Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovei J. P. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir pagal atsakovės J. P. priešieškinį ieškovui V. P. dėl santuokos ir turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme 2021 m. birželio 29 d. iškelta civilinė byla pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovei J. P. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas tikslino savo ieškinio reikalavimus. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuris taip pat buvo tikslinamas.

Teismo posėdyje ieškovas V. P. paaiškino, kad jis nepasitiki savo atsakove, ji pasisavino jo asmeninius daiktus, atsakovė buvo teista, išėjęs iš bendrų namų jis apsigyveno savo pažįstamo namuose, tačiau tuose namuose atšalus orams buvo neįmanoma gyventi, dabar gyvena (duomenys neskelbtini) mieste

Teismo posėdyje atsakovė J. P. paaiškino, kad visą gyvenimą gėrė, teises buvo pragėręs ne vieną kartą, buvo neištikimas, dabar gyvena su ta moterimi.

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos rašytinės medžiagos nustatyta, kad V. P. ir J. P. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini); transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registruotas V. P. vardu (šalys sutaria, kad transporto priemonės vertė 800 eurų); Nekilnojamojo turto registro duomenimis V. P. vardu registruoti trys žemės sklypai (šalys pripažįsta, kad jie priklauso V. P. asmeninės nuosavybės teise), J. P. vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priešieškinis tenkintinas iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo.

Šalių V. P. ir J. P. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) Nepilnamečių vaikų nėra Šalys faktiškai nebegyvena nuo 2021 m. birželio mėnesio, tačiau jau ir iki bendro gyvenimo pabaigos suatarimo nebuvo, sutuoktiniai gyveno kiekvienas savo gyvenimą.

Ieškinyje ieškovas V. P. prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nurodė, kad nepasitiki atsakove, atsakovė buvo teista dėl finansinio nusikaltimo, tarp jų nebėra sutarimo, o ypač tas paaštrėjo jam susirgus. Atsakovė J. P. nurodė, kad šeimyniniai santykiai tarp šalių dėl atsakovo girtavimo, atsakovas pragėrė teises, jis buvo jai neištikimas, dabar jau gyvena su kita moterimi. Šalys nepateikė daugiau jokių įrodymų, patvirtinančių jų paaiškinimuose nurodytų aplinkybių dėl šeimos iširimo. J. P. buvo teista daugiau kaip prieš dešimt metų, tuo tarpu liudytojas K. P. parodė, V. P. 2021 metais kurį laiką gyveno jam priklausančiame name vienas.

Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje: sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, jeigu vienas sutuoktinis dėl objektyvių priežasčių negali pakankamai prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, tą pagal savo galimybes turi daryti kitas sutuoktinis. Atsižvelgiant į tai, į šalių paaiškinimus, bylos rašytinę medžiagą, galima daryti išvadą, kad J. P. ir V. P. šeima iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis, 3.63 straipsnis). Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytų aplinkybių. Sutuoktiniai kartu gyveno daugiau kaip trisdešimt metų, užaugino sūnų, iškilus nesutarimams, sutuoktiniams pritrūko kantrybės ir tarpusavio supratimo, sprendžiant problemas. Šeimoje tiesiog pritrūko abipusės pagarbos, tolerancijos, susikalbėjimo, pagarbos vienas kitam. Abi šalys vienu ar kitu laikotarpiu buvo pažeidusios įstatymą, nustatytą tvarką, tačiau tai nebuvo jų šeimos iširimo ir santykių nutrūkimo priežastimi. Smurto artimoje aplinkoje požymių nebuvo fiksuota. Neištikimybė iki šeimos santykių pabaigos neįrodyta. Šalių santuoka nutrauktina dėl abipusės kaltės.

Pripažinus, kad šeima iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės kaip ir nutraukus santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu (CK 3.61 straipsnio 3 dalis) ir neturtinės žalos atlyginimo klausimas nesprendžiamas, atsakovės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestini (CK 3.70 straipsnio 2 dalis).

Atsakovė J. P. pageidauja pasilikti tą pačią pavardę, kuri jai buvo suteikta sudarant santuoką. Santuoką nutraukus dėl abiejų sutuoktinių kaltės, prašymas tenkintinas (CK 3.69 straipsnis).

Šalys nereikalauja viena iš kitos išlaikymo (CK 3.72 straipsnis).

