Kauno apylinkės teismo nutartis

2023-07-25 · Byla Nr. TS-92-1189/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-07-25
Bylos Nr.
TS-92-1189/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-40351-2021-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gabrielė Kaktienė
Nuteistasis
R. R.
Byla Nr. TS-92-1189/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40351-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.14.2; 2.1.10.1
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. liepos 25 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro J. V. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. birželio 22 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam R. R. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka R. R., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė jam sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė dviejų metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2022 m. spalio 24 d., pabaiga – 2024 m. spalio 24 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2023 m. birželio 22 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam R. R. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą, neatlikus vienų metų keturių mėnesių ir vienos dienos laisvės atėmimo (skaičiuojant Komisijos nutarimo priėmimo dieną). Komisija savo sprendimą motyvavo tuo, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika šiuo metu vertinama kaip vidutinė, nuteistasis bausmės atlikimo metu drausmine tvarka nebaustas, skatintas, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse bei vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones.

Šalies argumentai

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroras J. V. nesutiko su Komisijos priimtu nutarimu ir pateikė skundą dėl lygtinio paleidimo taikymo. Prokuroras skunde nurodė, jog Komisija taikydama nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą neįvertino visų aplinkybių, kurios apibūdina nuteistąjį, o būtent prioritetą suteikė tik teigiamai nuteistąjį apibūdinančioms aplinkybėms, neįvertinant net nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos, kuri šiuo metu vertinama kaip vidutinė. Skunde teigiama, kad Komisija nepakankamai įvertino nuteistojo asmenybę, neatsižvelgė į ankstesnius teistumus, požiūrį į bausmės atlikimą. Prokuroras nurodo, kad Komisija neįvertino tos aplinkybės, jog pastarasis teistumas nuteistajam yra septintas, neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis nėra linkęs koreguoti savo elgesio, nuteistasis turi aiškias antivisuomenines nuostatas. Akcentuojama ir tai, kad šiuo metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė ir net gi nėra arti žemos, o nuteistojo elgesio korekcija šiuo metu dar nėra įtikinanti, juo labiau, kad nuteistojo elgesyje be statinių ir apsauginių rizikos veiksnių vis dar yra dinaminiai kriminogeniniai rizikos veiksniai, todėl dar negalima spręsti, kad nuteistojo lygtinis paleidimas neprieštarauja visuomeniniam interesui. Pažymima ir tai, kad nors nuteistasis suvokia alkoholio vartojimo problemą, tačiau neturi aiškių ir stiprių šios problemos sprendimo būdų. Komisija padarė absoliučiai nepagrįstą išvadą, kad nuteistojo pažanga sudaro pagrindą manyti, jog paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl skundu prašoma panaikinti Komisijos nutarimą ir R. R. netaikyti lygtinio paleidimo.

Atsiliepimas

Nuteistasis R. R. pateikė atsiliepimą į prokuroro skundą, kuriame nurodė, kad Komisijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, be to lygtinio paleidimo taikymas yra valstybės humanizmo išraiška, kuri suteikia kiekviena nuteistam ar prasižengusiam asmeniui ankščiau grįžti į visuomenę, tačiau tai nėra besąlyginis nuteistojo atleidimas nuo bausmės. Taip pat prie atsiliepimo į skundą pridėti duomenys apie įsidarbinimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas numatytas įstatyme. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Nustačius aukštesnę nei žema rizika pastangos mažinti tokios rizikos vertinimą turi būti itin įtikinančios, kad nuteistas asmuo jau yra pasiruošęs savo tikslų siekti vien teisėtais būdais. Kartu teismas akcentuoja, jog lygtinis paleidimas nėra teisė visiems nuteistiesiems taikoma be išimties, priešingai lygtinio paleidimo institutas yra taikomas tik tuo atveju, kai asmens elgesio korekcija nekelia abejonių ir sprendžiama, jog taikant lygtinį paleidimą bus užtikrinta ne tik sėkminga nuteistojo reintegracija, tačiau ir visuomeniniai interesai ir, kad lygtinai paleistas asmuo nekels pavojaus visuomenės rimties atžvilgiu.

