Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

dalyvaujant pareiškėjai D. S., jos atstovui Lietuvos profesinei sąjungai „Sandrauga“ atstovaujančiam K. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. S. skundą atsakovei Jonavos rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pažymėjo, jog VPIDVTĮ 11 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog asmuo, kuris turi nusišalinti, apie nusišalinimą praneša institucijos, kurioje jis dirba, vadovui arba kolegialiai institucijai, kurie kartu dalyvauja rengiant, svarstant ar priimant sprendimą apie esamą interesų konfliktą. Pareiškėja informavo apie nusišalinimą ne institucijos vadovą – administracijos direktorių, o išplėstinę seniūnaičių sueigą, kolegialią savivaldybės instituciją, kurios, kaip kolegialios institucijos, veiklą svarstant, priimant sprendimus dėl kandidatų į atrankos komisiją delegavimo reglamentuoja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSĮ) 35¹ straipsnis. Be to, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 7 punktas apibrėžia, kad kolegiali institucija – institucija, kurioje sprendimus priima grupė įgaliotų asmenų balsų dauguma bei vadovas.

Atsakovė ir jos atstovė prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėja, vykdydama (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno funkcijas pagal Jonavos rajono savivaldybės administracijos Ruklos seniūnijos vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo 5.8 punktą, vykdė seniūno pareigas, numatytas VSĮ 32 ir 35¹ straipsnių punktuose (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. liepos 27 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.), šaukė išplėstines seniūnaičių sueigas, rengė jų darbotvarkes, apibendrino juose priimtus sprendimus ir perdavė juos vertinti atsakingoms institucijoms ir t. t. Taip pat pareiškėja nurodytas seniūno funkcijas atliko, vadovaudamasi Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. 1TS-202 patvirtintų Jonavos rajono savivaldybės seniūnaičių sueigos nuostatų 31–45 punktais, kuriuose taip pat yra nustatyta išplėstinės seniūnaičių sueigos organizavimo tvarka, pagal kurią išplėstinę seniūnaičių sueigą organizuoja seniūnas. Apie organizuojamos išplėstinės sueigos datą, laiką, vietą ir darbotvarkės projektą seniūnas ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki išplėstinės sueigos praneša seniūnijos seniūnaičiams ir seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje veikiančioms bendruomeninėms organizacijoms, kurių iniciatyva organizuojama išplėstinė sueiga, taip pat paskelbia šią informaciją seniūnijos skelbimų lentoje. Patvirtintos darbotvarkės klausimus išplėstinėje sueigoje pristato klausimų rengėjai.

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjai paskirtos tarnybinės nuobaudos – papeikimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjai skundžiamu Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 16B-256 „Dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo D. S.“ paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas už tai, kad pareiškėja, (duomenys neskelbtini) seniūnijos vyriausioji specialistė, padarė tarnybinį nusižengimą – laikinai eidama (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno pareigas dalyvavo (pirmininkavo) 2019 m. spalio 3 d. išplėstinėje seniūnaičių sueigoje bei organizavo 2019 m. lapkričio 13 d. išplėstinę seniūnaičių sueigą, nepateikė nusišalinimo institucijos vadovui ir taip pažeidė VPIDVTĮ (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.) 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, VTĮ 3 straipsnio 1 dalies 7 ir 13 punktus, 16 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktus, Pareigybės aprašymo 4.2 ir 4.3 punktus.

Tarnybinė nuobauda pareiškėjai paskirta iš esmės dėl valstybės tarnyboje kilusio viešųjų ir privačių interesų konflikto, pareiškėjai nevykdant pareigos nusišalinti ir informuoti institucijos vadovą apie esamą interesų konfliktą.

