- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-11-12
- Bylos Nr.
- 1A-1014-92-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Damanskienė (pirm.), Zenonas Birštonas, Pavelas Frolovas
- Nuteistasis
- R. B., R. U., V. A., A. F., O. F., A. K., S. P.
- Advokatai
- Gediminas Bukauskas
Pranešėja Jūratė Damanskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A – 1014/2010
Teisėja Aldona Tumelionytė Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.2.,2.4.2., 2.4.7., 2.4.6.2.2.
2010 m. lapkričio 12 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jūratės Damanskienės,
gynėjams advokatams Gediminui Bukauskui, Nikolajui Kuznecovui, Jurgitai Lučinskaitei, Marijai Bartaševičiūtei,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. B., R. U. bei nuteistojo V. A. gynėjo advokato Gedimino Bukausko apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. birželio 30 d. nuosprendžio, kuriuo:
V. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1d. ir 178 str. 3d. laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. V. A. šiuo nuosprendžiu išteisintas nepadarius jam veikos, numatytos BK 187 str. 2 d. ( BPK 303 str. 5 d. 1 p.);
R. U. nuteistas pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 3 d., 159 str. ir paskirta:
pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 3 d. laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams;
pagal BK 159 str. 1 d. laisvės atėmimas 1 metams.
Paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams ( BK 63 str. 1,4 d.), bausmę atliekant pataisos namuose. Šiuo nuosprendžiu R. U. pagal BK 187 str. 1 d. išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.)
pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 3 d. laisvės atėmimu 3 metams;
pagal BK 260 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams;
pagal BK 253 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams.
Paskirtos bausmės BK 63 str.1, 4 d. pagrindu subendrintos iš dalies sudedant ir galutinė bausmė paskirta - laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
R. B. išteisintas nepadarius jam nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 str.2d. (BPK 303 str.5d. 1p.).
Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti A. F., O. F., A. K., S. P., tačiau jų atžvilgiu skundų negauta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. A., R. U., R. B. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje su A. F., O. F., A. K. ir S. P., pasikėsino pagrobti didelės vertės svetimą turtą, o būtent: 2009 m. liepos 18 d. nuo 21 val. iki 2009 m. liepos 19 d. 0 val. 30 min. V. A. saugant, R. U., R. B., A. F., O. F., A. K. ir S. P. nupjaudami ir atsukdami iš statomo verslo centro „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pasikėsino pagrobti svetimą turtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ 6 vnt. apatinio pajungimo radiatorių už 592,22 Lt. (11-500-500), vieną apatinio pajungimo radiatorių už 92,88 Lt (11-500-600), 5 vnt. apatinio pajungimo radiatorius už 593,1 (22-500-500), 5 vnt. apatinio pajungimo radiatorių už 642,95 Lt (22-500-600), 5 vnt. apatinio pajungimo radiatorius už 692,7 Lt (22-500-700), 10 vnt. apatinio pajungimo radiatorių už 1479,66 Lt (22-500-800), 9 vnt. apatinio pajungimo radiatorių už 1421,47 Lt (22-500-900), 1 kolektorių 8 žiedų už 208,15 Lt, konvektorių 013-140-20 už 666,4 Lt ir 13 vnt. kondicionierių MDS28C už 27536,6 Lt, t.y. pasikėsino pagrobti UAB „C“ (duomenys pakeisti) turto už 33862,85 Lt, bet nusikaltimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes atvažiavus policijai pabėgo.
Be to, R. U., žinodamas, kad S. P., gim. (duomenys neskelbtini), yra vaikas, 2009 m. liepos 18d., apie 21 val. prašydamas padėti, įtraukė jį į nusikalstamą veiką – svetimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, esančio (duomenys neskelbtini), sklypo vagystę;
Taip pat R. B. iki 2009 m. rugsėjo 9 d. savo gyvenamojoje vietoje bute (duomenys neskelbtini) neturėdamas leidimo laikė šaudmenį - praminės gamybos 12 kalibro medžioklinį šovinį.
Be to, R. B. iki 2009 m. rugsėjo 9 d. savo gyvenamojoje patalpoje (duomenys neskelbtini) neteisėtai laikė penkis polietileninius maišelius psichotropinės medžiagos 1,883g metamfetamino ir polietilenininį maišelį su 8,459g psichotropinės medžiagos metamfetamino turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu R. B. prašo pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendį ir perkvalifikuoti jo padarytus veiksmus iš BK 178 str. 3 d. į 178 str. 2 d. bei išteisinti pagal BK 253 str. 1 d., o veiką iš BK 260 str. 1 d. perkvalifikuoti pagal švelnesnį įstatymą Nurodo, jog vagystė nutrūko pasikėsinimo stadijoje, daiktai realiai pavogti nebuvo, nėra nustatyta tų daiktų vertė. Teigia, kad be specialistų išvadų negalima konstatuoti, jog tų daiktų vertė didelė. Be to, pažymi, jog daiktai nesugadinti ir grąžinti bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, todėl žala nepadaryta, bet teismas į tai neatsižvelgė.
Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai jį nuteisė pagal BK 260 str. 1 d., jis narkotinių medžiagų neplatino, jų įsigijo savo reikmėms, nes yra narkomanas. Pažymi, kad nors prie bylos yra mobiliojo ryšio telefono pokalbių įrašai apie tai, jog jis neva platino narkotines medžiagas, tačiau minėti įrašai nebuvo klausomi arba pateikti raštiškai ir tokiu būdu pažeistos jo teisės.
Be to, apeliaciniame skunde teigiama, jog jis nepagrįstai nuteistas pagal BK 253 str. 1 d. dėl vieno šaudmens neteisėto įgijimo ir laikymo. Pažymi, kad šaudmenį rado netoli namų, neturėjo tikslo jo panaudoti, o jį laikė namuose, kad viešoje vietoje šaudmuo nekeltų pavojaus vaikams.
Šalies argumentai
N. V. A. gynėjas G. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-06-30 nuosprendžio dalį, kuria V. A. pripažintas kaltu pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 3 d. ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį: V. A. pripažinti kaltu pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d. ir paskirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu arba artimai laisvės atėmimo bausmės minimumui, jos vykdymą, vadovaujantis BK 75 str., atidedant vienerių metų laikotarpiui. Nurodo, jog teismas, nustatydamas pasikėsinto pagrobti turto vertę, rėmėsi liudytojo V. V. paaiškinimais bei PVM sąskaitomis – faktūromis, iš kurių nustatė, jog buvo pasikėsinta pagrobti turto už 33862,85,t.y. didelės vertės turtas, tačiau teismas neįvertino tos aplinkybės, kad prekes buvo pasikėsinta pagrobti po 4-6 mėnesių nuo jų įsigijimo, todėl akivaizdu, jog jų vertė jau buvo nukritusi ir tai galėjo turėti esminės reikšmės kaltinamųjų veikos kvalifikavimui. Be to, apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, jog teismas netiksliai nurodė pasikėsintų pagrobtų kondicionierių vertę, nes teisminio nagrinėjimo metu buvo pateikti duomenys, kad reali kondicionierių kaina yra mažesnė, palyginus su ta, kuri pripažinta skundžiamu nuosprendžiu. Kainų skirtumas sudaro 5532,02 Lt ir šia suma sumažinus nustatytą pasikėsinto pagrobti turto vertę, turto vertė tampa mažesne nei 250 MGL ir negalėtų būti kvalifikuojama pagal BK 178 str. 3 d., nes pagal BK 190 str. taisykles nesiektų didelės vertės. Pažymi, kad teismas V. A. veiką kvalifikavo ne pagal tą BK 178 str. dalį taip netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
Be to, apelianto teigimu, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, nemotyvuotai atmesdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštus, neįvertino ir neištyrė baudžiamojoje byloje esančių svarbių įrodymų, tuo pažeidė Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos nuostatas bei baudžiamojo proceso įstatymą. Apeliantas prašo atsižvelgti į tai, kad teismui buvo pateikta pažyma apie tikrąją pasikėsintų pagrobti kondicionierių kainą, tačiau šie duomenys nebuvo tinkamai ištirti, teismas protokoline nutartimi atsisakydamas prijungti minėtą prašymą, išreiškė išankstinę nuomonę, taigi buvo šališkas ir pažeidė BPK 20 str. 5 d. reikalavimus, todėl nuosprendis pripažintinas neteisėtu ir nepagrįstu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu R. U. prašo pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-06-30 nuosprendį ir perkvalifikuoti jo veiką iš BK 22 str. 1 d., 178 str. 3 d. į BK 22 str. 1 d. , 178 str. 1 d. ir neskirti bausmės, susijusios su realiu laisvės atėmimu arba, vadovaujantis BK 75 str., atidėti bausmės vykdymą. Nurodo, jog apylinkės teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teigia, jog teismas, apskaičiuodamas pasikėsintų pagrobti daiktų vertę, neteisingai apskaičiavo oro kondicionierių vertę, neatsižvelgė į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri specializuojasi vėdinimo ir oro kondicionavimo srityje, pateiktą pažymą dėl kondicionierių kainos nusikaltimo padarymo dieną. Pažymi, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikta kondicionierių kaina nuo kainos, nurodytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-03-31 PVM sąskaitoje faktūroje, skiriasi 425,54 Lt, todėl 13 vnt. oro kondicionierių kainos skirtumas sudaro 5532,02 Lt ir šia suma sumažinus pasikėsinto pagrobti turto kainą, turto vertė tampa mažesnė nei 250 MGL ir veika turėtų būti kvalifikuota pagal BK 22 str. 1 d., 178 str.1 d. Anot apelianto, teismo jam paskirta laisvės atėmimo bausmė per griežta. Teigia, kad teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės tai, jog jis atskleidė nusikaltimo padarymo mechanizmą, dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Be to, skirdamas bausmę, teismas neatsižvelgė ir į tai, kad nusikaltimas nutrauktas pasikėsinimo stadijoje. Prašo atsižvelgti į tai, jog iki suėmimo jis dirbo, išlaikė studentę žmoną bei sergantį mažametį vaiką. Pažymi, kad nusikaltimu nėra padaryta reali turtinė žala.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji R. B., V. A. bei jų gynėjai, nuteistųjų R. U. ir A. F. gynėjai prašė apeliacinius skundus patenkinti, prokuroras – skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
N. R. B. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, nuteistojo R. U. ir nuteistojo V. A. gynėjo – skundai atmestini.
