Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant asmeniui, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, pareiškėjui R. P. ir jo atstovui advokatui E. M., nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusios institucijos Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento atstovei V. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal pareiškėjo R. P. skundą dėl LR Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2012-05-02 nutarimo dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. 165AM081500 ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

LR Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2012-05-02 nutarimu dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. 165AM081500 R. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 87 str. 1 d., jam skirta 112,50 Lt bauda (b.l. 14).

Administracinė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta už tai, kad jis 2012-04-21d. 11.50 val. Kauno mariose, žvejojo mėgėjiškos žūklės įrankiu draudžiamojoje nuo balandžio 20d. iki gegužės 20d. 400 metrų zonoje apie D. pusiasalį ir taip pažeidė Mėgėjiškos žūklės taisyklių 12.8 p., 20 p. reikalavimus, t.y. padarė Lietuvos Respublikos ATPK 87 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas R. P. palaikė skunde nurodytą prašymą, t.y. prašė panaikinti nutarimą ir administracinę bylą nutraukti. Nurodė, kad 2012 metų balandžio 21 dieną žvejojo Kauno mariose prie D. salos. Nuo salos jo valtis buvo 500-600 metrų atstumu. Prie jo valties priplaukė gamtos apsaugos inspektoriai ir paprašė leidimo žvejoti, bei nuplukdyti valtį iki kranto. Nuplaukęs iki kranto iš aplinkos apsaugos darbuotojų sužinojo, kad prieš tirs savaites pasikeitė žvejybos toje vietoje taisyklės ir buvo negalima žvejoti 400 metrų atstumu nuo D. salos. Jis tais taisyklių pasikeitimais nesidomėjo, nors mano, kad turėjo tai padaryti. Be jo netoliese buvo kokios 7-8 valtys, kurios buvo dar arčiau D. pusiasalio ir iš jų buvo žvejojama. Kadangi jis turi geodezininko išsilavinimą, savo valties atstumą nuo D. pusiasalio jis išmatavo vizualiai. Mano, kad atstumas nuo pusiasalio iki jo valties, iš kurios jis žvejojo, buvo didesnis nei 400 metrų. Taip jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas 2012 metų balandžio 21 dieną, o protokole buvo nurodyta, kad protokolas surašytas balandžio 24 dieną. Po to tame protokole buvo padarytas taisymas iš balandžio 24 dienos į balandžio 21 dieną. Taip pat jam buvo laiku nepranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, nes pranešimas buvo išsiųstas jo senelei, kuri gyvena kaime per tris namus nuo jo. Pranešimą apie bylos nagrinėjimo laiką jis gavo tik bylos nagrinėjimo dieną. Skambino į aplinkos apsaugos agentūrą, tačiau bylos nagrinėjimo atidėti neprašė. Mano, kad nepadarė administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 87 str. 1d.

Pareiškėjo R. P. atstovas advokatas E. M. prašė pareiškėjo skundą patenkinti ir panaikinti paskirtą nuobaudą. Nurodė, kad pareiškėjas R. P. turi matininko specialybę ir 10 metų darbo stažą. Draudžiama zona, kurioje nebuvo galima žvejyba, nebuvo pažymėta, atstumas nuo kranto iki pareiškėjo valties nebuvo fiksuotas jokiomis priemonėmis. Laiko, kad pareiškėjas R. P. nepadarė jokio pažeidimo ir prašo skundą tenkinti ir panaikinti nutarimą.

