone svarbia medžiaga.

2000 m. BPK 20 straipsnis numato, jog įrodymais gali būti bet kokie duomenys, jei jie gauti įstatymų nustatyta tvarka. Tačiau, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Bylos duomenų liečiamumo ir patikimumo klausimas yra diskrecinė bylą nagrinėjančio teismo teisė. Tai reiškia, kad tik teismas gali pripažinti, kuriais duomenimis patvirtinamos ar paneigiamos bylai reikšmingos aplinkybės ir kurie duomenys nėra reikšmingi sprendžiant kaltės klausimą. Bylos duomenų pripažinimas įrodymais yra loginio proceso rezultatas, kurio metu teismas įvertina tam tikrų bylos duomenų ryšį ir reikšmę, atsižvelgdamas į pareikštus kaltinimus, pripažindamas ar nepripažindamas nusikalstamas veikas įrodytomis. Pagal informacijos šaltinio pirmumą įrodymai skirstomi į pirminius ir išvestinius, pagal santykį su įrodinėjamomis bylos aplinkybėmis įrodymai skirstomi į tiesioginius ir netiesioginius, pagal įrodymų santykį su kaltinimo versija įrodymai skirstomi į kaltinančius ir teisinančius.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 301 str. reikalavimais, teismas priimdamas nuosprendį, jį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Jokie įrodymai neturi teismui iš anksto nustatytos galios. Prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų surinkti duomenys ikiteisminio tyrimo metu įrodomosios reikšmės, priimant nuosprendį, teismui neturi. Vien šiais duomenimis teismas negali pagrįsti priimamo nuosprendžio. Jeigu yra skirtumų ir prieštaravimų tarp parodymų, kuriuos asmenys davė atliekant ikiteisminį tyrimą ir teisme, teisėjai privalo nustatyti priežastį ir formuoti savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų patikimumo.

Kaltintojos nuomone, kaltinamojo A. G. kaltė pilnai įrodyta jam pateiktų kaltinimų apimtyje byloje surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais.

Teisėjų kolegijos nuomone, A. G. kaltė dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymo neįrodyta baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 1993-12-23 Marijampolės Policijos komisariate gautas A. G. prašymas, kuriame nurodoma, kad 1993-12-18 pareiškėjas, grįžęs iš varžybų, pasigedo 14000 Lt.(4 t., b.l.182). Dėl minėto fakto 1994-01-13 Marijampolės Policijos komisariate iškelta baudžiamoji byla Nr. 64-1-515-94 pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 146 str. 1 d. (sena redakcija), t.y. dėl 14000 Lt vagystės iš A. G. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) A. G. 1994-01-13 prašymu pastarasis pripažintas civiliniu ieškovu 14000 Lt sumai ir nukentėjusiuoju. 1994-01-13 apklaustas liudytoju, A. G. parodė, kad pinigai-14000 Lt, duoti jam brolio A. pasaugoti, buvo pagrobti iš namo, kuriame jis gyveno. (4 t., b. l. 178-179, 180-188).

Dėl pinigų vagystės A. G. įtarė Z. V. ir R. A. . Tai, kad A. G. užsiėmė pinigų ir juos pagrobusių asmenų paieška neneigia ir jis pats, tai patvirtina liudytojai Sigitas A. G. , R. G. , T. G. , Angelė A. G. ir kiti liudytojai.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai V. V. , R. V. , Z. B. , L. K. , P.A. R. , D. B. , M. K. , D. G. , S. R. , D. P. , R. A. , G. A. .Jokių duomenų apie esmines bylos aplinkybes nepateikė ir jų parodymai kaltinamojo A. G. kaltei pagrįsti, ar ne, neturi. Jie tik patvirtina tai, kad Z. V. ir R. A. nematė atskirus laiko tarpus iki 1994 metų ir po 1994 metų.

Kaltinimo nuomone, A. G. , neturėdamas jokių duomenų, be to, kad R. A. padėdavo remontuoti automobilius, kartu su Z. V. lankydavosi pas jį namuose ir remdamasis tik savo įsitikinimu, pinigų vagyste ne tik kaltino R. A. ir Z. V. , bet ir jiem grasino. Remiamasi V. V. neva žodžiais pasakytais Z. V. –„ lipa ant galvos“ ir kaltina jį su R. A. pavogus pinigus“. Be to, remiamasi ir R. V. parodymais, kad R. A. jam pasakojo, kad A. G. jiems grasino. V. K. parodymais, kad jis iš R. V. sužinojo, kad A. G. grasino R. A. ir Z. V. , taip pat ir jam. Tačiau, kokie tai buvo grasinimai, ar realūs šie grasinimai, duomenų nėra. Liudytoja E. B. taip pat nurodo, kad Z. V. buvo grasinama. Be to, ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. Č. tyrėjams pateikė dvi audio kasetes MK-60-6 ir FE-60. Tyrėjai, jau pateikdami specialistams šias kasetes, nurodo, kad 1993 metų pabaigoje ir 1994 pradžioje kasetėse įrašytas R. A. pokalbis su dviem asmenimis, kurių vienas yra A. G. (4 t., b. l. 6) tačiau, specialistai išvadoje Nr.11-1536(06) pasisako, kad „tikėtina, kad asmuo, kurio pasakytos frazės 1 ir 2 prieduose pateiktose stenogramose pažymėtos raide A, yra A. G. . Kategoriškai teigti negalime dėl priežasčių, nurodytų tiriamojoje šios specialisto išvados dalyje“. Perklausius minėtus įrašus, A. G. parodė, kad jis pokalbyje su R. A. norėjęs atrodyti prieš jį stipresnis, kad jei jis kaltas, kad suklustų, jaustų baimę, todėl pokalbio metu norėjęs sudaryti tokį įspūdį. E. B. teigimu Z. V. dėl grasinimų kreipėsi į policiją ir jam buvo įduotas mikrofonas įrašyti A. G. grasinimus. Kolegijos nuomone, išklausius įrašus negalima teigti, kad visa kalba nukreipta grasinimų R. A. ir Z. V. linkme. Pokalbių metu paliestos įvairios temos – draugystės, šeimos, tame tarpe, kiek suprantama ir pavogti pinigai.

Be to, kaltinimas remiasi liudytojų I. V. , J. V. , V. P. V. , A. V. parodymais, kuriuose V.P. V. parodo, kad 1993 m. pabaigoje - 1994 m. pradžioje, būdamas (duomenys neskelbtini), kur gyveno A. G. , A. G. ir T. G. , girdėjo pastarųjų pokalbio nuotrupas apie tai, kaip minėti asmenys aptarinėjo ką daryti su R. A. ir Z. V. , nes A. G. buvo įsitikinęs, jog būtent jie pavogė iš jo pinigus. Maždaug 1997-1998 metais, išgėręs A. G. tėvas S. G. , į jo repliką, kad A. G. yra „vagis ir žmogžudys“, šio teiginio nepaneigė ir teisindamas savo sūnų pasakė, kad ,,ką A. G. beliko daryti“ bei aiškino, kad Z. V. ir R. A. pavogė sūnaus pinigus. A. V. parodė, A. G. jam buvo sakęs, kad “užkas tave, kaip užkasė R. A. ir Z. V. ”. Nustatyta, kad paminėti asmenys yra giminystės ryšyje su A. G. šeima (P. V. yra kaltinamojo mamos brolis). Tarp šeimų susiklostę priešiški santykiai. A. G. A. V. kaltino užsakius jo nužudymą. A. V. kaltino A. G. cigarečių vagyste. Pats A. V. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad „jei jis kenčia neteisėtai, tegul ir jis kenčia“. Dėl paminėto kolegijos nuomone, vadovautis V.P. V. , I. V. , J. V. , A. V. parodymais netikslinga. Be to, šių asmenų parodymai nei patvirtina, nei paneigia A. G. kaltę.

Įkiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, kurie buvo ištirti teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad R. A. ir Z. V. 1994 m. balandžio 19 d. išėjo iš namų ir nebegrįžo. Šį faktą patvirtino liudytojos A. A. (R. A. motina) ir V. Č. (sesuo), E. B. (G.). Tai patvirtina ir liudytoja I. V. (Z. V. motina), kuri parodė, kad 1994-04-19 sūnus Z. V. turėjo atvažiuoti, tačiau neatvažiavo.

Marijampolės PK Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus duomenimis, Marijampolės policijos komisariato aptarnaujamoje teritorijoje, be R. A. ir Z. V. , 1994 metais dingusių asmenų be žinios, kurių nebūtų nustatytos buvimo vietos, nebuvo (3 t., b. l. 2).

Lietuvos Respublikos prokuratūrų ir iš Lietuvos Respublikos policijos komisariatų duomenys rodo, kad nuo 1994 metų jų aptarnaujamose teritorijose R. A. ir Z. V. požymius atitinkančių neatpažintų lavonų rasta nebuvo (3 t., b. l. 10-79, 87-168).

Iš byloje esamų rašytinių įrodymų, liudytojų parodymų sektų, kad po 1994-04-19 R. A. ir Z. V. niekas nematė, tačiau byloje yra ir kitų asmenų parodymai, kurie nepaneigti bylos nagrinėjimo metu, kad minėtus asmenis po 1994-04-19 matė. Liudytojas A. Š. teigia, kad jam B. S. sakiusi, jog dingusiuosius kažkas matė Kaliningrade. Pati B. S. tai neigia. Liudytoja D.M. A. parodė, kad taip pat iš žmonių kalbų girdėjusi, kad dingusiuosius matė Kaliningrade. Parengtinio tyrimo metu liudytoja E. Š. (5 t., b. l. 51) parodė, kad R. K. jai sakė, kad su V. J. R. A. matė Klaipėdoje. E. Š. parodymai pagarsinti BPK 276 str. 1 d. pagrindu (mirusi). Teisminio bylos nagrinėjimo metu R. K. patvirtino, kad 1994m. spalio mėnesį matęs R. A. Klaipėdoje. V. J. 1994-10-27 taip pat tvirtino, kad matė R. A. Klaipėdoje, vėliau tai paneigė. A. D. 2000 metais dirbęs Palangos oro uosto pamainos vyresniuoju, teisminio bylos nagrinėjimo metu į advokato Z.Jankovski klausimus atsakė „A. A. nurodytu laiku galėjo išskristi iš Palangos oro uosto, teoriškai galima daleisti...“ Liudytojas G. S. parodė, kad asmuo gali kirsti valstybės sieną, bet neišskristi.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM Operatyvinės veiklos valdybos pateiktais duomenimis R. A. 2000-05-28 kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną, iš Palangos oro uosto PKP reisu TT 422 PLQ-BLL išvyko į Vokietiją (duomenys neskelbtini) miestą. Duomenų apie Z. V. neturi ir jo vykimas per valstybės sieną neužfiksuotas. Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenų bazėje yra užfiksuota, kad R. A. , a.k. (duomenys neskelbtini) 2000-05-28 13:19:08 Lietuvos Respublikos valstybės sieną kirto Palangos oro uosto K. M. piliečio dokumentų patikrą vykdė Pakrančių apsaugos rinktinės, Palangos užkardos pareigūnas A. D. (2 t., b. l. 135-136, 138-139).

VĮ tarptautinio Palangos oro uosto 2006-06-27ir 2006-07-13 raštais apie tai, kad jų turimais duomenimis pil. R. A. ir Z. V. 2000-05-28 iš Palangos oro uosto neišskrido (2 t., b. l. 141, 147).

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie aplinkos ministerijos pažyma patvirtina, kad artimiausios Liubavui, Kybartų meteorologijos stoties duomenimis, 1994-04-19 vakare buvo debesuota, kritulių nebuvo (2 t., b. l. 115) ir Vilniaus universiteto astronomijos observatorijos pažymos duomenimis patvirtinama, kad 1994-04-19 vakare saulė nusileido 20:30 valandą ir prasidėjo civilinės sutemos, kurios baigėsi 21:09 valandą. Nurodytų civilinių sutemų laikotarpiu natūralus apšvietimas dar būna pakankamas technologiniams darbams vykdyti atvirame lauke. Tolima horizonto linija gerai matoma (2 t., b. l. 117).