Dėl nuosprendžio dalies, kuria R. B. nuteistas pagal BK 253 str. 1 d., 260 str. 1 d.
Kolegija laiko, jog apylinkės teismas, spręsdamas R. B. įvykdyto nusikaltimo, kvalifikuoto pagal BK 253 str. 1 d., sudėties klausimą padarė teisingą išvadą, t.y. pagrįstai pripažino, jog padaryta veika turi visus šio nusikaltimo sudėties požymius. Tačiau, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad BK 253 str. 1 d. numatyta veika nepriskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstama veika žala nebuvo padaryta, be to, atsižvelgtina, kad pas nuteistąjį buvo surastas ir išimtas tik vienas šovinys, taigi, minimalus kiekis įmanomas tokio pobūdžio veikoje. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, į visų veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių išraišką, kolegija laiko, jog yra objektyvios prielaidos išvadai, kad tokia R. B. veika vertintina kaip mažareikšmė (LAT nutartys Nr. 2K-421/2007, 2K-240/2009). Apylinkės teismo nuosprendžio dalis, kuria R. B. nuteistas pagal BK 253 str. 1 d., naikintina BPK 327 str. 2 d. pagrindu.
Apeliacinio skundo dalis, kuria R. B. ginčija savo kaltę pagal BK 260 str. 1 d., netenkintina dėl šių priežasčių. Kaip seka iš bylos medžiagos, (t.2, b.l. 52-76), remiantis ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, nuo 2009-08-23 iki 2009-09-06 buvo fiksuojami R. B. telefoniniai pokalbiai, iš kurių turinio seka, kad jis tardavosi su kitais asmenimis apie narkotinių medžiagų pardavinėjimą, apie šių medžiagų kiekius ir t.t. Priešingai nei teigia R. B. apeliaciniame skunde, užfiksuotų pokalbių išklotinės rusų kalba bei vertimai lietuvių kalba yra baudžiamojoje byloje, nagrinėjant bylą teisme, šie įrodymai buvo ištirti ir įvertinti nepažeidžiant BPK 20 str. reikalavimų. Kolegija, spręsdama R.B. kaltės pagal BK 260 str. 1 d. pagrįstumą, atsižvelgia ir į tai, kad nors jis ir neigia narkotinių medžiagų platinimą, tačiau pirmosios instancijos teismo posėdyje prisipažino keletą kartų narkotikais vaišinęs draugą (t.8, b.l. 239). Taigi, kolegijos nuomone, atsižvelgiant į visus teisme išnagrinėtus ir įvertintus įrodymus, pripažinti nuosprendžio dalį dėl R. B. nuteisimo pagal BK 260 str. 1 d. nepagrįsta, nėra pagrindo.
Dėl apeliacinių skundų argumentų, kuriais ginčijamas nusikalstamų veikų kvalifikavimas pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 3 d.