Lietuvos Respublikos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento atstovė V. G. su skunde išdėstytais reikalavimais nesutiko ir prašė skundo netenkinti. Paaiškino, kad prieš plaukiant žvejoti, kiekvieno žvejo pareiga įsitikinti, kad nepadarys jokio pažeidimo. Nurodo, kad R. P. valtis stovėjo ir buvo pastebėta draudžiamoje zonoje. Pareiškėjo valtis buvo pastebėta apie 150 m. nuo D. pusiasalio t.y. draudžiamojoje zonoje. Nurodo, kad aplinkos apsaugos pareigūnai vykdė reidą, jie tam buvo pasiruošę, R. P. turėjo laiko susipažinti su toje vietoje galiojusiu žvejybos draudimu. Tai, kad pareiškėjas žvejojo antrą draudimo dieną, nereiškia, kad jis neturėjo laiko susipažinti su žvejybos taisyklėmis. Teisės aktas draudžiantis žvejybą 400 metrų atstumu aplink D. pusiasalį įsigaliojo kovo 30 d. t.y. iki draudimo likus 20 dienų. Nurodo, kad surašant administracinį teisės pažeidimo protokolą neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius suklydo jame parašydamas datą ne balandžio 21 diena, o balandžio 24 diena. Tai įvyko dėl to, jog buvo konfliktas tarp pažeidėjo ir inspektoriaus ir dėl to buvo padaryta klaida. Protokolas su pataisyta data buvo išsiųstas R. P. ir jis turėjo laiko su juo susipažinti. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką R. P. buvo pranešta tinkamai. Kadangi R. P. neatvyko į administracinės bylos nagrinėjimą ir neprašė jos nagrinėjimo atidėti, nutarimas buvo priimtas jam nedalyvaujant ir paskirtas baudos vidurkis, nes nebuvo nustatyta lengvinančių ar sunkinančių atsakomybę aplinkybių.

Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas A. G. paaiškino, kad 2012 metų balandžio 21 dieną jis organizavo reidą Kauno mariose, kuriame be jo, dalyvavo neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai S. B. ir V. G.. Reide naudojosi tarnybiniu automobiliu ir valtimi „Buster“ K-5549. Pirmiausiai patikrino žvejus, žvejojančius prie Kruonio elektrinės, o po to valtimi plaukė toliau. Plaukdami Kauno mariomis prie D. pusiasalio pastebėjo šešias valtis, kurios buvo draudžiamojoje zonoje t.y. arčiau kaip 400 metrų iki D. pusiasalio. Priplaukę prie valčių, patikrino žvejų dokumentus. Kadangi žvejai žvejojo arčiau kaip 400 metrų iki D. pusiasalio, jis neetatiniams inspektoriams nurodė surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolus. Žvejai pažeidė Mėgėjiškos žūklės taisyklių 12.8p. reikalavimus. Tą dieną buvo surašyti aštuoni administracinių teisės pažeidimų protokolai. Pareiškėjas pažeidimo faktą pripažino, bet vėliau ėmė neigti. Sugrįžus į darbą pagal svetainę www.google.lt buvo nustatyta, kad R. P. žvejojo 150 metrų atstumu nuo kranto. Reide dalyvavęs neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius S. B. rašydamas protokolą suklydo rašydamas protokole dieną, bet sekančią dieną klaida buvo ištaisyta ir protokolas išsiųstas pareiškėjui R. P..

Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas – neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius S. B. paaiškino, kad 2012-04-21 buvo vykdomas reidas Kauno mariose. Reide dalyvavo A. G. ir V. G.. Plaukdami valtimi prie D. pusiasalio pastebėjo 6 valtis, kurios buvo draudžiamoje žvejoti zonoje. Valtys buvo stebimos per žiūronus ir buvo daryta valčių stovėjimo schema. Valtys buvo išsidėstę įvairiu atstumu. Visos valtys stovėjo mažesniu kaip 400 metrų atstumu nuo D. pusiasalio. Žvejus, buvusius 6 valtyse paprašė priplaukti prie kranto. Penkiems asmenims buvo surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai, kadangi jie žvejojo neleistinu atstumu nuo D. pusiasalio, o vienas pensijinis amžiaus žvejys buvo įspėtas. Rašant protokolus tarp aplinkos apsaugos inspektorių ir žvejų kilo konfliktai, todėl jis rašydamas R. P. protokolą padarė rašytinę klaidą, kurią vėliau ištaisė. Schemą, kurioje buvo nurodytas valčių išsidėstymas, jis sudarė savo darbo vietoje, pasinaudojęs juodraštiniu variantu.

Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas – neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius V. G. davė analogiškus parodymus, kaip ir teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas S. B.

Nutarimas skirti administracinę nuobaudą paliktinas nepakeistas ir pareiškėjo skundas netenkintinas (Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 1 p.).