Neginčijamų įrodymų, kad 1994-04-19 R. A. ir Z. V. į A. G. automobilį buvo įsodinti pavartojant smurtą nėra. Liudytojas K. M. parodė,kad 1994-04-19 apie 20 val. pas jį į namus, esančius (duomenys neskelbtini), atėjo Z. V. ir R. A. . Jie atsinešė elektros šoko pistoletą ir paprašė kronos, kad galėtų patikrinti ar jis veikia. Pistoletas neveikė. Jie atidavė kroną ir išėjo į (duomenys neskelbtini) gatvę. Kai jie išėjo, jis nuėjo atgal į sodą. Jie nuėjo keliu link Kalvarijoje buvusių kareivinių. Kaip tik tuo, metu jis nuo buvusių kareivinių pusės pamatė gatve važiuojantį šviesios spalvos automobilį ,,Žiguli“. Atstumas nuo jo iki a/m buvo apie 50-60 m., gal 40 m. Matomumas buvo geras, tai buvo vakare. Matomai, atpažinęs automobilį ar jame sėdinčius asmenis, R. A. pradėjo link jų bėgti. Z. V. tuo metu buvo gatvėje tolėliau. Automobilis sustojo prie Z. V. . Tuo metu prie automobilio pribėgo R. A. ir pasilenkęs kažką pašnekėjo su žmonėmis, sėdinčiais automobilio gale. Automobilyje sėdėjo 2 arba 3 žmonės, kažkas lyg buvo išlipę. Maždaug po minutės pokalbio Z. V. su R. A. įsėdo į automobilį ir nuvažiavo gatve tolyn link R. A. namų. Tuo momentu, kai R. A. ir Z. V. turėjo sėsti į automobilį kilo kažkoks triukšmas ar šurmulys, kuris jį privertė atsigręžti. Atsisukęs pamatė, kad vienas kažkoks asmuo staigiai sėdo į mašiną. Ginčų ir kivirčų nematė ir negirdėjo, todėl mano, kad Z. V. ir R. A. į automobilį įsėdo savo noru. Liudytojas R. L. patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Jis teigė, kad matęs kaip iš VAZ 2106 automobilio iššoko trys jauni vyriškiai su kepurėmis, tarp vyriškių, „M.“ ir „Z.“ (R. A. ir Z. V. ) kilo konfliktas, pastarieji bandė bėgti, tie vyrai vijosi, ar pagavo nematė. Vienas iš vaikinų, iššokusių iš mašinos, buvo A. G. . Nuo jų automobilio iki to, į kurį įsodino, buvo atstumas apie 10-20 metrų (6 t., b. l. 104-105, 18 t., b. l. 141). K. M. nurodė, kad įvykį matė 40-60 metrų atstumu, R. L. iš 10-20 metrų atstumo. K. M. (6 t., b. l. 89) parodė, kad R. A. jo draugas, taip pat parodė, kad kitas automobilis tuo metu sustojęs nebuvo (19 t., 25 b.l.). R. L. teigia, kad M. M. su kuriuo jis važiavo, buvo išlipęs ir kalbėjosi su ‚M.“, po to jie nuvažiavo link tilto, o prie tų vaikinų privažiavo kakavos spalvos automobilis VAZ 2106. Tad, toje pat vietoje ,tuo pačiu metu, apie tas pačias aplinkybes du liudytojai duoda skirtingus parodymus. Apie tas aplinkybes, dar duoda parodymus ir liudytojas R. V. , kuris teigia, kad iš K. M. ar iš R. L. sužinojęs R. A. ir Z. V. įsodinimo į automobilį aplinkybes, o liudytojas V. K. apie įsodinimo aplinkybes žino iš R. V. pasakojimo. Kuris jam sakęs, kad Z. V. , prieš, sėsdamas į mašiną, šoko muštis, bet R. A. jam liepė sėsti į mašiną ir nesipriešinti, tačiau pats R. V. tokių aplinkybių nenurodo. Nenustatyta, kad R. A. ir Z. V. atžvilgiu, įsėdant jiems į A. G. automobilį, buvo vartojamas smurtas, jie sodinami jėga. Be to, tai atitinka ir liudytojų G. M. , G. J. , G. S. , kaltinamojo A. G. parodymus. Be to, baudžiamojoje byloje, ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas Nr. 1-05, kuriam taikomas anonimiškumas (6 t., b. l. 107), apie R.A. ir Z. V. įsodinimą į automobilį bei atlikti kiti ikiteisminio tyrimo veiksmai. Kolegija, susipažinusi su įslaptinto liudytojo apklausos protokolu bei priedais, nustatė, kad ji surinkta pažeidžiant Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus, todėl šia medžiaga, priimant nuosprendį nesivadovaujama.

2005-07-13 įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) ežero šiaurinės pakrantės dugne, esančiame 5 m. gylyje, apie 17 m. atstumu nuo kranto, šalia liepto liekanų buvo surastas ir paimtas pistoletas (7 t., b. l. 138-140, 141-143), daiktų apžiūros protokolu (7 t., b. l. 144) jis apžiūrėtas.

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2005-07-26 specialisto išvada Nr. 6167 patvirtina, kad tyrimui pateikto revolverio ruda spalva nėra pirminė, o ji yra ginklo paviršių smarkiai pažeidusios korozijos (rūdžių) padarinys. Metalinio blizgesio sidabro spalva yra pirminė tyrimui pateikto revolverio spalva. Ant tyrimui pateikto revolverio spalvos dangos rasta juodos spalvos dažų dangos likučių (7 t., b. l. 148-149).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2005-08-08 specialisto išvada Nr. 6166 patvirtina, kad tirti pateiktas JAV pramoninės gamybos 32-o kalibro revolveris IVER JOHNSON mod. 32, skirtas šaudyti 32-o Smith&Wesson kalibro revolveriniais šoviniais, kurie tyrimui atlikti buvo pateikti revolverio būgnelyje, yra šaunamasis ginklas. Revolverio kamerų būgnelyje skaičius yra 5 vnt. Šio modelio revolveriai buvo gaminami nuo 1897 iki 1908 metų. Pagal galiojantį Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą šis revolveris yra priskiriamas B kategorijos šaunamiesiems ginklams. Dėl stiprios pagrindinių ginklo dalių metalo korozijos, pažeidusios jų mechaninį atsparumą ir funkcionalumą, tirti pateiktas revolveris yra techniškai netvarkingas ir netinkamas naudojimui. Dėl šios priežasties iš ištirimui pateikto revolverio negalima atlikti šūvių. Dėl tos pačios priežasties, atsakyti į užduotus klausimus Nr. 4, 5 ir 6 nėra galimybės. Tyrimo metu iš revolverio būgnelyje esančių penkių šovinių išimti pavyko tik 2 vnt. šovinių, likusiųjų 3 vnt. šovinių tūtelių liemenys pasiliko būgnelyje, išimti pavyko tik tūtelių dugnelius. Tirti pateikti 5 vnt. pramoninės gamybos 32-o Smith&Wesson kalibro šoviniai yra šaudmenys, tačiau netinkami šaudyti (7 t., b. l. 151-155). Ikiteisminio tyrimo metu G. M. parodė, kad jis įmetė į ežerą ginklą atimtą iš vieno iš vyriškių. Liudytojas G. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad vieną iš vyriškių A. G. nušovė iš atimto ginklo. Specialisto išvadoje nurodyta, kad rasto ginklo būgnelyje yra penki šoviniai. Fotolentelėje (7 t., b. l. 154) akivaizdžiai matosi, kad į būgnelį telpa tik penki šoviniai.

2006-05-12 kratos protokolas patvirtina, kad kad D. T. žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) ežero šiaurinėje pakrantėje, panaudojant metalo ieškiklį buvo surastos ir paimtos dvi šovinio tūtelės (6 t., b. l. 123-124, 125-133, 144-147)

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2006-07-05 specialisto išvada Nr. 11-1569(06), 11-1587(06), 11-2019(06) patvirtina, kad abi tūtelės pagamintos iš plieno ir padengtos cinko danga su papildoma lako apsauga. Dėl korozijos proceso įvertinimo sudėtingumo tikėtina, kad tirti pateiktos tūtelės žemėje išgulėjo nuo 8 iki 14 metų. Abi tūtelės yra fabrikinės 1992 metų Rusijos gamybos 1943 metų pavyzdžio 7,62 mm kalibro tarpinių šovinių, skirtų 7,62 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automatams AK-47, AKS-47, AKM-47, AKMS-47, rankiniams kulkosvaidžiams RPK-47 ir Simonovo konstrukcijos karabinams (SKS), tūtelės. Jos buvo šautos viename, iš čia nurodyto modelio, ginkle, ar kitame ginkle, paliekančiame panašius ginklo dalių pėdsakus. Nustatyti ar pateiktos tūtelės buvo šautos viename konkrečiame ginkle negalima, nes tūtelių paviršiuose nėra konkretų ginklą individualizuojančių požymių. Fabrikinės gamybos šoviniai, kurių tūtelės yra pateiktos tirti, yra užtaisomi įprastinėmis, vario apvalkalus turinčiomis, kulkomis ir specialios paskirties (trasuojančiomis, šarvamušėmis) kulkomis. Nustatyti kokiais sviediniais (šratais,grankulkėmis ar kulkomis) buvo užtaisyti šoviniai, kurių tūtelės pateiktos tirti, negalima, nes nėra požymių, iš kurių būtų galima apie tai spręsti (6 t., b. l. 139-143).

Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinimas nepateikė įrodymų, kokiu gi ginklu buvo nužudyti R. A. ir Z. V. . liudytojas V. Č. parodė, kad pas A. G. yra matęs medžioklinį šautuvą ir sportinį. Kad medžioklinis šautuvas buvo S.A. G. namuose patvirtina A. G. tėvas S. A. G. . Liudytojas R. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kartu su A. G. . T. G. , R. K. , A. G. pasiūlymu važiavo į karjerą išbandyti kaip su duslintuvu šaudo automatas „Kalašnikov“. Teisminio bylos nagrinėjimo metu R. S. parodė, kad šaudyti „Kalašnikovu“ su A. G. niekur nevažiavęs ir niekada nešaudęs. Pas jį buvo atvažiavęs čečėnas ir atvežęs parduoti „Kalašnikovo“ automatą su duslintuvu. Pas A. G. ginklų nematęs. Ikiteisminio tyrimo metu automatą „Kalašnikov“ mini ir liudytojas G. M. , tačiau teisminio, bylos nagrinėjimo metu jis tai paneigė. Liudytojas G. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad „tada A. G. iš kažkur išsitraukė ginklą, kurio markės nei modelio jis nežino, ir tiems vaikinams pradėjo grasinti...... Tada A. G. keliais šūviais vieną vyruką nušovė......Antrą vyruką A. G. nušovė iš ginklo, kurį jis , G. M. ir A. G. buvo atėmę iš vieno vyruko anksčiau, kai anas buvo iššokęs iš duobės“ Vėlgi, šiuos parodymus G. S. teisminio bylos nagrinėjimo metu paneigė. Liudytojas G. J. apie ginklą parodo tik tiek, kad, būnant įvykio vietoje vienas, iš vaikinų išsitraukė ginklą ir du kartus šovė. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojai O. O. parodė, kad A. A. turėjo blizgantį, namudinio darbo kovinį revolverį (t. 4 b. l. 190-192). Teisme apklaustas liudytoju O. O. parodė, kad neatpažino pateikto jam atpažinti ginklo, kuris buvo surastas 2005 m liepos 13 d. įvykio vietos apžiūros metu ežere ir kurį matė anksčiau pas A. A. , tačiau byloje nėra šio atpažinimo protokolo.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. B. (G.) parodė, kad Z. V. pas ją namuose laikė nedidėlį ginklą, į kurio būgnelį galima dėti tikrus ir dujinius šovinius, šį ginklą Z. V. buvo pasiskolinęs pas O. O. (t. 4 b. l. 165-166). Taip pat, ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. B. (G.) atpažino ginklą, kuris buvo surastas įvykio vietos apžiūros metu ežero dugne, kaip panašų į tą, kurį pas ją namuose laikė Z. V. (t. 4 b. l. 167-169). E. B. , G. M. , G. S. atpažinimui buvo pateikti 4 ginklai, vienas iš kurių surastas (duomenys neskelbtini) ežere. Iš pateiktų duomenų fotolentelėse (7 t., b. l. 169, 4 t., b. l. 169, 8 t., b. l. 64) akivaizdžiai matosi, kad vienas iš pateiktų keturių ginklų yra aprūdijęs ir apbūdinti jo buvimo būklę 1994 metų laike vargu ar galima, todėl pagrįstai manoma, kad dėl šių savybių jis ir buvo atpažintas ar įvardintas kaip panašiausias į tą kurį O. O. buvo davęs Z. V. .

Kolegijos nuomone nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu, nesurinkta duomenų, kad buvo šaudoma iš ginklo rasto ežero dugne, ar, kaip matosi iš bylos medžiagos, bandoma įrodyti automato „Kalašnikov“ buvimą ir dviejų šūvių iššovimą iš jo (nes rastos dvi tūtelės). Kaltinime nurodyta, kad vienas iš nukentėjusiųjų buvo nušautas vienu šūviu, antras nukentėjęs iš nenustatyto ginklo taip pat nušautas vienu šūviu. Apie automato „Kalašnikov“ egzistavimą ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus liudytojas G. M. , tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu tai paneigė. Be to, šis liudytojas ir ikiteisminio tyrimo metu neparodė, kad iš automato „Kalašnikov“ buvo šauta. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad ginklą turėjo ir R. A. , kurio, kaip ir tariamo automato „Kalašnikov“, nėra. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojų G. M. , G. S. parodymai dėl šaunamųjų ginklų prieštaringi, teisminio bylos nagrinėjumo metu liudytojai juos paneigė. Nesurinkus objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kolegija negali jais vadovautis ir priimant nuosprendį.