Apylinkės teismas, spręsdamas klausimus dėl pasikėsinimo pagrobti didelės vertės svetimą turtą, įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes ir padarė išvadas, kurioms kolegija pritaria. Skunduose iš esmės ginčijamos teismo išvados, kad pasikėsintų pagrobti kondicionierių kaina yra mažesnė nei nustatyta nuosprendyje. Nuteistųjų V. A. gynėjo apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė susiklėsčiusios teismų praktikos nuostatas, nes neatsižvelgė į tokią svarbią aplinkybę, jog nusikaltimas įvykdytas praėjus keletui mėnesių po pirkimo – pardavimo sandorio, taigi turtas neteko dalies savo vertės, be to, statybinių medžiagų kainos 2009 metų vasarą smarkiai krito. Tačiau toks teiginys atmestinas, kaip prieštaraujantis bylos faktiniams duomenims. Pirma, iš PVM sąskaitos – faktūros matyti, jog 2009-03-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėtojas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvairius įrengimus bei medžiagas, tame tarpe kondicionierius MDC 28C, kainuojančius po 1780 Lt be PVM. Liudytojas V. V. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir subrangovas), liudytoja S. S. parodė, kad visi įrenginiai, medžiagos buvo nupirkti už sąskaitose – faktūrose nurodytą kainą, 2009 m. kovo – balandžio mėnesį darbai buvo sustabdyti, įsigyti daiktai buvo montuojami. Taigi, atsižvelgiant į praėjusį neilgą laiko tarpą po prekių įsigijimo iki pasikėsinimo įvykdyti jų vagystę, į tai, jog faktiškai jais nebuvo naudojamasi, taip pat , kad kondicionieriai nelaikytini statybine medžiaga, nėra pagrindo pripažinti nusikaltimo padarymo metu netekusiais vertės. Be to, kolegija kritiškai vertina skundų argumentą, jog iš kito pardavėjo buvo galima įgyti tokius pat kondicionierius už mažesnę kainą ir, kad nuosprendžiu gynybos teismui pateikta mažesnė kaina turėtų būti priimama už pagrindą. Kaip žinia, pagal teismų praktiką, pagrobto turto vertė nustatoma pagal pirkimo – pardavimo sandorių kainą, turto įgijimo kaštus. Tais atvejais, kai nuosavybė į daiktą atsirado pirkimo – pardavimo sandorio pagrindu, tai daikto vertė nustatoma pagal faktinę vertę, tuo atveju, kai nuo pirkimo – pardavimo sandorio iki nusikalstamos veikos padarymo praėjo laikotarpis, turintis reikšmės jo kainai (LAT 2005-06-23 išaiškinimas „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo bylose“). Kaip paminėta anksčiau, daryti tokią išvadą šioje byloje nėra pagrindo. Atsižvelgtina ir į tai, jog esant neginčytiniems rašytiniams įrodymams apie pasikėsinto pagrobti turto (13 kondicionierių) kainą – 33862,85 Lt, neturi reikšmės, ar iš kito pardavėjo perkant tą pačią prekę, būtų galima ją įgyti už mažesnę kainą.
Apeliacinių skundų teiginys, kad pasikėsinto pagrobti turto vertė nesudaro 250 MGL yra paneigtas nuosprendyje aptartais įrodymais, nėra pagrindo teigti, jog apylinkės teismas buvo šališkas, įrodymų tinkamai neištyrė ir neįvertino. Šie skundų teiginiai iš esmės nepagrįsti ir motyvuojami vien tuo, kad teismas bylos įrodymus vertino apeliantams nepalankia prasme.
Kolegijos nuomone, perkvalifikuoti apeliantų veiksmus pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d, nėra teisinio pagrindo.
Nuteistojo R. U. apeliaciniame skunde teigiama, kad jam paskirta per griežta bausmė, neatsižvelgus į jo šeimyninę padėtį ir jo asmenybę. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas R. U. paskyrė teisingą bausmę, nepažeidžiant BK 41 str., 54 str. reikalavimų, savo dydžiu mažesnę nei BK 178 str.3 d. vidurkis. Nuosprendyje teismas išdėstė motyvuotus argumentus, kodėl nepripažino R. U. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir šiems argumentams kolegija pritaria.
Taip pat kolegija laiko tikslinga palikti nepakeistą nuosprendžiu pakirtą galutinę bausmę R. B., nes atsižvelgiant į jo asmenybę bei įvykdytų nusikaltimų (BK 260 str. 1 d., 22 str. 1 d., 178 str. 3 d.) pobūdį, jų pavojingumo laipsnį, ši bausmė nėra per griežta.
Remiantis išdėstytu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d., 1 p., 2 d., 1 p., kolegija
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. birželio 30 d. nuosprendžio dalį, kuria R. B., nuteistas pagal BK 253 str. 1 d., panaikinti, bylą, remiantis BK 37 str., jo atžvilgiu nutraukti. R. B. nuo atsakomybės pagal BK 253 str. 1 d. atleisti dėl veikos mažareikšmiškumo.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
N. V. A. gynėjo ir nuteistojo R. U. apeliacinius skundus atmesti.