Dėl turto padalijimo

CK 3.87 ir 3.88 straipsniuose įtvirtinta prezumpcija, kad santuokos metu įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog jis yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė. Nutraukus santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės taikomos tos pačios teisinės pasekmės kaip ir nutraukus santuoką abiejų sutuoktinių bendru prašymu (CK 3.61 straipsnio 3 dalis). Aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių nenustatyta (CK 3.123 str.). Teismas, dalydamas sutuoktinių turtą, atsižvelgia į tas aplinkybes, kurias šalys pripažįsta (CPK 187straipsnis), stengiasi padalyti sutuoktinių turtą kiek tai įmanoma, kad liktų kuo mažiau sąlyčio taškų ir nekiltų naujų ginčų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad dalijant bendrą sutuoktinių turtą teismas, nustatydamas kiekvienam iš jų tenkančią turto dalį, vadovaujasi CK nuostatomis ir atsižvelgia į šalių nurodytas aplinkybes bei prašomus turto padalijimo būdus. Teismas turi atsižvelgti į tai, kad bendraturčių interesų pusiausvyra nebūtų neproporcingai pažeista, kiekvienu atveju būtina atsižvelgti į konkretaus turto savybes, jo paskirtį, galimybes turtu naudotis, jį išlaikyti ir panašiai.

Šalys nurodo, kad viešuose registruose registruotas vienintelis jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis daiktas – automobilis. Tas automobilis registruota ieškovo V. P. vardu, jis valdo tą automobilį, prižiūri, ruošiasi naudotis tuo automobiliu, kai jam bus atstatyta teisė vairuoti transporto priemones. Atsakovė J. P. niekada neturėjo teisių vairuoti transporto priemones, automobiliu nesinaudoja. Transporto priemonė po santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės priteistina ieškovui V. P.. Šalys sutarė, kad transporto priemonės vertė 800 eurų. Iš ieškovo V. P. atsakovės J. P. naudai priteistina 400 eurų pininiginė kompensacija už jam tenkančią transporto priemonę.

Atitinkamai tarp šalių padalytinos vandens cisternos ir dujų balionai.

Šalys savo procesiniuose dokumentuose nurodė ir daugiau dalytino turto (baldų, buitinės technikos, grūdus, tekstilės gaminius). Tačiau informacija apie tuos daiktus yra netiksli ir abiejų šalių pateikiama prieštaringai, nepateikiant jokių papildomų įrodymų. Šalys nesutaria ne tik dėl tų daiktų vertės, bet nepateikia jokių tikslesnių duomenų, leidžiančių identifikuoti tuos daiktus, sudarančių sąlygas sprendimo vykdymui (pavyzdžiui buitinės technikos pavadinimą), nepateikė to turto įsigijimo dokumentų. Iš esmės šalys nurodo, kad didžiąją dalį tų daiktų pirko jų sūnus po to, kai ieškovui buvo diagnozuota užkrečiama liga. Tie daiktai yra gyvenamame name, kuris šalims nepriklauso nuosavybės teise. Tame pačiame name šiuo metu gyvena atsakovė, ji ir naudojasi tais daiktais. Į dalijamo turto sąrašą galėtų būti įtraukti tik tie daiktai, tas turtas, kuris neabejotinai yra šalių įgytas gyvenant santuokoje iš jų bendrų lėšų iki bendro gyvenimo pabaigos.

Kiti klausimai.

Ieškinį patenkinus iš dalies, priešieškinį patenkinus iš dalies, priteistini iš šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimui po vieną antrąją dalį visų jų turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilnio proceso kodekso 541 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Jurbarko rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), ir J. P. (pavardė iki santuokos sudarymo V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti šalims tas pačias pavardes: P., P..

priteisti ieškovui V. P. ir pripažinti jam nuosavybės teises į transporto priemonę (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė yra 800 Eur, vieną dujų balioną, vieną vandens talpą, viso turto už 860 eurų;

priteisti atsakovei J. P. ir pripažinti jai nuosavybės teises į transporto priemonę vieną dujų balioną, vieną vandens talpą, viso turto už 60 eurų.

Priteisti iš ieškovo V. P. atsakovės J. P. naudai 400,00 Eur dydžio kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Likusioje dalyje priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės J. P. ieškovo V. P. naudai 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti iš ieškovo V. P. atsakovės J. P. naudai 5,00 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Sprendimui įsiteisėjus jo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jurbarko rajono apylinkės teismą.