Kaltinimas A. G. grindžiamas ir tuo, kad 2004-11-23 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, R. K. pareigūnams pateikė voką su laiškais (5 t., b. l. 82, 83-89), kur ant vienos voko pusės užrašyta “E. D. (duomenys neskelbtini) ,,O.”, ant kurio kitos pusės užrašyta “Ž. Ž. (duomenys neskelbtini). Voke randasi du laiškai surašyti ant trijų lapų. Pirmas laiškas surašytas ant languoto vieno popieriaus lapo. Laiškas prasideda žodžiais “Sveika, mama”, baigiasi žodžiais “Laukiu. Atia. 2004-11-22”. Laiške rašo, kad randasi Alytaus PK areštinėje ir, kad jį turi išvežti į Vilnių. Rašo, kad parašė dar vieną laišką ant dviejų lapų ir prašo būtinai jį perduoti A. G. . Rašo, jog būtų labai gerai, kad A. G. jam pasamdytų advokatą. Motiną informuoja apie tai, kad pareigūnai intensyviai ieško įrodymų byloje dėl Z. V. ir R. A. nužudymo. Rašo, kad mama perskaičius laišką, skirtą A. G. , pati supras. Mamos prašo, jog kai laišką perduos A. G. , kad jam apie tai parašytų, tačiau nurodo, kad mama rašytų netiesioginiu tekstu, o jis supras. Antras laiškas surašytas ant dviejų languotų popieriaus lapų. Laiškas prasideda žodžiais “Labas, žmogau”, baigiasi žodžiais “Buvau sutikęs T., sakė buvo atvažiavę, klausinėjo dėl tavęs”. Laiške rašo, kad jį tardo pareigūnai iš policijos departamento, tačiau adresatą-A. G. užtikrina, kad tyli ir tylės. A. G. informuoja, kad laisvėje yra žmonės, kurie duoda parodymus byloje dėl Z. V. ir R. A. nužudymo. Rašo, kad greitu laiku policijos pareigūnai kviesis žmogų, kuris nupirkęs dėdės namą dėl parodymų davimo dėl abiejų reikalų, nes jam buvo pasigyręs tavo brolis, tai dėl Marijampolės. Tu juos būtinai perspėk, kad pasiliktų prie pirmų, nes mentams reikia mažiausio kabliuko, kad užsikabinti dėl abiejų bylų atnaujinimo. Šiais reikalais užsiėmę ne paprasti mentai, o konkretus departamentas, taip kad ne vaikų žaidimai, o rimti rankraštiniai įrašai: “Protokolas…pasirašytas”, esantys 1994-11-07 liudytojo apklausos protokole; rankraštiniai įrašai: “Galiu…Vasaros”, esantys 1994-10-27 liudytojo apklausos protokole; rankraštiniai įrašai: “Protokolas…pasirašytas”, esantys 1994-11-04 liudytojo papildomos apklausos protokole; rankraštiniai įrašai: “Apklausiant…nepageidauju”, esantys 1994-11-05 protokole išaiškinti teisę turėti gynėją; rankraštiniai įrašai: “Aš R…laiškai”, esantys pakvitavime; rankraštiniai įrašai: “Aš R.…aplinkybių”, esantys 2004-11-08 pareiškime, yra atlikti vieno ir to reikalai, jei pradės lyst galai tai mažai neapsirodys. Nors pareigūnai ir žino, jog jis 1994 m. byloje dėl Z. V. ir R. A. dingimo, tam, kad padėti jam išeiti į laisvę, davė melagingus parodymus, tačiau jis laikosi pirminių savo parodymų (5 t., b. l. 90-91). Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2005-11-28 specialisto išvada Nr. 6223patvirtina, kad: rankraštiniai įrašai, prasidedantys žodžiais: “Sveika Mama…”, esantys ant vieno langeliais popieriaus lapo; rankraštiniai įrašai: “Protokolas…pasirašytas”, esantys 1994-11-05 įtariamojo tardymo protokole; paties asmens ranka, t. y. R. K. . 2005-11-28 specialisto išvadoja Nr. 622patvirtina, kad rankraštiniai įrašai, prasidedantys žodžiais: “E. D. ” ir pasibaigiantys įrašais “LT-01108”, esantys ant voko, ir rankraštiniai įrašai, prasidedantys žodžiais: “Labas žmogau…”, esantys ant dviejų langeliais popieriaus lapų, yra atlikti vieno ir to paties asmens ranka (Ž. Ž. ).

Nesuprantama, kokiu pagrindu tyrėjas voko su laišku apžiūros protokole (5 t. b. l. 90-91), vėliau ir kaltintojas išplėstinai aiškina laiško turinį ir rašo „kad parašė dar vieną laišką ant dviejų lapų ir prašo būtinai perduoti A. G. ....būtų labai gerai, kad A. G. pasamdytų advokatą......, kad pareigūnai intensyviai ieško įrodymų byloje dėl Z. V. ir R. A. ... ir taip toliau“. Kolegija, susipažinus su laiškais, duomenų rodančių, kad laiškai skirti A. G. nenustatė. Jokių pavardžių laiškuose nėra ir grįsti jai kaltinimą konkrečiam asmeniui negalima. Šie laiškai, nėra informatyvūs ir jų turinys, nei patvirtina kaltinamojo kaltę, nei ją paneigia. Taip pat, baudžiamojoje byloje (4 t., b. l. 4 ir t. 14., b. l. 125, 127-128) yra du anoniminiai laiškai, kurių kolegija nevertina kaip įrodymų, nes jie, įrodomosios reikšmės neturi.

Kaltinamojo kaltė taip pat grindžiama ir duomenimis gautais slapto sekimo metu. 2004-11-16 ir 2004-11-19 slapto sekimo metu liudytojas R. K. parodė, kad bijo duoti teisingus parodymus, nenori būti pirmas. G. S. , kurį atpažino pareigūnų pateiktoje nuotraukoje, dažnai lankydavosi pas A. G. , kad pas A. G. matė automatą su duslintuvu, dėl R. A. ir Z. V. dingimo aplinkybių gali paliudyti M. M. (5 t., b. l. 117-128). Kad R. S. jam sakė, jog prieš A. G. jis niekada neliudys. Pasakoja, kad E. nuo A. G. gavo kažkokius tai raštelius, kad E. jį ar tai telefonu, ar tai per R. S. išsikvietusi į namus, perskaičiusi raštelį, gautą nuo A. G. iš areštinės ir tam, kad A. G. būtų paleistas iš suėmimo, jam nurodžiusi nueiti į policiją ir liepusi duoti melagingus parodymus, kurie yra užfiksuoti 1994-11-04 jo apklausos protokole. Tą pačią dieną pareigūnas R. U. tarp jo ir M. M. bei A. G. padarė akistatas ir jį sulaikė trims paroms. Jis su A. G. bendravo mažai. Kai išėjo iš Alytaus policijos komisariato areštinės, tai jo laukė T. G. ir jo (R. K. ) automobiliu kartu su A. G. grįžo į Marijampolę, kur, atsigėrę alaus ir pavalgę, išsiskirstė. R. K. pokalbio metu įtikinėjo pareigūnus, kad apie Z. V. ir R. A. dingimo aplinkybes parodymus turi duoti V. J. bei M. M. ir siūlo pastarąjį klausinėti apie tai, kas buvo mašinoje, kas pravažiavo pro tiltą. Taip pat pataria pareigūnams, kaip būtų taktiškai geriau apie bylos aplinkybes eiliškumo tvarka apklausti jį patį, V. J. ir M. M. bei tarp jų padaryti akistatas (5 t., b. l. 129-140).

2004 m. spalio 26 d. prokuroras surašė teismui prašymą dėl leidimo atlikti tyrimą, neatskleidžiant savo tapatybės, ir slapto sekimo ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 64-1-945-94, iškeltoje dėl nusikaltimo, numatyto tuo metu galiojusio LR BK 131 str. 1 d. dėl Z. V. ir R. A. neteisėto laisvės atėmimo R. K. atžvilgiu. Tą pačią dieną, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 158, 160 str. str., nutarė baudžiamojoje byloje Nr. 64-1-945-94 leisti vyresniajam tyrėjui E. G. , atlikti R. K. , (suimto ir laikomo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjime už vagystes įvykdytas Vilniaus rajone), atžvilgiu veiksmus, neatskleidžiant savo tapatybės ir vykdyti jo slaptą sekimą (t. 5 b. l. 115-116).

Teismų praktikoje pasisakyta, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą duomenys, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, renkami tik Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Kitų įstatymų nustatyta tvarka duomenys paprastai renkami prieš pradedant ikiteisminį tyrimą, o atliekant ikiteisminį tyrimą šių įstatymų (pavyzdžiui, Operatyvinės veiklos įstatymo) nustatyta tvarka tik ieškoma duomenų šaltinių, kuriuos nustačius, atliekami proceso veiksmai. Realiai A. G. , kaip ir kiti asmenis, įtariami padarius Z. V. ir R. A. nužudymą buvo nustatyti ir sulaikyti, o savo tapatybės neatskleidžiančių pareigūnų veiksmai atliekami siekiant nustatyti nusikaltimus darančius asmenis. Taip pat, sprendžiant, ar duomenys yra gauti teisėtais būdais, teismas turi patikrinti, ar jų gavimo būdas neprieštarauja įstatyme nustatytiems reikalavimams.

Baudžiamojoje byloje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 160 str., vyresniojo tyrėjo E. G. yra surašyti slapto sekimo protokolai. Šiose protokoluose nurodyta, kad slaptą sekimą atliko Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai, kurių tikrieji asmens tapatybės duomenis surašyti slapto sekimo protokolų specialiuose prieduose, kurie saugomi Lietuvos kriminalinės policijos biure. Lietuvos Respublikos BPK 160 str. 3 d. numatyta, kad slapto sekimo protokolas ir kiti su slaptu sekimu susiję dokumentai surašomi vadovaujantis BPK 201 str. nustatytomis taisyklėmis (taisyklės reglamentuoja protokolo surašymą, kai liudytojui ar nukentėjusiajam taikomas anonimiškumas). Protokole numeriu galima įvardinti tik tokį asmenį -liudytoją, kuriam taikomas anonimiškumas. Tik tokio liudytojo tikrieji asmens tapatybės duomenis surašomi specialiame protokolo priede.

Slapto sekimo protokole nurodyta, kad pareigūnų, atlikusiu slaptą sekimą tikrieji asmens tapatybės duomenis surašyti slapto sekimo protokolų specialiuose prieduose. Įtariamasis A. G. , liudytojai R. K. , G. J. teisme parodė, kad, būnant policijos komisariatų areštinėse, jie kalbėjo su asmenimis kartu laikomais kamerose, tačiau tarp jų nebuvo nei E. G. , nei V. V. nei D. Ž. , t. y. tų asmenų, kuriems teismo nutartimis buvo leista slaptai sekti tiriamuosius. Faktiškas dalyvavimas slaptame sekime kitų pareigūnų ir įrašymas į slapto sekimo protokolus duomenų apie kitų pareigūnų, nei nurodyta teismo nutartyse veiklą, tuo pačiu jų dalyvavimas, taikant nurodytas procesines prievartos priemones, prieštarauja teismų nutartims ir paties veiksmo atlikimo teisėtumui.

2004 m. lapkričio 16 d. vyresnysis tyrėjas E. G. surašė slapto sekimo protokolą apie tai, kad jis vadovaudamasis BPK 160 str. nuostatomis bei, siekdamas gauti duomenų apie nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 str. 2 d. 9 p., požymius, pagal teisėjo nutartį, atliko R. K. slaptą sekimą. Atliekant slaptą sekimą, buvo daromi vaizdo ir garso įrašai, kurių metu naudotos techninės priemonės, video kamera Sony. Slapto sekimo metu užfiksuotas R. K. pokalbis su pareigūnais Alytaus miesto ir rajono policijos komisariato patalpose. „Pokalbio“ metu R. K. pasak tyrėjo papasakojo apie tai, kad jis 1994 metais davė melagingus parodymus baudžiamojoje byloje dėl 2 asmenų dingimo. Prie protokolo pridėta vaizdo kasetė ir pokalbių su pareigūnais suvestinė (t. 5 b. l. 117). 2004 m. lapkričio 16 d. pokalbio suvestinėje nurodyta, kad pokalbis vyko Alytaus miesto ir rajono Policijos komisariato patalpose (kabinete) tarp R. K. ir dviejų Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnų. Vadovaujantis teisėjo nutartimi, buvo slaptai užfiksuoti nurodytų asmenų pokalbiai, nors faktiškai teismas leido šiuo atveju tik vienam iš pareigūnų atlikti slaptą sekimą ir ne kabinete, bet policijos komisariato areštinėje. Dėl to, slapto sekimo protokolas ir priedas surašyti pažeidžiant kaip Baudžiamojo proceso kodekso, tiek ir teismo nutartyje nurodytus leistinus veiksmus.

Slapto sekimo metu asmuo gali būti sekamas vizualiai ar panaudojus technines priemones ir sekimo metu gali būti daromas vaizdo bei garso įrašas įvykių, kurie vyksta kai sekamas asmuo. Slaptas sekimas -tai asmens, automobilio ar kito objekto vizualinis stebėjimas ir, esant būtinumui su tuo susijusių įvykių ar faktų fiksavimas techninėmis priemonėmis. Slaptu sekimu negalima laikyti pareigūnų kalbėjimą su sekamuoju objektu (A. G. , R. K. ar G. J. , kurie žino, kad bendrauja su pareigūnais) ir slaptą vykstančio pokalbio fiksavimą. Tyrėjai ikiteisminio tyrimo metu atlikdavo faktiškai operatyvinius veiksmus, o įformindavo tai vėliau procesiniais veiksmais, surašydavo slapto sekimo protokolus. Toks veiksmas arba informacijos gavimo metodas yra reglamentuotas tik Operatyvinės veiklos įstatymu ir vadinasi operatyvinė apklausa (užšifruota), bet jis nereglamentuotas Baudžiamajame proceso kodekse. Atliekant asmens apklausą pagal Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus, surašomas apklausos protokolas. Šiais atvejais, pareigūnas, surašydamas tokius slapto sekimo protokolus, faktiškai viršijo teismo nustatytas ir leistas veiksmų ribas.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 3 dalimi, įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Duomenys gauti slapto sekimo metu, kolegijos nuomone, nesuteikia informacijos, kurios pagrindu remiantis, galima būtų priimti apkaltinamąjį nuosprendį.

