Kauno apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. K. B., atstovaujamos globėjos G. G., pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXV skyriuje nurodytos bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai CPK V dalyje nurodyta kitaip (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Suinteresuotiems asmenims pateikus atsiliepimus į pareiškimą, nesant prieštaravimų, nėra kliūčių bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Šalys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuotos viešo paskelbimo būdu, specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt 2022 m. liepos 25 d. paskelbiant pranešimą ir teismo pranešimais (CPK 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad J. V. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja I. K. B. yra palikėjos dukra. Duomenų apie J. V. testamentų buvimą nėra. Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyrius 2022 m. birželio 10 d. informavo pareiškėjos globėją G. G., kad pareiškėjos mamai J. V. buvo paskirta valstybės garantija kaip nuomininkei, gyvenusiai savininkui grąžintame gyvenamajame name, tačiau pareiškėja šios teisės į valstybės garantiją nepaveldėjo, todėl valstybės prievolė liko neįvykdyta. Pareiškime nurodyta, jog pareiškėjai nebuvo žinoma apie tai, kad palikėja turėjo tokią valstybės garantiją ir kad ji yra paveldima, todėl nesant registruoto turto – nesikreipė į notarų biurą, tačiau palikimą priėmė faktiniu valdymu.

Nustatyta, kad po J. V., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties atsirado palikimas ir paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai, nes palikėja testamento nepaliko. Paveldint pagal įstatymą pirmos eilės įpėdiniai yra palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties (CK 5.11 straipsnio 1 dalis). Palikėjos J. V. pirmos eilės įpėdinė yra pareiškėja I. K. B. Byloje duomenų apie kitus asmenis, kurie pretenduotų į palikėjos J. V. palikimą, nėra.

Pareiškėjos pareiškimu, bei rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad po J. V. mirties jos dukra I. K. B. perėmė mamos turtą ir jį tvarkė kaip savą, t. y. namų apyvokos daiktus, nuotraukas, dokumentus, atminimo daiktus ir suvenyrus. Šių asmeninių daiktų nuotraukas pateikė į bylą.

Paveldėjimo santykių atsiradimo pagrindas yra palikėjos mirtis. Po šio juridiškai reikšmingo fakto įvyksta universalus palikėjo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams.

Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Taigi, įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėja rūpinasi po motinos mirties likusiu jos turtu. Akcentuotina, kad faktiniu valdymu priimdama palikimą, atsiradusį po motinos mirties, pareiškėja buvo veiksni, todėl suprato savo veiksmų prasmę. Ginčo dėl J. V. palikimo nebuvo ir nėra šiuo metu. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas patvirtino, kad valstybė nepaveldėjo palikėjo turto. Nenustatyta asmenų, kuriems juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galėtų sukelti neigiamas teisines pasekmes. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels teisines pasekmes. Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, sprendžia, kad pareiškėjos pareiškimas yra pagrįstas ir įrodytas – paveldėjimo tikslu nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja I. K. B. po savo motinos J. V., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 446-448 straipsniai).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CK 5.66 straipsnis, CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimo faktas turi teisinę reikšmę ir sukels pareiškėjai teisines pasekmes – jai galės būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismas nagrinėjantis bylą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, sprendime nenurodo paveldėtino turto, nes palikimą, sudarantį konkretų paveldimą turtą, jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustatys paveldėjimo bylą administruojantis notaras, todėl teismas nepasisako dėl paveldimo turto ir teisių apimties, o nustato tik patį palikimo priėmimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013, Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2122-773/2016).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteisiamos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakyme Nr. 1R-19/1K-2 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio 178 straipsniu, 185 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po jos motinos J. V., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdama turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.