Faktinės bylos aplinkybės patvirtino, jog viešųjų ir privačių interesų konfliktas kilo dėl to, jog pareiškėja, dirbdama valstybės tarnyboje, laikinai pagal Pareigybės aprašymą vykdydama (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno pareigas, nepateikė Jonavos rajono savivaldybės administracijos vadovui nusišalinimo nuo 2019 m. spalio 3 d. (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnaičių išplėstinės sueigos organizavimo ir dalyvavimo joje ir neinformavo institucijos vadovo apie nusišalinimą nuo 2019 m. lapkričio 13 d. (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnaičių išplėstinės sueigos organizavimo, nors minėtose sueigose buvo deleguojami seniūnaičiai į (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno pareigoms konkurso komisijos sudėtį, būtent konkurso, kuriame dalyvauti buvo pateikusi valią pareiškėja, pateikdama 2019 m. spalio 1 d. prašymą Valstybės tarnybos valdymo informacinėje sistemoje dalyvauti minėtame (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno pareigoms eiti konkurse.

Pareiškėja ir jos atstovas skundžiamo įsakymo neteisėtumą argumentavo tuo, jog nors pareiškėja ir buvo 2019 m. spalio 1 d. pateikusi prašymą dalyvauti atrankos konkurse (duomenys neskelbtini) seniūno pareigoms eiti, tačiau galutinai nebuvo apsisprendusi dėl dalyvavimo konkurse ir todėl organizavo 2019 m. spalio 3 d. išplėstinę seniūnaičių sueigą ir joje dalyvavo, nes nematė galimybės kilti viešųjų ir privačių interesų konfliktui. Pažymėjo, jog nei vienas išplėstinės seniūnaičių sueigos balso teisę turintis narys nebuvo įstatyme apibrėžtas kaip pareiškėjai artimas ar kitaip susijęs asmuo, dėl kurio galėtų atsirasti prielaida kilti interesų konfliktui, o pati pareiškėja nebuvo suinteresuota kurio nors asmens ar grupės asmenų delegavimu į atrankos komisiją. Pareiškėja nuo 2019 m. spalio 3 d. išplėstinės seniūnaičių sueigos nusišalino, nes jau buvo apsisprendusi dalyvauti konkurse ir apie nusišalinimą informavo išplėstinę seniūnaičių sueigą kaip kolegialią instituciją, todėl neturėjo pareigos informuoti apie interesų konfliktą ir apie nusišalinimą institucijos vadovo.

Byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, jog pareiškėja organizavo 2019 m. spalio 3 d. išplėstinę seniūnaičių sueigą ir joje dalyvavo. Nurodytų aplinkybių neneigia pati pareiškėja ir šias aplinkybes patvirtina 2019 m. spalio 3 d. išplėstinės seniūnaičių sueigos protokolas bei sueigos organizavimą patvirtinantys kiti dokumentai. Taip pat byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, jog pareiškėja 2019 m. lapkričio 13 d. suorganizavo (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnaičių išplėstinę sueigą, kurios metu nusišalino nuo sueigos vedimo, kad nekiltų viešųjų ir privačių interesų konfliktas, kadangi priėmė sprendimą dalyvauti Ruklos seniūno pareigoms eiti konkurse. Ginčas byloje kilo dėl faktinių aplinkybių vertinimo.

Pažymėtina, jog VPIDVTĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas įpareigoja asmenis, dirbančius valstybinėje tarnyboje, einančius tarnybines pareigas, teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad net nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra.

VPIDVTĮ 11 straipsnis nustato nusišalinimo tvarką ir draudimą asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą.

Interesų konfliktas – situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais (VPIDVTĮ 2 str. 4 d.). Privatus interesas – asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, (ar jam artimo asmens) asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas (VPIDVTĮ 2 str. 2 d.).

Asmeninis suinteresuotumas – valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens (ar jam artimo asmens) moralinė skola, moralinis įsipareigojimas, turtinė ar neturtinė nauda arba kitas panašaus pobūdžio interesas (VPIDVTĮ 2 str. 6 d.).