Vienais svarbiausių įrodymų, kuriais grindžiamas kaltinimas A. G. nužudžius R. A. ir Z. V. , yra ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojų G. M. , G. S. , G. J. , R. K. , V. J. parodymai.

Liudytojas G. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas 8-is kartus, atlikti dveji parodymų patikrinimo vietoje veiksmai, atliktos akistatos tarp jo ir kaltinamojo, tarp jo ir G. J. . Apklaustas įtariamuoju 2005-06-15 G. M. kaltu neprisipažino ir parodė, kad apie jam reiškiamą įtarimą supratimo neturi. Apklaustas įtariamuoju G. M. 2005-07-01 parodė, kad 1994 m. pavasarį (duomenys neskelbtini) instituto bendrabutyje, kuriame jis gyveno kartu su G. S. , A. G. jo bei G. S. paprašė padėti jam „pašiurpinti“ du žmones ir iš jų atgauti pinigus, kuriuos pastarieji iš jo pavogė. Tą pačią dieną A. G. automobiliu VAZ 2106 kakavos spalvos jis, G. S. ir A. G. nuvažiavo į Marijampolės m., kur A. G. užėjo į kažkokį tai namą ieškoti savo pinigų pagrobėjų, tačiau nieko neradęs, sugrįžo. Iš Marijampolės visi trise nuvažiavo į Kalvarijos miestą, kur prie kažkokio tai namo sustojo, o A. G. užėjo į vidų, bet vėl greitai sugrįžo. Po to vėl visi trise toliau važinėjo po Kalvarijos miestą ir ieškojo A. G. žmonių. Tikslios vietos neprisimena, tačiau tuos vyrus sutiko Kalvarijos miesto pakraštyje, kelio posūkyje ir juos įsodino į A. G. automobilį ant galinės sėdynės, kurios kraštuose atsisėdo jis su G. S. . Už automobilio vairo pastoviai sėdėjo A. G. . A. G. nurodymu tuos žmones nuvežė į mišką, kuriame yra ežeriukas. Kaip važiuoti link nurodytos vietos, apibūdinti nemoka, tačiau parodyti gali, nes šią vietą gerai įsidėmėjo. Atvažiavę į minėtą vietą, visi penkiese išlipo iš automobilio ir užlipo ant kalniuko. Užlipus ant kalniuko A. G. vienam vaikinui rankas surišo virve, o kitą gulintį antrankiais prirakino prie medžio ir abu paliko gulėti ant žemės. Kai tiedu vyrai buvo jau suguldyti ant žemės, A. G. pradėjo juos klausinėti, kur pinigai ir pritūpęs juos daužė rankomis per inkstus. Jo manymu ši egzekucija vyko maždaug apie tris valandas dar šviesiu paros metu. Kad tuos vaikinus labiau paveikti ir įbauginti, A. G. kartu su G. S. jų akivaizdoje netoliese iškasė duobę. Kai kasė duobę, tai buvo jau prietema. Kažkuris iš tų vyriškių išsilaisvino ir bėgdamas iš savadarbio ginklo į A. G. , G. S. ir jį pradėjo šaudyti, tačiau šūvių nepasigirdo. Jis tą vyrą pasivijo, „davė į kaulus“ ir atvedė atgal prie duobės. Tada A. G. , atrakinęs nuo medžio ir antrą vyrą bei vėl ant jo rankų uždėjęs antrankius, jiems abiem liepė lipti į duobę, ką pastarieji ir padarė. Kažkur tai tuo momentu prie duobės jis pamatė ar tai gulintį, ar tai atremtą į medį automatą “Kalašnikov” trumpu vamzdžiu. Jis nuėjo į šalį atlikti gamtinių reikalų ir tuo metu išgirdo du šūvius. Sugrįžęs prie duobės pamatė, kad joje gulsčiomis negyvi guli tie du jų atsivežti žmonės. A. G. , jis ir G. S. tuos žmones užkasė ir, A. G. pasiėmus su savimi automatą “Kalašnikov” bei kastuvą, visi trise grįžo prie automobilio. A. G. jį ir G. S. nuvežė atgal į Kauną. Po kažkiek tai laiko A. G. jam siūlė tuos lavonus perlaidoti, kadangi, pasak A. G. , aukų kišenėse yra 1000 JAV dolerių, kuriuos reikia pasiimti ir pasidalinti, tačiau jis tai daryti nesutiko (7 t., b. l. 127).

2005-07-08 apklaustas papildomai įtarimuoju G. M. nieko papildomo neparodo, tik atkartoja 2005-07-01 parodymus (7 t., b. l. 156).

2005-07-19 G. M. dar kartą papildomai apklausiamas įtariamuoju ir parodė ,kad asmenis, kurie vėliau buvo sušaudyti, į automobilį įsodino apie 16-17 valandą. Egzekucija truko 4-5 valandas. Be to, jiems būnant ant kalniuko, A. G. „nusileido ir atsinešė automatą bei kastuvą“(7 t., b. l. 157-158).

2005-07-20 G. M. apklausiamas teisme ir davė analogiškus parodymus duotus 2007-07-19 jį apklausiant papildomai įtariamuoju. Tačiau nurodė, kad A. G. kastuvą ir automatą „Kalašnikov“ atsinešė iš automobilio (7 t., b. l. 162-167). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad apklausos protokolas surašytas apklausiant G. M. teisme ir prokuroro prašymas apklausti G. M. įtariamuoju identiški ir galima daryti išvadą, kad apklausos protokolas perrašytas nuo pateikto prašymo.

Paminėtos apklausos, parodymų patikrinimas vietoje su G. M. (7 t., b. l.128-129, 130-135) atliktos, jam esant suėmime. Kardomoji priemonė-suėmimas G. S. buvo paskirta 2005-06-16, trims mėnesiams. Iš suėmimo jis paleistas 2005-08-30, nepasibaigus suėmimo trukmės terminui (7 t., b. l. 118-119).

Sekanti G. M. apklausa, apklausiant jį papildomai įtariamuoju, vyko 2006-03-30. G. M. , pasinaudodamas savo teise, atsisakė duoti parodymus (7 t., b.l.171-172). Taip pat jis, akistatos su G. J. metu, atsisakė duoti parodymus (15 t., b. l. 30).

2006-09-14 G. M. vėl papildomai apklausiamas įtariamuoju. Jis parodė, kad pas A. G. nematė peilio ir į tyrėjo klausimą dėl automato „Kalašnikov“ atsakė, kad „kada ir kokiu būdu atsirado automatas „Kalašnikov nežino ir nematė“(7 t., b. l. 173-176), nors 2005-07-20 parodė, kad atsinešė iš automobilio.

2006-10-05 akistatos tarp A. G. ir G. M. metu į tyrėjo klausimus G. M. atsakė, kad „jis su J. buvo nuėję gamtiniais reikalais, girdėjo šūvius...kas buvo duobėje?.....nu , matyt tai nieko nebuvo, nes tamsu ir naktis yra, bet matėm, kad žmonių nebuvo....įsivaizdavom, kad ten tie žmonės“. Taip išeitų, kad jeigu nematyti, tai reiškiasi jie nušauti buvo“(7t., b. l. 182-185). Kyla klausimas, kaip įtariamasis G. M. itin nuosekliai apibūdina automatą „Kalašnikov“(spalvą formą ir taip toliau), bet nemato dviejų asmenų lavonų, nors 2006-09-14 apklausoje nurodo, kad „ ...viena auka gulėjo pilvu žemyn, o kitos iš viso nemačiau“(7 t., b. l75, 184).

2007-02-08 apklaustas liudytoju G. M. parodo, kad jam pasakojo G. S. , kad tuos du žmones sušaudė A. G. (7 t., b. l. 187). G. M. 2007-03-06 dar kartą papildomai apklausiamas liudytoju ir vėl nurodo aplinkybes, kurių neparodė ankstesnių apklausų metu, nors ne kartą buvo apklaustas. Jis parodė, kad jam ir G. J. nuėjus į šalį gamtiniais reikalais, jis dešimties sekundžių intervale išgirdo du šūvius ir jiems sugrįžus prie duobės, vyrų stovinčių duobėje nebuvo, “joje mūsų atsivežti žmonės negyvi gulėjo gulsčiomis“(7 t., b. l. 187-188).

G. S. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas 8-is kartus. Akistatų su G. J. ir A. G. metu patvirtino savo duotus parodymus.

