- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-25
- Bylos Nr.
- 1S-914-190/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vladislavas Lenčikas
- Advokatai
- Marius Zabita
Pranešėjas Vladislavas Lenčikas Baudž. byla Nr. 1S-914-190/2015
Teisėjas Jeugenijuš Jaglinski Procesinio sprendimo kategorija:
2.1.16.1.2.1.1.; 2.1.16.1.2.2.
2015 m. birželio 25 d.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo T. G. gynėjo advokato Mariaus Zabitos skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutarties, kuria įtariamajam pratęstas kardomosios priemonės - suėmimo terminas 2 (dviem) mėnesiams ir 20 (dvidešimčiai) dienų, terminą skaičiuojant nuo 2015-05-28, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. G. įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK kodekso 181 str. 3 d., 300 str. 2 d., 260 str. 3 d., t.y. įtariamas prievartavęs didelės vertės svetimą turtą, disponavęs suklastotu dokumentu bei labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos, o būtent:
jis, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su J. G. ir 5- 6 tyrimo metu nenustatytais asmenimis, 2015-02-06, apie 14.30 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai, grasindamas panaudoti prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą, vertė A. M. perduoti didelės vertės turtą - automobilį Audi A8, v/n (duomenys neskelbtini) 33.000 eurų vertės, buvusį 302-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos aikštelėje, adr. (duomenys neskelbtini), po ko tęsdami nusikalstamą veiką kartu su nukentėjusiuoju nuvyko į minėtą aikštelę, kur grasinimų įtakoje nukentėjusysis perdavė automobilį Audi A8, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo nugabentas saugojimui į J. G. gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini).
Jis gi, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo suklastotą vairuotojo pažymėjimą Nr. R0795314 T. G. vardu, kurį laikė savo gyvenamojoje vietoje - bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), iki 2015-02-19, kol jis buvo rastas ir paimtas kratos metu.
Jis gi, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos - 15,290 g JWH-018 (l-pentil-3-(I-naftoi1)indolas), kurią neteisėtai laikė namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), lauko sandėliuke iki 2015-02-19, kol ji buvo rasta ir paimta kratos metu.
Šalies argumentai
Skundu įtariamojo T. G. gynėjas advokatas Marius Zabita prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutartį.
Advokato teigimu, nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad BPK 119 str. numatytų tikslų neabejotinai galima pasiekti ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis (vienos ar kompleksinėmis), kaip dokumentų (pvz. paso) paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, užstatas ar net namų areštas, kadangi nėra objektyvių duomenų apie tai, kad įtariamasis gali trukdyti ikiteisminiam tyrimui, slėptis ar bėgti.
Teismas, priimdamas skundžiamąją nutartį, neatsižvelgė į tai, kad bylos medžiagoje nėra pakankamai duomenų, kurie pagrįstų įtariamojo kaltę. Vieninteliai duomenys, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, yra tik narkotinės medžiagos radimo faktas, tariamo nukentėjusiojo pareiškimas. Be to, T. G. nepagrįstai pareikštas įtarimas pagal BK 181 str., kadangi automobilis AUDI A8, v.n. (duomenys neskelbtini) kurį tariamai prievartavo iš nukentėjusiojo, priklausė pačiam įtariamajam, todėl nėra šio nusikaltimo požymių.
Skunde pažymima, kad su įtariamuoju nėra atliekami jokie procesiniai veiksmai jau 3 mėnesiai.
Gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad pagrindinis argumentas, jog T. G. gali bėgti ar slėptis nuo ikiteisminio tyrimo, prokuroro ar teismo yra tas, kad byloje yra pateikta abejonių dėl teisėtumo kelianti medžiaga, apie tai, kad T. G. buvo sulaikytas ir patalpintas į Vilniaus AVPK areštinę kartu su nežinomu asmeniu, kuris iš T. G. traukė informaciją ir provokavo įvairiomis temomis. Tai, kad T. G. su juo palaikė pokalbį negali būti vertinama kaip duomenys, turintys reikšmės bylai, kadangi T. G. tokiu būdu galėjo siekti saugumo kameroje.
Įtariamojo gynėjas pažymi, jog T. G. buvo neteistas baudžiamuoju įsakymu dėl BK 284 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos, jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje, nors ir nevedęs, tačiau palaiko artimus ryšius su mama, turi kreditorinių įsipareigojimu UAB „MOGO“, nuolatinį darbą UAB „Sodersa“, gauna atlyginimą, t.y. turi teisėtų pajamų. Nepagrįstas, anot gynėjo, skundžiamos nutarties teiginys, kad UAB „Sodersa“ veiklos nevykdo, kadangi įmonė teikia deklaracijas VMI, buhalteriniuose dokumentuose atsispindi ūkinės operacijos.