Minėtos teisės aktų nuostatos patvirtina, jog nagrinėjamo ginčo atveju, akivaizdu, aplinkybės, jog pareiškėja buvo pateikusi prašymą dalyvauti (duomenys neskelbtini) seniūno pareigoms konkurse ir organizavo seniūnaičių sueigas, kuriose buvo priimami sprendimai dėl konkrečių seniūnaičių delegavimo į (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno pareigoms eiti konkurso komisijos sudėtį, nulėmė galimą pareiškėjos suinteresuotumą minėtų seniūnaičių sueigų organizavimu ir dėl to kilusį viešųjų ir privačių interesų konfliktą.

Pareiškėja nesilaikė VPIDVTĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatyto draudimo dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą.

Aktualus ginčui VSĮ 32 straipsnis apibrėžia seniūno funkcijas, iš kurių viena yra šaukti seniūnaičių ar seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojų sueigas, rengti šių sueigų darbotvarkes, apibendrinti šiose sueigose priimtus sprendimus ir perduoti juos vertinti atsakingoms institucijoms, informuoti šias sueigas apie atsakingų institucijų priimtus sprendimus, susijusius su šiose sueigose priimtais sprendimais.

Pagal minėtą teisinį reglamentavimą, numatytą VSĮ 32 straipsnio 4 punkte, pareiškėja atliko organizacinius veiksmus, susijusius su sueigos organizavimu ir sueigoje priimtų sprendimų apibendrinimu ir perdavimu atsakingoms institucijoms.

Sprendžiant įvairius klausimus, tarp jų susijusius su atstovų delegavimu į pretendentų seniūno pareigoms eiti konkurso komisijos narius, atstovų delegavimu dalyvauti tarybos sudaromų komitetų darbe, atstovų delegavimu į tarybos sudaromų komisijų narius, bendruomeninės veiklos ir partnerystės su savivaldybių institucijomis stiprinimu, viešųjų paslaugų, už kurių teikimą yra atsakinga savivaldybė, teikimo perdavimu bendruomeninėms ir kitoms nevyriausybinėms organizacijoms, vietos verslumo skatinimu ir su kitais visiems tos teritorijos gyventojams svarbiais reikalais, organizuojama išplėstinė seniūnaičių sueiga. Išplėstinė seniūnaičių sueiga renkasi savo iniciatyva arba seniūno kvietimu (VSĮ 35¹ str.).

Detaliau išplėstinės seniūnaičių sueigos organizavimo, sprendimų rengimo, svarstymo ir priėmimo tvarka nustatoma savivaldybės tarybos sprendimu tvirtinamuose išplėstinės seniūnaičių sueigos nuostatuose (VSĮ 35¹ str. 2 d.).

Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. 1TS-202 patvirtintų Jonavos rajono savivaldybės seniūnaičių sueigos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 3 punkte numatyta, jog seniūnaičių sueiga yra savivaldybės seniūnijos aptarnaujamos teritorijos seniūnaičių susirinkimas. Išplėstinė seniūnaičių sueiga yra seniūnijos teritorijos seniūnaičių ir veikiančių bendruomeninių organizacijų deleguotų atstovų susirinkimas, kurioje seniūnaičiai ir deleguoti atstovai turi sprendimo priėmimo teisę (Nuostatų 3 ir 4 p.). Seniūnaičių veikla grindžiama kolegialumo principais (Nuostatų 8 p.). Išplėstinę seniūnaičių sueigą organizuoja seniūnas, taip pat seniūnas praneša apie organizuojamos išplėstinės sueigos datą, laiką, vietą ir darbotvarkės projektą, paskelbia šią informaciją seniūnijos skelbimų lentoje (Nuostatų 31–45 p.).

Teismo vertinimu, minėtas teisinis reglamentavimas reiškia, kad valstybės tarnyboje dirbančio asmens bet koks dalyvavimas rengiant, svarstant ar priimant sprendimus – tai veikla, susijusi su sprendimų rengimu, organizuojant jų priėmimą, todėl asmuo, jeigu tai sukelia interesų konfliktą, privalo nusišalinti nuo tokių sprendimų ne tik priėmimo, bet ir priėmimo organizavimo.