2005-06-15 G. S. apklaustas įtariamuoju dėl jam pareikšto įtarimo nieko nepasakė (8 t., b. l. 30). Tą pačią dieną po apklausos, jam paskiriama kardomoji priemonė- suėmimas trims mėnesiams (8 t., b. l.36). Teisme, G. S. paaiškino, kad “byla yra šmeižtas” (8 t., b. l. 35). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas G. S. parodė, kad 1994 m. pavasarį, mėnesio ir dienos neprisimena, A. G. nužudė du žmones, kurių jis nepažinojo ir iš nuotraukų atpažinti negalėtų. 1994 m. pavasarį A. G. jo, G. J. bei G. M. (duomenys neskelbtini) instituto bendrabučio, kuriame jie gyveno, patalpose paprašė padėti jam atgauti pinigus, kuriuos iš jo pavogė. Kaip jis suprato, tai A. G. , dalyvaujant jiems, norėjo tuos asmenis paveikti psichologiškai, o gal ir fiziškai ir tokiu būdu atgauti pagrobtus pinigus. Kalbos apie susidorojimą su tais asmenimis ir jų nužudymą nebuvo. Praėjus kuriam tai laikui po šio A. G. prašymo, visi keturiese susitiko ir A. G. automobiliu VAZ 2106 tamsios spalvos važinėjo po Marijampolės bei Kalvarijos m. ir ieškojo tų žmonių. Už automobilio vairo pastoviai sėdėjo A. G. . Su A. G. Marijampolės m. jis buvo užėjęs į kažkokį lyg tai bendrabutį, kurio viename kambaryje pas kažkokią tai moterį ieškojo vieno iš paieškomų asmenų, tačiau jokio vyriškio pas ją nerado. Šio bendrabučio jis neprisimena ir parodyti negalėtų. Kai su A. G. jis buvo bendrabutyje, tai tuo metu G. M. bei G. J. jų laukė lauke, automobilyje. Taip pat buvo užsukę ir į A. G. namą, esantį Kalvarijos m., kuriame pastarasis gyveno su šeima ir, kurį jis parodė parodymų patikrinimo vietoje metu. Po to, jau vakarėjant, bevažinėdami sutiko tuos A. G. žmones ir jėga, t.y. sugrėbę už drabužių juos visi įsodino į automobilį. Juos susodino ant automobilio galinės sėdynės, kurios kraštuose atsisėdo lyg tai jis ir G. M. , tačiau kuris iš kurios pusės, neprisimena. G. J. sėdėjo lyg tai automobilio priekinėje keleivio sėdynėje. Tikslios vietos, kurioje sutiko tuos žmones ir įsodino į automobilį, neprisimena, tačiau visa tai įvyko Kalvarijos m. Parodymų patikrinimo vietoje metu jis tą vietą apytiksliai parodė. A. G. nurodymu tuos žmones nuvežė į mišką, kuriame yra ežeriukas. Kelinta valanda buvo, neprisimena, bet buvo dar šviesu. Kaip iš Kalvarijos važiuoti link nurodytos vietos, apibūdinti nemoka, tačiau tai parodė parodymų patikrinimo vietoje metu. Šią vietą jis įsidėmėjo, kadangi joje A. G. tuos du žmones sušaudė. Atvažiavę į šią vietą, jie visi šešiese išlipo iš automobilio, iš kurio bagažinės A. G. paėmė lyg tai odinę tašę. Išlipus iš mašinos vienam iš tų žmonių A. G. uždėjo antrankius, o kitam virve surišo rankas ir, automobilį palikę prie ežeriuko, visi pakilo į kalniuką. Nors rankas A. G. surišo ir uždėjo ant jų antrankius gal dar tiems asmenims esant automobilyje. Tuo momentu jis, G. M. ir G. J. stovėjo šalia ir jokių aktyvių veiksmų tų dviejų žmonių atžvilgiu nedarė, tik prižiūrėjo tuos vyrukus, kad jie nepabėgtų. Jų pagrindinė funkcija buvo ta, t.y., jog tie vyrukai nepabėgtų nuo A. G. , taip pat, kad neužpultų paties jo ir, kad sudaryti jiems psichologinį spaudimą, įbauginti juos ir taip padėti A. G. iš jų atsiimti pinigus. Tie du žmonės, kaip ir jis su G. M. ir G. J. , nieko blogo nenujautė ir nesipriešino šiems A. G. veiksmams. Jiems visiems užlipus ant kalniuko, kiek jis prisimena, A. G. vienam iš tų vyrukų liepė stoti prie medžio. Tas vyrukas nesipriešindamas atsistojo prie medžio, o A. G. jį prie medžio pririšo. Kitas žmogus pasiliko stovėti su juo, G. J. ir G. M. . Kurį, t.y. ar su antrankiais surakintą, ar virve surištomis rankomis vyruką A. G. pririšo prie medžio, jis neprisimena. Po to A. G. prie medžio pririšo ir tą vyruką, kuris stovėjo kartu su jais. Šis vyrukas pririšamas taip pat nesipriešino. Kiek prisimena, tai vyrukai prie medžių buvo pririšti nugaromis. Ar tie žmonės buvo pririšti prie vieno medžio, ar prie atskirų, dabar neprisimena. Kai abu žmonės buvo jau pririšti prie medžio, A. G. pradėjo juos klausinėti, kur pinigai. A. G. juos kamantinėdamas mušė rankomis į įvairias kūno vietas bei į veidą. Juos mušdamas rankose nieko neturėjo ir buvo be pirštinių. Jo manymu ši egzekucija vyko nuo pusvalandžio iki dviejų valandų. Šiuo metu jis, G. M. ir G. J. stovėjo šalia. Tie vyrukai A. G. neprisipažino, jog būtų pavogę iš jo pinigus. A. G. jiems gąsdindamas ir norėdamas įbauginti sakė: “sakykit kur pinigai, nes užkasim”. Šių A. G. žodžių jis rimtai nepriėmė. Kad tariami A. G. ketinimai būtų akivaizdesni, pastarojo nurodymu jis, G. M. , G. J. bei pats A. G. tų vyrukų akivaizdoje, netoliese jų, vienu kastuvu pakaitomis kasė duobę. Kaip jis suprato, tai A. G. nurodymu duobę kasė tam, kad psichologiškai dar labiau paveikti tuos du vyrukus ir taip padėti atgauti pinigus. Duobę iškasė apie pusantro metro gylio. Nors ir iškasė duobę, tačiau tie vyrai vis tiek A. G. neprisipažino pavogę jo pinigus. Po to, kad tie vyrai išsigąstų dar labiau ir atiduotų pinigus, A. G. juos nuo medžio atrišo ir liepė lipti į duobę. Tie vyrukai nesipriešindami patys sušoko į duobę. Jiems jau esant duobėje, A. G. vaikinus toliau kamantinėjo apie pinigus ir sakė, kad “bus blogai” jeigu nepasakys kur pinigai, tačiau tie žmonės ir toliau neprisipažino pagrobę pinigus. Tuo metu visi kiti buvo šalia duobės. Tada A. G. iš kažkur išsitraukė ginklą, kurio nei modelio, nei markės jis nežino, ir pradėjo grasinti, kad nušaus jei jie nesakys kur padėti pinigai, tačiau tie vyrai vis tiek viską neigė dėl pinigų vagystės. Šį A. G. veiksmą jis suprato kaip norą dar labiau įbauginti tuos vyrukus ir tokiu būdu pasiekti teigiamą rezultatą. Ar šį vaizdą matė G. M. su G. J. pasakyti negali, nes neprisimena. Po to vienu momentu vienas iš tų vyrukų, kaip jis suprato, išsilaisvinęs rankas iš virvės, iššoko iš duobės ir, bėgdamas į šalį link šalia miško esančios laukymės, pradėjo į juos šaudyti iš ginklo, tačiau šūvių nepasigirdo, nes, matyt, ginklas užsikirto. Tuo momentu jis, G. J. , G. M. ir A. G. tą vyruką pasivijo ir visi, ant jo sušokę, atėmė ginklą, o jį patį „įmetė“, t. y. įstūmė atgal į duobę. Kuris iš jų keturių tam vyrukui iš rankų išlupo ginklą, nepastebėjo, bet ne jis. Ginklą lyg tai paėmė A. G. . Ginklą jis gerai matė bei įsidėmėjo ir jį parodė daiktų parodymo atpažinti metu. Tada A. G. vėl pradėjo tuos vyrukus kamantinėti dėl pinigų vagystės, tačiau jie ir toliau dėl jų vagystės neprisipažino. Po to A. G. , netikėtai jam, keliais šūviais kažkurį tai vieną vyruką nušovė, tačiau kurį iš jų, t.y. surištą virve ar surakintą antrankiais, nežino. Keli tiksliai šūviai buvo padaryti, nežino ir negali pasakyti, nes neprisimena. Kai A. G. šaudė, tai jis nuo duobės buvo pasitraukęs apie kelis metrus ir nuo jų nusisukęs. Taip pat ir G. M. su G. J. buvo taip pat kažkur pasitraukę. Kitas vyrukas po jo draugo sušaudymo A. G. pasakė: “Algi, pasigailėk, atiduosiu visus pinigus”. A. G. tuo momentu pasakė: “nėr išeities, reikia dėt ir kitą” ir po šių žodžių nušovė ir antrą vyruką, tačiau keliais šūviais ir į kurią kūno vietą šovė, neprisimena ir nematė. Kaip jam atrodo, tai antrą vyruką A. G. nušovė iš ginklo, kurį jie buvo atėmę iš jau vieno minėto vyruko anksčiau, kai anas buvo iššokęs iš duobės. Kad A. G. būtent iš ginklo, atimto iš vieno iš vyrukų, nušovė antrą vaikiną, G. M. bei G. J. matyti negalėjo, nes nuo duobės tuo metu buvo toliau, negu jis ir tik ėjo link pastarųjų. Tada A. G. , jis, G. J. ir G. M. ištikti šoko automatiškai duobę su lavonais pradėjo užkasinėti rankomis ir kastuvu. Kuris iš jų duobę užkasinėjo su kastuvu, neprisimena. Beužkasinėjant duobę vienas iš vyrukų pradėjo keltis, tuomet A. G. pasakė: “davai kas nors, damuškit”, tačiau nei jis, nei kiti tai daryti nesutiko. Tada A. G. pats pasilenkęs prie duobės peiliu, panašiu į medžioklinį, badydamas pabaigė žudyti mėginusi keltis vyruką. Taip pat su peiliu, kad neatsigautų, badė ir kitą auką. A. G. peiliu badant lavonus jie visi buvo pasitraukę į šalį, todėl nei vienas iš jų negalėjo matyti, į kurias kūno dalis buvo badomi tie du vyrukai. Lavonai kniūbsčiomis gulėjo vienas ant kito. Kuris, t.y. ar apačioje gulintis, ar viršuje gulintis nukentėjusysis po šūvių pradėjo keltis, pasakyti negali, nes to tiksliai nematė, tačiau betarpiškai matė, kaip A. G. aukas badė peiliu. Kai kapavietę jau sutemus užkasė, tai A. G. juos nuvežė į Kauną. A. G. juos išleisdamas iš mašinos pasakė, kad jeigu kam nors pastarieji “žioptelės” apie tai, ką matė, tai jiems bus tas pats, kaip ir tiems dviems vyrukams. Viena iš aukų buvo užkasta kartu su antrankiais. 1994 m. rudenį, mėnesio neprisimena, po to, kai A. G. buvo sulaikytas dėl tų dviejų žmonių nužudymo ar tai dėl ginklų laikymo, o vėliau paleistas, jis jų prašė važiuoti tų žmonių lavonus iškasti ir perlaidoti, bet pastarieji nesutiko. Kad A. G. į mišką vežėsi ginklą, antrankius, virves, peilį bei kastuvą, jis nematė ir nežinojo. Atvažiavus į mišką, A. G. iš automobilio bagažinės išsiėmė kastuvą bei virves. Iš kur jis pasiėmė antrankius, nematė. A. G. ginklo, kurį pas jį pamatė prie duobės, jis modelio nežino, tačiau tikrai ten buvo ne pistoletas, tačiau fabrikinės gamybos. Iš kur A. G. pasiėmė peilį, nematė. Ginklas, kurį atėmė iš bandžiusio bėgti vyro, buvo savadarbis, revolverio tipo, baltos spalvos. Abu ginklus, peilį ir kastuvą A. G. pasiėmė su savimi, tačiau kur juos padėjo, jis neprisimena ir nežino (8 t., b. l. 78-80).

Apklaustas papildomai įtariamuoju 2005-07-07 G. S. prisimena, kad įvykyje dalyvavo ir G. J. (8 t. b. l. 59).

2005-07-19 G. S. , papildomai apklausiamas įtariamuoju, davė parodymus, kad įvykyje dalyvavo G. J. (8 t., b. l. 61-62).

2006-03-30 dar kartą G. S. apklausiamas įtariamuoju ir parodė aplinkybes, kurių nenurodė ankstesnių apklausų metu,t.y., kad A. G. su savimi turėjo kažkokius tai automatinius du pistoletus, kurių pavadinimų jis nežino. Automato „Kalašnikov“ pas jį nematė (8 t., b. l. 65-67).

2006-04-07 akistatos metu su A. G. , G. S. neatsakė į kitų dalyvių klausimus (advokato E. Bičkausko . įtarimojo A. G. , todėl po akistatos protokolo yra advokato E. Bičkausko prierašas, kad prieš akistatą ir akistatos metu, jautėsi ypatingas spaudimas tiek advokatui, tiek jo ginamajam (8 t., b. l. 68-69).

G. J. ikiteisminio tyrimo metu apie įvykio aplinkybes parodymų nedavė ir parodė, kad duos parodymus teisme (15 t., b. l. 35).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad betarpiškai įvykio vietoje buvo keturi asmenys tai kaltinamasis A. G. , liudytojai G. M. , G. S. , G. J. . Šių asmenų parodymai duoti teisminio bylos nagrinėjimo metu iš esmės nesiskiria, tačiau ikiteisminio tyrimo metu jų parodymuose yra daug esminių skirtumų, kurių kolegijos nuomone neturėtų būti.

Liudytojas G. S. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad A. G. vieną vyruką nušovė, tačiau keliais šūviais pasakyti negali. Po to nušovė ir kitą, tačiau keliais šūviais vėlgi pasakyti negali, nors, kaip jis teigia, buvo pasitraukęs nuo duobės per kelis metrus. Kaip jam atrodo, vieną iš vaikinų A. G. nušovė iš ginklo atimto iš vaikino, kuris buvo iššokęs iš duobės. Be to, šis liudytojas teigė, kad A. G. vieną iš vaikinų baigė žudyti, badydamas jį peiliu. Be to, G. S. parodė, kad A. G. , grasinimo metu buvo išsitraukęs ginklą, nei markės nei modelio jis nežino. Šių aplinkybių nepatvirtina įvykio vietoje buvę kiti asmenys. G. M. tvirtina, kad girdėjo du šūvius ir, jam sugrįžus prie duobės, vaikinai gulėjo negyvi. Taipogi jis tvirtino, kad A. G. turėjo automatą „Kalašnikov“. Ko netvirtina nei G. S. , nei G. J. . G. J. iš viso neigia matęs ginklą pas A. G. . Ikiteisminio tyrimo metu ežere rastas ginklas, tačiau darytina išvada, kad iš jo šaudyta nebuvo, nes ginklo barabane rasti visi šoviniai. Rastos dvi tūtelės, skirtos 7.62 kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automatams, rankiniams kulkosvaidžiams ir Simonovo konstrukcijos karabinams. Iš to seka, kad R. A. ir Z. V. turėjo po ginklą. Vieno iš jų buvo atimtas ir išmestas į ežerą, o iš antro, jiems bėgant iš įvykio vietos buvo šaudoma. Paminėtų aplinkybių patikrinti nėra jokių galimybių, todėl belieka turimų duomenų vertinimas.

Kaltinamasis A. G. per visą ikiteisminį tyrimą ir teisminį bylos nagrinėjimą savo kaltės nepripažino. Jis neigia nužudęs R. A. ir Z. V. .

Visi šie asmenys teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad 1994 metais G. S. , G. M. , G. J. ir A. G. važiavo pasivažinėti po Kalvarijos apylinkes ir tuo pačiu paieškoti dviejų žmonių, kurie buvo reikalingi A. G., nes pastarasis minėjo, jog tie vaikinai prisidėjo prie pinigų vagystės iš A. G. . Ieškotus vaikinus pamatė miesto pakrašty, sustojo prie jų ir kalbėjosi. Kaip vėliau sužinojo, tai buvo R. A. ir Z. V. . R. A. ir Z. V. pasiūlė visiems važiuoti link miško į jam nežinomą kaimą, kadangi ten gyvena žmogus, kuris tarimai tai žino kas pavogė pinigus. Pakeliui R. A. ir Z. V. , paprašė sustoti prie miškelio pasikalbėti. Išlipus visiems važiavusiems automobilyje, ir A. G. , nuėjo į šoną, R. A. ir Z. V. , paprašė G. S. , G. M. ir G. J. pasitarti ir pasiūlė pasidalinti pavogtais pinigais. Tačiau, jie su pasiūlymu nesutiko ir apie tai pasakė A. G. . Po to, įvyko konfliktas, ko pasėkoje kažkuris: ar R. A. , ar Z. V. šovė į jų pusę, bet nepataikė. A. G. , G. S. , G. J. ir G. M. išsigando šūvio ir bėgo link automobilio ir įlipę į mašiną, išvažiavo. Bėgdami, jie matė kaip R. A. ir Z. V. bėgo link miško.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu į klausimą, kodėl skiriasi liudytojo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme G. S. parodė, kad jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu yra melagingi, jis nepagrįstai apkaltino nužudymu A. G. , nes jam nebuvo kitos išeities. G. S. teigimu, jis buvo pareigūnų verčiamas duoti jiems palankius parodymus. Prieš jį buvo naudojamas spaudimas. Pareigūnai vertė duoti parodymus prieš A. G. , sakė, kad jis slapstosi ir žadėjo, po jiems naudingų parodymų davimo, paleisti į laisvę. G. S. parodė, kad pas ikiteisminio tyrimo teisėją realios apklausos nebuvo, jis tik patvirtino savo parodymus ir pasirašė protokole. Taip pat, jis parodė, kad pareigūnai pasiūlė jam atpažinti ginklus, ir prieš tai pasakė, kad vienas iš keturių revolverių yra ištrauktas iš ežero, tad, siekiant įtikti pareigūnams, jis atpažino aprūdijusį. Psichologinis smurtas pasireiškė tuo, jog jam pareigūnai grasino, kad jeigu jis neduos pareigūnams naudingų parodymų, jam bus tęsiama kardomoji priemonė – suėmimas, o po to, jis pats bus apkaltintas dalyvavus nužudyme. Fizinis smurtas G. S. teigimu, pasireiškė per nuolatinį vežiojimą po įvairias Lietuvos areštines, be jokio būtinumo ir teisinio pagrindo. Į klausimą, kodėl jis apklausose nurodė jam ankščiau nežinomas aplinkybes, G. S. atsakė, kad pareigūnai nesant gynėjui, labai dažnai lankydavosi pas jį areštinėje, neatlikinėjo jokių proceso veiksmų, o vis kartodavo savo įvykio versiją, primygtinai duodami suprasti, kad būtent tą, pareigūnų ištisai peršamą, versiją reikės atkartoti per apklausą, dalyvaujant gynėjui.