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 301 str. teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, bylai dėl administracinio teisės pažeidimo reikšmingos faktinės aplinkybės nustatomos įrodymais, įvertinant juos pakankamumo ir patikimumo aspektais. Kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tai pamatiniai administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo principai.

Įvertinęs teismo posėdžio metu duotus pareiškėjo R. P. ir jo advokato E. M., teisme apklaustų: Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento atstovės V. G., liudytojų A. G., S. B., V. G. paaiškinimus, rašytinius įrodymus: Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos administracinio teisės pažeidimo protokolą (b.l. 7), stebėjimo schemą (b.l. 8), stebėjimo aktą (b.l. 9), tarnybinį pranešimą (b.l. 10), Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos administracinio teisės pažeidimo nutarimus (b.l. 14, 22, 23, 24, 25,26), pašto ataskaitą (b.l. 27), Kauno r. sav. plano dalį (b.l. 31), teismas laiko įrodytu, jog R. P. 2012-04-21d. 11.50 val. Kauno mariose, žvejojo mėgėjiškos žūklės įrankiu draudžiamojoje nuo balandžio 20d. iki gegužės 20d. 400 metrų zonoje apie D. pusiasalį ir taip pažeidė Mėgėjiškos žūklės taisyklių 12.8 p., 20 p. reikalavimus, t.y. padarė Lietuvos Respublikos ATPK 87 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Teismui nenurodytos jokios objektyvios priežastys, dėl kurių reidą vykdę pareigūnai: pareigūnas A. G., neetatiniai inspektoriai S. B. ir V. G., galėtų apkalbėti pareiškėją R. P.. Joks šių liudytojų neprocesinis suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas. Nenustatyta ir jokių aplinkybių, dėl kurių minėti pareigūnai būtų šališki ir suinteresuoti nepagrįstai pareiškėją R. P. apkaltinti nebūto pažeidimo padarymu. Teismas tiki šių pareigūnų ir teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, nes šių liudytojų parodymai yra nuoseklūs, logiškai atitinkantys įvykių seką, tarpusavyje neprieštaraujantys ir neprieštaraujantys kitiems teismo posėdžio metu ištirtiems rašytiniams įrodymams. Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančio neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus S. B. stebėjimo schemos bei jo surašyto stebėjimo akto, jo tarnybinio pranešimo matyti, kad vyriausiasis specialistas A. G. su dviem neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais S. B. ir V. G. 2012-04-21 apie 9 val. ryto dalyvavo reide Kauno mariose Kauno ir Kaišiadorių rajonuose ir betarpiškai, faktiškai nepertraukiamai stebėjo daromą pažeidimą, t.y. žvejybą draudžiamojoje 400 metrų zonoje, aplink D. pusiasalį. Stebėjimo metu ir buvo sulaikytas pareiškėjas R. P.. Pareiškėjo R. P. paaiškinimai yra nenuoseklūs ir prieštarauja faktinėms administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytoms aplinkybėms ir tiesioginių liudytojų pareigūno ir neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių parodymams.

Tai, kad surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą buvo padaryta klaida įrašant pažeidimo dieną „24“, vietoje „21“, neturi reikšmės pažeidimo padarymo kvalifikavimui. Taip pat kritiškai vertintinas pareiškėjo R. P. aiškinimas, kad jam apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą buvo pranešta tik 2012-05-03. Teismo posėdžio metu pats pareiškėjas paaiškino, kad apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam buvo pranešta tinkamai ir jis dėl jos nagrinėjimo skambino į Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentą. Nurodė, kad paskambinęs į departamentą neprašė bylos nagrinėjimo atidėti, nors žinojo, jog tokią teisę jis turėjo. Tai, kad pareiškėjas R. P. bylos nagrinėjimo dieną skambino į Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentą ir neprašė atidėti bylos nagrinėjimo, teismo posėdžio metu patvirtino liudytojas A. G..

Įvertinus visas aukščiau nurodytas bylos aplinkybes, darytina išvada, kad LR Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2012-05-02 nutarimas dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. 165AM081500 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 291-302 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo R. P. skundo nepatenkinti ir palikti nepakeistą Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2012-05-02 nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. 165AM081500 , kuriuo R. P. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 87 str. 1 d. 112,50 Lt bauda.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą arba tiesiogiai Kauno apygardos teismui.