Sutinkamai su Komisijos priimtu nutarimu nuteistasis R. R. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį, tačiau kaip ir nurodyta aukščiau, tai yra tik formalusis pagrindas/sąlyga lygtinio paleidimo taikymui, tuo tarpu reikalinga nustatyti ir materialaus pagrindo egzistavimą.

Iš Socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, kad atlikus pakartotinį nuteistojo R. R. nusikalstamos elgesio rizikos vertinimą pagal ,,OASys“ metodiką nustatyta, kad rizika vertinama kaip vidutinė, kas pagal BVK nuostatas iš esmės nesudaro pagrindo spręsti, jog egzistuoja ir materialusis lygtinio paleidimo taikymo pagrindas, tačiau šioje vietoje reikalinga įvertinti ar nuteistasis deda pastangas mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką ir šios pastangos tokios įtikinančios, jog leistų spręsti, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas, šioje pataisos stadijoje, jau būtų aktualus. Vis tik įvertinus byloje esančių duomenų visumą tokios išvados daryti nėra galimybių, dėl sekančiai nurodytinų aplinkybių. Visų pirmą atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama antrą kartą, tačiau nestebima jokia teigiama dinamika, kadangi tiek pirmojo, tiek antro vertinimų metu pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo įvertinta kaip vidutinė, o tai jau iš esmė labiau neigiamai nei teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, nes atskleidžia, jog jis neaktyviai siekia keisti savo priešingą teisei elgesį. Kartu sutiktina su prokuroro skunde nurodytu argumentu, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kai ji vertinama kaip vidutinė, nėra net arti žemos, o labiau atitinkanti vidutinės rizikos vidurkį, kadangi rizika vertinama kaip vidutinė, kai ją sudaro nuo 41 iki 99 balų, tuo tarpu R. R. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sudaro 72 balus, kas pritariant prokuroro argumentams, teismo vertinimu, neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Tuo tarpu tai, ką Komisija įvardino kaip išskirtinai teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius – drausmine tvarka nebaustas, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, teismo nevertinama išskirtinai teigiamai, priešingai spręstina, kad nuteistasis šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis.

Sutiktina ir su kitu skundo argumentu, jog nuteistojo elgesyje be statinių kriminogeninių veiksnių, kurie nėra kintantys, vis dar stebima itin daug dinaminių kriminogeninių veiksnių, tai yra jų nustatyta net šešiolika, o tuo tarpu apsauginiai veiksniai nustatyti tik du – gyvenimo sąlygos ir ryšiai. Vis tik, teismas gyvenimo sąlygų kaip apsauginio veiksnio vertinti negali, kadangi gyvenimo sąlygos egzistavo ir nuteistajam darant nusikalstamas veikas, tačiau nuo pakartotinio nusikalstamumo jo neapsaugojo, juo labiau, kad nusikalstamo elgesio raiška nėra laikytina atsitiktine, R. R. praeityje ne kartą yra teistas, bet iš savo ankstesnio patyrimo nesimokė, o gyvenimo sąlygos jo neskatino laikytis įstatymų, nevertinama, kad ir dabartiniame pataisos procese, gyvenimo sąlygos apsaugotų nuo pakartotinio nusikalstamumo. Tas pats pasisakytina ir apie kitą apsauginį veiksnį – ryšius, kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, ryšiai kaip ir gyvenimo sąlygos, egzistavo nuteistajam ir būnant laisvėje, tačiau nuo nusikaltimo įvykdymo jo neapsaugojo, todėl nėra laikytina išskirtine aplinkybe, leidžiančia spręsti, kad nuteistasis paleistas lygtinai laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Atkreiptinas dėmesys, kad vieni, iš dinaminių kriminogeninių veiksnių, yra susiję tiek su darbu, tiek su lėšų tvarkymu, tuo tarpu iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis turi finansinių įsipareigojimų, tačiau pats yra nedirbantis, neturi realių planų kaip atlygins jo atžvilgiu priteistą civilinį ieškinį. Nors byloje yra pateiktas raštas iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ apie nuteistojo R. R. įdarbinimą, tačiau minėtasis raštas negali būti vertinamas šios bylos nagrinėjimo kontekste, kadangi jame nurodyta, kad nuteistasis bus priimtas dirbti pasibaigus laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiui, tačiau šiuo metu nuteistasis yra nubaustas laisvės atėmimo bausme, o sprendžiamas jo lygtinio paleidimo klausimas, tuo tarpu duomenų apie jo atžvilgiu priimtą sprendimą dėl laisvės apribojimo bausmės teismas neturi. Atsižvelgiant į šiuos duomenis bei tai, kad kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados nuteistasis neturi aiškių ateities planų nei dėl įsidarbinimo, nei dėl finansinių įsipareigojimų dengimo, teismas sprendžia, kad tai gali turėti itin didelės įtakos pakartotiniam nusikalstamumui, juo labiau, kad dalis ankstesnių teistumų buvo susiję su finansinės naudos siekiu.

Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kokį savivaizdį išreiškia nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, tai yra nuteistasis R. R. save vertina puikiai, savyje nieko nenorėtų keisti, moka gyventi ir sutarti su savimi, šie duomenys atskleidžia, kad pataisos proceso metu net struktūruotoje aplinkoje, vis dar nevyksta joks nuteistojo elgesio pokytis, nes asmuo nėra linkęs savyje pastebėti probleminių sričių, taip pat nėra linkęs jų spręsti, o tokia išvada daroma atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę už smurtinio nusikaltimo įvykdymą, praeityje ne kartą teistas, tokiu būdu akivaizdu, jog jis neatpažįsta savo probleminių sričių, kaip ir nėra linkęs keisti savo perdėtai aukšto savivaizdžio, save vertindamas puikiai. Be to, dabartinėje pataisos proceso stadijoje, sutinkamai su prokuroro skundu, dar negalima spręsti, jog lygtinis paleidimas bus užtikrinantis visuomenės interesus, kadangi kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados nuteistasis vis dar susiduria su silpna impulsų kontrole, jam vis dar būdingas agresijos prieš kitus naudojimas, tačiau nuteistasis kol kas dar negeba nusistatyti aiškių žingsnių tokio elgesio keitimui. Šie duomenys teismui neleidžia spręsti, jog nuteistojo pataisos procesas, jį įgyvendinant struktūruotoje aplinkoje, jau yra baigtas, o nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Tai, kad egzistuoja formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui negali būti suabsoliutinama, reikalinga įvertinti ir betarpišką visuomenės interesą, kad kiekvienas nusikalstamą veiką padaręs asmuo gautų/atliktų teisingą bausmę ar jos dalį pataisos įstaigoje, o ją atlikęs galėtų sėkmingai reintegruotis į visuomenę ir taptų pilnaverčiu jos nariu. Tuo tarpu nenustačius visų sąlygų lygtinio paleidimo taikymui, neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis taip pat turi būti įvertinama, atsižvelgus į tai, kad nuteistojo elgesyje nėra fiksuotas materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, šiuo atveju neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis (1 metai 4 mėnesiai ir 1 diena) paskirtos dviejų metų laisvės atėmimo bausmės kontekste, laikytina dar itin didele ir kartu aukščiau aptartų duomenų visumoje nesudaranti pagrindo lygtinio paleidimo taikymui. Tokiu būdu sutiktina su prokuroro skundu, kad Komisija netinkamai konstatavo tai, kad nuteistojo tolimesnis pataisos procesas gali būti tęsiamas neizoliavus jo nuo visuomenės.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog Komisija priimdama skundžiamą nutarimą prioritetą iš esmės teikė tik nuteistąjį teigiamai apibūdinančioms aplinkybėms, tačiau nevertino byloje esančios duomenų visumos, dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą, todėl prokuroro skundas tenkintinas ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimas keistinas, netaikant nuteistajam R. R. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, 84-85 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktu, 5 dalimi, teismas

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro J. V. skundą tenkinti.

Pakeisti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. birželio 22 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam ir nuteistajam R. R. netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Gabrielė Kaktienė