Liudytojas G. M. į klausimą, kodėl jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu absoliučiai skiriasi nuo parodymų duotų teisiamajame posėdyje, paaiškino, kad jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo sufabrikuoti, jam taip liepė sakyti policijos pareigūnai, kurie labai dažnai lankėsi pas jį areštinėse, nesant gynėjui. Protokolų jis neskaitė, tik pasirašinėjo. Pareigūnai, už jiems palankių parodymų davimą, žadėjo paleisti iš suėmimo ir panaikinti įtarimą.

Liudytojas G. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2006 metais jis buvo sulaikytas Ukrainoje. Sulaikymo metu Ukrainos specialios paskirties būrio kovotojai jį sumušė, nes Lietuvos pareigūnai ukrainiečiams pranešė, kad jis yra ginkluotas ir būtinai priešinsis, nes yra Lietuvos mafijos vadeiva. Sulaikant pareigūnai sulaužė jam šonkaulius, sumušė kepenis, dėl ko G. J. nepakenčiamai skaudėjo visas kūnas. Laikydami Ukrainos areštinėje, pareigūnai nuolat prieš jį naudojo fizinį smurtą. Po kiek laiko į Ukrainą atvažiavo Lietuvos kriminalinės policijos pareigūnas E. G. . Bendraujant be gynėjo, pareigūnas E. G. pasakodavo tyrimo detales ir primygtinai duodavo suprasti, kad jeigu G. J. nori greičiau ištrūkti iš Ukrainos pareigūnų pragaro, reikia jam pataikauti ir kartoti jo pageidaujamą tiesą. Po to, kai G. J. buvo perduotas Lietuvos pareigūnams ir etapuotas į Lietuvą, toliau tęsėsi alinantis smurtas. P. J. , jis buvo kalinamas 11 mėnesių. Per kalinimo laiką jis buvo nuolat vežiojamas po įvairias Lietuvos areštines. Jis buvo laikomas Alytaus, Varėnos, Vilniaus, Trakų areštinėse, o tarp minėtų areštinių dar keturis kartus su pertraukomis buvo kalinamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje. Pareigūnai: V. V. , D. Ž. ir E. G. atlikinėjo konvojaus funkcijas, nes būtent jie G. J. vežiodavo po įvardintas įkalinimo įstaigas. G. J. teigimu, minėti policijos pareigūnai beveik kasdieną lankydavo jį areštinėse ir siūlė duoti melagingus parodymus prieš A. G. . Psichinis smurtas pasireiškė tuo, kad jam pareigūnai grasino, jog jeigu jis neduos pareigūnams naudingų parodymų, jam bus tęsiama kardomoji priemonė – suėmimas, ir kartu su A. G. jis taps kaltinamuoju. Fizinis smurtas G. J. teigimu, pasireiškė per nuolatinį vežiojimą po įvairias Lietuvos areštines, be jokio būtinumo ir teisinio pagrindo, laikant jį suimtą 11 mėnesių.

Liudytojas R. K. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas 6-is kartus. Ikiteisminio tyrimo metu R. K. apklaustas 1994-10-27 parodė, kad 1994 m. rugpjūčio 19-20 dienomis su V. J. buvo Klaipėdos turguje. Prie vienos aikštelės ar turgaus, tiksliai neprisimena, jis sutiko R. A. . Pastarasis ėjo pro pat jį ir V. J. maždaug trijų metrų atstumu. Jiedu R. A. pažino, o taip pat žinojo, kad pastarasis dingęs. Jis su R. A. pasilabino, tačiau R. A. nuleido galvą ir nestodamas nuėjo tolyn. R. A. buvo trumpai apsikirpęs, apsivilkęs trumpomis rankovėmis marškiniais ir šviesiais džinsais. Marškiniai buvo margi, netaisyklingų formų išmarginimais. Su savimi R. A. turėjo krepšį. R. A. su juo ir V. J. nekalbėjo, o pastarieji jo ir nekalbino. Kurioje tiksliai vietoje matė R. A. parodyti negalėtų. Į Klaipėdą važiavo per Kauną. Kai grįžo iš Klaipėdos kalbėjosi su buvusia klasioke L. D. , kuri sakė, kad vasaros pabaigoje ji taip pat matė R. A. stotyje, esančioje Kalvarijoje (5 t., b. l. 62-63).

R. K. 1994-11-04 parodė, kad 1994 m. balandžio mėnesį su R. S. buvo Kalvarijos autobusų stotyje. Pro šalį važiavo A. G. . Pastarąjį jis ir R. S. sustabdė. A. G. pasakė, kad važiuoja į kaimą. Jis su R. S. įsėdo į A. G. automobilį VAZ 2106, kurį vairavo A. G. ir visi nuvažiavo link kareivinių, esančių Kalvarijoje. A. G. jo ir R. S. paprašė kartu važiuoti į kaimą, su kuo jie sutiko. Visi trise važiavo pro buvusį malūną, kur prie akmens skaldyklos, gatvėje, sutiko R. A. ir Z. V. . R. S. sėdėjo automobilio priekinėje keleivio pusėje, šalia A. G. , o jis automobilio galinėje sėdynėje. A. G. sustojo, išlipęs iš automobilio pakalbėjo su R. A. ir Z. V. ir jie visi įsėdo į automobilį VAZ 2106. Jie penkiese nuvažiavo link Kalvarijos autobusų stoties, kur A. G. jį ir R. S. išleido, o R. A. , Z. V. ir A. G. nuvažiavo link benzino kolonėles. Buvo apie 19 valanda. Kitą dieną po pietų jis buvo nuėjęs pas A. G. į namus, o prieš tai ryte buvo pas Z. V. namuose, esančiuose Kalvarijoje, kur iš pastarojo pasiėmė audio magnetofoną “Vesna” (5 t., b. l. 64-65).

R. K. apklaustas 1994-11-05 įtariamuoju ir 1994-11-07 liudytoju davė analogiškais parodymais apie tai, kad vieną kartą jam ir R. S. , būnant Kalvarijos autobusų stotyje, prie jų automobiliu VAZ 2106 kakavos spalvos privažiavo A. G. . A. G. jis su R. S. paprašė juos nuvežti į buvusį kareivinių miestelį, esantį Kalvarijoje. A. G. tai padaryti sutiko, bet važiuojant pakeliui paprašė su juo nuvažiuoti į Jurgežerių kaimą. Važiuodami jie pasuko gatve, einančia pro seną malūną, kur prie akmenskaldės, tiksliau prie paminklų cecho, gatvėje, sutiko R. A. ir Z. V. , kurie juos sustabdė, nors tiksliai nežino ir nėra tuo tvirtai įsitikinęs. A. G. sustojo, išlipo iš automobilio ir šnekėjosi su Z. V. ir R. A. . Jokio konflikto nebuvo. Po pokalbio Z. V. ir R. A. įsėdo automobilį į VAZ 2106 ir visi penkiese pasuko keliu, vedančiu pro R. A. namus link Kalvarijos miesto. Nuvažiavo į Kalvarijos autobusų stotį, kur jis, R. S. , Z. V. ir R. A. išlipo. Jis su R. S. nuėjo į mini kavinę, o Z. V. su R. A. nuėjo link parko. A. G. gatve nuvažiavo link benzino kolonėlės. Šis įvykis galėjo būti balandžio pabaigoje arba gegužės pradžioje. Tai buvo antroje dienos pusėje dar nesutemus ir nelyjant. Sekančią dieną jis Z. V. matė namuose, esančiuose Kalvarijoje (5 t., b. l. 72-73, 74-75).

R. K. 2005-07-18 ir 2006-06-14 parodė apie tai, kad galimai 1994 metų vasarą ar vasaros pabaigoje, T. G. jo paprašė policijos pareigūnams duoti melagingus parodymus apie tai, kad neva jis kartu su V. J. R. A. matė Klaipėdos m. Taip jis ir padarė, nors iš tikrųjų tada su V. J. R. A. nematė. T. G. duoti tokius parodymus jo prašė todėl, kad tuo metu T. G. brolis A. G. buvo suimtas, o jo tokie melagingi parodymai A. G. turėjo padėti išeiti į laisvę. Kaip ir prie kokių aplinkybių T. G. jo prašė duoti melagingus parodymus, naudingus T. G. broliui A. G. , neprisimena. Kieno iniciatyva su T. G. važiavo pas V. J. , pastarąjį įkalbėti duoti tokius pačius parodymus, kaip ir jo, neprisimena. V. J. sutiko duoti policijos pareigūnams analogiškus ir melagingus parodymus. Po tokių jo ir V. J. melagingų parodymų A. G. maždaug po savaitės laiko išėjo į laisvę. Legendą apie tai, kad jis su V. J. matė R. A. 1994 metų vasaros pabaigoje Klaipėdos mieste, sukūrė T. G. . Apie R. A. bei Z. V. nužudymo aplinkybes pats nieko nežino. Laiškas adresuotas E. D. , kurį 2004-11-23 Alytuje pas jį išėmė pareigūnai, jam nepriklauso ir jo turinio jis nežino. E. D. iš (duomenys neskelbtini) pažįsta, kadangi anksčiau gyveno tame pačiame kaime. Ž. Ž. pažįsta, kadangi su juo lyg tai 1994 metais sėdėjo vienoje Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo kameroje (5 t., b. l. 76-77, 78).

R. K. 2006-10-23 parodė, kad 1994 m. A. G. turėjo automobilį ,,Ford Esckort“, kurį vėliau išmainė į automobilį ,,Žiguliai“. Iš kur jam 1994 m. tapo žinomos aplinkybės, kurios dalinai sutampa su tomis, prie kurių 1994-04-19 Z. V. ir R. A. buvo įsodinti į A. G. automobilį VAZ 2106, neprisimena. „R.“, apie kurį kalba su pareigūnais, tai R. S. , „E.“- tai E. Š. . Slapto sekimo metu su pareigūnais kalbėjo apie ,,raščiuką“, kurį A. G. 1994 m. buvo perdavęs E. Š. iš areštinės. To ,,raščiuko“ pats nematė ir neskaitė, tačiau apie jo egzistavimą jam pasakojo E. Š. . Taip pat E. Š. jam pasakė ir kokius parodymus duoti pareigūnams, t.y., kad jis 1994 metų vasarą R. A. tariamai matė Klaipėdoje. Kad tokius parodymus duoti nurodė E. Š. , kategoriškai teigti negali. Duoti melagingus parodymus į policiją ėjo kartu su V. J. . Ar jiedu buvo pareigūnų iškviesti, ar ėjo duoti parodymus savo iniciatyva, neprisimena. Kas liepė eiti į policiją ir duoti melagingus parodymus, t. y. ar T. G. , ar E. Š. , neprisimena. Pats 1994-11-04 taip pat buvo sulaikytas ir kalinamas Alytaus PK areštinėje. Kai buvo paleistas, tai jį pasitiko kažkuris tai G.. Slapto sekimo metu pareigūnams pasakė, kad dėl 1994-04-19 įvykių su R. A. ir Z. V. apklaustų M. M. todėl, kad pastarasis apie tai parodymus jau yra davęs 1994 metais. Apkalbėti A. G. priežasčių neturi. Savo mamai, kada buvo suimtas, laiškų per E. D. nesiųsdavo. Ž. Ž. nepažįsta. Laiškas adresuotas E. D. su atgaliniu adresatu Ž. Ž. jam galėjo būti pamestas (5 t., b. l. 79-80).