Nagrinėjamo ginčo atveju pareiškėja atliko organizacinius veiksmus, susijusius su išplėstinių sueigų organizavimu ir sueigose priimtų sprendimų apibendrinimu ir perdavimu atsakingoms institucijoms, t. y. sprendimų priėmimo organizavimu, galėjusiu ginčo atveju sukelti akivaizdų interesų konfliktą.

Nors pareiškėja tvirtina abiejose seniūnaičių sueigose nerengusi ir nepriėmusi konkrečių sprendimų, o nuo 2019 m. lapkričio 13 d. vykusios sueigos nusišalino, tačiau, teismo nuomone, pats seniūnaičių sueigos organizavimo faktas, t. y. darbotvarkės rengimas, seniūnaičių informavimas apie sueigą ir dalyvavimas 2019 m. spalio 3 d. sueigoje pirmininkaujant, jos nariams priimant sprendimus dėl seniūnaičių delegavimo į (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno pareigoms eiti konkurso komisijos sudėtį, neabejotinai leidžia teigti, jog buvo prielaidų kilti pareiškėjos viešųjų ir privačių interesų konfliktui, būtent galimam pareiškėjos šališkumui organizuojant sueigas, kuriose buvo atrenkami pretendentai į minėto konkurso, kuriame dalyvauti kaip pretendentė buvo pateikusi prašymą pareiškėja, komisijos sudėtį.

Bylos duomenys neabejotinai patvirtino, jog pareiškėja, pretenduodama dalyvauti (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno pareigoms konkurse ir organizuodama bei dalyvaudama 2019 m. spalio 3 d. Ruklos seniūnijos seniūnaičių išplėstinėje sueigoje, kurios metu buvo deleguojami seniūnaičiai į (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno pareigoms eiti konkurso komisijos sudėtį, sukėlė viešųjų ir privačių interesų konfliktą. Pareiškėjos asmeninis interesas pasireiškė tuo, jog ji buvo pateikusi prašymą dalyvauti (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno pareigoms konkurse, kurio komisijos nariai buvo deleguojami 2019 m. spalio 3 d. Ruklos seniūnijos seniūnaičių išplėstinėje sueigoje. Šiuo atveju nebuvo užtikrinta, kad priimant sprendimus, susijusius su (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno pareigoms eiti konkurso organizavimu, sueigoje deleguojant narius į konkurso atrankos komisijos sudėtį, nedalyvautų suinteresuoti asmenys, t. y. pareiškėja, kuri buvo pareiškusi valią dalyvauti minėtame konkurse Ruklos seniūnijos seniūno pareigoms eiti.

Pareiškėjos argumentai, jog organizavo 2019 m. spalio 3 d. sueigą ir joje dalyvavo, nes nebuvo galutinai apsisprendusi dalyvauti (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno pareigoms eiti konkurse, subjektyvūs ir jos tarnybinės atsakomybės nepašalina. Pareiškėja, organizuodama 2019 m. spalio 3 d. sueigą ir dalyvaudama joje, jau buvo pateikusi prašymą dalyvauti atrankos konkurse eiti (duomenys neskelbtini) seniūno pareigas, ir tai neabejotinai reiškia, jog buvo asmeniškai suinteresuota minėto konkurso rezultatais ir galimai jai palankių narių į konkurso komisijos sudėtį išrinkimu.

Taip pat atmestini pareiškėjos argumentai, jog nei vienas išplėstinės seniūnaičių sueigos balso teisę turintis narys nėra įstatyme apibrėžtas kaip pareiškėjai artimas ar kitaip susijęs asmuo, dėl kurio galėtų atsirasti prielaida kilti interesų konfliktui. Pažymėtina, jog privačių interesų konfliktas ginčo situacijoje kilo ne dėl kitų asmenų, bet dėl pačios pareiškėjos dalyvavimo konkurse (duomenys neskelbtini) seniūno pareigoms eiti.

