Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ugniaus Trumpulio,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. birželio 20 d. nuosprendžio, kuriuo K. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį 30 (trisdešimties) parų arešto bausme, kurios dydis, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, sumažintas trečdaliu, K. N. skirta 20 (dvidešimties) parų arešto bausmė, bausmę atliekant areštinėje.

Į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (viena para).

Vadovaujantis BK 82, 83, 88 straipsniais K. N. skirta auklėjamojo poveikio priemonė – atidavimas į specialią įstaigą šešiems mėnesiams, bet ne ilgiau kaip iki K. N. sueis aštuoniolika metų.

K. N. skirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės – uždrausta vairuoti transporto priemones dvejus metus, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; iš K. N., jam neturint lėšų kaip nepilnamečiui iš jo motinos R. N., valstybės naudai išieškota pusę vairuotos transporto priemonės vertės atitinkanti pinigų suma (865 eurai).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus palikta nepakeista.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

4. Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs bylą apeliacine tvarka daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas K. N. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymą teisingai parinko bausmės rūšį ir trukmę, tačiau neteisingai pritaikė BK 67 straipsnio ir BK 82 straipsnio nuostatas paskirdamas baudžiamojo poveikio ir auklėjamojo poveikio priemones.

Dėl paskirtos arešto bausmės

5. K. N. nusikalstamą veiką, dėl kurios yra nuteistas skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, padarė būdamas nepilnametis. Sprendžiant klausimą dėl bausmės skyrimo asmeniui, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų, vadovaujamasi ne tik bendrosiomis bausmių skyrimo taisyklėmis, bet ir BK XI skyriaus normomis (BK 91 straipsnio 1 dalis). BK 91 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui, be BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardytų aplinkybių, atsižvelgia į: 1) nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas; 2) nepilnamečio sveikatos būklę ir socialinę brandą; 3) anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą; 4) nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

6. Nors K. N. apeliaciniu skundu nesutinka su jam paskirta galutine 20 parų arešto bausme, tačiau apeliacinės instancijos vertinimu tokia bausmė jam paskirta pagrįstai įvertinus jo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes. K. N. padarė nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui, už kurį baudžiamasis įstatymas numato alternatyvias bausmės rūšis – baudą, areštą arba laisvės atėmimą. Teismas vertino K. N. charakterizuojančius duomenis, t. y. tai, kad jis veikos padarymo metu buvo nepilnametis, kad nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)), kad Lietuvos Respublikoje anksčiau neteistas, tačiau jo atžvilgiu nutraukta baudžiamoji byla dėl jo padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo iš chuliganiškų paskatų (BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas), ne kartą buvo baustas administracine tvarka (net 6 atvejais už neblaivaus pasirodymą viešoje vietoje), nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė pabėgęs iš (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų. Be viso to, kaip matyti iš nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių K. N. būdamas neblaivus ne tik vairavo transporto priemonę, kurią pasiėmė savavališkai be savininko leidimo, tačiau dar ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitas dvi transporto priemones ir kelio ženklą bei bandė pasišalinti iš įvykio vietos, tačiau buvo sulaikytas pašalinių asmenų ir policijos pareigūnų. Aptartos aplinkybės rodo, kad K. N. yra linkęs nusikalsti bei piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad nuteistajam K. N. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, paskirtas areštas, kurio dydis pritaikius 64¹ straipsnio nuostatas yra mažesnis nei BK 90 straipsnio 4 dalyje nustatytas šios bausmės rūšies vidurkis, nėra per griežta, atitinka baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bausmės tikslus, bendruosius bausmių skyrimo pagrindus ir neprieštarauja teisingumo principui.

Dėl auklėjamojo poveikio priemonės – atidavimo į specialią auklėjimo įstaigą

7. Teisėjų kolegija pažymi, jog vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalimi, nepilnamečiui auklėjamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės už baudžiamojo nusižengimo ar nusikaltimo padarymą, taip pat nepilnamečiui, kuriam atidėtas bausmės vykdymas arba kuris lygtinai paleistas iš pataisos įstaigų Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais. Taigi, toks baudžiamojo įstatymo reguliavimas reiškia, jog nepilnamečiui asmeniui auklėjamojo poveikio priemonės negali būti skiriamos kartu su bausme.

8. Skundžiamu pirmos instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam K. N. paskirta bausmė – areštas – bei auklėjamojo poveikio priemonė – atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą. Remiantis aukščiau minėta BK 82 straipsnio nuostata apylinkės teismas nepagrįstai paskyrė nuteistajam K. N. ir bausmę, ir auklėjamojo poveikio priemonę nesant baudžiamajame įstatyme numatyto teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas, panaikinant paskirtą auklėjamojo poveikio priemonę – atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą – dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl BK 72 straipsnio taikymo

9. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, taikydamas BK 72 straipsnio nuostatas, išieškojo transporto priemonės „Audi A6“ vertės sumą, sumažindamas konfiskuotino turto vertę iki 865 Eur, iš nuteistojo K. N., o šiam neturint lėšų – iš motinos R. N.. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl konfiskuotinos transporto priemonės vertės atitinkančios pinigų sumos nėra, tačiau nesutinkama su teismo išvadomis, jog ši konfiskuotina pinigų suma turi būti išieškoma iš K. N. motinos. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto pozicija.

10. Pažymėtina, jog pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis); remiantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnis), o ne už tokio asmens veiksmus atsakingiems asmenims. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė konfiskuotiną pinigų sumą išieškoti iš už nepilnamečio veiksmus atsakingos jo motinos R. N.. Todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo pašalinant teismo nustatytą įpareigojimą iš R. N. išieškoti konfiskuotiną pinigų sumą (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise

11. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. vasario 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20/2011).

12. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam K. N. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metams, baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali būti pasiekta kaltininkui skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų jo asmenybę. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam jo ginčijamą baudžiamojo poveikio priemonę, įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes, apibūdinančias tiek K. N. padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo pavojingumą, tiek ir jo asmenybę. Iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio turinį matyti, kad nagrinėjamu atveju K. N. buvo pripažintas kaltu už itin šiurkštaus Kelių eismo taisyklių pažeidimo – vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, neabejotinai keliančio itin didelį pavojų tiek eismo saugumui, tiek ir jo dalyvių sveikatai ar net gyvybei, padarymą. Šiuo atveju K. N. buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,02 promilės), transporto priemonę vairavo neturėdamas tam teisės, kaip jau paminėta – jo veiksmais buvo sukeltas eismo įvykis, apgadintos transporto priemonės, laimingo atsitiktinumo dėka nenukentėjo kiti asmenys. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nuteistajam K. N. ši baudžiamojo poveikio priemonė buvo skirta pagrįstai, nustatytas dvejų metų terminas nėra per griežtas. Šią baudžiamojo poveikio priemonę būtina taikyti siekiant apriboti K. N. galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip bent iš dalies užtikrinti visuomenės saugumą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo K. N. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. birželio 20 d. nuosprendį pakeisti: panaikinti K. N. paskirtą auklėjamojo poveikio priemonę – atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą bei panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta išieškoti konfiskuotino turto vertę 865 Eur iš R. N. kaip iš nepilnamečio motinos K. N. neturint piniginių lėšų.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.