Liudytojas R. K. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, nuo 2004 metais duotų parodymų prieš A. G. atsisako, nes šiuos parodymus davė verčiamas pareigūnų ir pasilieka prie savo pirminių parodymų. Ikiteisminio tyrimo metu jį du su puse mėnesio vežiojo po įvairias areštines nes buvo sulaikytas už padarytą nusikaltimą, tačiau pareigūnai jį kaltino dviejų žmonių dingimu. Jo atžvilgiu buvo vartojamas smurtas, jį mušė, kankino, vertė prisipažinti, taip pat liepė rašyti ant pateikto lapo, kad A. G. nužudė žmones. Jis nesirašęs. Taip pat jo atžvilgiu buvo vartojamas psichologinis smurtas. Parodymus davęs ant A. G. , nes buvo pavargęs nuo spaudimo. Jis rašęs skundus ir Generalinei prokuratūrai, tačiau atsakymo negavo. Etapavus jį į įvairias areštines, jį apklausinėdavo tie patys tyrėjai. 2005 metais buvo priverstas duoti melagingus parodymus iki nebuvo iškviestas advokatas. Apklausiant R. K. liudytoju 2005-07-18, 2006-06-14, 2006-10-23 dalyvavo tyrėjai E. G. , J. V. , V. V. . Advokatas nedalyvavo, tačiau jo dalyvavimo R. K. ir neprašė (byloje duomenų nėra). Jo parodymai yra teisingi, kurie duoti 1994 metais spalio 27 d. ir 1994 m. lapkričio mėnesį. Jis teisminio bylos nagrinėjimo metu tvirtino, kad 1994 metais spalio mėnesį, būdamas su V. J. Klaipėdoje matė R. A. . Taip pat yra matęs ginklą pas R. S. , kuomet čečėnas pardavinėjo. Melagingus parodymus dėl ginklų davęs įtakotas spaudimo.

Liudytojas V. J. 1994-10-27 parodė, kad 1994 metų rugpjūčio mėnesio viduryje su R. K. buvo Klaipėdoje. Į Klaipėdą važiavo per Jurbarką ir Šilutę. Viename turguje, kuriame parduodamos mašinos ir kitos prekės, jis kartu su R. K. sutiko R. A. , kuris ėjo link miesto centro. Jis su R. A. pasisveikino, bet pastarasis tik pažiūrėjo ir nuėjo. Kadangi R. A. jo ir R. K. nenorėjo matyti, todėl jis su R. K. R. A. daugiau ir nekalbino. Kad R. A. dingęs, jis žinojo. R. A. nebuvo užsiauginęs nei barzdos, nei ūsų. Buvo tik išbalęs. R. A. buvo vienas, apsivilkęs languotais marškiniais, džinsais. Marškiniai buvo trumpom rankovėm. Buvo trumpai pasikirpęs (5 t., b. l. 172-173).

2005-01-18 V. J. parodė, kad 1994-10-27 duoti parodymai yra melagingi. Duoti melagingus parodymus paprašė T. G. kartu su R. K. tam, kad išnyktų visi įtarimai A. G. atžvilgiu dėl Z. V. ir R. A. dingimo, kadangi tuo metu A. G. buvo suimtas. Jis Z. V. , pravarde “Z.” ir R. A. nepažinojo, tačiau juos žinojo iš matymo, kaip Kalvarijos “žulikėlius”. 1994 m. jis pas A. B. lankė bokso treniruotes. 1994 metais, kaip įprasta po darbo, mėnesio ir dienos tiksliai neprisimena, tačiau tuo metu jau dirbo apsaugos darbuotoju restorano (duomenys neskelbtini) viešbutyje, užvažiavo pas A. B. į butą, kuris yra (duomenys neskelbtini), prie karinio miestelio. A. B. nei iš šio, nei iš to pasakė, kad jam „spaudžia dūšią“ ir neturi kam išsikalbėti. Tuo momentu A. B. jam papasakojo, kad tarp A. G. su draugais ir Z. V. su R. A. miške įvyko susišaudymas ir, kad A. G. nušovė “M.” ir “Z.”. Kur įvyko susišaudymas, nesakė, tačiau pasakė, kad jų lavonus užkasė su neatrakintais antrankiais bei į duobę sumestais ginklais. Sakė, kad buvo pašautas “Z.” ir, kad miške buvo jo gaudynės. Kai Z. V. su R. A. pagavo ir „atvilko“ į duobę, tai A. G. padarė du kontrolinius šūvius. Dėl ko įvyko susišaudymas, A. B. nieko nepasakojo. Po šio pokalbio su A. B. , praėjus keliems mėnesiams, T. G. su R. K. ir paprašė jo duoti policijai jų pačių sukurtus melagingus parodymus. Už melagingų parodymų davimą jis nei iš R. K. , nei iš T. G. jokio atlygio negavo. Jis mano, kad duoti melagingus parodymus paprašė būtent jį todėl, jog su T. G. kartu treniravosi ir pastarasis jį pažinojo, kaip ramaus būdo, su teisėsauga reikalų neturėjusi žmogų ir tikriausiai manė, kad jo parodymais policija patikės (5 t., b. l. 174).

V. J. 2005-06-27 parodė, kad 2005-01-18 duotus parodymus tvirtina. Jis paaiškino, kad tuo metu, kaip A. G. buvo suimtas, vakare pas jį į darbą viešbutyje “Kazla” atvyko T. G. ir R. K. su dar dviem asmenimis, kurių nepažįsta, neprisimena ir atpažinti negalėtų. T. G. ir R. K. su juo prie tų asmenų kalbėjo nieko neslėpdami ir nesidrovėdami. Viešbučio fojė T. G. ir R. K. jį įkalbėjo policijoje duoti parodymus apie tai, kad 1994 m. rugpjūčio mėnesį kartu su R. K. Klaipėdoje, prie mašinų turgaus, matė gyvą R. A. , nors faktiškai to nebuvo. Jie sakė, kad jeigu jis duos tokius parodymus, tai A. G. paleis į laisvę, kadangi jis buvo suimtas įtariant prisidėjus prie R. A. ir Z. V. dingimo. Jiems įkalbėjus, jis nuėjo į policiją ir davė tokio turinio parodymus, po kurių A. G. buvo paleistas į laisvę. Už tai jis jokio atlygio negavo. Jau po šio įvykio A. B. jam papasakojo apie R. A. bei Z. V. nužudymo aplinkybes. Tada jis ir suprato į kokį reikalą įsimaišė (5 t., b. l. 175).

V. J. 2006-09-21 parodė, kad Kalvarijos gyventojai kalbėjo, jog Z. V. ir R. A. nužudė A. G. . A. B. jam papasakojo apie visas, jo nurodytas jau ankstesnių apklausų metu, R. A. ir Z. V. nužudymo smulkmenas. 1994 m. duoti melagingi parodymai, kad R. A. 1994 m. rugpjūčio mėnesį matė Klaipėdoje (5 t., b. l. 178-179).

Liudytojas V. J. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad jis ikiteisminio tyrimo metu apklaustas daug kartų, tačiau duoti parodymai nėra teisingi. Jis tvirtina, kad 1994 metų spalio mėnesį davė melagingus parodymus apie tai, kad Klaipėdoje matė R. A. . Tokius parodymus duoti prašė R. K. , kuris buvo pas jį atvykęs su T. G. . Vėlesni jo parodymai buvo išgauti naudojant smurtą. 2005 m. sausio 18 dieną, jis buvo girtas kai policijos pareigūnai jį išsivežė iš namų. Kalvarijos policijos komisariate jis buvo mušamas ir policijos pareigūnams davė parodymus girdėtus iš žmonių kalbų. Vėliau, buvo apklausinėjamas blaivas, tačiau jam nebuvo kur trauktis nuo pirminių parodymų, pareigūnai jį spaudė, todėl parodymus tvirtino. Apie susišaudymą, uždėtus antrankius, lavono užkasimą-tai jo fantazijos. Pirminės apklausos metu jam buvo suformuota pareigūnų nuomonė ir jis ją patvirtino. Duodant parodymus jis negalėjęs įvardinti žmonių iš kurių girdėjęs kalbas apie Z. V. ir R. A. , todėl nurodęs A. B. . Vėliau bijojęs keisti parodymus. Dėl sumušimo į prokuratūrą nesikreipė, nes nepasitiki.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu, kolegija buvo išsireikalavusi kaltinamojo A. G. , liudytojų R. K. , G. M. , G. S. , G. J. archyvines asmens bylas iš areštinių ir su jomis susipažino, tačiau vadovaujasi tik ta medžiaga, kuri yra prijungta prie bylos ir ištirta teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nustatyta, kad G. J. Trakų rajono policijos komisariato areštinėje buvo laikomas nuo 2006-02-28 iki 2006-03-09 ir nuo 2006-03-16 iki 2006-03-23 (19 t., b. l. 150). Per minimą laikotarpį, susipažinus su „Areštuotojų išvedimo iš kamerų registracijos žurnalu“ (pateikta medžiaga) nustatyta, kad G. J. tyrėjų reikalavimu iš kameros buvo išvestas 6-is kartus (06-03-01 11 val. 30 min. – 15 val. 30 min., tyrėjas J. V. ; 06-03-02 10 val. 10 min. – 12 val. 20 min. tyrėjas V. V. ; 06-03-02 13 val. 10 min. – 14 val. 45 min. tyrėjas V. V. ; 06-03-07 10 val. 10 min. - 10 val. 40 min. tyrėjas E. G. ; 06-03-20 14 val. 35 min. – 15 val. 35 min. tyrėjas E. G. ; 06-03-22 12 val. 30 min. – 14 val. 15 min. tyrėjas E. G. ). Baudžiamojoje byloje nėra duomenų kokiu tikslu G. J. buvo kviečiamas tyrėjų, kokie su juo buvo atliekami tyrimo veiksmai ir panašiai.

A. G. kaltės nepripažįsta nužudęs R. A. ir Z. V. . Liudytojų G. M. , G. S. G. J. R. K. , V. J. parodymai prieštaringi. Jie visi teisminio bylos nagrinėjimo metu teigė, kad tokius parodymus buvo priversti duoti pareigūnų reikalavimu, darant jiems psichologinį spaudimą. Kaip rodo pateikti duomenys dėl G. J. buvimo Trakų rajono policijos areštinėje, tai neatmestina. Nustatyta, kad davus parodymus kaltinančius A. G. liudytojai G. M. ir G. S. iš suėmimo buvo paleisti nesuėjus paskirtam suėmimo terminui, o G. J. suėmimo terminas buvo tęsiamas ir jis suėmime išbuvo 11-a mėnesių.

Grįsti kaltinamojo A. G. kaltę nenuosekliais ir prieštaringais liudytojų parodymais, nesant nusikaltimo įrankių, nesant R. A. ir Z. V. lavonų, vadovautis spėjimais prielaidomis, priimti apkaltinamąjį nuosprendį, negalima. Nustatyta, kad minėtų asmenų ar jų lavonų paieška buvo intensyvi, tačiau nerezultatyvi. Atmesti liudytojų parodymus, kurie teigė, kad paieškomuosius kažkas tai matęs po 1994 metų balandžio mėnesio nėra pagrindo. Lavonai nerasti, todėl teigti, kad jie buvo nužudyti ir juos nužudė A. G. taip pat nėra pagrindo Tik, esant R. A. ir Z. V. lavonams galima būtų paneigti ar patvirtinti liudytojų G. M. , G. S. , G. J. , kaltinamojo A. G. parodymus, juos susieti su kita bylos medžiaga. Dauguma byloje apklaustų liudytojų negali nurodyti tiesioginio kalbų šaltinio apie R. A. ir Z. V. dingimą. Teigiama tokiomis frazėmis „miestelio gyventojai kalbėjo“, „Kalvarijoje kalbėjo“ ir panašiai. Kolegija įvertinus atskirus įrodymus, palyginus duomenis gautus iš vienų šaltinių, su kitų šaltinių duomenimis, taip pat atsižvelgiant į byloje surinktų įrodymų visetą, laiko, kad objektyviai jokie įrodymai nepatvirtina, jog A. G. kaltinime nurodytoje vietoje ir kaltinime apibūdintomis aplinkybėmis nužudė R. A. ir Z. V. . Negalima suabsoliutinti ir plečiamai aiškinti surinktos bylos medžiagos įrodinėjant A. G. kaltės. Tokiais įrodymais apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas aip pat ne kartą konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain judgiment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner V. Austria, no. 33501/9620, 20 March 2001 ir kiti). Kadangi, šioje byloje, išnaudojus visa galimybes abejonių nepavyko pašalinti, jos aiškinamos kaltinamojo naudai.

Apibendrinus tai, kas pasakyta, kolegija daro išvadą, jog kaltinimas A. G. dėl R. A. ir Z. V. nužudymo, paremtas prielaidomis, nesurinkta neginčytinų ir patikimų įrodymų, todėl A. G. , pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 p., 5 p., 6 p., išteisinamas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant jam inkriminuotą veiką.

A. G. yra kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d., kad jis tiesiogiai pasiūlė ir pažadėjo duoti kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą teisėtą neveikimą siekdamas neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo veikos, vykdant įgaliojimus.