Nors, pareiškėjos teigimu, ji tinkamai nusišalino nuo 2019 m. lapkričio 13 d. sueigos vedimo apie tai informuodama kolegialų organą – sueigos narius ir todėl neturėjo pareigos informuoti institucijos vadovo apie nusišalinimą, tačiau pažymėtina, jog VPIDVTĮ 11 straipsnio 2 dalis įpareigoja valstybės tarnyboje dirbančius asmenis, prieš pradedant sprendimo, kuris gali sukelti interesų konfliktą, rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrą arba pačios procedūros metu informuoti savo institucijos vadovą ar institucijos vadovo įgaliotą atstovą, arba kolegialią valstybės ar savivaldybės instituciją, kurios nariu jis yra, ir asmenis, kurie kartu dalyvauja rengiant, svarstant ar priimant sprendimą, apie esamą interesų konfliktą, pareikšti apie nusišalinimą ir jokia forma nedalyvauti toliau rengiant, svarstant ar priimant sprendimą.

Faktinės bylos aplinkybės patvirtino, jog pareiškėja neinformavo įstaigos vadovo apie nusišalinimą ar interesų konfliktą. Pažymėtina, jog ji nebuvo kolegialios savivaldybės institucijos – (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnaičių išplėstinės sueigos – nare, kadangi organizuodama 2019 m. spalio 3 d. ir 2019 m. lapkričio 13 d. seniūnaičių išplėstines sueigas bei dalyvaudama 2019 m. spalio 3 d. sueigoje vykdė (duomenys neskelbtini) seniūno pareigas, numatytas VSĮ 32 straipsnyje, ir pagal Nuostatų 31–45 punktų reikalavimus atlikdama valstybės tarnautojo pareigas. Todėl pareiškėjos argumentai, jog informavo kolegialios institucijos narius, pareiškėjos pareigos, numatytos VPIDVTĮ 11 straipsnio 2 dalyje, informuoti įstaigos vadovą apie galimą interesų konfliktą ir dėl to pateikti jam savo nusišalinimą nepanaikino.

Nurodytos VPIDVTĮ 11 straipsnio nuostatos įpareigoja pareiškėją kilus interesų konfliktui apie tai informuoti institucijos vadovą ir pateikti jam nusišalinimą.

Nors pareiškėja teigė, jog žodžiu informavo Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktorių V. M. apie nusišalinimą, tačiau teismo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktorius V. M. kategoriškai šią aplinkybę neigė, nurodydamas, jog pareiškėja neinformavo jo apie interesų konfliktą ir nusišalinimą. Kitų įrodymų, kad pareiškėja būtų informavusi įstaigos vadovą apie nusišalinimą dėl interesų konflikto, nenustatyta.

Nagrinėjamo ginčo atveju teismui nekilo abejonių dėl pareiškėjos padaryto tarnybinio nusižengimo fakto ir jo teisinio vertinimo.

Bylos duomenys neabejotinai patvirtino, jog pareiškėja neinformavo apie esamą interesų konfliktą institucijos vadovo, nepareiškė apie nusišalinimą nuo organizavimo 2019 m. spalio 3 d. ir 2019 m. lapkričio 13 d. seniūnaičių išplėstinių sueigų, kuriose buvo deleguojami seniūnaičiai į (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno pareigoms eiti konkurso komisijos sudėtį, būtent konkurso, kuriame dalyvauti 2019 m. spalio 1 d. buvo pateikusi prašymą pareiškėja.

Pareiškėja minėtais veiksmais ir neveikimu nevengė interesų konflikto, nesielgė taip, kaip numatyta VPIDVTĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatose, kad nekiltų abejonių, jog egzistuoja interesų konfliktas, todėl padarė akivaizdų tarnybinį nusižengimą – nenusišalino ir apie tai neinformavo įstaigos vadovo.