Teismo posėdyje įtariamojo T. G. gynėjas advokatas Marius Zabita prašė skundą tenkinti, prokurorė - skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Įtariamojo T. G. gynėjo advokato Mariaus Zabitos skundas atmestinas.
Apylinkės teismo nutartis, kuria įtariamajam T. G. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 2 mėnesiams ir 20 dienų, yra pagrįsta ir teisėta, ji neprieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo T. S. nutarimo Nr. 50 1 punkto nuostatai, kurioje įtvirtinta, jog teisėjai, skirdami suėmimą, taip pat areštą privalo tiksliai vykdyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatas, nurodančias, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, ir atsižvelgti į BPK 122 straipsnio 7 dalį, nustatančią, jog suėmimas gali būti skiriamas tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
Priešingai, nei teigiama skunde, byloje esantys faktiniai duomenys – liudytojų parodymai, kratų protokolai, tarnybiniai pranešimai specialisto bei kita ikiteisminio tyrimo medžiaga leido ikiteisminio tyrimo teisėjui pagrįstai manyti, kad T. G. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo pagrįstumo klausimą, apeliacinės instancijos teismas nevertina byloje surinktų įrodymų, nesprendžia įtariamojo kaltės, taip pat veikos kvalifikavimo klausimo. Tokio pobūdžio išvados bus padarytos išnagrinėjus bylą iš esmės pirmosios instancijos teisme. Kardomoji priemonė skiriama esant pagrįstam manymui apie asmens padarytas nusikalstamas veikas.
Priimdamas nutartį paskirti kardomąją priemonę – suėmimą 2 mėnesiams ir 20 dienų apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad T. G. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.
Įtariamasis T. G. įtariamas padaręs tris nusikalstamas veikas, iš kurių sunkią ir labai sunkią. Už šias jam inkriminuojamus nusikaltimus įstatymas numato ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę. Lietuvos Aukščiausiojo T. S. 2004-12-30 nutarime Nr. 50 I d. 8 p. išaiškinta, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama LR BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai ir šios aplinkybės pakanka asmeniui skirti ar pratęsti suėmimą LR BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu. Be to, iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, jog jis yra nevedęs, t.y. nėra susaistytas tvirtais socialiniais ryšiais, teistas, nors ir iki suėmimo dirbo, tačiau medžiagoje esanti Sodros pažyma tvirtina, jog jo mėnesinės pajamos buvo itin nedidelės. Svarbia aplinkybe pripažintina ir tai, kad byloje esančiais duomenimis T. G. gali turėti ryšių užsienyje, nes ikiteisminio pareigūnui nurodė, kad gyvena iš pajamų, kurias uždirbo Anglijoje, anksčiau dažnai lankėsi Ukrainoje, šiuo metu planavo išvažiuoti į Angliją (2015-02-09 Tarnybinis pranešimas dėl gautų duomenų Nr. 10-PR2-10380).
Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad T. G., būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, siekdamas išvengti ateityje gresiančios griežtos realios laisvės atėmimo bausmės (LR BPK 122 str. 1 d. 1 p.). Tokiai teismo išvadai, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, pritartina.
Apygardos teismo vertinimu, įtariamojo nurodyta aplinkybė, jog jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra svarbi, tačiau negali nulemti realiai egzistuojančių suėmimo skyrimo pagrindų ir sąlygų bei būti pakankama neskirti šios kardomosios priemonės.
Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad su įtariamuoju jau 3 mėnesiai nėra atliekami jokie procesiniai veiksmai, tačiau pažymėtina, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 127 str. 7 d. ikiteisminio tyrimo veiksmai nebūtinai turi būti atliekami tik su įtariamuoju, o ikiteisminiam tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras, kuris sprendžia, kokius ikiteisminio tyrimo veiksmus reikalinga atlikti.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas pratęsė T. G. kardomąją priemonę – suėmimą laikydamasis proporcingumo principo ir atsižvelgdamas į galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, įtariamojo asmenybę bei baudžiamosios bylos pradinę stadiją (ikiteisminis tyrimas pradėtas 2015-02-09 ir šiuo metu nėra nustatyti visi nusikaltimo bendrininkai), todėl ji nėra per griežta.
Esant aukščiau aptartam Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytam suėmimo taikymo pagrindui, o taip pat sąlygoms, t. y. kad suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 str. numatytų tikslų ir tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 7 d., 8 d.), skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
įtariamojo T. G. gynėjo advokato Mariaus Zabitos skundą atmesti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.