A. G. dėl įtarimo valstybės tarnautojo papirkimu parodė, kad Lietuvos kriminalinės policijos biuro tyrėjui E. G. 20000 Lt kyšio nesiūlė. Jį sulaikius ir kaltinant nužudymu, tardymai vykdavo po 5-6 valandas. Jis sakęs, kad galįs paremti policiją, kad ištirtų įvykį, tačiau pareigūnui pinigų nesiūlęs. E. G. sakęs, kad mažai uždirba. Jis mano, kad E. G. siekė jį išprovokuoti kyšio davimu, prievartaudavo žodžiais. Jis pinigų neturėjęs, tai kaip galėjęs duoti, mano jis. Be to, jis būdavo vežiojamas po įvairias Lietuvos miestų areštines, apklausinėjamas įvairių pareigūnų, nedalyvaujant advokatui, nerašant apklausų protokolų, įvairiais būdais bandant išgauti prisipažinimą dėl Z. V. ir R. A. nužudymo. Dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų jis daug kartų kreipėsi į įvairias institucijas, tačiau jo prašymų niekas nepaisė.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu E. G. parodė, kad jam, dirbant Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimo tyrimo 1-os valdybos 1-ojo skyriaus vyriausiuoju tyrėju, jis kartu su kitais pareigūnais tyrė R. A. ir Z. V. nužudymą. 2006 metų kovo 22 d. (nuo 16 valandos iki 19 valandos) Vilniaus m. vyriausiojo policijos komisariato areštinės patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), jis vykdė pokalbį su suimtuoju A. G. . A. G. , norėdamas, kad jis netirtų Z. V. ir R. A. nužudymo bei būtų pakeista kardomoji priemonė-suėmimas, pasiūlė už tai atsilyginti. A. G. pirštu ant stalo išvedžiojo (užrašė) skaičius 20 000 ir Lt bei pažadėjo, kad tokią pinigų sumą sumokės, jei jis netirs šios bylos. Po to, kai jis pasakė, kad byla bus vis tiek tiriama, A. G. dar kartą pasakė ,,netirk šio įvykio, atsilyginsiu“ ir dar kartą pirštu ant stalo nurodė pinigų sumą. Jis suprato, kad A. G. už tai, kad jis nevykdytų aktyvių bylos tyrimo veiksmų ir taip A. G. padėtų pakeisti kardomąją priemonę - suėmimą švelnesne, tiesiogiai pasiūlė ir pažadėjo duoti 20 000 Lt kyšį.

Šiame epizode, kaltinimas grindžiamas E. G. parodymais, bei 2006-03-24 slapto sekimo protokolu ir priedu prie slapto sekimo protokolo, kuriuose užfiksuotas įtariamojo A. G. pokalbis apie tai, kad operui, kuris tiria bylą atsargiai, be žodžių siūlė pinigų. Be to, analizuojant priedą prie slapto sekimo protokolo, pokalbyje yra sakoma “aš jam nesiūliau, aš jam siūliau atsargiai, tipo pasigeriam, tipo pasidaužysim, bet, kad ne k…., atkaklūs jie yra tie operai žinai, neįsiūlisi pinigų, pasodytų iškart”. Prieštaringai vertinamais posakiais grįsti asmens kaltę, negalima (13t., b. l. 188-189) Be to, atkreiptinas dėmesys, kad E. G. atlieka slaptą sekimą ir po jo pokalbio dėl pinigų su A. G. , tai 2006-03-22 19:03:30,20:03:44, 2006-04-21 (13 t., b.l.188, 190, 192).

Kolegijos nuomone, šiame kaltinimo epizode, nėra surinkta pakankamai įrodymų priimti apkaltinamąjį nuosprendį A. G. atžvilgiu. Nustatyta, kad tyrėjas E. G. 2006-03-22 vykdė pokalbį su A. G. . 2006 m. kovo 24 d.(po dviejų dienų), vyriausiasis tyrėjas E. G. tarnybiniu pranešimu savo viršininkui T. U. pranešė, kad, atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, pagal baudžiamąją bylą Nr. 64-1-945-94 dėl R. A. ir Z. V. nužudymo, 2006-03-22 apie 16:00 val. nuvyko į Vilniaus m. VPK areštinę. Šioje areštinėje buvo laikomas suimtasis A. G. , įtariamas 1994 metais nužudę R. A. ir Z. V. . Jis Vilniaus m. VPK areštinėje apklausos kambaryje vykdė „pokalbį“ su įtariamuoju A. G. . Pokalbio metu įtariamasis A. G. jam siūlė, kaip kriminalinės policijos pareigūnui, toliau nebetirti šio nusikaltimo ir padėti jam šioje baudžiamojoje byloje jo atžvilgiu pakeisti kardomąją priemonę – suėmimą, žadėdamas jam sumokėti 20000 litų kyšį. Tarnybiniame pranešime, nėra duomenų kokius ikiteisminio tyrimo veiksmus atliko tyrėjas (baudžiamojoje byloje atliktų tyrimo veiksmų protokolų, datuotų tai dienai ar valandai nerasta). Ikiteisminio tyrimo veiksmų numatytų Baudžiamajame proceso kodekse, tokio veiksmo, kaip „pokalbis“, nėra. E. G. jokio Baudžiamajame proceso kodekse numatyto procesinio veiksmo protokolo dėl to nesurašė. Be to, tyrėjas tik po dviejų dienų apie tariamą jo papirkimą praneša savo viršininkui T. U. . Pareigūnas tarnybiniame pranešime nurodė, kad A. G. siūlymus jis supratęs, kaip siekimą jį papirkti (1 t., b. l. 23). Vėlgi kyla klausimas, kodėl iš karto po siūlymo jis to nepadarė. Suprantama, kad be A. G. ir tyrėjo, areštinės patalpose buvo ir daugiau dirbančių pareigūnų.

Apibendrinant tai, kas pasakyta, įvertinus surinktus įrodymus šiame epizode, kolegija daro išvadą, kad kaltinimas dėl valstybės tarnautojo papirkimo neįrodytas, todėl A. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d. išteisinamas, neįrodžius jo dalyvavimo padarant šį nusikaltimą.

Kadangi neįrodyta, kad A. G. padarė nusikalstamą veiką, nukentėjusiųjų A. A. ir I. V. civiliniai ieškiniai, atmetami (BPK 115 str. 3 d. 1 p.).

Daiktiniai įrodymai paliekami prie bylos.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297, 301-302 str., 303 str. 5 d. 2 p., 308 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d., 2 p., 5 p., 6 p., 227 str. 2 d. išteisinti, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo šių nusikaltimų padaryme.

A. G. paskirtas kardomasias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų (LR piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini) ir asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą), įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje-panaikinti, dokumentus gražinti A. G. .

A. A. ir I. V. civilinius ieškinius atmesti (BPK 115 str. 3d. 1 p.).

Panaikinti laikinąjį nuosavybės teisių apribojimą pratęstą 2008-09-24 Kauno apygardos teismo nutartimi, A. G. turtui: l) gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini); kiemo rūsiui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini); pastatui-viralinei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiai (duomenys neskelbtini); ūkiniam pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini); ūkiniam pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini); ūkiniam pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini); ūkiniam pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini); ūkiniam pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini); ūkiniam pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini); kiemo statiniams (tvorai, šuliniui, lauko tualetui), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini); žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančim (duomenys neskelbtini); žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančim (duomenys neskelbtini); ūkio patalpoms, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančioms (duomenys neskelbtini); butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini); miškų ūkio paskirties žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini): gyvenamąjam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini); klėčiui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini); kitiems statiniams (lauko tualetui, šuliniui), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini); žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: mediniai nunčiakai, guminė lazda su metaliniu antgaliu, dvi gilzės su užrašu „Baikal“, iššauta signalinė raketa, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), trys dūminiai užtaisai saugojami LKPB NTVV saugojimo kameroje (1 t., b. l. 65); A. A. pavyzdžiai genetinei daktiloskopijai pateikti su ikiteisminio tyrimo medžiaga (3 t., b. l. 179); garso kasetė ACOUSTIC CASSETTE FE 60 prie 2004-07-20 V. Č. daiktų, dokumentų pateikimo protokolo pateikta kartu su ikiteisminio tyrimo medžiaga (3 t., b. l. 198); garso kasetė ?????? MK-60-6 prie 2004-08-11 V. Č. daiktų, dokumentų pateikimo protokolo pateikta kartu su ikiteisminio tyrimo medžiaga (4 t., b. l. 1); kompaktinė plokštelė Verbatim CD-R, gamyklinis Nr. 531620RE26210 prie 2006-11-06 specialisto išvados Nr. 11-1536(06) pateikta kartu su ikiteisminio tyrimo medžiaga (4 t., b. l. 10); R. A. Lietuvos Respublikos piliečio pasas (duomenys neskelbtini) ir vairuotojo pažymėjimas (duomenys neskelbtini) prie V. Č. 2006-06-12 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo pateiktimi kartu su ikiteisminio tyrimo medžiaga (4 t., b. l. 42); I. V. pavyzdžiai genetinei daktiloskopijai pateikti su ikiteisminio tyrimo medžiaga (4 t., b. l. 77); Z. V. Lietuvos Respublikos piliečio pasas (duomenys neskelbtini), pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir gimimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) prie I. V. 2006-09-19 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo pateikti kartu su ikiteisminio tyrimo medžiaga (4 t., b. l. 78); kompaktinė plokštelė prie 2006-02-06 E. B. daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo pateikta su ikiteisminio tyrimo medžiaga (4 t., b. l. 174); Alytaus PK budėtojo darbo knyga nuo 1994-10-14 iki 1994-11-10 Nr. 4289 prie Alytaus PK areštinės viršininko 2005-02-23 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo pateikta su ikiteisminio tyrimo medžiaga (5 t., b. l. 9); vaizdo kasetė SONY HG-90 Nr.669 prie 2004-11-16 R. K. slapto sekimo protokolo pateikta kartu su ikiteisminio tyrimo medžiaga (5 t., b. l. 117); vaizdo kasetė SONY HG-90 Nr. 671 prie 2004-11-19 R. K. slapto sekimo protokolo pateikta kartu su ikiteisminio tyrimo medžiaga (5 t., b. l. 129); kompaktinė plokštelė prie V. J. 2006-09-21 parodymų patikrinimo vietoje protokolo pateikta kartu su ikiteisminio tyrimo medžiaga (5 t., b. l. 180-183); kompaktinė plokštelė prie 2006-05-12 D. T. kratos protokolo (6 t., b. l. 114); dvi šovinio tūtelės ir dirvožemio pavyzdys prie 2006-05-12 kratos D. T. žemės sklype protokolo pateiktos kartu su ikiteisminio tyrimo medžiaga (6 t., b. l. 123-133); ginklas ir du šoviniai prie 2005-07-13 įvykio vietos apžiūros protokolo pateikti kartu su ikiteisminio tyrimo medžiaga (7 t., b. l. 138-143); kompaktinė plokštelė prie G. M. 2006-09-22 parodymų patikrinimo vietoje protokolo pateikta kartu su ikiteisminio tyrimo medžiaga (7 t., b. l. 178-180); vaizdo kasetė MINI DV TDK prie 2006-10-05 G. M. akistatos su A. G. protokolo pateikta kartu su ikiteisminio tyrimo medžiaga (7 t., b. l. 182-185); kompaktinė plokštelė su užrašu 2005-10-29 prie G. M. ir G. S. revolverio atpažinimo protokolo (7 t., b. l. 168, 8 t., b. l. 63); kompaktinė plokštelė prie G. M. 2005-07-01 parodymų patikrinimo vietoje protokolo (7 t., b. l. 128); vaizdo kasetė TDK DV prie 2006-04-07 akistatos tarp A. G. ir G. S. protokolo pateikta kartu su ikiteisminio tyrimo medžiaga (8 t., b. l. 68-69); kompaktinė plokštelė prie G. S. 2006-09-18 parodymų patikrinimo vietoje protokolo pateikta kartu su ikiteisminio tyrimo medžiaga (8 t., b. l. 72-75); kompaktinė plokštelė prie 2005-12-07 daiktų apžiūros protokolo pateikta kartu su ikiteisminio tyrimo medžiaga (8 t., b. l. 128-169); kompaktinė plokštelė prie A. G. 2006-03-28 telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolo pateikta kartu su ikiteisminio tyrimo medžiaga (10 t., b. l. 89-93); vaizdo kasetė SONY VHS Nr.E180/34CA3825B prie 2004-08-07 techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokolo pateikta kartu su ikiteisminio tyrimo medžiaga (12 t., b. l. 18-19); dvi video kasetės DV60 prie 2006-04-03 įtariamojo A. G. apklausos protokolo pateiktos su ikiteisminio tyrimo medžiaga (12 t., b. l. 40-49); kompaktinė plokštelė prie 2006-03-23 ir 2006-03-24 A. G. slapto sekimo protokolo pateikta kartu su ikiteisminio tyrimo medžiaga (13 t., b. l. 183, 186); kompaktinė plokštelė prie 2006-12-06 A. G. slapto sekimo protokolo pateikta kartu su ikiteisminio tyrimo medžiaga (14 t., b. l. 9); lipni fiksavimo plėvelė su išsaugotais įspraustiniais pėdsakais prie 2006-08-09 specialisto išvados Nr. 6220 pateikta kartu su ikiteisminio tyrimo medžiaga (14 t., b. l. 136); kompaktinė plokštelė su užrašu 9 kam. 06-01-14 10-06-02 ir 9 kam. 06-01-19, 06-01-23, 10-06-09 prie G. J. 2006-02-06 ir 2006-03-06 slapto sekimo protokolo pateikta kartu su ikiteisminio tyrimo medžiaga (15 t., b. l. 39, 42); kompaktinė plokštelė Nr.1 433 prie 2006-02-13 G. J. slapto sekimo protokolo pateikta kartu su ikiteisminio tyrimo medžiaga (15 t., b. l. 56); vaizdo kasetė TDK 8mm HS90 8 prie 2005-11-14 E. G. tarnybinio pranešimo ir 2006-11-07 apžiūros protokolo pateikta kartu su ikiteisminio tyrimo medžiaga (15 t., b. l. 192) - paliekami prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.