Nustatytos faktinės aplinkybės ir teisinis reglamentavimas patvirtino, jog nagrinėjamo ginčo atveju pareiškėja, prieš pradėdama organizuoti seniūnaičių sueigas, susijusias su sprendimų rengimu, svarstymu ir priėmimu, jokia forma neturėjo teisės dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, galinčius sukelti interesų konfliktą, o šiuos veiksmus atlikdama akivaizdžiai nevengė interesų konflikto.

Pareiškėja nurodytais veiksmais ir neveikimu pažeidė VPIDVTĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą, įpareigojantį vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, taip pat pažeidė VPIDVTĮ 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, įpareigojančias nedalyvauti rengiant sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą, ir prieš pradedant tokių sprendimų rengimą informuoti institucijos vadovą apie esamą interesų konfliktą ir pateikti jam nusišalinimą, be to, pareiškėja pažeidė VTĮ 3 straipsnio 1 dalies 7 ir 13 punktus, apibrėžiančius valstybės tarnautojo nesavanaudiškos veiklos ir teisingumo valstybės tarnautojo principus, 16 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktus, įpareigojančius valstybės tarnautojo veikloje laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, ir Pareigybės aprašymo 4.2 ir 4.3 punktus, kurie numato pareigą išmanyti ir gebėti taikyti pagal kompetenciją teisės aktus.

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei išklausęs proceso šalių paaiškinimus, liudytojo V. M. parodymus, konstatuoja, jog atsakovė surinko pakankamai įrodymų, patvirtinančių tarnybinio nusižengimo faktą, bylos faktines aplinkybes nustatė remdamasi leistinais įrodymais ir juos tinkamai ištyrė bei įvertino. Visos faktinės aplinkybės ir įrodymai, reikšmingi tarnybinio nusižengimo pagrindimui, buvo nustatyti ir įvertinti tarnybinio patikrinimo išvadoje. Nagrinėjamo ginčo atveju nustatytos faktinės bylos aplinkybės patvirtino, kad pareiškėjos veiksmuose (neveikime) buvo visi tarnybinio nusižengimo sudėties požymiai, pagrįstai konstatuojant, jog pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą aplaidžiai, neatsargiai veikdama ir neatlikdama savo pareigų, numatytų VPIDVTĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatose, VTĮ 3 straipsnio 1 dalies 7 ir 13 punktuose, 16 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose, Pareigybės aprašymo 4.2 ir 4.3 punktuose. Padarytas tarnybinis nusižengimas kvalifikuotas teisingai, nusižengimo sudėtis ir kitos aplinkybės, turinčios reikšmės tarnybinio nusižengimo įvertinimui, tinkamai nustatytos ir įvertintos.

Nagrinėjamo ginčo atveju teismui nekilo abejonių dėl pareiškėjos padaryto tarnybinio nusižengimo sudėties ir jo teisinio vertinimo.

Skiriant tarnybinę nuobaudą – papeikimą buvo atsižvelgta į pareiškėjos veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, įvertinta, jog pareiškėjos neteisėtais veiksmais (neteisėtu veikimu ir neveikimu) buvo menkinama savivaldybės administracijos reputacija bei pasitikėjimas savivalda.

Paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas atitinka padaryto tarnybinio nusižengimo sunkumą ir kilusias pasekmes, todėl yra proporcinga padaryto tarnybinio nusižengimo sunkumui.

Atsakovė nepažeidė tarnybinių nuobaudų valstybės tarnautojams skyrimo procedūros, numatytos Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977.

Pareiškėjos argumentai dėl atsakovės šališkumo taikant jai tarnybinę atsakomybę ir skiriant nuobaudą nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, todėl atmestini kaip nepagrįsti.

Tarnybinė nuobauda paskirta pagrįstai ir teisėtai, įvertinus 2020 m. kovo 18 d. išvadoje dėl pareiškėjos tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nustatytas aplinkybes ir išvadas. Naikinti skundžiamą įsakymą nėra jokio teisinio pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos D. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.